- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-06
- Bylos Nr.
- 2SA-38-567/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Neringa Švedienė (pirm.), Egidijus Žironas, Rasa Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- R. W.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. W. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8662-433/2008 pagal pareiškėjo R. W. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Vitalis Milevičius, BALTIC TIGER LIMITED, THORNABY LIMITED.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. W. 2008-07-24 pateikė skundą prašydamas:
1) panaikinti antstolio V. Milevičiaus 2008-07-14 patvarkymą Nr. 0013/08/00269, priimtą dėl vykdomųjų bylų Nr. 0013/08/00269, Nr. 0013/08/00184 ir Nr. 0013/08/00389;
2) įpareigoti antstolį V. Milevičių patenkinti visiškai R. W. 2008-07-11 prašymus vykdomosiose bylose Nr. 0013/08/00269, Nr. 0013/08/00184 ir Nr. 0013/08/00389, tai yra:
- vykdomojoje byloje Nr. 0013/08/00389 įpareigoti antstolį panaikinti 2008-02-14 ir 2008-02-19 patvarkymus ir areštuoti R. W. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas UAB „J9 Investicijos“ 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutarčių pagrindu, ne didesnei negu 962.953 Lt sumai;
- vykdomojoje byloje Nr. 0013/08/00184 įpareigoti antstolį panaikinti 2008-01-10 Turto aprašą (patikslintą 2008-01-30 patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo) ir areštuoti R. W. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas UAB „J9 Investicijos“ 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutarčių pagrindu, ne didesnei negu 2.556.000 Lt sumai;
- vykdomojoje byloje Nr. 0013/08/00269 įpareigoti antstolį panaikinti 2008-01-31 Turto aprašą (patikslintą 2008-02-13 patvarkymu dėl turto aprašo pakeitimo) ir areštuoti R. W. priklausančias pinigines lėšas, esančias pas UAB „J9 Investicijos“ 2007-08-08 ir 2007-08-17 paskolos sutarčių pagrindu, ne didesnei negu 2.134.100 Lt sumai (vietoj panaikinto nekilnojamojo turto aprašymo).
Nurodė, kad pareiškėjas 2008-07-11 kreipėsi su minėtu prašymu į antstolį, tačiau antstolis 2008-07-14 patvarkymu Nr. 0013/08/00269 prašymo netenkino. Patvarkyme antstolis nurodė, kad vykdomoji byla Nr. 0013/08/00184, vykdant Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-1006-56/08 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra užbaigta ir vykdomasis dokumentas yra grąžintas išdavusiai institucijai, todėl pareiškėjo 2008-07-11 prašymo vykdomojoje byloje Nr. 0013/08/00184 negalima patenkinti, nes pagal CPK 586 str. 2 d. be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Antstolis kitame rašte, 2008-06-28 siųstame bendraatsakoviui G. S. H. , pripažino, kad po to, kai vykdomoji byla neva buvo užbaigta 2008-01-16, antstolis vis tik atlikinėjo vykdomojoje byloje veiksmus 2008-01-30, t.y. keitė turto aprašą. Dėl šių aplinkybių antstolio atsisakymas atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus buvo nepagrįstas.
Antstolis nepagrįstai netaikė CPK 664 str. ir 665 str., reglamentuojančių išieškojimo iš fizinio ir juridinio asmens turto eilę. Antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, be išimties privalo numatyti situaciją, jei būtų priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, ir pradėtas išieškojimo procesas. Antstolis, atsisakydamas taikyti CPK 664 str. normas, rėmėsi vien tik lingvistiniu aiškinimo metodu, neatsižvelgdamas nei į CPK normų sistemą, nei į teismų formuojamą aptariamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Antstolis, teismui priėmus ieškovui BALTIC TIGER LIMITED ar THORNABY LIMITED palankų sprendimą, pirmiausiai turėtų išieškoti iš pareiškėjui priklausančių turtinių teisių, o ne iš nekilnojamojo turto, todėl nepagrįstai antstolis laikinąsias apsaugos priemones pritaikė nekilnojamam turtui.
