Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Neringos Venckienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo AB “SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Indra“ ieškinį atsakovams AB „SEB lizingas“, UAB „Vorana“, P. M. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo Kauno miesto VPK,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas, į parengiamąjį teismo posėdį neatvykus atsakovams ir trečiajam asmeniui, kuriems tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir esant ieškovės prašymui, priėmė 2010 m. spalio 6 d. sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė solidariai iš atsakovų AB „SEB lizingas“, UAB „Vorana“ ir P. M. 1730,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1730,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo UAB „Indra“ naudai. Taip pat priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Vorana“ ir P. M. 7005,00 Lt skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7005,00 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2009-12-07) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ieškovo UAB „Indra“ naudai. Leido ieškovui išgabenti saugomą menkavertį automobilį Mercedes Benz (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris WDBKK49F32F242023, utilizavimui. Taip pat priteisė iš kiekvieno atsakovų, ieškovo UAB „Indra“ naudai 131,60 Lt žyminio mokesčio ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

Kauno miesto apylinkės teisme 2010 m. spalio 28 d. gautas atsakovo AB “SEB lizingas“ pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Kadangi jokie sutartiniai pasaugos teisiniai santykiai ieškovo UAB „Indra" ir atsakovų nesiejo, o savo teikiamų paslaugų įkainius vienašališkai nusistatinėja pats ieškovas, todėl atsakovas negali įtakoti saugojimo kainos nustatymo (kas, atsakovo nuomone, sudaro galimybę ieškovui piktnaudžiauti savo padėtimi ir vienašališkai nustatyti bet kokio dydžio saugojimo atlyginimą). Be to, atsakovo teigimu, teismas priimdamas sprendimą už akių turėjo vadovautis CK 6.198 str. 1 ir 2 d., nuostatomis.

Taip pat atsakovo nuomone, teismas priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pažeidė CPK 93 str. nuostatas.

Skundą teikiančios šalies argumentas, kad UAB „Indra" sutartyje su Kauno VPK numatyta, jog už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą atlygins valdytojas, ją atsiimdamas, yra visiškai nepagrįstas ir nerimtas, nes šiuo atveju valdytojas negali atsiimti transporto priemonės dėl to, kad bylos nagrinėjimo metu buvo, o galbūt ir tebėra įkalinimo įstaigoje, todėl transporto priemonės, kuri pavirtusi metalo laužo krūva, ką liudija pridedama Turto vertinimo ataskaita, ilgalaikis saugojimas paverstų atsakovą svetimo menkaverčio turto saugotoju be atlygio, kas būtų nesąžininga ir neteisinga.

Be to, LR įstatymas turi aukštesnę galią, nei šalių pasirašyta sutartis, todėl ieškovas remiasi įstatymu, kurio nuostatos, beje, neprieštarauja minėtai sutarčiai, o tik ją papildo.

Kadangi bylos nagrinėjimas taip ilgai (ieškinys paduotas 2009 m. lapkričio mėn.) užsitęsė ženklia dalimi dėl AB SEB lizingas bylos vilkinimo, taip pat kiti atsakovai per tą laiką atsidūrė ieškovui nežinomose ir nepasiekiamose vietose, ir didžia dalimi, manome, būtent tai buvo priežastis viešų skelbimų įteikiant procesinius dokumentus, paieškų kreipiantis į VĮ Registrų centras ir iš pažiūros paprastos bylos dėl skolos išieškojimo ilgalaikis nagrinėjimas teisme, manome teisingas ir pagrįstas buvo pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti atlyginti išlaidas solidariai iš visų atsakovų, kaip tai numato LR CPK 93 str. l p.

Taip pat nurodė, kad AB SEB lizingas nenurodė neatvykimo į teismo posėdį aplinkybių, kurios galėtų būti svarbios ir juo labiau nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Lietuvos teismai yra suformulavę praktiką, jog teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Vien neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo tarpu, vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pagrindas naikinti priimtą teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008). Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. liepos 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-560/2008 yra pasisakęs, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenustatęs nei vienos iš sąlygų, būtinų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo nurodytus argumentus dėl neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį tiek prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek pateiktame atskirajame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas AB SEB lizingas neatvyko į 2010-10-06 parengiamąjį teismo posėdį. Apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, dokumentų, pagrindžiančių negalėjimą atvykti į teismo posėdį atsakovas nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nereiškė, todėl, esant ieškovo prašymui, buvo visos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 230 str. 2 d., 258 str. 1 d.). Apelianto nuoroda į teismo leidimą neatvykti jam į parengiamąjį teismo posėdį, ne tik bylos duomenimis, bet ir įstatymu nepagrįsta, todėl kolegija daro išvadą, kad atsakovas ir jo atstovas nevykdė procesinės pareigos rūpintis proceso operatyvumu ir ekonomiškumu bei pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimu pripažino, jog CPK 288 straipsnio 4 dalis (2002 m. vasario 28 d. redakcija) ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtų sprendimų peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad sprendimu už akių buvo pažeistos apelianto teisės ar sprendimas aiškiai neteisingas negalima dėl toliau nurodytų argumentų.

