Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2019-03-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-528-927/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-03-07
Bylos Nr.
1-528-927/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-64488-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Bagdonienė
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-528-927/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-64488-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.2.1; 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.8; 1.1.8.10.3; 2.1.10.4; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 7 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė,

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. K. (M. K.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, bedarbis, neteistas, administracine tvarka baustas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent jis:

1. 2017 m. gruodžio 10 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sutuoktinę V. K., t. y. tyčia šluotos metaliniu kotu du kartus sudavė nukentėjusiajai į dešinę ranką virš alkūnės ir du kartus į dešinės pusės sėdmenų viršų žemiau juosmens, ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje;

2. 2018 m. lapkričio 17 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį - sutuoktinę V. K., t. y. žodinio konflikto metu, tyčia sugriebė nukentėjusiajai dešine ranka už kaklo ir suspaudė jį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu M. K. kaltu padaręs šias nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pirmo įvykio metu, t. y. 2017 m. gruodžio 10 d. apie 20.00 val. susipyko su žmona dėl sugadintos keraminės plytelės ir sudavė jai po kelis smūgius šluotos kotu per ranką ir juosmenį. Su žmona susitaikė ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

Kitas įvykis buvo 2018 m. lapkričio 17 d. Žmona negrįžo namo nakvoti, jis labai supyko ir negalėjo jai kurį laiką to atleisti. Dėl šios priežasties ir įvyko tarp jų žodinis konfliktas. Žmona ant jo taip pat supyko ir jis neištvėrė bei sugriebė ją už kaklo ir suspaudė. Pasielgė neapgalvotai, spontaniškai ir impulsyviai, labai dėl to gailisi. Prašo skirti viešųjų darbų bausmę. Šiuo metu jis atsiprašė žmonos, ji jam atleido, jie susitaikė (b. l. 32-33, 104-106, 113-114).

Be visiško prisipažinimo, kaltinamojo kaltė grindžiama šiais įrodymais ir duomenimis:

-nukentėjusiosios V. K. pranešimo informacija (b. l. 4), protokolais-pareiškimais (b. l. 6, 71) ir parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2017 m. gruodžio 10 d. 20.00 val. ji su vaikais buvo namo svetainėje ir puošė eglę. Vyras tuo metu miegojo. Po to jis nuėjo į katilinę, kurioje prieš tai klijavo plyteles. Pamatęs, jog viena sugadinta, labai supyko ir pradėjo ant jos šaukti, įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Po to jis pasiėmė prie sienos buvusią šluotą su metaliniu kotu ir abiejų vaikų akivaizdoje pradėjo ją mušti. Sudavė du kartus į dešinę ranką bei du kartus į dešinės pusės sėdmenų viršų, šiek tiek žemiau juosmens, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Po panaudoto prieš ją smurto ji su vaikais nubėgo į kambarį ir iškvietė policiją. Vyras pažadėjo daugiau nesmurtauti ir jie susitaikė.

Kitas įvykis buvo 2018 m. lapkričio 17 d. apie 22.00 val.. Jie susipyko, nes ji dalyvavo draugės gimtadienyje. Vyras prieš tai vartojo alkoholį, vaikai jau miegojo. Vyras pradėjo jai priekaištauti. Prisigalvojo nebūtų dalykų, o kai ji gulėjo lovoje, pradėjo smaugti. Ji iškvietė policiją (b. l. 6-7, 22- 23, 71, 99-100);

-įvykio vietos apžiūros protokolais, nuotraukomis, kuriuose užfiksuota nusikaltimo vieta – butas (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusioji V. K., kurios dešinė ranka ir juosmuo yra sužaloti, matyti kraujosruvos (b. l. 8-12) bei miegamasis kambarys ir nukentėjusioji V. K., kuri rodo žymes ant kaklo po smaugimo (b. l. 72-77, 92-96);

-tarnybiniais pranešimais dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuose užfiksuota kokį smurtą patyrė nukentėjusioji ir kad tai padarė kaltinamasis (b. l. 25-26);

-alkoholio matuoklio rezultatais, kurie patvirtina, kad kaltinamojo iškvėptame ore 2017 m. gruodžio 10 d. 22.19 val. buvo nustatyta 0,19 promilės alkoholio (b. l. 35), o 2018 m. lapkričio 18 d. 00.13 val. – 0,93 promilės alkoholio (b. l. 115);

-2017-12-11 įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokolu, kuris patvirtina, kad įtariamasis M. K. ir nukentėjusioji V. K. susitaikė ir prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (b. l. 55);

-2018-12-12 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Ievos Rondomanskaitės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius, kuris 2017-12-12 patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 56-57);

-2019-01-25 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Indrės Petkevičiūtės nutarimu atnaujinti nutrauktą ikiteismini tylimą Nr. 01-1- 64488-17, kuris 2019-01-25 patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo (b. l. 65-57).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis skirtingu laiku sumušė savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę bei tuo sukėlė jai abu kartus fizinį skausmą ir padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl abiejų veikų prisipažino ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o ją sunkina tai, kad abu kartus nusikalto būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, pavojingumą ir pobūdį, kurios priskiriamos nesunkiems nusikaltimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, nukentėjusiajai sukeltas pasekmes, kad ji kaltinamajam atleido, į kaltinamojo asmenybę, kuris nedirba, baustas administracine tvarka, neteistas (b. l. 51-52, 130, 131-133), todėl esant po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę bei tai, kad jis ir nukentėjusioji sutinka jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skirtinos prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmės, kurios bendrintinos iš dalies sudedant, o subendrinta bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina 1/3 dalimi.

Nors prokuroras savo pareiškime dėl teismo baudžiamojo įsakymo pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvų nenurodė, tačiau teismas, atsižvelgęs į siūlomos bausmės dydį, konstatuoja, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), bausmės – šiuo atveju viešųjų darbų – dydis turėtų būti toks, kad kaltinamasis ne tik realiai galėtų bausmę atlikti, bet kad ji turėtų auklėjamąjį poveikį jam ir sustabdytų ateityje nuo nusikalstamų veikų darymo. Įvertinus kaltinamojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, materialinę padėtį (nedirba), jam skirtinų bausmių dydžiai nustatomi nesiekiantys vidurkių, o pridedamos bausmės dydis nustatomas artimas minimaliam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2017-12-10) – viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui;

-pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2018-11-17) – viešaisiais darbais 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir subendrintą bausmę skirti – 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 25 (dvidešimt penkias) valandas per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gruodžio 10 d. iki 2017 m. gruodžio 11 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 17 d. iki 2018 m. lapkričio 19 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Išaiškinti kaltinamajam M. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.

Teisėja Jolanta Bagdonienė