Kauno apygardos teismo sprendimas

2010-02-10 · Civilinė byla Nr. 2-396-527/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-02-10
Bylos Nr.
2-396-527/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jolita Cirulienė
Atsakovas
R. P., R.
Ieškovas
UAB „Lietuva Statoil“
Trečiasis asmuo
UAB ,,Transreno“
Advokatai
Jolita Urbienė
Civilinė byla Nr. 2-396-527/2010;procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1, 49
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėja Jolita Cirulienė,sekretoriaujant Elenai Skruodenienei,dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai Jolitai Urbienei,atsakovų R. P., R. P. ir L. P. atstovui advokatui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Lietuva Statoil“ ieškinį atsakovams R. P., R. P. ir L. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (tretysis asmuo UAB ,,Transreno“ (buvusi Petkevičiaus prekybos įmonė)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė 2009-01-13 ieškiniu (b. l. 5-7), į teismą išsiųstu paštu 2009-01-15 (b. l. 41), prašė pripažinti 2008-10-21 dovanojimo sutartį, kuria atsakovas R. P. padovanojo L. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia ab initio; taikyti restituciją ir perduoti turtą ieškovei; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2009-06-05 patikslintu ieškiniu (b. l. 154-158), į teismą išsiųstu paštu 2009-06-08 (b. l. 161), ieškovė prašė:

1) pripažinti dovanojimo sutartį, sudarytą 2008-10-21, kuria atsakovai R. P. ir R. P. padovanojo L. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,0994 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) m. k. v.), negaliojančia ab initio;

2) taikyti restituciją ir perduoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei jos reikalavimams patenkinti;

3) taikyti restituciją ir perduoti 0,0994 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) m. k. v.) trečiajam asmeniui UAB „Transreno“;

4) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, t. y. 3 035 Lt (b. l. 9a) ir 7 039 Lt (b. l. 159) žyminį mokestį, 4 130 Lt advokato pagalbai apmokėti (b. l. 10-11) bei 124,70 Lt už viešą paskelbimą.

Ieškovė nurodė, kad 2006-02-22 ieškovė sudarė su trečiuoju asmeniu UAB Lietuva Statoil ir kortelių Klientų sutartį Nr. i2907 4005228 (b. l. 20-21), pagal kurią Petkevičiaus prekybos įmonė pirko iš ieškovės prekes (dyzelinį kurą ir kt. prekes) ir įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 15 k. d. nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 4.3. p.), tačiau iki šiol neatsiskaitė su ieškove ir liko skolinga 92 761,58 Lt, ką patvirtina ataskaita apie kliento būklę (b. l. 22-23), PVM sąskaitos faktūros (b. l. 25-39). Petkevičiaus prekybos įmonei išrašytos PVM sąskaitos faktūros buvo išsiųstos neregistruotu paštu. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1d., 8 d. taip pat LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 str., šalių parašai PVM sąskaitose faktūrose nėra privalomi. CK 6.344 str. nustato, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje nustatytus terminus. Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, jei šalys nesusitarė kitaip. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 2.8. p, atsakovas privalo mokėti ieškovui 3 % dydžio mėnesinius delspinigius nuo nepamokėtų prekių sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Atsakovui patikslinto ieškinio pateikimo dieną priskaičiuoti delspinigiai sudaro 16 696,58 Lt (b. l. 160). Iš viso tretysis asmuo yra skolingas 109 458,16 Lt (92 761,58 Lt skola + 16 696,58 Lt delspinigiai). Trečiajam asmeniui laiku nesumokėjus skolos, ieškovė kreipėsi į UAB „Euler Hermes Services Lietuva“, kuri siekė neteismine tvarka išieškoti iš trečiojo asmens aukščiau nurodytą skolą. Tretysis asmuo, patvirtindamas savo įsipareigojimus, 2008-11-28 pateikė UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ raštišką Skolos pripažinimą – įsipareigojimą (b. l. 40), kuriuo pripažino visą savo skolą bei įsipareigojo pagal atitinkamą grafiką sumokėti ieškovei, tačiau iki šiol net iš dalies su ieškove neatsiskaitė. Ieškovė sužinojo, kad trečiojo asmens savininkai R. P. ir R. P. 2008-10-21 padovanojo savo sūnui L. P. gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1899-3009-1019 (b. l. 8-9). Vadovaujantis CK 6.66 str., sandoris kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jei sandoris sudarytas skolininko, kuris sandorio sudaryti neprivalėjo, jeigu šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar privalėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus ar kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sandorį galima pripažinti negaliojančiu, jei trečiasis asmuo, sudaręs sandorį, buvo nesąžiningas. Tarp atsakovų 2008-10-21 sudaryta Dovanojimo sutartis (b. l. 76-78), kuria atsakovai R. P. ir R. P. padovanojo 0,0994 ha žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turi būti pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento, nes egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos:

