Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Gedimino Juknos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu 2023-07-14 apklaustas įtariamasis O. B. parodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu įtariamas. Psichinių sutrikimų neturi, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkotinių medžiagų nevartoja, nuo alkoholio priklausomybės neturi. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmę suprato, nori parodyti, kad 2023-06-03, apie 02 val. 30 min., namuose, (duomenys neskelbtini), tarp jo ir žmonos K. B. kilo žodinis konfliktas dėl buitinių dalykų. Kadangi abu buvo išgėrę alkoholinių gėrimų, pasikarščiavo bei pakėlė balsą vienas ant kito, ko pasekoje žodinis konfliktas peraugo į grumtynes. Kas tiksliai vyko grumtynių metu, jis nepamena, atsimena, kad jie vienas kitą gaudė bėgiojant po namus, kadangi žmona garsiai šaukė, jis norėjo ją pagauti bei pasistengti ją nuraminti, kiek pamena, tuo metu prie įėjimo durų K. B. stabtelėjo ir jie užkliuvo už slenksčio ir nukrito ant grindų. Kiek pamena, jis nukrito su svoriu ant K. B.. Neatmeta galimybės, kad tuo metu galėjo jai sukelti fizinį skausmą. Pamena, kad gulint ant grindų, žmona garsiai rėkė, dėl to jis jai delnu uždengė burną, nenorėdamas, kad ji pažadintų kaimynus, kadangi jau buvo nakties metas. Pamena, kad pasikarščiavęs konflikto metu sudavė vieną kartą ranka žmonai į veidą. Neatmeta galimybės, kad vydamasis žmoną galėjo jai paimti už pečių, taip sugriebiant už palaidus plaukus. Kaip ir minėjo, visų aplinkybių tiksliai nepamena, kadangi konfliktas įvyko greitai. Patikslina, kad 2023-06-03, vakare, svečiavosi pas draugus bei ėjo į pirtį. Įvykis nekasdienis, dėl įvykio labai gailisi, sukelti fizinio skausmo K. B. nenorėjo, viskas įvyko spontaniškai ir pasikarščiavus. Norėtų paminėti, kad šeimoje jis vienas dirbantis asmuo, visos jo pajamos yra skirtos šeimos išlaikymui, nuo 2005 metų gyvena (duomenys neskelbtini) bei toje šalyje praleidžia daugiausia savo laiko, Lietuvoje būna bendrai apie 3 mėnesius, atvyksta kelioms savaitėms per šventes ir vasaros atostogas. Sutinka kad byla būtų užbaigta baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu 2023-06-03 parodė, kad 2023-06-02, vakare, nuvažiavo pas draugus su vyru O. B. ir dukra. Ten vartojo alkoholinius gėrimus. Ten pas ją su vyru jau prasidėjo žodinis konfliktas, vyras negerbė jos, tai pastumia kartas nuo karto. Dėl ko jis taip elgėsi, nežino. Taip būna dažnai, kai vyras išgeria. Atvažiavus iš sodybos į namus, 2023-06-03, apie 02.00 val. (duomenys neskelbtini), ji užmigdė vaiką ir atėjo į kambarį, kuris yra antrame aukšte. Vyras buvo neblaivus, ji irgi. Kambaryje vyras pradėjo elgtis įžūliai ir nepagarbiai, be jokios priežasties kabinėjosi. Tada apie 02.30 val. tame pačiame kambaryje konflikto metu, paėmė jai už galvos, kuria ranka šiuo metu neatsimena, o kita ranka trenkė jai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Iš baimės ji bėgo nuo vyro į pirmą aukštą laiptais ir pribėgus prie išėjimo durų, vyras ją pasivijo, ir griebė savo dešine ranka už jos rankos, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Jai stengiantis nuo vyro rankos ištrūkti, jis visą tą laiką kėlė jai fizinį skausmą. Tada grumtynių metu vyras visu svoriu užgriuvo ant jos, dėl ko jie nukrito ant laiptų, taip prispausdamas ją prie laiptų, kėlė jai fizinį skausmą, po to, su kuria ranka, šiuo metu neatsimena, paėmė jai už plaukų, taip keldamas jai fizinį skausmą, o kitos rankos delnu uždengė jai burną, taip vėl sukeldamas jai fizinį skausmą ir sakė: "aš tave uždusinsiu". Tada laiptuose pasirodė dukra S. B. gim. (duomenys neskelbtini) m., kuri matė, kaip vyras buvo ją prispaudęs visu svoriu prie laiptų. Ji prašė dukros iškviesti pagalbą, ką dukra ir padarė. Vyras pamatęs, kad dukra visą tai mato, iš karto nusiramino ir nulipo nuo jos. Ji laikė vyrą, kad jis nesutrukdytų dukrai iškviesti pagalbą. Dukra pasakė, kad paskambino ir ji iš karto nubėgo į viršų pas ją. Savo vyro labai bijo. Vyras jau ne pirmą kartą naudoja prieš ją fizinį smurtą, prieš tai ji nesikreipė į policiją, bet, kad taip stipriai sumuštų, nebuvo. Prieš kokius 4 metus vyras jau buvo sulaikytas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, kai prieš ją smurtavo. Tada jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereikš. Daugiau apie įvykį nieko pridurti neturi.