Antstolis, aprašydamas pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą bei areštuodamas pinigines lėšas, pažeidė ieškovo ir atsakovo pusiausvyros principą. Antstolis privalėjo atsižvelgti į 2008-07-11 prašymus ir vietoje aprašyto pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto bei aprašytų piniginių lėšų areštuoti pareiškėjui priklausančias turtines teises.
Antstolis, skundžiamame patvarkyme teigdamas, jog, atsižvelgiant į tai, kad UAB „J9 Investicijos“ už pareiškėjo paskolintas lėšas jau įsigijo nekilnojamąjį turtą ir minėtomis lėšomis nebedisponuoja, todėl aprašyti šių lėšų vykdomosiose bylose negalima, vadovavosi CPK 688 str. ir 689 str. normomis, tačiau visiškai nesivadovavo CPK 749 str., nors nebuvo kliūčių jo taikymui. Antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0013/08/00269 2008-02-01 turto aprašu (pakeistu 2008-02-28 patvarkymu) aprašė UAB „J9 Investicijos“ 35 vienetų paprastųjų vardinių akcijų, priklausančių pareiškėjui, paketą, o 2008-03-31 patvarkymu pavedė UAB „Žia Valda Real Estate“ (toliau - Žia valda) nustatyti šio akcijų paketo rinkos vertę. Žia valda atliko akcijų paketo vertinimą ir 2008-06-02 pateikė įvertinimo ataskaitą Nr. VA/2008/06/02-4. Antstolis, remdamasis minėta ataskaita, 2008-06-04 patvarkymu nustatė, kad pareiškėjui priklausančių 35 vienetų paprastųjų vardinių UAB „J9 Investicijos“ akcijų rinkos vertė yra tik 2.000.000 Lt. Tai reiškia, kad antstolis iš esmės sutiko su Žia valda išvada, kad UAB ,J9 Investicijos“ turi realių įsipareigojimų 30.788.829 Lt sumai, kurie mažina UAB „J9 Investicijos“ akcijų rinkos vertę, paremta UAB „J9 Investicijos“ turimu nekilnojamu turtu 36.476.909 Lt sumai. UAB „J9 Investicijos“ įsipareigojimus bendrovei sudaro iš esmės tik jos akcininkų, tarp jų ir pareiškėjo, suteiktos paskolos. Tai reiškia, kad antstolis pripažino, kad UAB ,.J9 Investicijos“ akcininkų, iš jų ir pareiškėjui suteiktos UAB „J9 Investicijos“ paskolos galioja ir jų reali rinkos vertė yra tokia, kokia nurodyta įvertinimo ataskaitoje, t.y. lygi nominalui (visai pareiškėjo suteiktų paskolų sumai). Šios aplinkybės įrodė, kad antstolis yra nenuoseklus ir prieštarauja pats sau, kadangi vienoje situacijoje, nustatinėdamas UAB „J9 Investicijos“ akcijų rinkos vertę, sutiko su įvertinimo ataskaita ir besąlygiškai ja rėmėsi (dėl to sumažino pareiškėjo turimo turto – UAB „J9 Investicijos“ akcijų – rinkos vertę visa pareiškėjo šiai bendrovei suteiktų paskolų suma), o kitoje situacijoje, paprašytas areštuoti pareiškėjo turimas turtines teises, t.y. bendrovei suteiktas paskolas, kvestionavo pareiškėjui priklausančias turtines teises UAB „J9 Investicijos“ atžvilgiu ir iš esmės teigė, kad suteiktos paskolos yra bevertės, nes UAB „J9 Investicijos“ už gautas lėšas įsigijo nekilnojamąjį turtą. Antstolis tokiu atveju turėjo perkainoti pareiškėjui priklausančių akcijų vertę ar sutikti su pareiškėjo turtinių teisių UAB „J9 Investicijos“ atžvilgiu buvimo faktu ir tokių turtinių teisių verte. Antstolis, areštuodamas ir aprašydamas pareiškėjo turtą bei neatsižvelgdamas į pareiškėjo argumentuotus prašymus, paralyžiavo pareiškėjo ūkinę – komercinę veiklą (CPK 510 str., 586 str., 664 str., 665 str., 688 str., 689 str., 749 str.