Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Techstatus“ atstovei advokatei Renatai Janušytei,

dalyvaujant trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Liuxus“ atstovui advokatui Laimonui Šileriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Techstatus“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Liuxus“, dėl be pagrindo įgytų lėšų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė pateikė teisme ieškinį atsakovei, kuriame suformulavo reikalavimą priteisti iš atsakovės 373 930 Eur sumą ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė yra bankrutavusi įmonė, kuriai Vilniaus apygardos teismas 2018 metais yra iškėlęs bankroto bylą. Paskirtajam bendrovės bankroto administratoriui buvę bendrovės valdymo organai nėra perdavę įmonės buhalterinių dokumentų. BUAB „Techstatus“ bankroto administratorius, sutikrinęs bendrovės bankų sąskaitų išrašus, nustatė, kad laikotarpyje nuo 2013 m. liepos 29 d. iki 2015 m. vasario 24 d. įmonė pervedė atsakovei UAB „Finiens“ 777 148, 98 Eur sumą, o atsakovė bendrovei per tą patį laikotarpį yra pervedusi 403 218,26 Eur sumą. Bankroto administratoriui nėra žinoma, kokiu pagrindu ieškovė ir atsakovė pervedinėjo viena kitai pinigines lėšas nurodomu laikotarpiu, tačiau nustatė, kad ieškovė yra pervedusi atsakovei 373 930,72 Eur didesnę sumą, nei atsakovė ieškovei. Ieškovės vardu administratorius siuntė užklausimus, tačiau iš atsakovės dėl pervestų ir gautų lėšų paaiškinimo negavo. Ieškovė mano, kad atsakovė be jokio teisinio pagrindo iš ieškovės gavo 373 930,72 Eur sumą. Ieškovė teigia, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, todėl CK 6.242 straipsnio pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 373 930,72 Eur sumą, taip pat 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo.

Byloje ieškovė pateikė dubliką, kuriame nesutinka su atsakovės nurodomais argumentais, kad ieškovė pervedė atsakovei ieškinyje nurodomas pinigų sumas 2013 metais šalių sudarytos paskolos sutarties pagrindu, nes nesutampa 2013 m. sausio 14 d. paskolos sutartyje nurodoma paskolos suma ir ieškovės atliktų mokėjimų bendra suma. Atkreipia dėmesį, jog minėtos paskolos sutarties 1 dalyje numatyta, kad 2 640 000 Lt (764 593,85 Eur) paskola suteikiama pagal šalių suderintą grafiką, kuris yra neatsiejama paskolos sutarties dalis, tačiau atsakovė nepateikė teismui nurodomo grafiko. Atsakovei nepateikus reikiamų dokumentų, ieškovei kyla abejonė ar išvis ieškovė suteikė atsakovei 2013 m. sausio 14 d. paskolos sutartyje nurodomą paskolą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad pateiktuose į bylą bankiniuose ieškovės mokėjimuose yra nurodoma mokėjimo paskirtis – pagal sutartį, tačiau nėra nurodoma, kad mokėjimai atlikti pagal minėtą paskolos sutartį. Todėl ieškovė mano, kad ieškovės atlikti mokėjimai nėra susiję su paskoliniais santykiais.

Trečiasis asmuo UAB „Liuxus“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu bendrovės atstovas advokatas siūlė ieškinį atmesti, turėtų išlaidų priteisti iš ieškovės neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios bendrovės bankroto administratorius pareiškė ieškinį atsakovei dėl be pagrindo gautų lėšų grąžinimo, ieškinys grindžiamas CK 6. 242 straipsnio pagrindu.

Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, teismas nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Reniva“ (ieškinio priedas Nr. 1). Iš byloje pateiktų bankinių išrašų matyti, jog nuo 2013 m. liepos 29 iki 2014 m. vasario 17 d. ieškovė pervedė atsakovei 777 148,98 Eur sumą, o atsakovė ieškovei pervedė nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2015 m. vasario 24 d. 403 218,26 Eur sumą (ieškinio priedas Nr. 4, 5). Ieškovės bankiniuose mokėjimuose atsakovei nurodoma, kad pinigai pervedami pagal neįvardijamą sutartį (ieškinio priedas Nr. 4), o atsakovės mokėjimuose ieškovei – pagal 2013 m. sausio 14 d. sutartį (ieškinio priedas Nr. 5). Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, prie kurio pridėta 2013 m. sausio 14 d. paskolos sutartis Nr. 2013/01/14-1. Iš paskolos sutarties turinio teismas nustatė, jog ją sudarė ieškovė UAB „Finiens“ su atsakove „Techstatus“, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovei suteikti 2 640 000 Lt paskolą, o atsakovė įsipareigojo gautą paskolą grąžinti iki 2017 m. gruodžio 31 d. Šalys susitarė, kad kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą pagal paskolos sutartį kitam asmeniui, reikalavimo perleidimas turi būti rašytinės formos (paskolos sutarties 12 punktas). Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovė pateikė 2014 m. sausio 8 d. UAB „Finiens“ ir UAB „Liuxus“ sudaryta Reikalavimų perleidimo sutartį, kuria UAB „Finiens“ perleido UAB „Liuxus“ turimą reikalavimo teisę pagal 2013 m. sausio 14 d. paskolos sutartį, reikalavimo teisė perleista į 2 681 140 lt skolą ir 8 procentų palūkanas – 96 251,24 Lt sumą (reikalavimo perleidimo sutarties 2 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, jog civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 straipsnis). Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis0) Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovės 373 930 Eur sumą grindė tomis aplinkybėmis (faktinis ieškinio pagrindas), jog mokėjimai atsakovei buvo atliekami be jokio teisinio ir faktinio pagrindo, dėl atsakovė be pagrindo praturtėjo ir jai kyla prievolė CK 6.242 straipsnyje nurodomu teisiniu pagrindu grąžinti be pagrindo gautų pinigų sumą ieškovei.

Teismas sprendžia, jog atsakovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodamos faktinės aplinkybės, atsakovės į bylą pateikta paskolos sutartis, byloje esančių bankinių mokėjimų teksto analizė, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, kad ieškovė nuo 2013 m. liepos 29 iki 2014 m. vasario 17 d. pervedė atsakovei 777 148,98 Eur sumą, o atsakovė priėmė šią sumą šalių sudarytos 2013 m. sausio 14 d. paskolos sutarties pagrindu. Ieškovės pozicija, kad jai buvę bendrovės valdymo organai neperdavė buhalterinių dokumentų, dėl ko ieškovei nėra žinoma apie ieškovės suteiktą paskolą, jog nėra prie paskolos sutarties pridėto priedo – mokėjimo grafiko, jog paskolos ieškovė atsakovei galimai išvis nėra suteikusi, yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma. Kad ieškovė ir atsakovė pervedinėjo viena kitai 2013-2015 metais pinigines suma 2013 m. sausio 14 d. sutarties pagrindu įrodo atsakovės atliktų bankinių mokėjimų išrašai, kur nurodyta, kad 403 218,26 Eur sumą atsakovė ieškovei yra pervedusi 2013 m. sausio 14 d. sutarties Nr. 2013/01/14-1 pagrindu, nurodant, kad pinigai įskaitomis grąžinant lėšas pagal sutartį. Todėl ieškovės argumentai, jog atsakovė be jokio teisinio ir faktinio pagrindo gavo iš ieškovės 373 930,72 Eur sumą, kurią CK 6.242 straipsnio pagrindu privalo grąžinti ieškovei, yra nepagrįstas. Nurodomais motyvais teismas ieškovės ieškinį atmeta kaip nepagrįstą (CPK 178 straipsnis, CK 6.242 straipsnis).

CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Teismas, vykdydamas savo pareigą teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieškiniu nustatytų ribų, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą; nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas; byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai.

Teismas byloje nustatė, kad ieškovė 777 148, 98 Eur sumą atsakovei pervedė 2013 metais sudarytos paskolos sutarties pagrindu, o atsakovė ieškovei grąžino dalį paskolos, pervedė ieškovei 403 218,26 Eur sumą. Teismui konstatavus, kad tarp ieškovės ir atsakovės šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnis), teismas sprendžia ar atsakovei kilo pareiga grąžinti ieškovei 373 930,72 Eur suteiktos paskolos dalį (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2013 m. sausio 14 d. paskolos sutartyje susitarė, jog kreditorius turi teisę perleisti reikalavimą pagal paskolos sutartį kitam asmeniui, o reikalavimo perleidimas turi būti rašytinės formos (paskolos sutarties 12 punktas). Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovė pateikė 2014 m. sausio 8 d. UAB „Finiens“ ir UAB „Liuxus“ sudarytą Reikalavimų perleidimo sutartį, kuria UAB „Finiens“ perleido UAB „Liuxus“ turimą reikalavimo teisę pagal 2013 m. sausio 14 d. paskolos sutartį. Šia sutartimi trečiajam asmeniui byloje reikalavimo teisė perleista į 2 681 140 lt skolą ir 8 procentų palūkanas – 96 251,24 Lt sumą (reikalavimo perleidimo sutarties 2 straipsnio 2 dalis). Reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra nenuginčyta, šalių susitarimu nepakeista, todėl yra galiojanti ir sukėlė teisines pasekmes, viena kurių UAB „Finiens“ neteko teisės UAB „Techstatus“ reikalauti grąžinti paskolą ar jos dalį. Nėra svarbios tos ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jai nepavyko rasti įrodymų, jog UAB „Liuxus“ yra atsiskaičiusi su ieškove pagal reikalavimo teisės perleidimo sandorį, ši aplinkybė nedaro perleidimo sandorio negaliojančiu. Teismas nurodomais motyvais atmeta ieškovės ieškinį kaip nepagrįstą ir CK 6.873 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Byloje atsakovė ir trečiasis asmuo nepareiškė reikalavimo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Valstybė byloje išlaidų procesiniams dokumentams įteikti nepatyrė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Kauno apygardos teismui.