Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Aušrai Gylytei, gynėjui advokatui Nijolei Gaižutienei

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. pažeidė viešąją tvarką.

Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: D. K. 2009 m. rugsėjo 26 d., apie 21:00 val., šalia kino teatro „Taurapilis“, esančio Aušros g. 47, Utena, Utenos miesto šventės metu, apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia dėl chuliganiškų paskatų, viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, pastūmė A. Š., sudavė vieną kartą pastarajai kumščiu į veido kairiąją pusę smilkinio-skruosto srityje, po ko A. Š. nugriuvo ant žemės. Dėl kairio smilkinio-skruosto ir dešinio peties sumušimo jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokiais įžūliais veiksmais D. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Dėl įrodymų, veikos kvalifikavimo

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2009-09-26 apie 21 val. prie kino teatro “Kalnapilis“ sutiko savo draugę A. Š. Jis su ja susiginčijo ir nesusivaldęs jai delnu sudavė į veidą. Tada nusisuko ir nuėjo. Matė, kad netoliese buvo pašalinių asmenų. Jei koks kitas asmuo taip pasielgtų taip kaip jis, jaustųsi nepatogiai.

Nors kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Nukentėjusioji A. Š. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2009-09-26 apie 20 val. kartu su mama nuėjo į Utenos miesto šventę, kur susitiko savo draugą D. K.. Su D. K. ji nuėjo prie kino teatro „Taurapilis“, kur neblaivus D. K. pradėjo jai priekaištauti, kelti pavydo scenas. Kai ji D. K. pasakė, jog eina namo, šis, laikydamas už rankos, neleido jai išeiti bei kumščiu trenkė į veido kairiąją pusę - smilkinį, po ko ji nugriuvo ant žemės, prarasdama sąmonę. Netrukus pajuto, kaip ją kažkas kelia nuo žemės ir pamatė, kad tai policijos pareigūnas ( b. l. 5 ).

Liudytoja Ž. M. ikiteisminio tyrimo metu (parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) parodė, kad 2009-09-26 apie 20.50 val. jai būnant Utenos miesto šventėje, jai paskambino dukra A. Š., kuri verkdama pasakė, kad yra prie kino teatro „Taurapilis“, ir kad jos draugas D. K. neleidžia jai eiti namo. Atėjusi į dukros nurodytą vietą, ten rado stovinčius policijos pareigūnus, D. K. ir verkiančią dukrą A. Š. A. Š. buvo susiėmusi už kairiojo smilkinio ir paaiškino, kad D. K. jai vieną kartą smogė kumščiu į smilkinio sritį (b. l. 9 ).

Liudytojas D. N. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka) parodė, kad 2009-09-26 apie 21 val., kartu su vyr. patrule K. Ž. patruliuodamas ir palaikydamas viešąją tvarką Utenos miesto šventėje, prie kino teatro „Taurapilis“ pamatė, kaip jam nepažįstamas vaikinas kažką sako merginai, tačiau ši, kaip buvo matyti iš jos elgesio, nenorėjo su vaikinu bendrauti. Netrukus minėtas vaikinas merginą pastūmė, o kai ši bandė nueiti, smogė kumščiu merginai į kairįjį smilkinį. Po smūgio mergina nugriuvo ant žolės. Jis vaikiną sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą ( b. l. 12).

Liudytoja K. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ( parodymai perskaityti BPK 291 str. tvarka ) davė tokius pačius parodymus kaip ir liudytojas D. N. ( b. l. 13 ).

Iš 2009-10-09 specialisto išvados Nr. G 320/09(08) matyti, kad A. Š. padaryti sužalojimai: kairiojo smilkinio-skruosto ir dešinio peties sumušimas. Sužalojimai priskiriami prie nežymaus sveikatos sutrikdymo ( b. l. 8 ).

Iš 2009-09-26 girtumo nustatymo alkotesteriu akto matyti, kad 2009-09-26, 21.29 val. D. K. buvo nustatytas 1,19 promilių girtumas ( b. l. 14 ).

Iš 2009-09-28 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. K. nurodė, kad smūgį nukentėjusiajai sudavė šalia kinoteatro „Taurapilis“ ( b. l. 29-31 ).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojų Ž. M., D. N., K. Ž. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo jie kaltinamąjį nurodė kaip asmenį, kuris sudavė smūgį į veidą nukentėjusiajai. Šias aplinkybes kaltinamasis pripažino. Iš teismo medicinos eksperto išvados matyti, kad nukentėjusiajai buvo sužalota kairioji veido pusė ir dešinysis petys. Sužalojimų lokalizacija leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajai į veido sritį buvo suduotas smūgis po kurio ji parvirto ant žemės. Tai patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus apie tai, kad nukentėjusioji po smūgio parvirto. Šie įrodymai ( nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada) tarpusavyje iš esmės sutampa, visi kartu sudaro vieningą įrodomąją medžiagą. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Tai leidžia daryti išvadą, kad būtent kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą veiką.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta. Viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, renginys, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad kaltinamais šalia kinoteatro, t.y. viešoje vietoje, sudavė smūgį nukentėjusiajai dėl ko jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jo veiksmai vertinti kaip įžūlūs dėl kurių buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Toks kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad atlieka veiksmus, numatytus BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, ir siekius, pažeidžiant visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiu būdu aukščiau aptartais įrodymais pilnai įrodyta, kad kaltinamasis padarė viešosios tvarkos pažeidimą. Jo veika kvalifikuotina pagal LR BK 284 str. 1 d.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str. 1 d. 9 p. ).

Kaltinamasis administracine tvarka du kartus baustas už viešosios tvarkos pažeidimus ( b. l. 37 ), nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas teismo nuomone rodo, kad nusikaltimo padarydamas buvo jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, neturi nuolatinio darbo, nesilaikė kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti reikalavimų, todėl šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl jo atžvilgiu BK 38 str. netaikytinas. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą tiesiogine tyčia, į psichiatro įskaitą neįrašytas (b. l. 39), pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas patenkinamai (b. l. 40), neteistas (b. l. 36), į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, daro išvadą, kad skirtina su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė-areštas, arčiau sankcijoje numatyto bausmės minimumo ( BK 55 str. ).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d. ir paskirti dvidešimt vieną parą arešto.

Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str. 1 d. į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2009-09-26 iki 2009-09-28, suėmimo terminą nuo 2010 m. kovo 27 d. iki 2010 balandžio 15 d. ir laikyti D. K. atlikusiu bausmę.

Kardomąją priemonę - suėmimą panaikinti ir D. K. teismo salėje paleisti.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.