1) sandorį sudarė skolininkas su savo vaiku, tai yra atsakovai buvo nesąžiningi, sandoris buvo neatlygintinas, todėl net ir nepaisant jų sąžiningumo sandoris pripažintinas negaliojančiu. Atsakovai R. P. ir R. P., būdami trečiojo asmens savininkais, atsakingais už trečiojo asmens prievoles, tuo metu, kai ieškovė turėjo neginčytiną reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, neatlygintinai padovanojo savo sūnui Lukui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Atsakovas R. P. sudarė sandorį su sūnumi, todėl R. P. nesąžiningumas yra preziumuojamas (CK 6.67 str. 1 d.). Turtą įgijusio L. P. sąžiningumas ar nesąžiningumas teisinės reikšmės neturi, nes sandoris yra neatlygintinas (CK 6.66 str. 2d.). Atsakovai R. P. ir R. P. yra laikomi skolininkais ieškovės atžvilgiu, vadovaujantis CK 2.50 straipsniu, nes jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Žemiau nurodytos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, jog prievolėms įvykdyti neužtenka juridinio asmens turto, todėl turi atsakyti atsakovai;

2) sandorio sudaryti atsakovai neprivalėjo, sandoriu pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės. Nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs atsakovus sudaryti dovanojimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 Dėl acto Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga). Sandorio sudarymo momentu tretysis asmuo buvo nemokus. Vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 2 str. 8 d., įmonė yra laikoma nemokia, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Trečiojo asmens pateiktas 2008-10-10 balansas, sudarytas 2008-09-30 dienai (b. l. 118-119), patvirtina, jog dovanojimo sutarties sudarymo momentu UAB „Transreno“ buvo nemoki: įmonės turtas iš viso sudarė 1 743 647,00 Lt (balanso 2 lapas, eilutė ,,Turto iš viso“), iš kurio didžioji dalis turto – lizingo įmonei priklausančios transporto priemonės (jų vertė 1 207 601,00 Lt, kai įsiskolinimas už transporto priemones 833 446,00 Lt; balanso 1 puslapis, eilutė II.4 ir balanso III puslapis, eilutė I.1.1.); įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 191 655,00 Lt, tai yra įmonės skolos sudarė 68,34 proc. viso turimo turto, kas atitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtintą vieną iš nemokumo sąlygų. Sandorio sudarymo momentu egzistavo ir antroji UAB „Transreno“ nemokumą patvirtinančių sąlygų, tai yra UAB „Transreno“ buvo skolinga ieškovei, o pradelsti įmonės įsipareigojimai siekė 90 099,96 Lt pagal ieškovės išrašytas sąskaitas faktūras 2908 Nr. 1050096641 (neapmokėta suma 48 400,00 Lt, mokėjimo terminas suėjo 2009-09-15) ir 2908 Nr. 1050104692 (neapmokėta suma 41 699,96 Lt, mokėjimo terminas suėjo 2008-10-15). Sandoriu buvo taip pat pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės, tai yra trečiajam asmeniui esant nemokiu, atsakovai, būdami atsakingi už trečiojo asmens prievoles, pablogino savo turtinę padėtį, sumažino mokumą ir perleisdami turtą kitiems asmenims sumažino galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą (LAT 2004-12-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-632/2004). Kad buvo pažeistos ieškovės kaip kreditoriaus teisės ir sumažinta galimybė atsiskaityti su ieškove, patvirtina ir faktas, jog nuo ieškinio pateikimo dienos iki šiol UAB „Transreno“ neatsiskaitė su ieškove, be to, UAB „Transreno“ nuosavybės teise neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą (patvirtina trečiojo asmens balansas bei atsakovų atstovo paaiškinimai parengiamojo posėdžio metu). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07-03 Dėl acto Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgoje išaiškino, jog sandorio pripažinimui negaliojančiu teismas turi nustatyti, jog skola kreditoriui egzistuoja, yra galiojanti, o aplinkybė, ar skola yra priteista teismo sprendimu ir ar kreditorius ėmėsi kokių nors priverstinio skolos išieškojimo priemonių iš skolininko, nėra svarbi;

