- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- ATP-269-360/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00869-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininko apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. T. pagal administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. buvo nutraukta, jo veikoje nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, ir
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vadas 2013 m. vasario 23 d. V. T. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. vasario 23 d., apie 9.55 val. Minijos-Jūrininkų pr., Klaipėdoje, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,43 promilės), vairavo automobilį „Renault 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu V. T. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. nutarimu, V. T. pagal ATPK 126 str. 1 d. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog kilo pagrįstų abejonių dėl to, ar V. T. išties vairavo būdamas neblaivus, nes jis pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkto suteikiama teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir ten išsitirti neblaivumą. Taigi V. T. tam, jog įrodytų nepadaręs pažeidimo, per protingą laikotarpį, t. y. po 51 minutės kreipėsi į medicinos įstaigą, kuri ji apžiūrėjo ir nustatė, kad jis yra blaivus (2013-02-23 VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 42). 2013-02-23 d. 10 val. 58 min. iš V. T. taip pat buvo paimtas kraujas, siekiant nustatyti etilo alkoholio kiekį kraujyje. Gautoje specialisto išvadoje Nr. T-A 2110/13(01) nustatyta, kad V. T. kraujyje rasta 0,29 promilės etilo alkoholio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, paskiriant V. T. administracinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d., 1000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas neatliko visų veiksmų įrodinėjant V. T. padarytą KET pažeidimą. Pasak Institucijos, teismas nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės Valstybinio teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriui, todėl iki šiol nėra paneigtas pirminis policijos pareigūnų darytas neblaivumo testas. Institucijos įsitikinimu, V. T. neblaivumas buvo nustatytas laikantis visų reikalavimų. Be to, jautėsi ir neblaivumo požymiai, t. y., bendraujant su V. T. buvo jaučiamas alkoholio kvapas. Pažymi, kad LVAT yra ne kartą pažymėjęs, jog teismai privalo patys imtis aktyvių veiksmų įrodymams surinkti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo V. T. atžvilgiu nutraukta. Institucija ginčydama apylinkės teismo nutarimą, mano, jog administracinė byla dėl ATPK 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo nutraukta nepagrįstai.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 str. nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
ATPK 126 str. 1 d. nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Bylos duomenys patvirtina, jog V. T. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas 2013 m. vasario 23 d. apie 9.55 val. Patikrinus V. T. blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. 7510, patikros Nr. 1211862, 10.04 val. nustatytas 0,43 promilių girtumas (b. l. 12). Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad vairuotojas teigė, kad alkoholį vartojo tik iš vakaro (b. l. 9). Su parodymais V. T. nesutiko (b. l. 12). V. T., kaip nurodoma byloje esančiame išraše iš medicinos dokumentų (b. l. 28), nesutikdamas su policijos pareigūnų naudoto alkotesterio parodymais, tą pačią dieną 10.55 val. atvyko į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur 10.58 val. iš jo buvo paimtas kraujas etilo alkoholio kiekiui jame nustatyti. Remiantis Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 2110/13(01), ištyrus V. T. kraują etilo alkoholio rasta 0,29 prom. (b. l. 29). Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apygardos teismas konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad V. T. padarė ar nepadarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
Pažymėtina, jog tam kad būtų galima konstatuoti asmenį padarius ATPK 126 str. 1 d. numatytą pažeidimą, būtina nustatyti, jog asmuo vairavo būdamas neblaivus, t. y. turi būti nustatytas konkretus ir nekeliantis abejonių neblaivumo laipsnis. Be to, teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinės bylos Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (administracinė byla N62-3686/2008).
Nagrinėjamu atveju pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi (0,43 promilės (užfiksuotas alkotesteriu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. 7510) ir 0,29 promilės etilo alkoholio rastos atlikus kraujo tyrimą), todėl šioje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Pabrėžtina, jog V. T. kraujas tyrimui paimtas po tam tikro laiko tarpo (Institucijos atstovų patikrinimas specialiomis techninėmis priemonėmis atliktas 10.04., o medicinos įstaigoje kraujo mėginys paimtas 10.58 val.), tačiau byloje nebuvo vertinta ta aplinkybė, ar per tokį trumpą laiko tarpą nustatytas alkoholio kiekis galėjo tiek skirtis, juolab, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtino, jog alkoholio tą dieną nevartojo, buvo išgėręs iš vakaro. Pagal ATPK 256 str. 2 d. viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėtų svarstyti galimybę skirti byloje ekspertizę. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (administracinė byla Nr. N575-1926/2009). Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš pagrindinių įrodymų byloje yra alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. 7510, rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai.
Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia Institucijos dėmesį, jog jeigu asmuo pageidauja būti alkotesteriu patikrintas dar kartą po 15 minučių, šis laikotarpis turi būti išlauktas, kadangi įrodinėjant tam tikrus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, techninių matavimo priemonių parodymai yra viena pagrindinių įrodinėjimo priemonių. Atsižvelgiant į šios įrodinėjimo priemonės nagrinėjamo pobūdžio bylose reikšmę, yra itin svarbu, kad dėl matavimo prietaiso parodymų tikslumo ir patikimumo nekiltų jokių abejonių, tai užtikrinti įmanoma tik griežtai laikantis matavimo prietaiso naudojimo taisyklių.
Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant V. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog iškilusios abejonės dėl V. T. nustatyto neblaivumo gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Nutartis neskundžiama.