2023-06-03 gautas K. B. protokolas-pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2023-06-03, apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini) bute, jos vyras O. B., būdamas neblaivus, konflikto metu, kambaryje paėmė jai už galvos, o kita ranka trenkė jai į veido sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji iš baimės bėgo nuo vyro į pirmą aukštą laiptais ir pribėgus prie išėjimo durų, vyras ją pasivijo ir griebė jai savo dešine ranka už jos rankos, už kurios, šiuo metu dabar neatsimena, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Stengiantis nuo vyro rankos ištrūkti, jis visą tą laiką kėlė jai fizinį skausmą, tada grumtynių metu vyras visu svoriu užgriuvo ant jos, dėl ko jie nukrito ant laiptų, taip prispausdamas ją prie laiptų, kėlė fizinį skausmą, po to su ranka paėmė jai už plaukų, taip keldamas jai fizinį skausmą, o kitos rankos delnu uždengė jai burną, taip vėl sukeldamas fizinį skausmą ir sakė: "aš tave uždusinsiu". Savo vyro bijo ir prašo dėl šio įvykio pradėti tyrimą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad: 1. K. B. padarytos poodinės kraujosruvos dešiniame skruoste, dešinės akies apatiniame voke, dešinėje pažandėje, nugaroje, rankose, dešinėje blauzdoje, kairėje kojoje, kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 3-6 paras iki apžiūros. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. B. sužalojimų jai padarymo metu ir po to galėjo patirti fizinį skausmą, kurio intensyvumas priklausė nuo psichosomatinių organizmo savybių bei nuo narkotizacijos alkoholiu laipsnio tuo metu. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dvidešimt keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023-06-03. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualius savybes, neužsifiksavo. 5. K. B. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

2023-06-14 surašytas tarnybinis pranešimas dėl pranešėjo, kvietusio policiją, apklausos neatlikimo, kuriame nurodoma, kad birželio 14 d., apie 10.30 val., pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-20118-23, buvo skambinta pranešėjui, kuris 2023-06-03, 03.30 val., skambino bendruoju pagalbos centro telefono numeriu bei pranešė, kad (duomenys neskelbtini), girdi, kaip kaimynė rėkia: "padėkit, kvieskit policiją". Kas ten vyksta, neaišku, prašo patikrinti. Pranešėjas telefoninio pokalbio metu paaiškino, kad 2023-06-03, apie 03.30 val., būdamas namuose, išgirdo kaimynės riksmus, sklindančius iš (duomenys neskelbtini) buto. Kaimynė rėkė: "padėkit, kvieskit policiją", jis taip pat girdėjo šaukiantį vyro balsą, tačiau ką jis sakė, nesigirdėjo. Iš girdimų balsų suprato, kad abu asmenys yra neblaivūs. Pranešėjas pasiliko namuose, niekur nėjo, todėl nieko nematė. Kiek jam žinoma, (duomenys neskelbtini) bute gyvena vyras su žmona ir vaiku. Tą naktį vaiko balso negirdėjo. Anksčiau yra tekę girdėti šių sutuoktinių barnius, tačiau jie buvo paprasti, kaip ir visose šeimose, policija kviečiama nebuvo. Pranešėjas prisistatyti ir teikti parodymus apklausos metu atsisakė, išreiškė norą likti anonimu. Pranešėjui buvo paaiškinta, kad reikalui esant, privalės liudyti teismo posėdžio metu, jis sutiko. Policijos informacinėje sistemoje nustatyti pranešėjo tapatybės pagal telefono numerį nepavyko.

2023-06-03, 03.42 val., alkotesteriu Drager Alcotest 6810, patikros sertifikatas Nr. 1753517, įtariamajam O. B. nustatytas 1.27 promilių girtumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan.

Bendrame aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šeimos nario sąvoka pateikta BK 248 straipsnyje, pagal kurį, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Byloje nustatyta, kad bylai reikšmingu laiku O. B. ir K. B. buvo sutuoktiniai, todėl pripažintina, kad kaltinamasis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo O. B. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios K. B. parodymai, teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį, pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas, policijos pareigūno tarnybinio pranešimo duomenis, teismo medicinos specialisto išvados duomenis, jog K. B. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo O. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, 2023-06-03, apie 02 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytos 1,27 prom. alkoholio), žodinio konflikto metu, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo savo žmonos K. B. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. namo antrame aukšte esančiame kambaryje viena ranka paėmęs K. B. už galvos, kita ranka trenkė jai į veido sritį, toliau tęsdamas veiką, jis pasivijo K. B., kai pastaroji pabėgo į namo pirmą aukštą prie išėjimo durų, ir ranka griebė jai už rankos, po ko grumtynių metu jis visu svoriu nukrito ant K. B., dėl ko abiem nukritus ant laiptų, jis (O. B.) prispaudė K. B. ant laiptų, ir viena ranka sugriebė K. B. už plaukų, o kitos rankos delnu uždengė jai burną, taip tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis dešiniame skruoste, dešinės akies apatiniame voke, dešinėje pažandėje, nugaroje, rankose, dešinėje blauzdoje, kairėje kojoje.

Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, nukentėjusiajai padarytų sužalojimų pobūdis neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis skausmas, ir to norėjo. Taigi O. B. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokuroro siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui, nukentėjusioji taip pat informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę O. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario - sutuoktinės) sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo O. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį O. B. – vidutinio amžiaus, dirbantis, vedęs, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka. Duomenų apie O. B. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybių įskaitą byloje nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam O. B. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios rūšies bausmės minimui, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo (BK 48 str. 2 d.), kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant: per visą bausmės laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per visą bausmės laikotarpį uždrausti vartoti alkoholį; paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p., 5 d. 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam O. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, O. B. į skirtiną bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme nuo 2023 m. birželio 3 d. 03.38 val. iki 2023 m. birželio 3 d. 11.15 val. (viena diena) išbūtas laikas – vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Byloje civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti O. B. per visą bausmės laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu, įpareigoti O. B. per visą bausmės laikotarpį:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį);

- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą baudą įskaityti O. B. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2023 m. birželio 3 d., 03:38 val., iki 2023 m. birželio 3 d. 11:15 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

O. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Išaiškinti O. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti O. B., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.