- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-12
- Bylos Nr.
- 1A-898-316-2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Boleslovas Kalainis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Advokatai
- Sofija Kručienė
Pranešėjas Boleslovas Kalainis Baudž. byla Nr. 1A-898-316/2013
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. lapkričio 12 d.
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Boleslovo Kalainio,
apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Laisvės atėmimo bausmę R. B. paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią R. B. nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2013 m. birželio 26 d. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.
Tuo pačiu nuosprendžiu E. S. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją pagal laidavimą, tačiau jos atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje su E. S., 2012-07-26, apie 11.05 val., prekybos centre uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „B“, esančiame (duomenys neskelbtini), iš UAB „B“ pagrobė trisluoksnes parketlentes „OAK Antic“, 27,61 kv. m, 1 kv. m vertė 79,90 Lt, iš viso už 2206,04 Lt, minkštas plokštes grindims, 72 vnt., 1 vnt. kaina 1,79 Lt, iš viso už 128,88 Lt, PVC grindjuostes „Click Art“, 10 vnt., 1 vnt. kaina 9,60 Lt, iš viso 96,00 Lt, bendrai iš viso UAB „B.“ 2430,92 Lt vertės turto.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nuteistojo nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta, nuosprendyje nepagrįstai teigiama, kad jis nepripažįsta kaltės ir nesigaili, nes iš jo duotų parodymų akivaizdu, kad jis kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Taip pat nuteistasis skunde neigia įtraukęs į nusikalstamos veikos darymą E. S..
Atsikirtimu į skundą E. S. prašo palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013-06-26 nuosprendį nepakeistą, atsikirtime pažymima, kad R. B. viso baudžiamojo proceso metu kaltu neprisipažino, nesiėmė jokių pozityvių veiksmų, kurie pašalintų ar sušvelnintų nusikalstamos veikos padarinius, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad jis gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė S. Kručienė prašė nuteistojo skundą patenkinti, sušvelninti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, prokurorė R. Valančienė prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas padarytos veikos faktines aplinkybes ir jos kvalifikaciją, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino teisingai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimų. To neginčija ir pats apeliantas, savo apeliaciniame skunde išreikšdamas nepasitenkinimą dėl paskirtos bausmės griežtumo bei teismo nustatytos aplinkybės, kad jis įkalbėjo E. S. padaryti nusikalstamą veiką.
Dėl nuteistojo R. B. skundo argumento, kad jis neįtraukė E. S. į nusikalstamos veikos padarymą, kolegija pasisako, kad ši aplinkybė nėra nuteistojo veiką kvalifikuojantis požymis, bylos nagrinėjimo metu teismas teisingai nustatė veikos kvalifikavimui reikšmingą požymį, kad E. S. ir R. B. nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje.
Teismas nenustatė R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliaciniame skunde R. B. nurodo, kad nuosprendyje teismas pasisakė, kad jis dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino ir nesigaili, tačiau iš jo duotų parodymų akivaizdu, kad jis kaltę pripažįsta ir labai gailisi, todėl teismas nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, toks apelianto teiginys yra deklaratyvus ir neatitinka tikrovės. Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytai lengvinančiai aplinkybei nustatyti svarbus asmens požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, kuris nustatomas ne pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinus duotų parodymų turinį, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą, savo kaltės suvokimą, savo veiksmų įvertinimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, 2013 m. vasario 26 d. teisiamojo posėdžio metu paklaustas, at kaltu prisipažįsta, atsakė neigiamai (II t., 32, 33 b. l.), apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė aplinkybes, kurios teismo nuosprendžiu įvertintos kaip neatitinkančios bylos duomenų. Daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino R. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi.
Šiaulių apylinkės teismas, skirdamas R. B. bausmę, atsižvelgė į baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, tinkamai ją individualizavo. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę. R. B. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 3 kartus. Nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžiu, jis padarė 2012 m. liepos 26 d., būdamas 2012 m. gegužės 8 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, atlikęs bausmę, neišnykus teistumui. Esant tokioms aplinkybėms, R. B. laikytinas recidyvistu, todėl pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę pagal BK 56 straipsnio 1 dalies normas, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. R. B. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, charakterizuojamas patenkinamai, nedirba, šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo neigiamas poelgis, todėl kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui skirti apeliantui griežčiausią Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės maksimumas – treji metai. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo R. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, paskyrė vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. bausmę, šiek tiek didesnę, nei sankcijos vidurkis. Ši bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, baudžiamasis įstatymas skiriant bausmę pritaikytas tinkamai, todėl kolegija neturi pagrindo švelninti bausmės.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
R. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio atmesti.