Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, veikdama Kauno apylinkės teismo vardu, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) prokurorės Ramunės Brazdeikytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gyvena ir deklaravusi gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. dėl neatsargumo padarė žalos kito asmens sveikatai, t. y. 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 18.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdama Haskio mišrūno veislės šuns atsakingu prižiūrėtoju, neįsitikinusi, kad minėtas šuo, kuris buvo paleistas ant pavadžio neaptvertoje kiemo teritorijoje, yra nepavojingas aplinkiniams, pažeisdama Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 13B-1260 patvirtintų Gyvūnų laikymo Jonavos rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 4.3 p. reikalavimą (užtikrinti, kad viešojoje vietoje jų vedami, nešami ar kitaip naudojami gyvūnai nekels grėsmės kitiems asmenims, gyvūnams, jų sveikatai, gyvybei ir asmenų, valstybės ar savivaldybių turtui), tai yra paleido šunį iš voljero, kuris puolė ir apkandžiojo pro šunį dviratuku važiuojantį mažametį A. S., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas daugybines kąstines žaizdas ir odos įdrėskimus veide ir dešinėje kojoje, kas nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. S. sveikatą.

Kaltinamoji A. B. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Gyvena daugiabučiame name. Prie šio namo yra bendras ūkinis pastatas. Viena dalis ūkinio pastato priklauso jai. Prie ūkinio pastato ji įsirengusi šuns voljerą, kuriame laiko savo 4 metų amžiaus Haskio mišrūno šunį. Šunį visą laiką laiko voljere. Teritorija, kurioje yra ūkinis pastatas ir voljeras, nėra aptverta tvora. 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 17 val. susiruošė valyti šuns voljerą. Kai valo voljerą ji savo šunį paleidžia iš voljero. Jį pririša ant pavadžio apie 2,5 m ilgio. Taip padarė ir šį kartą. Ji atidarė voljerą, pririšo šunį prie pavadžio ir jį paleido iš voljero. Netoliese žaidė vaikai. Juos įspėjo, kad ji paleidžia šunį, kad jie nelakstytų šalia. Nors jos šuo nėra agresyvus, ji negali atsakyti už šunį, todėl ir perspėjo vaikus, kad jie nelakstytų prie šuns, kad jį paleidžia. Vaikai ją girdėjo. Matė, kad jie atkreipė dėmesį į ją tuomet, kai ji jiems apie tai pasakė. Prieš tai buvo užsikūrusi pirtį, kuri įrengta prie jos dalies ūkinio pastato. Po to jau paleido šunį ir pradėjo tvarkyti voljerą. Betvarkydama voljerą trumpam vėl nuėjo į pirtį įmesti malkų, nes bijojo, kad užges pečius. Valyti voljero dar nebuvo baigusi. Mesdama malkas į pečių girdėjo, kaip pravažiavo motociklas, iš karto po to išgirdo vaiko cypimą. Įtarė, kad kažkas atsitiko. Išbėgusi pamatė ant žemės gulintį A. S.. Šalia jo buvo jos šuo. Tai pamačiusi ji iš karto sušuko šuns vardą „Koksai“. Šuo iškarto pribėgo prie jos ir ji jį uždarė į voljerą, pribėgo prie A. S., kurį jo brolis A. S. patraukė truputį toliau. A. verkė. Pamatė ant A. S. veido ir kojos kraujuojančias žaizdas, iš karto atnešė šlapią rankšluostį, jį uždėjo ant kraujuojančių vietų. Kaimynė R. P. išgirdusi, kad kažkas įvyko, taip pat išbėgo į lauką. Ji iškvietė A. S. tėvus. Netrukus jie atvažiavo. Tėvai A. S. nuvežė į Jonavos ligoninę. Kaip viskas įvyko, matė kaimynė V. I.. Ji sakė, kad ne kartą buvo sudrausminusi vaikus, kai jie norėjo važiuoti pro voljerą, sakė, kad paleistas šuo, kad nevažiuotų, kad neerzintų šuns, tačiau vaikai jos neklausė. Kadangi vaikai dažnai važinėja su motociklais, šuo yra išerzintas to garso, bet jis visą laiką būna voljere. Kai vaikai važinėja su motociklais, jis paloja, paskui nustoja. Kadangi ji matė, kad vaikai šalia važinėja su motociklais, todėl ji juos įspėjo, kad jie nevažinėtų. Paprastai šuo ant žmonių nepuola. Šuo augo namuose. Jis augo su jos vaikais. Jis niekada jos vaikų nepuolė, visada buvo draugiškas. Mano, kad ir šį kartą, jei vaikai tiesiog būtų ėję, šuo nebūtų puolęs, bet kadangi kiti vaikai pravažiavo su motociklu, šunį tai suerzino. A. S. buvo su dviratuku. Jo vyresnis brolis buvo pėsčias. Ji įtaria, kad iš pradžių pravažiavo motociklininkai, paskui ėjo brolis su ant dviratuko važiuojančiu broliu ir šuo, išerzintas pravažiavusių motociklininkų, čiupo mažiausią vaiką, važiuojantį dviračiu. Pripažįsta, kad paliko šunį be priežiūros, kad tai būtent jos šuo sukandžiojo vaiką. Dėl to, kas įvyko, labai gailisi. Po įvykio buvo nuėjusi pas A. S., buvo nunešusi jam tepalo žaizdoms tepti. Kalbėjo su A. S. mama. Mama pasakė, kad sužalojimai nesunkūs, kad teko susiūti kelias žaizdas ant veido.