Atsakovas nurodė, kad jis pateikė įrodymus patvirtinančius, jog ieškovo imamas mokestis už priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimą yra kur kas didesnis už tą, kuris yra imamas Kauno m. už tokias pačias paslaugas, kai automobilį sutartiniu pagrindu saugoti perduoda tretysis asmuo. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra sutartinių pasaugos teisinių santykių (CK 6.830 str.). Kai policijos pareigūnai pagal sutartį perdavė saugoti atsakovo transporto priemonę ieškovui, o šis atliko veiksmus – automobilį saugojo, susidarę teisiniai santykiai dėl atsakovų interesais ieškovo atliktų veiksmų (atsakovų turto tvarkymo) atitiko CK 6.229 straipsnyje nustatytos prievolės atsiradimo pagrindą – kito asmens reikalų tvarkymą (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Šiuo aspektu asmens, tvarkančio kito asmens reikalus, veiklai mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, reglamentuojančios paprastą kito asmens turto administravimą. Pagal ATPK 269 str. 7 d. policijos pareigūnai turi teisę ATPK 269 str. 7 d. pagrindu neleistinoje vietoje paliktą automobilį priverstinai nuvežti, tačiau transporto priemonės saugojimas neįeina į jų pareigas. Vien priverstinis automobilio nuvežimas negarantuotų automobilio išsaugojimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas automobilį išsaugojo ir ieškovo išlaidos, kurias patyrė veikdamas atsakovų interesais, turi būti atlygintos (CK 6.233 str. 1 d.). Apelianto argumentai dėl kitų aikštelių saugojimo įkainių buvo pateikti pirmosios instancijos teisme iki teismo sprendimo už akių priėmimo, todėl kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šios aplinkybės teismui buvo žinomos jį priimant.

Atsakovo argumentas, jog iš jo negalėjo būti išieškoma skola, kadangi jis nėra transporto priemonės savininkas, yra nepagrįsti, nes laikotarpiu už kurį priteista iš atsakovo ginčijama suma jis buvo įregistruotas transporto priemonės savininku. Transporto priemonės yra daiktai, kurie privalo būti registruojami įstatymų nustatyta tvarka, jeigu transporto priemonė dalyvauja viešajame eisme (LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 str. 2d.). Transporto priemonių registravimo tvarkoje, nustatytoje 2001-05-25 LR Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 260 „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimo", galiojusioje administracinės teisės pažeidimo metu ir tebegaliojančioje iki šios dienos, nustatyta detali transporto priemonių registravimo tvarka. Laikantis šios tvarkos, VĮ „Regitra" duomenų bazėje savininku įregistruotas AB „SEB lizingas", o valdytoju -UAB „Vorana". Tarp UAB “SEB lizingas“ ir UAB “Vorana“ 2007-08-08 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr.K 2007-080045, kurios pagrindu UAB “SEB lizingas“ įsigijo nuosavybės teise automobilį ir nuomos pagrindais perdavė jį naudotis UAB “Vorana“. UAB „Vorana" nuosavybės teisė į automobilį perėjo 2009-02-02 tik įvykdžius lizingo sutartimi numatytas sąlygas, o ne nuo sutarties pasirašymo momento. Kolegija atkreipia dėmesį, kad LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. vienareikšmiškai pasakyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonių stovėjimo aikštelę ir jos saugojimo transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti ieškovui iš atsakovų UAB “SEB lizingas“, UAB „Vorana“ ir P. M. 1730,00 Lt įsiskolinimą, susidariusį iki 2009-02-02 solidariai laikyti akivaizdžiai neteisingu ir pažeidžiančiu apelianto teises nėra pagrindo.

Kolegija taip pat nesutinka, kad akivaizdžiai yra pažeidžiamos apelianto teisės dėl sprendimo už akių bylinėjimosi išlaidų dalyje. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, duomenų iš VĮ „Registrų centro“ ir turto vertinimo išlaidų yra susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.), todėl ieškinį tenkinant visiškai, jos dalintinos lygiomis dalimis. Žyminis mokestis turėjo būti paskirstytas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. už 1730 Lt sumą mokėtinas 67 Lt žyminis mokestis padalintas lygiomis dalimis tarp trijų atsakovų po 22 Lt bei už neturtinio pobūdžio reikalavimą 135 Lt žyminis mokestis padalintinas po 45 Lt. Tuomet iš atsakovo priteistina suma sudarytų 67 Lt. Kolegija ištaisyti šią pirmosios instancijos klaidą nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo atsisakyta peržiūrėti sprendimą už akių negali, tačiau panaikinti tuo pagrindu nutartį ir leisti sprendimą už peržiūrėti tik dėl klaidos priteisiant žyminį mokestį, bet ne dėl ginčo sprendimo iš esmės, būtų neteisinga ir neekonomiška, kadangi prognozuotinos bendrosios tolesnio bylinėjimosi išlaidos būtų daug didesnės nei norimas pasiekti rezultatas (CK1.5 str., CPK 7 str., 3 str. 7 d.).

Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.