Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas (duomenys neskelbtini), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs nuteistojo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuteistasis A. K. teismui skundžia(duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) (duomenys neskelbtini) nutarimą (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo, vadovaudamasis LR BPK nuostatomis prašo nutarimą panaikinti bei jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR BVK 157 str.2 d.1 p..

2016-03-03 skunde nuteistasis teigia, kad nėra duomenų, kad psichologas jį vienareikšmiškai, kategoriškai apibūdintų neigiamai. Kaip ir nėra duomenų, kad pataisos namų administracija jį charakterizuotų neigiamai. Byloje nėra duomenų, kad jis pataisos namuose dirbęs, tačiau nėra ir duomenų, kad jis būtų atsisakęs dirbti, o nedirbęs dėl darbo vietų stokos. Jo asmens byloje nėra duomenų, jį apibūdinančių neigiamai. Atkreiptinas dėmesys, jog jis drausmine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti, du kartus skatintas. Jo atžvilgiu vykdomąjį raštą pataisos namai gavo ir jis buvo sumokėtas, todėl antstolių ar ieškinių jis neturintis. Juolab, kad jis kaltę dėl paskutinės padarytos nusikalstamos veikos yra pripažinęs visiškai. Turintis vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi 10 klasėje, įgijęs yra staliaus staklininko, elektrinių įrenginių remontininko specialybes. Be to jeigu būtų paleistas ankščiau laiko, tai pagal savo specialybių meistriškumą stengtųsi kuo greičiau įsidarbinti. Jo nuostata į darbą teigiama, pagal tai manytina, kad jis būdamas paleistas lygtinai dirbsiantis. Pagal bylos duomenis jis turintis pakankamai tvirtus socialinius ryšius. Jis su žmona turintis sūnų, o pagal byloje esančius duomenis santykiai su šeima yra tvirti ir gali veikti kaip apsauginis faktorius prieš tolimesnį nusikalstamumą. O jam liko atlikti palyginus neilgą bausmės laiką. Jis suprantantis, kad buvimas visuomenės nariu, reiškia teises ir atsakomybę. Šiuo metu turintis aiškiai suformuluotus tikslus bei strategijas jų įgyvendinimui. Be to, nors komisija siūlo jam atlikti gerbūvio darbus, nėra duomenų, kad jis ketintų tai atsisakyti daryti. Be to komisijos pirmininko siūlomi jam įpareigojimai, jeigu jis būtų lygtinai paleistas, įvertinus tai, kad BK 75 str. numatęs griežtesnes poveikio priemones ir pareigas, nei pirmininkas siūlo, liudija, kad jo bausmės tikslai bus pasiekti be tolimesnio realaus bausmės atlikimo. Pataisos namuose savo noru lankęs kursus dėl adaptacijos į visuomenę, turintis padėką už dalyvavimą protmūšyje ,,AIDS: geriau žinoti“. Nutarime dėl lygtinio paleidimo yra pabrėžiama, kad neįvertinantis psichotropinių medžiagų žalos sau ir aplinkiniams, neturintis motyvacijos keisti savo elgesį. Tai yra nesuprantama ir absurdiška. Teistas yra pagal LR BPK 260 str.,1 d., 253 str.1 d., 286 str., jis už tai atliekantis bausmę ir viską darantis, kad adaptuotų save ir būtų pilietiškas žmogus. Taip išeina, jei žmogus teistas už narkotines medžiagas, tai jis jau yra nepataisomas. Jaučiasi nubaustas du kartus, už tai ką priteisė Šaulių apylinkės teismas ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nutarimu. Charakterizuojamas teigiamai, visos aplinkybės mažina tikimybę, kad jis nesilaikysiantis įstatymų ir nenusikalsiantis. Jo asmens byloje esantys duomenys nerodo, jog jis, turėdamas visas galimybes, nepakankamai pakeitęs savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotam. Aukščiau nurodytos aplinkybės, išvados skaičiai, aiškiai rodo jo visapusišką asmenybę, elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, kas leidžia teigti, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad jis toliau negalėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR BPK 360 str.4 d. nenumato teismui galimybės klausimą dėl jo lygtinio paleidimo grąžinti komisijai nagrinėti iš naujo.