3) sandorio šalys žinojo arba turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditoriaus interesus. Dovanojimo sutartį sudarė trečiojo asmens savininkas R. P., kuris žinojo apie UAB „Transreno“ finansinę padėtį ir įsiskolinimus ieškovei. Ginčijamu sandoriu turtas buvo neatlygintinai perleistas sūnui, kuris, būdamas pilnametis ir gyvendamas su tėvais, turėjo žinoti UAB „Transreno“ finansinę padėtį;

4) ieškovė nepraleido įstatymo nustato vienerių metų ieškinio senaties termino actio Pauliana ieškiniui pareikšti. Apie ginčo sandorį ieškovė sužinojo po to, kai kreipėsi į UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ dėl ikiteisminio skolos išieškojimo iš trečiojo asmens, kai atsakovas R. P. pripažino skolą ir įsipareigojo ją sumokėti, tačiau to nepadarė, tai yra apie 2008 m. lapkričio – gruodžio mėnesius.

Dėl restitucijos taikymo

CK 6.66 str. 4 d. nustato, jog sandorio negaliojimas sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio negaliojimo pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07-03 apžvalgoje išaiškino, jog kreditorius turi teisę pasirinkti savo reikalavimo tenkinimo būdą, iš kurių vienas – kreditoriaus reikalavimo nukreipimas į skolininko perleistą turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog dalį turto perduoti kreditoriaus reikalavimams tenkinti galima tik tuo atveju, jei turtas yra dalus ir jei nėra kitų pagrindų atsisakyti tenkinti kreditoriaus reikalavimą perduoti turtą, tai yra turto grąžinimo natūra pareiga gali būti netaikoma, jei: teismas pripažįsta negaliojančia tik sandorio dalį, tai atvejais, kai sandorio dalykas yra dalus, trečiasis asmuo (L. P.) pasinaudoja CK 6.51 str. įtvirtinta teise patenkinti kreditoriaus, ginčijančio turto perleidimo sandorį actio Pauliana pagrindu, reikalavimą, taip išsaugodamas nuosavybės teisę į įsigytą turtą. Atsižvelgdama į tai, ieškovė prašo teismo kreditoriaus reikalavimui patenkinti (92 761,58 Lt skolai ir 16 696,58 Lt delspinigiams, bylinėjimosi išlaidoms) perduoti ieškovei natūra pastatą – gyvenamąjį namą (pažymėjimas plane 1A2/p, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis gyvenamoji, bendras plotas 483,60 kv. m, kurio vidutinė rinkos vertė 2008-10-20 buvo 549 906,00 Lt); ginčo sandoriu perleistą 0,0994 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas duomenys neskelbtini)m. k.v., paskirtis – kita, 2008 10 20 vidutinė rinkos vertė 57 519,00 Lt) perduoti trečiajam asmeniui UAB „Transreno“.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į ieškinį atsakovai R. P. (b. l. 84-87, R. P. (b. l. 81-83) ir L. P. (b. l. 88-89) bei atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l. 164-167) atsakovai prašo ieškinį atmesti bei išieškoti iš ieškovės visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai nurodo, kad su ieškiniu nesutinku, nes jis nepagrįstas, todėl atmestinas dėl žemiau nurodytų argumentų:

1. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas todėl, kad sūnui Lukui 2008-07-22 suėjo 18 metų, ir tai buvo gimimo dienos dovana, nors sandoris buvo įformintas vėliau. Perleidus turimą turtą nebuvo pažeistos ieškovės kaip kreditorės teisės, nes be minėto namo atsakovai dar turi butą, esantį duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) (b. l. 74, 108-109), kuriame šiuo metu ir gyvena (b. l. 75).