Be kaltinamosios A. B. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytoja J. S. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, jos sūnų A. S., gim. (duomenys neskelbtini), apkandžiojo kaimynės A. B. šuo. Sūnus po patirtų sužalojimų buvo nuvežtas į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur suteikus jam medicinos pagalbą, jis buvo išleistas į namus. Tuo metu, kai įvyko šis įvykis, sūnus A. S. su draugais kaime važinėjosi dviračiais ir nepastebėjo, kad (duomenys neskelbtini) namo kieme, šalia kaimo keliuko, kuriuo jie važinėjo, buvo pririštas didelis šuo (mišrūnas). Vieta, kurioje buvo pririštas šuo, bendrojo naudojimo. Tuo metu ji pati su savo vyru buvo nuvažiavę į parduotuvę. Kartu su sūnumi A. S. buvo vyresnis sūnus A. S., gim. (duomenys neskelbtini). Apie šuns sužalotą sūnų vyrui telefonu pranešė kaimynė R. P.. Teisė pareikšti civilinį ieškinį jai išaiškinta.

Liudytoja V. I. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 11 d. po pietų, tikslaus laiko neprisimena, sėdėjo prie savo ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), ir matė, kaip du jos kaimo gyventojų vaikai, broliai S., vienas iš vaikų važinėjo kieme netoliese dviračiu, o kitas vaikščiojo po kiemą. Berniukui, kuris buvo su dviračiu, ji pasakė nevažiuoti prie ūkinio pastato, nes ten pririštas kaimynės A. B. mišrūnų veislės šuo. Ji jam pasakė, kad šuo pririštas ant ilgos grandinės ir gali įkąsti, tačiau berniukas jos nepaklausė ir vis tiek važiavo ten, kur buvo pririštas šuo. Kažkuriuo momentu minėtas kaimynės šuo puolė ant dviračiu važiavusio vaiko ir jį nugriovė. Tai pamačiusi ji pribėgo prie šuns, jį patraukė nuo berniuko. Matė, kad šuo įkando berniukui į kažkurios pusės žandą ir į dešinę koją. Tuo pat metu atbėgo ir šuns šeimininkė A. B., kuri buvo ūkiniame pastate netoliese, kur kūreno pirtį. A. B. šunį uždarė į voljerą. Išgirdusi šauksmus į kiemą išbėgo ir jos (V. I.) dukra R., kuri tuo metu buvo namuose, kuri apie įvykį telefonu pranešė berniukų tėvams. Tėvams atvažiavus berniukas buvo pačių tėvų nuvežtas į ligoninę.

Iš 2023 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus (duomenys neskelbtini) namo kiemą, nustatyta, kad kiemas neaptvertas, kiemo danga – žolė. Įvažiavimas į kiemą yra kairėje namo pusėje. Namo kieme viduryje įrengta žaidimų aikštelė. Už vaikų žaidimų aikštelės, lygiagrečiai namo yra ūkiniai pastatai. Ūkinių pastatų dešinėje, prie pastato sienos, įrengtas šuns voljeras. Voljeras pagamintas iš metalinės žalios spalvos tvoros segmentų. Šalia voljero matosi išvažinėtos žolės keliukas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų duomenų negauta.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. specialisto išvados Nr. G 2035/2023(02) matyti, kad daugybinės kąstinės žaizdos ir odos įdrėskimai veide ir dešinėje kojoje A. S. padarytos bukabriauniais daiktais ar paviršiais, kuo galėjo būti ir šuns dantys. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2023 m. rugsėjo 11 d. Kadangi dėl kąstinių žaizdų A. S. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų, todėl sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 139 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamosios A. B. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 139 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamoji A. B., kaip gyvūno laikytoja, privalėjo užtikrinti, jog jos šuo nekeltų grėsmės kitiems asmenims, jų sveikatai, gyvybei, tačiau to nepadarė ir 2023 m. rugsėjo 11 d. paleidusi šunį iš voljero pririšo jį ant pavadžio neaptvertoje teritorijoje, kur jis puolė ir apkandžiojo pro šalį dviratuku važiuojantį mažametį nukentėjusįjį A. S., padarydamas jam daugybines kąstines žaizdas ir odos įdrėskimus veide ir dešinėje kojoje. Įvykį matė liudytoja V. I., kuri patvirtino, kad būtent A. B., kuri tuo metu nebuvo prie gyvūno, šuo užpuolė ir sužalojo nukentėjusįjį. Kaip nustatyta specialisto išvadoje, nukentėjusiajam dėl sužalojimų padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kąstinių žaizdų A. S. sveikata buvo sutrikdyta daugiau kaip 10 parų. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, jos atsakomybę lengvina ir tai, kad ji atlygino dėl nukentėjusiajam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu. Nėra duomenų, kad nukentėjusysis (jo atstovė) būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Nukentėjusiojo interesais civilinis ieškinys nebuvo pareikštas. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. B., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jos padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas neatsargus nusikaltimas), pasekmes (nukentėjusiajam mažamečiui nesunkiai sutrikdyta sveikata), kaltinamosios asmenybę (turi šeimą, registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nebausta administracine tvarka, neteista), į dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus prokurorės siūlomą švelniausią iš sankcijoje numatytų bausmės rūšį – viešuosius darbus 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. viešieji darbai 4 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 139 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, A. B. paskiriant galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 15 val. per mėnesį visuomenės labui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. B., nesutikdama su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.