Į nuteistojo skundą gautas prokuroro atsiliepimas, kuriame teigiama, kad iš pateiktos medžiagos matyti, kad A. K. teistas jau 12 kartą, anksčiau jam du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau vykdė nusikalstamas veikas. Šiuo metu A. K. atlieka bausmę už 5 nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos sunkiems nusikaltimams, viena priskiriama apysunkiams, viena - nesunkiems nusikaltimams. Be to, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui. Ankstesni teistumai ir jų pakartotinumas rodo A. K. polinkį nusikalsti, pavojingumą ir neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir būdamas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Pažymėtina, kad nuteistojo A. K. pakartotinio nusikaltimo rizika nėra žema, t.y. nustatyti 74 balai pagal OASys metodiką rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri nėra žemai nusikalstamo elgesio rizikai. Atsižvelgiant į nuteistojo A. K. asmenybės pavojingumą, teistumus, į nustatytą jo elgesio riziką - nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį ir jau gali būti neizoliuotas nuo visuomenės bei kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis ir nebenusikals, todėl vadovaudamasis LR BPK 360 str. prašo teismo netenkinti nuteistojo A. K. skundo ir patvirtinti 2016-03-01 (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio iš pataisos namų įstaigos komisijos nutarimą (duomenys neskelbtini), kuriuo nuteistajam A. K. netaikytas lygtinis paleidimas.

A. K. atlieka 2015-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimų, numatytų LR BK 260 str.1 d.(3 epiz.), LR BK 253 str.1 d., LR BK 286 str., BK 63 str.1,4 d. padarymą paskirtą subendrintą - 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

1) 2001-10-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d. ir 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėn., pritaikius BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2002-08-22 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 43 str. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

3) 2002-12-13 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 2 d., 42 str. 4 d. laisvės atėmimu 2 metams 1 mėnesiui;

4) 2003-07-01 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 63 str. 8 d. - laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2004-04-29 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., 64¹ str. 1 d., 3 d. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėn. 10 dienų, pritaikius BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6) 2006-05-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., 64 str. 1 d., 3 d. laisvės atėmimu 3 metams, nuosprendis pakeistas 2006-09-06 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams;

7) 2006-10-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. laisvės atėmimu 3 metams, 2007-11-14 paleistas iš bausmės atlikimo vietos vadovaujantis BVK 157 str. pagal 2007-11-06 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį lygtinai neatlikus 1 m. 5 mėn. 4 d. laisvės atėmimo bausmės;

8) 2010-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 138 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, nuosprendis pakeistas 2010-04-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, pritaikytas LR BK 75 str. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

9) 2010-10-06 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su bausme, paskirta 2006-10-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 11 mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., subendrintą bausmę subendrinus dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta 2010-02-10 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2010-04-29 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams;

10) 2010-12-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 286 str. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-10-06 nuosprendžiu, ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo bausmė;

11) 2012-02-09 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 2 d. Subendrinus bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2012-08-31 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi lygtinai paleistas iš bausmės atlikimo vietos, neatlikus 9 mėn. 24 d. laisvės atėmimo bausmės.

Komisija skundo nagrinėjimui pateikė nutarimo medžiagą bei nuteistojo asmens bylą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.

LR BVK 157 str. nenumato pareigos teismui taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam nuteistąjam, atitinkančiam įstatyme numatytas sąlygas ir esant pagrindui, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

LR BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nu­teistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 str. 8 d. nu­ro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteis­ta­jam lyg­tinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. LR BPK 360 str.2 d. nustatyta, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja LR BVK 157-164 str.. LR BVK 157 str.1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Dėl to, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

LR BVK 158 str. išvardintas sąrašas asmenų, kuriems netaikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, į kurių ratą nuteistasis A. K. neįeina.

