Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-564-366-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-17
Bylos Nr.
1A-564-366-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arnoldas Šukaitis, Bronė Vidzėnienė
Kategorijos

Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr.: 1A-564-366/2010

Teisėja Danutė Švitinienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 17 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus (pranešėjas), Bronės Vidzėnienės ir Arnoldo Šukaičio,

sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,dalyvaujant prokurorui Ignui Railai,advokatui gynėjui Lidijai Blinkevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-06-09 nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jam skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir iki 2010 m. gruodžio 1 d. neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuteistas už tai, kad 2009 m. sausio 6 d., apie 18.05 val., prie ikimokyklinio ugdymo įstaigos (duomenys neskelbtini) , esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įveikęs papildomas apsaugos priemones, išdaužęs dešinės pusės automobilio priekinių durų stiklą - 150 Lt vertės, įsibrovė į saugyklą – D. V. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė svetimą D. V. priklausantį turtą - rankinę 150 Lt vertės, ir joje buvusius: juodos spalvos odinę piniginę - 170 Lt vertės, įvairią kosmetiką, pinigus - 200 eurų, 1900 Lt, D. V. asmens tapatybės kortelę Nr.(duomenys neskelbtini), dvi AB banko „Snoras“ mokėjimo korteles, verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) , M. D. išduotą, gimimo liudijimą Nr.(duomenys neskelbtini), V. V. išduotą, santuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. V., ištuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą D. V., sporto kompleksų tinklo „IMPULS“ dovanų kuponą -200 Lt vertės, mobilaus ryšio telefoną „Sony Ericson S500i“, IMEI (duomenys neskelbtini), ir jame buvusią SIM kortelę - 850 Lt vertės, prekybos tinklo „IKI“ nuolaidų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą D. D. vardu, kvepalus „Dolce Gabana“ - 210 Lt vertės, dvi poras sidabro auskarų, - 65 Lt ir 20 Lt vertės, taip pagrobė svetimą D. V. priklausantį turtą bendros 4405 Lt vertės.

V. A. skundžia 2010-06-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį ir prašo priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad teismas išsamiai neištyrė visų byloje surinktų duomenų, vienus jų nepagrįstai pripažino įrodymais, kitus - jo, liudytojo A. A. parodymus, atmetė. Teismas, duomenis pripažindamas įrodymais, pažeidė jų leistinumo kriterijus, t.y. pripažino įrodymais duomenis, kurie buvo gauti neteisėtais būdais, ko pasėkoje laikė įrodyta, kad jis padarė nusikalstamą veiką.

Apeliantas nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas, nepadarė, ką patvirtina tai, jog byloje nebuvo surinkta nė vieno teisėto tiesioginio ar netiesioginio jo kaltės įrodymo.

Teigia, kad įvykio metu - 2009 m. sausio 6 d., apie 18.05 val. įvykio vietoje nebuvo. Pripažįsta, jog nurodydamas, kad 2009 m. sausio 6 d. nuo 16 val. iki 18 val., t.y. ir įvykio metu buvo sporto klube, suklydo dėl laiko, kadangi sporto klube tą dieną buvo apie pietus, t.y. nuo 11.46 val. iki 14.18 val., kaip nustatyta bylos duomenimis. Suklydimą sąlygojo nuo įvykio iki parodymų davimo praėjęs nemažas laiko tarpas.