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis V. Milevičius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2008-01-30 ir 2008-02-04 išduotus vykdomuosius dokumentus Nr. 2-1386-43/08 ir Nr. 2-41-1417/2008 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovui R. W. nuosavybės teise priklausančio turto 11.173.523 Lt sumai areštą, 2008-07-14 patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo 2008-07-11 prašymus pakeisti aprašytą nekilnojamąjį turtą ir pinigines lėšas į pareiškėjui priklausančias turtines teises – 9.936.955 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias pas UAB „J9 Investicijos“. Vilniaus apygardos teismo 2008-01-30 ir 2008-02-04 nutartimis buvo areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas, o ne turtinės teisės. Pareiškėjui minėtu patvarkymu buvo pasiūlyta kreiptis į nutartį priėmusį teismą, kad šis išspręstų laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo klausimą. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs R. W. ir G. S. H. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2008-09-01 nutarties, kuria atsisakyta pakeisti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-1006-232/2008 pagal ieškovo BALTIC TIGER LIMITED ieškinį atsakovams R. W. ir G. S. H. dėl sumokėto avanso ir depozito priteisimo, 2008-10-24 nutartimi R. W. prašymo pakeisti jo nekilnojamam turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant turtines teises į 9.936.955 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias pas UAB „J9 Investicijos“ netenkino ir Vilniaus apygardos teismo 2008-09-01 nutartį šioje dalyje paliko nepakeistą. Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakius pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektą, t.y. atsisakius areštuoti skolininkui priklausančias turtines teises, akivaizdu, kad ir antstolis tokio pareiškėjo prašymo patenkinti neturi (neturėjo) teisės, o Lietuvos apeliacinio teismo minėtoje nutartyje išdėstyti atsisakymo pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo objektą motyvai tik dar kartą įrodė, kad 2008-07-14 patvarkymas Nr.0013/08/00269 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nenaikintinas. Pagal CPK 664 str. tiek skolininko piniginės lėšos, tiek turtinės teisės yra antroje išieškojimo eilėje, todėl R. W. prašymas panaikinti areštus realiai esančioms piniginėms lėšoms ir vietoj jų areštuoti turtines teises, iš kurių išieškojimas yra tik numanomas, verčia abejoti R. W. sąžiningumu ir leidžia daryti prielaidą, kad atlaisvintos piniginės lėšos bus paslėptos ar apskritai išleistos (CPK 585 str. 3 d., 634 str. 1 d., 2 d., 664 str.).
Suinteresuoti asmenys BALTIC TIGER LIMITED, THORNABY LIMITED atsiliepime skundą prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-11-28 nutartimi skundą atmetė. Teismas iš pareiškėjo 2008-07-11 prašymų nustatė, kad pareiškėjas iš esmės siekė pakeisti vieną teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą, kita – turtinių teisių areštu. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardas teismas 2008-01-30 ir 2008-02-04 nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutarė areštuoti atsakovui R. W. priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą viso 11.173.523 Lt sumai. Šie vykdomieji dokumentai buvo pateikti vykdymui antstoliui V. Milevičiui. Vykdydamas pateiktus vykdomuosius dokumentus, antstolis areštavo R. W. priklausantį turtą bei pinigines lėšas. Teismas pažymėjo, jog tarp šalių nėra ginčo dėl šių aplinkybių. Teismas padarė išvadą, kad pats antstolis neturėjo teisės be Vilniaus apygardos teismo priimto procesinio sprendimo panaikinti ar pakeisti teismo pritaikytas laikinąsias priemones, t. y. panaikinti R. W. turto areštą ir taikyti kitą laikinąją priemonę –teisių areštą. Teismas konstatavo, kad antstolis ginčijamu 2008-07-14 patvarkymu, atmesdamas pareiškėjo prašymus, išaiškino pareiškėjui, jog su tokiais prašymais jis turi kreiptis į teismą, kurio žinioje yra byla. Teismas iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-24 nutarties