2. Nors CK 2.50 str. 4 d. nustato, kad „<...> Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis <...>“, tačiau ieškovė net nemėgino įsitikinti, ar Petkevičiaus prekybos įmonė yra pajėgi tenkinti ieškovės reikalavimą grąžinti skolą, be to, kaip įrodymą pateikia atsakovo pasirašytą skolos pripažinimą - įsipareigojimą, tačiau iš jo matyti, kad visos skolos grąžinimo data numatyta 2009-02-28. Ši data ieškinio pareiškimo metu dar nebuvo suėjusi, todėl ieškovo nuogąstavimai, kad skola nebus grąžinta, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad UAB ,,Transreno“ (buvusi Petkevičiaus prekybos įmonė) turi turto, todėl skola galėtų būti išieškoma iš minėto turto. Be to, ieškovė neteisingai taiko ĮBĮ 2 str. 8 d., nes UAB ,,Transreno“ nemokumą grindžia tik skola ieškovei, kuri neviršija pusės įmonės balanse įrašytos turto vertės.

3. Ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ir perduoti turtą ieškovei, yra nesuprantamas ir netgi nesąžiningas, nes dovanoto namo vidutinė rinkos vertė 607 425 Lt (b. l. 76-78), o ieškinio suma yra 6 kartus mažesnė nei dovanoto namo, todėl būtų netikslinga tenkinti šį reikalavimą.

4. Atsakovai nebuvo tinkamai informuoti apie ieškovės pasirengimą imtis teisminių savo pažeistų turtinių interesų gynybos priemonių, nebuvo išnaudota šalių pareiga kuo ekonomiškiau išspręsti ginčą, bendradarbiauti bei kooperuotis, ką numato CK 6.38 str. 3 d., todėl teismo bei kitos bylinėjimosi išlaidos yra priskirtinos ieškovei ir nepriteistinos atsakovams.

5. Nėra pagrindo tenkinti reikalavimą dėl namo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 str. pagrindu, nes ieškovė neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės jam kaip atsakovui. Nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovai negalėjo ar neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

6. Pagal CK 6.66 str. 1 d. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sudarydami namo pirkimo-pardavimo sutartį atsakovai nenuslėpė bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą, taip pat numatė pirmenybės teisę kitiems kreditoriams į skolų išieškojimą. Ginčijamos sutarties dalimi atsakovai nesprendė dėl konkretaus turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, perleidimo ar jo apsunkinimo prievolėmis trečiųjų asmenų naudai, taigi nenustatyta ir tokių ieškovės teises pažeidžiančių veiksmų. Sutartis nedaro įtakos UAB ,,Transreno“ mokumui, o byloje nėra jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad Petkevičiaus prekybos įmonė tapo nemoki ar jos mokumas sumažėjo. Ši sutartis kitaip pažeistų ieškovės teises, jei pagal šią sutartį neliktų turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą ieškovės reikalavimui tenkinti. Ginčijama sutartimi nėra panaikinama ar apribojama atsakovų civilinė atsakomybė prieš trečiuosius asmenis (ieškovę). Išdėstytų įrodinėtinų reiškiant actio Pauliana ieškinį aplinkybių ieškovė ieškinyje nepagrindė (CPK 178 str.).

7. Vertinant, ar konkrečiu atsakovų sudarytu sandoriu buvo pažeisti ieškovės interesai CK 6.66 str. prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros atsakovų ir ieškovės tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatinėjant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui. Jei skolininkui sudarius ginčijamą sandoris, jis vis tiek turi pakankamai turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti arba mokumas nekinta, tai actio Pauliana ieškinio negalima reikšti.

