- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-19
- Bylos Nr.
- 2S-660-186/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- J. G.
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo J. G. prašymas atnaujinti terminą atskirąjam skundui paduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-01-22 nutartimi patvirtino ieškovės D. G. ir atsakovo J. G. taikos sutartį civilinėje byloje dėl atidalijimo iš bendro turto. Taikos sutartimi atsakovas J. G. įsipareigojo parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir sumokėti ieškovei 70000 Lt kompensaciją už jai priklausančią 1/3 dalį šio buto.
2007-05-22 teisme gautas atsakovo J. G. atskirasis skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-01-22 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog tik 2007-05-17 kreipdamasis į notarų biurą sužinojo, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia jo turtines teises, nes jis negali parduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebūdamas viso buto savininkas, o ieškovė D. G. , būdama 1/3 dalies ginčo buto savininkė, atsisako išduoti įgaliojimą. Be to, teismas nutartimi patvirtindamas taikos sutartį patvirtino ir sąlygą, jog J. G. , būdamas 2/3 dalies buto savininkas, privalo parduoti kartu ir jam priklausančią buto dalį, kas pažeidžia jo kaip savininko teises. Apeliantas nurodė nesinaudojęs kvalifikuota teisininko pagalba. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas prašė atskirajame skunde nurodytas aplinkybes laikyti svarbiomis termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastimis ir atnaujinti terminą skundui paduoti.
Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2007-05-23 nutartimi netenkino apelianto J. G. prašymo dėl termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo, nesant svarbių šio termino praleidimo priežasčių. Teismas nurodė, jog atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškintos visos jo procesinės teisės. Teismo posėdyje 2007-01-22 dalyvavo pats atsakovas, kuris ir pasirašė taikos sutartį. Įsiteisėjusią teismo nutartį atsakovas teisme atsiėmė asmeniškai 2007-02-19, tačiau per septynias dienas jos neapskundė.
Šalies argumentai
Atsakovas J. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-05-23 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą 2007-05-21 atskirajam skundui paduoti ir šį skundą priimti nagrinėti. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į klausimo esmę ir jį išsprendė formaliai. Ieškovas nurodo, jog jis tik 2007-05-17 kreipdamasis į notarų biurą sužinojo, kad 2007-01-22 nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovui nustatyta prievolė parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra neįvykdoma, nes jis negali parduoti ieškovei D. G. priklausančios buto dalies, o iš jo kaip buto dalies savininko paimti nuosavybę draudžia įstatymas. Apeliantas nurodo, jog jam, kaip neturinčiam teisinio išsilavinimo, negalėjo būti žinoma, jog ieškovės pasiūlytos taikos sutarties sąlygos prieštarauja imperatyvioms LR CK normoms, kad tik savininkas gali disponuoti jam priklausančiu turtu. Nurodo, kad ieškovei kreipusis į antstolį dėl priverstinio taikos sutarties vykdymo būtų pažeistas civilinių teisinių santykių stabilumo principas ir nukentėtų jo turtiniai interesai.
Atsiliepimas
Ieškovė D. G. atsiliepimu prašo atsakovo J. G. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007-05-23 nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis naikinama.
Atsakovas atskirąjį skundą dėl 2007-01-22 nutarties padavė 2007-05-22. LR CPK 335 str. nustatytas septynių dienų terminas ženkliai praleistas. LR CPK 307 str. 2 d. (LR CPK 338 str.) nustatyta, kad praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti terminą negali būti paduotas, jeigu paėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo nutarties priėmimo dienos. Šio termino atsakovas nepraleido. Įstatyme neįvardintos svarbios termino praleidimo priežastys, todėl teisėjas pareiškėjo nurodomų priežasčių svarbumą vertina nagrinėdamas kiekvieną konkretų prašymą. Šiuo atveju nurodoma, kad tik po to, kai įsiteisėjo teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, ir kai atsakovas ėmėsi priemonių įvykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jis suvokė, kad ši sutartis pažeidžia jo turtinius interesus ir yra neįvykdoma. Atsakovas klaidingai nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ieškovei priklausančios buto dalies vertę ir įpareigojo atsakovą parduoti jam priklausančią buto dalį. Šias sąlygas šalys aptarė taikos sutartyje, o teismas jas patvirtino, kaip neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms (LR CPK 42 str. 2 d.). Be to teismas skundžiamoje teisingai nurodė, kad atsakovui bylos nagrinėjimo metu buvo išaiškintos visos jo procesinės teisės, taikos sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmės. Tačiau toks teisinės situacijos vertinimas yra perdėm formalus. Sprendžiant praleisto apskundimo termino atnaujinimo klausimą nepakanka išsiaiškinti, ar nėra objektyvių praleidimo priežasčių – nedarbingumo, išvykimo ir pan. Reikalinga atkreipti dėmesį ir į pareiškėjo nurodomas subjektyvias priežastis. Atsakovas nurodo, kad savo teisių pažeidimą ir negalimumą įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus jis suvokė tik 2007 m. gegužės mėnesį, kai kreipėsi į notarų biurą. Ši aplinkybė nepaneigta. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas siekia teismo nutarties, o iš esmės taikos sutarties, peržiūrėjimo apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (LR CPK 4 str.), ne kartą yra pasisakęs, kad teismai, remdamiesi Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos septintojo protokolo 2 straipsniu, Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 7 d. rekomendacijos Nr. R(95)5 “Dėl apeliacijos sistemų ir procedūrų civilinėse bei komercinėse bylose įvedimo ir jų funkcionavimo tobulinimo” 1 straipsniu, turi tokią asmens teisę užtikrinti. Daroma išvada, kad šiuo atveju, nesant akivaizdaus atsakovo neapdairumo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą. Tai vertintina kaip netinkamas procesinio įstatymo pritaikymas ir yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį (LR CPK 329 str. 1 d.). Panaikinant apylinkės teismo nutartį termino atnaujinimo klausimas išsprendžiamas iš esmės – praleistas apskundimo terminas atnaujinamas (LR CPK 337 str. 2 p.). Apelianto prašymas priimti atskirąjį skundą negali būti tenkinamas, nes skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas (LR CPK 315 str.). Apylinkės teismas skundo priėmimo nesvarstė, šis klausimas nėra apeliacijos dalykas ir perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutartį panaikinti.
Atsakovui J. G. atnaujinti terminą paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2007 m. sausio 22 d. nutarties.
Atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti spręsti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.