nustatė, kad atsakovo R. W. atstovas 2008-07-25 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008-01-07 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir vietoj aprašyto R. W. nekilnojamojo turto areštuoti R. W. priklausančias turtines teises į 9.936.955 Lt dydžio pinigines lėšas, esančias pas UAB „J9 Investicijos“, trūkstant lėšų, areštuoti kitą R. W. priklausantį kilnojamąjį turtą ir/ar pinigines lėšas. Vilniaus apygardos teismo 2008-09-01 nutartimi R. W. prašymas buvo atmestas. Teismas pažymėjo, kad minėtoje nutartyje teismas nurodė, kad R. W. UAB „J9 Investicijos“ suteiktos paskolos grąžinimo terminas yra 2011-12-31, todėl paskolos davėjo teisė reikalauti paskolos grąžinimo atsiras tik suėjus sutartyje numatytam terminui, taigi iki paskolos sutarties termino suėjimo paskolos davėjas neturi prievolinės, tuo pačiu ir turtinės teisės. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-10-24 nutartimi iš dalies pakeitęs Vilniaus apygardos teismo 2008-09-01 nutarties dalį (buvo panaikintas atsakovui R. W. priklausančio turto – 820.000 Lt vertės buto, esančio Gedimino pr. 20-48/Jogailos g. 1-48, Vilniuje, areštas) iš esmės sutiko su Vilniaus apygardos teismo motyvais ir taip pat nurodė, kad atsakovas R. W. šiuo metu neturi teisės disponuoti paskolinta pinigų suma, todėl teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo įvykdymo nukreipimas į turimas turtines teisės, būtų neįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones iš nekilnojamojo turto arešto į turtinių teisių areštą, nebūtų tinkamai užtikrintas ieškovo reiškiamas itin didelis piniginis reikalavimas. Teismas pažymėjo, jog antstolis, 2008-07-14 patvarkymu atmesdamas pareiškėjo R. W. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, savo sprendimą argumentavo tais pačiais motyvais.
Teismas padarė išvadą, jog skundžiamas 2008-07-17 patvarkymas Nr. 0013/08/00269 yra teisėtas ir nėra pagrindo jį naikinti. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad buvo atmestas reikalavimas dėl patvarkymo panaikinimo, atmetė ir kitus pareiškėjo reikalavimus dėl įpareigojimo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4074-535/2008 buvo atmestas pareiškėjo R. W. skundas suinteresuotiems asmenims antstoliui V. Milevičiui, BALTIC TIGER LIMITED dėl antstolio 2008-02-14 ir 2008-02-19 patvarkymų vykdomojoje byloje Nr. 0013/08/00269 panaikinimo ir įpareigojimo perkainuoti 2008-02-28 patvarkymuose vykdomojoje byloje nurodytą turtą – R. W. priklausančias 35 vnt. paprastųjų vardinių UAB „J9 Investicijos“ akcijų, nurodant šio turto rinkos kainą 33.837.300 Lt. Teismas pažymėjo, kad šios nutarties pareiškėjas neskundė, ji yra įsiteisėjusi, todėl klausimas dėl UAB „J9 Investicijos“ akcijų vertės jau išspręstas. Teismas nevertino skunde minimo antstolio V.Milevičiaus G. S. H. išsiųsto rašto turinio, nes teismui nebuvo pateiktas G. S. H. skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 150 str., 510 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. W. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-28 nutartį ir patenkinti skundą pilna apimtimi. Teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Atskirojo skundo argumentai:
1) Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas 2008-07-11 prašymu antstoliui siekė pakeisti vieną teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą kita – turtinių teisių areštu. Minėtu prašymu pareiškėjas prašė antstolį parinkti kitą tos pačios laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo eiliškumą. Vilniaus apygardos teismo nustatyta laikinoji apsaugos priemonė – pareiškėjo turto areštas – turi labai plačias ribas (iki ieškinių reikalavimų dydžių), nes apima bet kokio pareiškėjui priklausančio turto, įskaitant nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių, vertybinių popierių ir kt. turto areštą. Esant tokiai laikinajai apsaugos priemonei, antstolis turėjo nustatyti kokį turtą turi pareiškėjas, tačiau negalėjo areštuoti tokio turto, kuris neproporcingai ir neekonomiškai suvaržė pareiškėjo teises. Antstolis turėjo išlaikyti ieškovų ir atsakovo (pareiškėjo) teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat turėjo atsižvelgti ir į kitus faktorius, tokius kaip turto išieškojimo eiliškumas ir pan. Kadangi Vilniaus apygardos teismo nutartyse nebuvo nurodyta kokį ir kokia eile konkretų turtą antstolis privalo areštuoti, antstolis savarankiškai nusprendė pirmiausia areštuoti pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymo tikslas ir buvo ne pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, o areštuoti pareiškėjo turtą kitokiu eiliškumu – pirmiausia areštuoti turtines teises, o jų vertės neužtenkant – kitą turtą – nekilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjui.
2) Teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėjo 2008-07-25 prašymą, paduotą Vilniaus apygardos teismui, dėl kurio buvo priimtos Vilniaus apygardos teismo 2008-09-01 nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-24 nutartis, su šia civiline byla. Minėtu 2008-07-25 prašymu pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribų pakeitimo, t.y. prašė pakeisti ribas ir nutartimi nustatyti, kad pirmiausia būtų išieškoma iš pareiškėjui priklausančių turtinių teisių, o tik jų nepakankant – iš nekilnojamojo turto, ir galiausiai, jei reikalinga - iš pareiškėjui priklausančių lėšų. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos teismas nepakeitė laikinųjų apsaugos priemonių ribų, nereiškė, kad antstolis neturėjo atsižvelgti į pareiškėjo prašymus.
Žemesnės instancijos teismas
3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, jog R. W. šiuo metu neturi teisės disponuoti paskolinta pinigų suma, todėl teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, teismo sprendimo įvykdymo nukreipimas į turimas turtines teises, būtų neįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas 2008-10-24 nutartyje konstatavo, kad turtinės teisės realios ir priklauso pareiškėjui, nors ir nėra suėjęs jų realizavimo terminas. Be to, CPK 749 str. įtvirtina išieškojimo iš turtinių teisių (tiek esamų, tiek būsimų) institutą. Tiek antstolio, tiek teismo skundžiamoje nutartyje pateikti argumentai dėl laikino negalėjimo teismo sprendimo įvykdymą nukreipti į turimas turtines teises daro įtaką vien tik turtinių teisių kainai. UAB „Žia Valda Real Estate“, atlikusi UAB „J9 Investicijos“ paprastųjų vardinių akcijų paketo vertinimą, įvertino turtines teises, atsižvelgdama tiek į turtinių teisių realizavimo teisės atsiradimo laiką, tiek į riziką, kad paskolos sutartys bus neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos, tiek į kitus faktorius, ir nustatė, kad turtinių teisių rinkos kaina lygi jų nominalui. Be to, pats pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad klausimas dėl UAB „J9 Investicijos“ akcijų vertės, o kartu ir turtinių teisių kainos, jau yra išspręstas, ir ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra.
Šalies argumentai
3) Pareiškėjas skunde išsamiai paaiškino dėl kokių priežasčių siekė, kad būtų areštuotos turtinės teisės vietoje jam priklausančių piniginių lėšų, t.y. jog galėtų toliau vystyti ūkinę – komercinę veiklą Lietuvoje. Be to, kitokio turto arešto eiliškumo išdėstymas nepažeistų ieškovų interesų, o dar labiau juos gintų.
4) Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 str. 1 d. 5 p., kadangi nenurodė visų pateiktų dokumentų įrodomosios reikšmės, neišdėstė jų turinio, nepatikrino kiekvieno susijusio įrodymo tikrumo, liečiamumo, leistinumo, pakankamumo bei tarpusavio ryšio. Teismas nepagrįstai nevertino skunde minimo antstolio V. Milevičiaus G. S. H. siųsto rašto.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo antstolis V. Milevičius atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-28 nutartį palikti nepakeistą.
Suinteresuoti asmenys BALTIC TIGER LIMITED, THORNABY LIMITED atsiliepime atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-11-28 nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas. Įstatymų leidėjas vykdymo procese nustatė pareigą antstoliui savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad teismo procesinis sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padedant šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Skolininkas privalo sąžiningai naudotis jam priklausančiomis teisėmis ir aktyviai padėti antstoliui greitai ir tinkamai įvykdyti teismo procesinį sprendimą.
Tai, kad pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus formaliu pagrindu, nori revizuoti Vilniaus apygardos teismo nutartis, parodo, kad skolininkas nesąžiningai naudojasi procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta pagrįsta išvada, kad pareiškėjas 2008-07-11 prašymu antstoliui siekė pakeisti vieną teismo pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – turto areštą kita – turtinių teisių areštu. Teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl Vilniaus apygardos teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes tai nėra šios apeliacijos objektas. Byloje nėra duomenų, kad antstolis suvaržė pareiškėjo teises. Teisėjų kolegija nenustatė, kad antstolis pažeidė teisėtų interesų pusiausvyrą.
Tai, kad pareiškėjas siekia pakeisti areštuoto turto eiliškumą – pirmiausia areštuoti turtines teises, o jų vertės neužtenkant – kitą turtą – nekilnojamuosius daiktus ir pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjui, ir yra laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas, kurį turi teisę spręsti ne antstolis, o teismas, kurio žinioje yra civilinė byla su pritaikytomis laikinosiomis priemonėmis.
Pažymėtina, kad pareiškėjui rūpimas klausimas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ribų pakeitimo, kad pirmiausia būtų išieškoma iš pareiškėjui priklausančių turtinių teisių, o tik jų nepakankant – iš nekilnojamojo turto ir piniginių lėšų, jau yra išspręstas teismine tvarka įsiteisėjusiomis Vilniaus apygardos teismo 2008-09-01 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-24 nutartimi. Antstolis pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjų prašymų, nes antstolis neturi teisės revizuoti teismo priimto procesinio sprendimo pagrįstumo ar teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2008-10-24 nutartimi ir joje nustatytomis aplinkybėmis, nes ši įsiteisėjusi nutartis yra prejudicinė (CPK 182 str. 2 p.) nagrinėjamai bylai, sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą.
Teisėjų kolegija nevertina argumentų dėl UAB „J9 Investicijos“ akcijų vertės, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-08-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4074-535/2008.
Tai, kad apeliantui nepatinka pirmosios instancijos teismo nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiama nutartis atitinka CPK 290 str. nustatytus reikalavimus ir yra išsamiai motyvuota. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visų byloje surinktų įrodymų visumą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu bylai reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija kritiškai vertina apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje turėjo išdėstyti visų pateiktų dokumentų turinį, nes tai nėra nustatyta CPK 290 str. ir teismo nutartis nėra byloje pateiktų dokumentų konspektas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino pareiškėjo skunde minimo antstolio V. Milevičiaus G. S. H. siųsto rašto, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo G. S. H. skundo dėl antstolio veiksmų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas R. W. neturi reikalavimo teisės ginti G. S. H. interesus, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šio rašto.
Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad antstolis, atlikdamas skundžiamus vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų. Byloje nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą tenkinti pareiškėjo skundą. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi bylos nagrinėjimo dalykui ir neturi įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 5 str. - 7 str., 95 str., 177 str. -179 str., 182 str. 2 p., 185 str. 320 str., 334 str., 338 str., 443 str., 510 str., 634 str. 2 d., 675 str., 689 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą.