Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-01-02 · Civilinė byla Nr. 2S-112-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-02
Bylos Nr.
2S-112-392/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Ieškovas
UAB „REIKALAVIMAS.LT“
Atsakovas
R. K.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-112-392/2013(Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11211-2012-8)Procesinio sprendimo kategorija: 122.2.; 94.2.; 94.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. sausio 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. K. 41261,95 Lt skolos, 4401,16 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 15 d. nutartimi nutarė, kad ieškinys negali būti priimtas, nes yra neteismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą, tačiau šioje byloje nėra pateiktas toks šalių susitarimas – iš 2006 m. rugpjūčio 17 d. patalpų nuomos sutarties 13.8. p. matyti, jog šalių ginčai, kylantys iš šios sutarties sprendžiami atitinkamos instancijos Lietuvos Respublikos teisme. Vien tai, jog šalys nurodė ginčų sprendimo valstybę, neleidžia daryti išvados, jog byla nagrinėtina pagal ieškovo buveinės adresą, todėl šiuo atveju taikytina LR CPK 29 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš ieškinio, skolininko gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, t.y. Rusijos Federacijos atitinkamo teismo veiklos teritorijoje. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2012 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr.043 UAB „REIKALAVIMAS.LT“ ir pirminis kreditorius G. G. susitarė, jog nesusitarus derybų keliu, tarp jų kylantys ginčai bus sprendžiami Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme arba priklausomai nuo ginčo sumos – Vilniaus apygardos teisme. Šiuo konkrečiu atveju pateikto ieškinio viena iš šalių yra ne pirminis kreditorius G. G., o skolininkas R. K., todėl ginčų teismingumo prasme šis 2012 m. kovo 27 d. reikalavimo perleidimo sutarties punktas šioje byloje netaikytinas. Kitų susitarimų dėl ginčų nagrinėjimo teismingumo byloje nėra pateikta, todėl buvo nutarta atsisakyti priimti ieškinį.

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „REIKALAVIMAS.LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad 2006-08-17 patalpų nuomos sutartimi šalys G. G. ir R. K. susitarė, jog iš sutarties kylantys ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme (13.8 punktas), todėl pirmosios instancijos teismo nurodytas bendrosios teismingumo taisyklės taikymas, pagal kurią ginčas turėtų būti sprendžiamas pagal skolininko gyvenamąją vietą, šiuo atveju prieštarautų sutarties 13.8 punktui. Taip pat apeliantas pabrėžia, kad tos pačios nuomos sutarties šalys 2012-03-10 pasirašė susitarimą, kuriuo susitarė dėl nuomininko iškraustymo, nuomos sutarties nutraukimo bei sukonkretino savo susitarimą dėl teismingumo, nurodydamos, kad visi ginčai dėl nuomos tarp šalių sprendžiami pagal nuomotojo, t.y. G. G. gyvenamąją vietą (Susitarimo 10 punktas). Apeliantas pateikia išrašą iš Gyventojų registro tarnybos, kuris patvirtina, jog nuomotojo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o ši teritorija teisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, todėl, pasak ieškovo, jis pagrįstai pareiškė ieškinį būtent šiam teismui. Taigi susitarimas dėl teismingumo buvo pateiktas pirmos instancijos teismui, tačiau teismas netinkamai išnagrinėjo visus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus. Be to, apeliantas nurodo, kad nustatydamas teismingumą, nesivadovavo 2012-03-27 Reikalavimo perleidimo sutarties 11 p., nes šis punktas nustato teismingumą tik dėl ginčų, kilusių tarp kreditoriaus ir reikalavimo įgijėjo pagal reikalavimo perleidimo sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai atsisakė priimti ieškovo UAB REIKALAVIMAS.LT“ ieškinį atsakovui R. K. dėl skolos priteisimo kaip neteismingą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo tam tikrų įstatyme nurodytų procesinių aplinkybių, kurios pagal teisinius padarinius skirstomos į teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamas šios teisės įgyvendinimo sąlygas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teisėjas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, visada patikrina, ar ieškinys teismingas tam teismui. Tai reiškia, kad teisėjas turi įvertinti civilinės bylos teismingumo požiūriu reikšmingas aplinkybes.

Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „REIKALAVIMAS.LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. K. 41261,95 Lt skolos, 4401,16 Lt palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį, kadangi jis neteismingas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui. Nurodė, kad CPK 29 str. įtvirtinta bendroji taisyklė, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą. Kaip matyti iš ieškinio, skolininko gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, t.y. Rusijos Federacijos atitinkamo teismo veiklos teritorijoje, o kitų susitarimų dėl ginčų nagrinėjimo teismingumo byloje nėra pateikta, todėl taikoma bendroji teismingumo taisyklė.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju reikia taikyti bendrąją teismingumo taisyklę. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 32 str. 1 d., šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta 2006-08-17 patalpų nuomos sutarties 13.8 punktu ir 2012-03-10 susitarimo 10 punktu. Iš 2006-08-17 patalpų nuomos sutarties 13.8. punkto matyti, jog šalys susitarė, kad ginčai, kylantys iš šios sutarties sprendžiami atitinkamos instancijos Lietuvos Respublikos teisme, o 2012-03-10 susitarimo 10 punkte buvo sukonkretintas susitarimas dėl teismingumo nurodant, jog visi ginčai dėl nuomos tarp šalių sprendžiami pagal nuomotojo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad nuomotojas G. G. yra registruotas adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.10), o ši teritorija teisminga būtent Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui.

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir todėl netinkamai taikė ir aiškino teismingumo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, panaikintina, o ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. (CPK 337 str. 2 d. 3 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 338 str., 337 str. 2 d. 3 p., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Virginijus Kairevičius