Nurodo, kad teismas, vertindamas vien įrodymų - nusikaltimo dalykų: prekybos tinklo "IKI" nuolaidų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotos D. D. vardu, bei vizitinės kortelės, kurioje nurodyta vyrų ir moterų kirpėja D. ir jos mobiliojo ryšio telefonas, radimą kratos metu jo senelio A. A. , namuose, padarė nepagrįstą išvadą, jog nusikaltimą padarė jis, apeliantas. Nurodo, jog nei apie vieną daiktą, rastą senelio namuose kratos metu, nieko nežinojo, juos pirmąkart pamatė tada, kai jam juos kratos metu parodė policijos pareigūnai, kurie padavė jam prekybos tinklo "IKI" nuolaidų kortelę ir liepė pažiūrėti, ko pasėkoje ant jos ir liko jo piršto atspaudas. Teigia, kad taip ikiteisminio tyrimo pareigūnai rinkdami duomenis pažeidė procesines teisės normas, teismas – įrodymų leistinumo principą, o šie jo teiginiai pirmosios instancijos teismo atmesti vadovaujantis pareigūno E. R. parodymais, kuomet pareigūnas parodė, kad duoti kortelę į rankas apeliantui, nebuvo pagrindo, taigi ji nebuvo duota. Nurodo, kad minėtą prekybos centro kortelę į namus parsinešė senelis, radęs ją prekybos centre. Mano, kad senelio namuose, jo, apelianto, gyvenamajame kambaryje, buvo rasta vizitinė kortelė, o nukentėjusiosios sidabrinis auskaras jo, apelianto, automobilyje, nes juos padėjo policijos pareigūnai. Nurodo, kad vien tai, jog jis kratoje dalyvavo, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo sudarytos pakankamos ir tinkamos sąlygos matyti visus, net ir smulkiausius, kratos metu atliekamus veiksmus, kurių metu ir buvo rastas auskaras. Beje, taip pat nebuvo tirta, ar ant šio auskaro buvo jo pirštų pėdsakai.

Nurodo, kad nebuvo tirta, ar ant kitų nusikaltimo dalykų - pagrobtosios rankinės ir kitų joje buvusių daiktų buvo jo pirštų antspaudų pėdsakų, ar jo striukėje rastos stiklo šukės buvo iš nukentėjusiosios automobilio stiklo. Teigia, kad šios šukės jo striukės kišenėse atsirado dėl to, jog jis Olandijoje ardė stiklinius šiltnamius. Nurodo, kad nebuvo tirta, kokie asmenys, pasinaudodami nukentėjusiosios vardu išduotomis banko kortelėmis, nuėmė pinigus iš sąskaitos.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad jo automobilio ir nukentėjusiosios apibūdinto automobilio, kurio markė ir modelis neaiškūs, kurį ji matė stovintį prieš pat įvykį įvykio vietoje, spalvos, nesutampa, t.y. jo automobilis yra mėlynos spalvos, o nukentėjusiosios apibūdintas kaip sidabrinis.

Teismo posėdyje nuteistojo ginėja prašo skundą tenkinti. Prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantas V. A. ginčija padaręs nusikalstamą veiką už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu – vagystę iš D. V. automobilio, tačiau teismas bylos įrodymus ištyrė ir įvertino tinkamai, LR BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, išvadą, jog V. A. padarė ginčijamą nusikalstamą veiką, padarė įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą – policijos pareigūnų D. P. , E. M. , E. R. parodymus, nukentėjusiosios D. V. parodymus, kratos protokolų duomenis, specialisto išvadą, kitus bylos įrodymus.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde dėsto pirmosios instancijos teisme analogiškai nurodytą savo alibi – jog jis įvykio dieną, konkrečiai apie 18.05 val., buvo sporte klube, kas pilnai paneigta bylos įrodymais - iš 2010-05-27 UAB „Neo Aljansas“ rašto matyti, kad V. A. 2009 m. sausio 6 d. iš sporto klubo išvyko 14 val. 18 min. (t.2., b.l. 33-35). Apeliantas savo apeliaciniame skunde jau nurodo, kad dėl laiko, kuomet jis buvo sporto klube, suklydo, taigi iš esmės apeliantas patvirtina, kad įvykio metu, apie 18.05 val., sporto klube jis nebuvo.

Apeliantas neigia, kad 2009-01-20 kratų metu rasti daiktai – kirpėjos vizitinė kortelė, „IKI“ nuolaidų kortelė jo senelio namuose, ir auskaras – jam priklausančiame automobilyje, įrodo jo kaltę padarius nusikalstamą veiką – D. V. rankinės su daiktais vagystę iš jos automobilio, kadangi nukentėjusiosios auskaras ir kirpėjos vizitinė kortelė buvo padėti pareigūnų, o „IKI“ nuolaidų kortelę jo senelis rado prekybos centre, kaip jis, A. A. , ir parodė apklausiamas. Apelianto teiginiai nepagrįsti.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji apklausiama 2009-01-15 po to, kai atgavo savo rastą rankinę, kuri buvo pagrobta iš jos automobilio, parodė, jog joje nebebuvo vizitinių kortelių, kuriose užrašyta „vyrų ir moterų kirpėja D.“, kai kurių nuolaidų kortelių, tame tarpe ir „IKI“ nuolaidų kortelės, ant kurios galėjo būti užrašyta jos ankstesnė pavardė – D. D. , bei vieno iš auskarų (t.1., b.l. 25-26). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2009-05-13 D. V. parodė, kad rastus daiktus buvo pateikusi tyrėjai, po ko jie jai buvo grąžinti (t.1., b.l. 27). Iš 2009-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t. 1, b.l. 37) matyti, kad D. V. pateikė rastą rankinę su joje rastais daiktais: piniginę, nuolaidų korteles „Sarma“, „Statoil“, sidabrinį auskarą, verslo liudijimą, išduotą D. V. vardu, santuokos liudijimą, išduotą D. V. vardu, M. D. gimimo liudijimą, asmens tapatybės kortelę, išduotą D. V. vardu, akių šešėlius, lupų blizgesį, akių tušą, keturias vizitines korteles, pažymą dėl likviduoto juridinio asmens dokumento, ištuokos liudijimą, išduotą D. V. vardu, V. V. gimimo liudijimą. Iš 2009-01-24 daiktų apžiūros protokolo (t. 1, b.l. 38 – 52) matyti, kad visi D. V. tyrėjai pateikti daiktai apžiūrėti bei nufotografuoti. Iš 2009 01 26 tyrėjos I. B. nutarimo „dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti perdavimo tolimesniam saugojimui“ (t. 1, b.l. 54) matyti, kad visi aukščiau išvardinti daiktai (tame tarpe nurodyta, kad vizitinės kortelės bei sidabrinis auskaras) grąžinti nukentėjusiai D. V. Iš pakvitavimo (t. 1, b.l. 55) matyti, kad visus išvardintus daiktus D. V. iš tikrųjų pasiėmė 2009-01-26. Kratos nuteistojo faktinėje gyvenamojoje vietoje bei automobilyje, kurių metu rasti daiktai – „IKI“ nuolaidų kortelė, viena vizitinė kortelė bei auskaras, buvo atliktos 2009-01-20, t.y. anksčiau nei D. V. pateikė tyrėjai rasta rankine su joje buvusiais daiktais. Kratos metu rasti daiktai apžiūrėti 2009-02-18, 2009-03-27 (t.1., b.l. 105-106; 107-110.), t.y. vėliau nei D. V. buvo grąžinti rankinėje buvę daiktai. Iš šių aptartų aplinkybių akivaizdu, kad nebuvo nei galimybės prielaidai, kaip nurodo, apeliantas, jog šiuos daiktus galėjo padėti pareigūnai jų radimo vietose kratų metu.

A. A. parodymai, jog jis rado „IKI“ nuolaidų kortelę prekybos centre, neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Teismas pagrįstai laikė, kad kaltinamojo senelio namuose, kuriuose jis gyveno, rasta „IKI“ premija nuolaidų kortelė D. D. vardu, taip pat įrodo V. A. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Liudytojas A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad nuolaidų kortelę rado 2008 m. rugsėjo mėnesį, parsinešus ją namo anūkas jam pasakė, kad kortelė nebegalioja, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad todėl kortelę pasidėjo ir niekada nenaudojo (t.1., b.l. 89-90). Tačiau iš byloje esančio „IKI“ nuolaidų kortelės, išduotos D. D. vardu išrašo matyti, kad kortelė nuo rugsėjo mėnesio buvo naudojama ne vieną katą (t.1 b.l. 72-73). Kaip minėta, D. V. parodė, jog po to, kai atgavo daiktus, pasigedo „IKI“ nuolaidų kortelės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas A. A. parodymais nesivadovavo pagrįstai.

Visuma šių aptartų įrodymų nepalieka abejonių dėl V. A. dalyvavimo padarant nusikaltimą už kurį jis nuteistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Sigitas BagdonavičiusTeisėjai Arnoldas ŠukaitisBronė Vidzėnienė