8. Taikant CK 6.66 str. svarbu laikytis kreditoriaus ir skolininko interesų balanso principo, todėl kreditoriaus teisės neturėtų būti suabsoliutinamos, t. y. kreditoriams neturėtų būti suteikiamos privilegijos skolininko ir trečiojo asmens atžvilgiu. Dėl šios priežasties CK ir yra įtvirtinta imperatyvioji nuostata dėl trečiojo asmens nesąžiningumo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 2006-02-22 ieškovė su trečiuoju asmeniu Petkevičiaus prekybos įmone (kuri vėliau pertvarkyta į UAB ,,Transreno“) sudarė UAB Lietuva Statoil ir kortelių Klientų sutartį Nr. i2907 4005228 (1 t., b. l. 20-21), pagal kurią Petkevičiaus prekybos įmonė pirko iš ieškovės prekes (dyzelinį kurą ir kt. prekes) ir įsipareigojo atsiskaityti su ieškove per 15 k. d. nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 4.3. p.), tačiau iki šiol neatsiskaitė su ieškove ir liko skolinga 92 761,58 Lt, ką patvirtina ataskaita apie kliento būklę (1 t., b. l. 22-23), PVM sąskaitos faktūros (1 t., b. l. 25-39).

CK 6.344 str. nustato, jog pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje nustatytus terminus. Už pavėlavimą sumokėti kainą pirkėjas privalo mokėti palūkanas, jei šalys nesusitarė kitaip. Vadovaujantis tarp šalių sudarytos sutarties 2.8. p, tretysis asmuo privalo mokėti ieškovui 3 % dydžio mėnesinius delspinigius nuo nepamokėtų prekių sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną. Trečiajam asmeniui patikslinto ieškinio pateikimo dieną priskaičiuoti delspinigiai už 180 dienų sudarė 16 696,58 Lt (1 t., b. l. 160). Iš viso tretysis asmuo yra skolingas 109 458,16 Lt (92 761,58 Lt skola + 16 696,58 Lt delspinigiai). Tretysis asmuo, patvirtindamas savo įsipareigojimus, 2008-11-28 pateikė UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ (per kurį ieškovė siekė neteismine tvarka išieškoti iš trečiojo asmens aukščiau nurodytą skolą) raštišką Skolos pripažinimą – įsipareigojimą (1 t., b. l. 40), kuriuo pripažino visą savo skolą bei įsipareigojo pagal atitinkamą grafiką sumokėti ieškovei, tačiau iki šiol net iš dalies su ieškove neatsiskaitė.

Ieškovė teigia iš UAB „Euler Hermes Services Lietuva“ 2008 m. pabaigoje sužinojusi, jog trečiojo asmens savininkai R. P. ir R. P. 2008-10-21 padovanojo savo sūnui L. P. gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini), unikalus Nr. duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 8-9). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog 2008-10-21 dovanojimo sutartimi R. P. ir R. P. savo sūnui L. P. taip pat padovanojo ir 0,0994 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas duomenys neskelbtini) m. k. v.) (1 t., b. l. 76-78).

Ieškinys reiškiamas vadovaujantis CK 6.66 str., pagal kurį sandoris kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintas negaliojančiu, jei sandoris sudarytas skolininko, kuris sandorio sudaryti neprivalėjo, jeigu šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar privalėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl to skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sandorį galima pripažinti negaliojančiu, jei trečiasis asmuo, sudaręs sandorį, buvo nesąžiningas, išskyrus neatlygintinį sandorį, kuris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Ieškovė teigia, kad atsakovai R. P. ir R. P., būdami trečiojo asmens Petkevičiaus prekybos įmonės savininkais, atsakingais už neribotos atsakomybės juridinio asmens prievoles, tuo metu, kai ieškovė turėjo neginčytiną reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, neatlygintinai padovanojo savo sūnui Lukui žemės sklypą ir gyvenamąjį namą. Ieškovės nuomone, atsakovai R. P. ir R. P. yra laikomi skolininkais ieškovės atžvilgiu, vadovaujantis CK 2.50 str. 4 d., nes jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