A. K. nuteistas 2 m. laisvės atėmimo bausme. 2016-03-01 duomenimis neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 5 mėn. 5 d., jis yra atlikęs žymiai didesnę laisvės atėmimo bausmės dalį. Todėl jam, esant šiai sąlygai, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

LR BVK 157 str.1 d. numato ir kitą sąlygą, kuriai esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: nuteistasis privalo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. (duomenys neskelbtini) socialinio tyrimo išvados (duomenys neskelbtini) teigiama, kad A. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo dalinių įgūdžių lavinimo programoje, dalyvavo visuomeninio sveikatos biuro rengiamose paskaitose.

LR BVK 157 str.1 d. numato dar vieną sąlygą, kuriai esant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos: turi būti pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš socialinio tyrimo išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. nusikalstamo elgesio rizika yra 74 balai, kuri priskiriama vidutinei (49-99 balai).

Išvardinti duomenys patvirtina, kad esant visoms būtinoms sąlygoms, yra formalus pagrindas svarstyti A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien minėtų sąlygų nustatymo nepakanka. Turi būti nustatytas pagrindas, numatytas LR BVK 157 str.1 d.,- pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015-09-01 redakcija), 15.2 p.). Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Taip pat būtina atsižvelgti ir į jo ankstesnių nusikaltimų padarymo priežastis, ankstesnio nusikalstamo elgesio pobūdį, nusikaltimo, už kurį jam skirta laisvės atėmimo bausmė, padarymo aplinkybes, priežastis, tam kad įvertinti, ar jo atliktos individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės mažina nusikalstamo elgesio riziką, ar jo pažanga yra pakankama manyti, kad jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (2015-09-01 redakcija), 15.1. p. teigiama, kad nuteistojo pareigų ir draudimų laikymasis bausmės atlikimo metu, požiūris į darbą ir mokymąsi, padaryti bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimai ir jam skirtos nuobaudos, skirti paskatinimai ir jų paskyrimo motyvai, elgesys bausmės atlikimo metu, įtaka nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai nurodoma socialinio tyrimo išvados 5.1 papunktyje. 15.2. p. teigiama, kad individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas, nuteistojo dalyvavimas elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaka nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir pažangi mažinant nusikalstamo elgesio riziką nurodoma socialinio tyrimo išvados 5.2 papunktyje. 16 p. teigiama, kad socialinio tyrimo išvados 6 p. taip pat nurodoma informacija apie Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijų įgyvendinimą ir kita informacija, kuri papildomai buvo vertinama atliekant kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą ir turėjo įtakos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatui, kaltinamojo (nuteistojo) kriminogeniniams veiksniams ir (ar) probacijos sąlygoms nustatyti. Socialinio tyrimo išvados 5.1 p. rašoma, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis įvykdė dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo dalinių įgūdžių lavinimo programoje, dalyvavo visuomeninio sveikatos biuro rengiamose paskaitose. M. P. namų suaugusiųjų vid. mokykloje 10 klasėje. Nuteistasis per visą šį laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka baustas vieną kartą, nuobauda negaliojanti, skatintas tris karius. Laisvalaikiu sportuoja, skaito spaudą, klausosi muzikos, žiūri TV. Charakterizuojamas teigiamai. 5.2 p. teigiama, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dalyvavo socialinių įgūdžių lavinimo programoje, dalyvavo visuomeninio sveikatos biuro rengiamose paskaitose.