Bylos medžiaga patvirtina, jog trečiojo asmens Petkevičiaus prekybos įmonės savininko R. P. 2009-01-20 sprendimu Nr. 1 (1 t., b. l. 95) buvo nuspręsta pertvarkyti Petkevičiaus prekybos įmonę (į. k. 151188441), pakeičiant jos teisinę formą į uždarąją akcinę bendrovę, kurios pavadinimas bus UAB ,,Transreno“. Šiame sprendime nurodyta, jog R. P., būdamas vienintelis Petkevičiaus prekybos įmonės savininkas, nusprendė būti trejus metus po įmonės pertvarkymo į UAB ,,Transreno“ subsidiariai atsakingas už Petkevičiaus prekybos įmonės prievoles. Registravimo pažymėjimas (1 t., b. l. 96) patvirtina, jog 2009-02-24 buvo įregistruota UAB ,,Transreno“, kurios kodas 151188441. Duomenų, kad atsakovė R. P. taip pat buvo Petkevičiaus prekybos įmonės savininkė ir kad po individualios įmonės pertvarkymo į UAB ,,Transreno“ liko kartu su R. P. subsidiariai atsakinga už Petkevičiaus prekybos įmonės prievoles, byloje nepateikta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-04-03 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009 išaiškino, jog juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė už bendrovės prievoles yra subsidiari (papildoma). Subsidiariosios atsakomybės esmė ta, kad kreditorius gali pareikšti reikalavimą asmeniui, kuris atsako subsidiariai, tuo atveju, kai jo nepatenkina pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 str. 5 dalyje nustatytas privalomas eiliškumas, kurio turi laikytis kreditorius, reikšdamas reikalavimus skolininkams subsidiariosios atsakomybės atveju: kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą skolininkui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.245 str. 5 dalies norma turi būti suprantama kaip suteikianti kreditoriui teisę pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui tiek teisme, tiek tiesiogiai pačiam skolininkui, svarbu, kad būtų konstatuota esminė aplinkybė – pagrindinis skolininkas prievolės neįvykdė. Tuo atveju, kai teismo sprendimu yra priteisiamas prievolės įvykdymas iš pagrindinio ir subsidiaraus skolininkų, priteistos sumos gali būti išieškomos iš subsidiaraus skolininko tik vykdymo procese nustačius, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2004).

Actio Pauliana instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003). Kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, actio Pauliana paskirtis – kompensacinė, nes, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2006-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Jeigu byloje nustatoma, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, turėjo tikslą ne patenkinti savo reikalavimą, o kad teismas pripažintų sandorį negaliojančiu, toks ieškinys CK 6.66 str. pagrindu negalėtų būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-07-03 Dėl acto Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga).

Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-03 apžvalgoje taip pat pažymėta, jog ,,Actio Pauliana institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Kreditorius turi pareigą įrodyti byloje, kad jis turi tokią, t. y. neabejotiną ir galiojančią, reikalavimo teisę, kad ši egzistuoja, nėra tariama, pasibaigusi ir pan. Tais atvejais, kai skolininkas ginčija kreditoriaus reikalavimo teisę ar šio dydį, ginčas turėtų būti nagrinėjamas iki sprendimo dėl skolininko sudaryto sandorio negaliojimo actio Pauliana pagrindu. Įstatymo nedraudžiama šiuos reikalavimus nagrinėti vienoje civilinėje byloje. Teismas vienoje civilinėje byloje gali spręsti dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio skolą iš skolininko ir dėl reikalavimo panaikinti skolininko sandorį actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-809)“.

Kaip matyti iš pareikšto ieškinio, juo prašoma pripažinti dovanojimo sutartį, sudarytą 2008-10-21, kuria atsakovai R. P. ir R. P. padovanojo L. P. gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. duomenys neskelbtini)) ir 0,0994 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas duomenys neskelbtini)m. k. v.), negaliojančia ab initio; be to, prašoma taikyti restituciją ir perduoti gyvenamąjį namą, esantį duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei jos reikalavimams patenkinti, o 0,0994 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)m. k. v.) perduoti trečiajam asmeniui UAB „Transreno“. Taigi pareikštu ieškiniu neprašoma priteisti iš atsakovų R. P. ir R. P. 109 458,16 Lt (92 761,58 Lt skola + 16 696,58 Lt delspinigiai) skolą, kurios patenkinimo, kaip teigia ieškovė, negavo iš pagrindinio skolininko – trečiojo asmens. Ieškovė pripažįsta, jog ši skola taip pat ir atskiru teismo sprendimu nėra priteista nei iš trečiojo asmens, nei iš atsakovų Renato ir R. P., jokie teismo sprendimo vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens nebuvo atliekami ir vykdymo procese nėra konstatuota, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo.

Teismo nuomone, ieškovės į bylą pateikti ir jos iniciatyva išreikalauti įrodymai patvirtina tik tai, kad kreditorė turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę trečiajam asmeniui, bet ne skolininkams, kurių sudarytą sandorį ginčija šioje byloje pareikštu ieškiniu. Konstatuotina, jog įrodymai, kuriais šioje byloje remiasi ieškovė, grįsdama savo reikalavimo teisę į skolininkus (atsakovus), galėtų būti pakankami tik tokiu atveju, jeigu būtų ginčijamas ne juridinio asmens dalyvio (kurio atsakomybė yra subsidiari), bet paties juridinio asmens (šiuo atveju – trečiojo asmens) sudaryti sandoriai.

Pagal CK 6.66 str. 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 str. 4 dalis). Pažymėtina, jog šioje byloje pareikštu ieškiniu neprašoma išieškojimą nukreipti į perduotą pagal skolininkų sudarytą sandorį turtą (o, teismo nuomone, ir negalėtų būti prašoma, nes skola nėra priteista teismo ir vien dėl to nėra pagrindo vykdymo procesui prasidėti), bet prašoma taikyti restituciją ir perduoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei jos reikalavimams patenkinti, o 0,0994 ha žemės sklypą (unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)m. k. v.) perduoti trečiajam asmeniui UAB „Transreno“. Akivaizdu, jog ieškovė klaidingai supranta restitucijos sąvoką. CK 1.80 str. numatyt, jog kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. CK 6145 str. 1 d. numatyta, jog restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.

Be to, teismo nuomone, svarbu pažymėti ir tai, kad ieškovė, prašydama taikyti restituciją ir perduoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškovei jos reikalavimams patenkinti, pati nurodo, jog gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo 549 906,00 Lt. Netgi įvertinus tą aplinkybę, jog šiuo metu dėl pokyčių nekilnojamojo turto rinkoje šio namo vertė galėtų siekti tik 342 273 Lt (pagal viešai deklaruojamas VĮ „Registrų centras“ paskaičiuotas vidutines rinkos vertes pagal unikalų numerį 2007-07-11 masinio vertinimo duomenimis), akivaizdu, kad ieškinyje nurodytas trečiojo asmens skolos ieškovei dydis už šio prašomo ieškovei perduoti gyvenamojo namo apytikslią vertę yra mažesnis daugiau kaip 3 kartus.

Be to, pažymėtina, jog ieškovė, vadovaudamasi ĮBĮ 2 str. 8 d., teigia, jog sandorio sudarymo momentu tretysis asmuo buvo nemokus. Pažymėtina, jog pagal šią ĮBĮ nuostatą įmonė yra laikoma nemokia, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Trečiojo asmens 2008-10-10 balansas, sudarytas 2008-09-30 dienai (1 t., b. l. 118-119), patvirtina, jog dovanojimo sutarties sudarymo momentu Petkevičiaus prekybos įmonės turtas iš viso sudarė 1 743 647,00 Lt (balanso 2 lapas, eilutė ,,Turto iš viso“). Nors įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė net 1 191 655,00 Lt, tačiau šiuo atveju įmonės nemokumui konstatuoti svarbu tai, kad net 833 446,00 Lt sudarė po vienerių mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, tik kurie gali būti vertinami kaip pradelsti, siekė tik 358 209 Lt, t. y. neviršijo pusės viso turimo turto. Ieškovė teigia, jog viso 1 743 647,00 Lt vertės turto didžiąją dalį, t. y. 1 207 601,00 Lt (balanso 1 puslapis, eilutė II.4; 1 t., b. l. 117), sudarė lizingo įmonei priklausančios transporto priemonės, kai tuo tarpu įsiskolinimas už transporto priemones balanso sudarymo metu buvo net 833 446,00 Lt (balanso III puslapis, eilutė I.1.1; 1 t., b. l. 119). Pažymėtina, jog 1 207 601,00 Lt – trečiojo asmens jau išpirkto turto vertė. Duomenų, kad šių transporto priemonių lizingo sutartys, pagal kurias įmokos turi būti mokamos iki 2012 m., būtų nutrauktos dėl trečiojo asmens kaltės bei kad trečiasis asmuo būtų praradęs teisę į visas šias jo sumokėtas lizingo įmokas, ieškovė į bylą nepateikė, taip pat neprašė teismo tokių duomenų išreikalauti, jeigu pati gauti negalėjo. Paanalizavus balansą matyti, jog trečiajam asmeniui keletą savaičių iki ginčijamo sandorio sudarymo priklausė 535 425 Lt vertės trumpalaikis turtas, tame tarpe 24 634 Lt prekės, skirtos perparduoti, 260 432 Lt – per vienerius metus gautinos sumos iš pirkėjų, o 250 359 Lt – pinigai ir pinigų ekvivalentai. Duomenų apie tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu trečiojo asmens finansinė būklė buvo iš esmės pasikeitusi į blogąją pusę (lyginant su atvaizduota balanse), byloje nėra. Pažymėtina ir tai, jog byloje netgi nėra įrodymų apie tai, kad tretysis asmuo ieškinio pareiškimo metu ir šiuo metu nuosavybės teise neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Ieškovo atstovė, susipažinusi su atsakovų paskutinio parengiamojo teismo posėdžio 2009-06-22 metu pateiktais įrodymais, daugiau jokių įrodymų iš trečiojo asmens ir atsakovų išreikalauti nebeprašė ir neprieštaravo, kad byla būtų paskirta nagrinėti teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į paminėtą teisminę praktiką, į tai, kad atsakovo R. P. prievolė yra subsidiari, be to, byloje nesant duomenų, kad atsakovė R. P. taip pat buvo Petkevičiaus prekybos įmonės savininkė ir kad po individualios įmonės pertvarkymo į UAB ,,Transreno“ liko kartu su R. P. subsidiariai atsakinga už Petkevičiaus prekybos įmonės prievoles; taip pat atsižvelgiant į tai, jog atsakovai savo atsiliepimuose nesutinka su ieškovės argumentais, jog ieškovės prievolei įvykdyti neužtenka trečiojo asmens turto, o ieškovė iki šio ieškinio pareiškimo teisme 2009-01-15 (kuris, beje, atsakovams pareikštas dar nesuėjus 2008-11-28 trečiojo asmens įsipareigojime nurodytam terminui ,,iki 2009-02-28“) atskiroje byloje nėra prisiteisusi nei iš trečiojo asmens, nei iš atsakovų R. ir R. P., jokie CPK numatyti vykdymo veiksmai dėl skolos išieškojimo iš trečiojo asmens nebuvo atliekami ir vykdymo procese nėra konstatuota, kad pagrindinis skolininkas negali patenkinti kreditoriaus reikalavimo (t. y. nėra pateiktas antstolio surašytas turto neradimo aktas, tik kuris galėtų būti vertinamas kaip leistinas įrodymas); su šioje byloje pareikštu Pauliano ieškiniu taip pat nėra reiškiamas savarankiškas reikalavimas dėl skolos, iš kurios kildinama ieškovės reikalavimo teisė, priteisimo iš atsakovų, išieškojimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, konstatuotina, jog pareikštas ieškinys negali būti tenkinamas ir turi būti atmestas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Pažymėtina, jog ši byla, kurioje teismo vaidmuo nėra aktyvus, vyko vadovaujantis rungimosi principu (CPK 12 str.), pagal kurį kiekviena šalis privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis rėmėsi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, todėl teismas savo iniciatyva įrodymų rinkti negalėjo, be to, neturėjo pagrindo priversti ieškovę pasirinkti tinkamą savo pažeistos teisės gynimo būdą. Pažymėtina, jog bylos procesas truko gana ilgai, todėl ieškovė netgi po ieškinio šioje byloje pareiškimo galėjo užsivesti kitą bylą dėl skolos išieškojimo, tačiau ir šia galimybe liko nepasinaudota.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ieškinį atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą, bei priteisia iš ieškovės teismo turėtas pašto išlaidas valstybei. Be to, sprendimui įsiteisėjus panaikintinos Kauno apygardos teismo 2009-01-20 ir 2009-06-22 nutartimis byloje Nr. 2-922-527/2009 taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-268, 270 str.,

n usprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Lietuva Statoil“ 41,15 Lt valstybei teismo turėtų pašto išlaidų (mokama biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB. Banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Kauno apygardos teismo 2009-01-20 ir 2009-06-22 nutartimis byloje Nr. 2-922-527/2009 taikytas laikinąsias apsaugos priemones šiam sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėja Jolita Cirulienė