Vertinant nuteistojo pažangą, jam mažinant nusikalstamo elgesio riziką, labai svarbu tai, kad socialinio tyrimo išvadoje A. K. nustatyta daugiau kriminogeninių ir artimų kriminogeniniams veiksniams veiksnių nei veiksnių, kurie mažina jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis A. K. iki 2015-07-17 Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžio buvo teistas už turtinio, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinis teistumas susijęs ir su narkotinėmis medžiagomis. Tai rodo, kad nuteistajam A. K. yra būdingi turtinio -smurtinio pobūdžio nusikaltimai, ankstesnės bausmės nepasiekė savo prevencinių tikslų, dėl ko jis visuomenei yra pavojingas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kriminogeniniai veiksniai, lemiantys vidutinę pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, yra ankstesni nusikalstami veiksmai, išsilavinimo stoka, bendravimas su kriminalinį elgesį propaguojančiais asmenimis; nesugebėjimas tinkamai įvertinti elgesio pasekmių. A. K. skunde teigia, kad jo paleidimo motyvai turėtų būti, kad jis nėra charakterizuojamas neigiamai, o teigiama, įgijęs specialybes, todėl paleistas dirbtų, turi su žmona sūnų, tai užtikrintų, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis ir prieš bausmės atlikimą dirbo, pragyvendavo iš savo atlyginimo, gyveno kartu su savo sugyventine ir vaiku, turėjo specialybes, tačiau tai niekaip nesutrukdė jam pakartotinai nusikalsti. Todėl šios jo nurodytos aplinkybės, neduoda pakankamą pagrindą manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Su nuteistojo rizika nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu yra daug glaudžiai susijusi informacija apie ankstesnius teisės pažeidimus: teistas jau 12 kartą, anksčiau jam ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, du kartus taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, toliau vykdė nusikalstamas veikas. Todėl komisijos nutarimo motyvas netaikyti lygtinio paleidimo, kadangi nuteistasis jau ankščiau teistas 11 kartų, yra pagrįstas. A. K. teiginys, kad jam nepritaikius lygtinio paleidimo, jis bus nubaustas du kartus, nėra pagrįstas, nes lygtinio paleidimo netaikymas nėra bausmė, jo taikymas nėra komisijos ar teismo pareiga, o tik nuteistojo galimybė esant visoms sąlygoms būti paleistam iš pataisos įstaigos. Bausmė yra skiriama teismo, ir nuteistasis turi pareigą ją atlikti. A. K. kali palyginti nedidelį laiko tarpą, jo bausmės pradžia (duomenys neskelbtini), pabaiga (duomenys neskelbtini). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis atliko tik dalį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl galima teigti, kad dar nėra atliktos visos priemonės, skirtos sumažinti jo pakartotinio nusikalstamumo riziką. Nuteistasis nesutinka su nutarimo dalimi, kurioje teigiama, kad jis neįvertinantis psichotropinių medžiagų žalos sau ir aplinkiniams, neturintis motyvacijos keisti savo elgesį. Tačiau socialinio tyrimo išvados 4.6. p. teigiama, kad jis ,,žino ryšį tarp savo veiklos ir nusikaltimo, tačiau jį sumenkina“, 4.7.p. kad ,,suvokia kai kuriuos „žolės“ vartojimo padarinius, tačiau juos sumenkina“, 4.10 p. ,,teisina savo nusikaltimus, lygindamas su kitų žmonių nusikaltimais“, kas reiškia, kad nuteistasis nėra pakankamai savikritiškas, nesupranta iki galo savo elgesio pasekmių, bando jas sumenkinti, taip iš dalies pateisindamas savo elgesį. Tai taip pat neduoda pakankamą pagrindą manyti, kad jis ateityje daugiau nenusikals. Skunde nurodomi nuteistojo argumentai dėl šeiminių aplinkybių ir pozityvių planų laisvėje nepakankami, kad Komisijos nutarimas būtų panaikintas ir jam būtų taikytas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 2 d. 1 p., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str.4 d.1 p., 7 d., 364 str. teismas,

nutarė:

atmesti nuteistojo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) skundą dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) (duomenys neskelbtini) nutarimo (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.

Teismo nutarties nuorašus ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarčių priėmimo išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis LR BPK 364 str. tvarka per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama(duomenys neskelbtini) apygardos teismui (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Jonas Abraitis