- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-01
- Bylos Nr.
- II-145-1046/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00345-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. K.
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas
institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) – atstovei E. T.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2020 m. liepos 27 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2020 m. liepos 27 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena, pradėta L. B. atžvilgiu pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą, kad pas jo kaimynus, adresu Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. liepos 16 d., 22 val., iki 2020 m. liepos 17 d., 00.15 val., po vidurnakčio, buvo triukšmaujama, labai garsiai groja muzika, dėl to buvo trikdoma viešoji rimtis, aplinkiniai gyventojai bei jis pats negalėjo ilsėtis.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu pareiškėjas V. K. pateikė skundą, prašydamas jį panaikinti ir atlikti papildomą aplinkybių tyrimą apklausiant į iškvietimą dėl triukšmo atvykusius pareigūnus, raštiškai apklausiant liudytoją S. J., kurios paaiškinimas ir nurodytos aplinkybės priimtame nutarime iškreiptos ir neteisingos, medžiagą ir faktus vertinti objektyviai, nešališkai ir sąžiningai, sprendimą priimti remiantis liudytojų parodymais, o ne asmenų, kurių nebuvo minėtu metu, paaiškinimais. Pareiškėjas skunde teigia, kad nutarime nurodoma, jog L. B., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., paaiškino, kad nuo 2020 m. liepos 16 d., 22 val., iki 2020 m. liepos 17 d., 04 val., ryto šventė su draugais, tuo metu grojo muzika. Ji pripažino, jog muzikos neišjungė, ir tai padarė tik gavusi pastabą iš atvykusių policijos pareigūnų, iškviestų dėl sklindančio triukšmo. Priimant nutarimą į tai neatsižvelgta. Pareigūnai (tarnybinio automobilio ekipažas „1020“), kurie atvyko sudrausminti triukšmaujančių, davė pastabą, liepė išjungti muziką, nes girdėjo triukšmą, tačiau remiantis nutarimu, prie surinktos medžiagos nėra šių pareigūnų paaiškinimo ar tarnybinio pranešimo, jų, kaip nešališkų liudytojų nustatytos aplinkybės priimant nutarimą nenagrinėtos, pareigūnų užfiksuotas faktas atmestas. Nutarime nurodomi kaimynai, kurie minėtu metu namuose nebuvo, todėl logiška, kad nusiskundimų dėl buvusio triukšmo neturėjo. Jų paaiškinimas, kad triukšmo ankščiau iš namo, esančio (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio r., negirdėjo ir dėl to neturi nusiskundimų, niekaip nesusijęs su 2020 m. liepos 16 d. nakties triukšmo aplinkybėmis. Triukšmo liudininkė T. K., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad muziką bei ten susirinkusių žmonių balsus girdėjo, nors jos namo sklypas nėra gretimas sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) g., taigi triukšmas tikrai buvo girdimas. Į tai nutarime neatsižvelgta, bet konstatuota, jog asmeniškai T. K. triukšmas netrukdė, kas yra labai individualu ir negali būti vertinama kaip paties pažeidimo nebuvimas. Triukšmo liudininkė S. J., gyv. (duomenys neskelbtini) g., Panevėžio r., triukšmą girdėjo, nurodo, jog triukšmas tęsėsi iki atvyko policijos pareigūnai, dėl drumsčiamos ramybės nusiskundimų turėjo. Taip pat su ja bendravusiam, kitą dieną atvykusiam pareigūnui, nurodė, jog (duomenys neskelbtini) g. gyvenantys kaimynai ne pirmą kartą taip elgiasi bei dažnai triukšmauja, tačiau nutarime tokia informacija nenurodyta, o netgi pateikta priešingai, kas verčia įtarti, jog S. J. paaiškinimas pakeistas sąmoningai, tikslingai siekiant padėti išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Su S. J. buvo bendrauta žodžiu, jos, tikėtina kaip ir kitų triukšmą girdėjusių kaimynų, parodymai neužfiksuoti raštiškai, kas, šiuo atveju, leido manipuliuoti priimant nutarimą. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pažeidimo faktą sąlygoja ne daugumos apklaustų kaimynų nuomonių persvara jį vertinant – trukdė triukšmas asmeniškai ar ne (dalies kaimynų minėtu metu apskritai nebuvo), o pats pažeidimo faktas, ką nurodė pareiškime, į ką sureagavo triukšmautojų tramdyti atvykę pareigūnai, ką girdėjo kaimynai.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi Institucija su V. K. surašytame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad minėtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Prašo V. K. skundą atmesti, o Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 45-ANR_N-1187-2020 palikti nepakeistą.
Pareiškėjas V. K. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė jame išdėstytais argumentais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad buvo triukšmaujama pas kaimynus, gyvenančius Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Buvo girdėti garsiai grojanti muzika ir žmonių balsai. Dėl triukšmo policijai tą vakarą skambino du kartus. Pirmą kartą policijai skambino po 23 val. Po pirmo paskambinimo žmonių balsai nutilo, todėl policijos iškvietimą atšaukė. Paskui vėl pasigirdo triukšmas – garsiai grojo muzika, todėl antrą kartą iškvietė policiją. Triukšmas nutilo tik po to, kai atvyko policijos pareigūnai. Tuo adresu triukšmaujam buvo nebe pirmą kartą. Kaimynai jo (V. K.) ne kartą prašė ką nors daryti, kad triukšmas liautųsi. Kalbėjosi su kaimynėmis T. K. ir S. J. ir jos abi tvirtino, kad triukšmas joms trukdė ilsėtis. Jis (V. K.) gyvena Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., ir jo namas gatvėje yra antras, o namas, esantis Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., iš kur sklido triukšmas, yra penktas. T. K. gyvena arčiau (duomenys neskelbtini) g. namo, o S. J. gyvena priešais jį (V. K.). Mano, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai atliktas tyrimas ir nebuvo išsiaiškintos įvykio aplinkybės.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovė teisme paaiškino, kad pagal bylos medžiagą matyti, kad buvo gautas iškvietimas dėl triukšmo, o paskui jis buvo atšauktas triukšmui nurimus. Tada buvo dar vienas iškvietimas. Yra byloje V. K. paaiškinimas. Paprastai, kai buvo iškvietimas dėl triukšmo, nuvykę pareigūnai arba surašo administracinio nusižengimo protokolą, arba tarnybinius pranešimus. Kodėl šiuo atveju tas nebuvo padaryta, paaiškinti negali. Taip pat paaiškino, kad jeigu yra nustatoma, kad yra padarytas administracinis nusižengimas, tai iš asmenų yra paimami rašytiniai paaiškinimai, o kai nusižengimo nėra, tai jų parodymai įrašomi į tarnybinį pranešimą. Mano, kad šiuo atveju nusižengimas nebuvo padarytas, todėl skundžiamą nutarimą prašo palikti nepakeistą.
Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie tiriamą įvykį nieko nežino ir nieko papasakoti negali.
Liudytojas D. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jis atliko tyrimą pagal pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl triukšmo, sklidusio iš namo, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Pats buvo nuvykęs į įvykio vietą, apklausė minėto namo savininkę, taip pat kitus aplink gyvenančius žmones. Bendravo su dviem moterimis ir šios nurodė, kad nors triukšmą ir girdėjo, bet jis joms ilsėtis netrukdė. Iš apklaustų asmenų rašytinių paaiškinimų nepaėmė dėl laiko stokos.
Liudytojas E. G. teismo posėdžio metu parodė, kad budėjimo metu gavo nurodymą nuvykti į Panevėžio rajoną, (duomenys neskelbtini) kaimą, dėl sklindančio triukšmo, t. y. dėl garsiai grojančios muzikos. Su kolega L. K. nuvyko į vietą. Išlipęs iš automobilio girdėjo garsiai grojančią muziką. Muzika buvo gana garsi. Tuo metu buvo maždaug dvylikta valanda nakties. Į kiemą išėjo moteris, kuri paaiškino, kad jos neblaivus vyras garsiai leido muziką ir užmigo. Moteris atsiprašė ir muziką išjungė. Tada iš V. K. paėmė pareiškimą ir išvažiavo. Grįžę į policijos komisariatą tik užregistravo V. K. pareiškimą, o jokių paaiškinimų ar tarnybinių pranešimų nerašė, nes niekas tokių neprašė rašyti. Vėliau dėl įvykio apklausti irgi nebuvo. Žino, kad tą pačią dieną prieš tai buvo dar vienas iškvietimas dėl triukšmo ten pat, bet iškvietimas buvo atšauktas.
Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu parodė, kad budėjo su kolega E. G. ir gavo nurodymą nuvykti į Panevėžio rajoną, į (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. Nuvykus į vietą grojo muzika. Ją galėjo girdėti artimiausių namų gyventojai. Pamačiusi juos atėjo moteris ir paaiškino, kad vyras gėrė, užmigo ir paliko grojančią muziką. Moters paprašė išjungti muziką ir ji išjungė. Jokių tarnybinių pranešimų ir paaiškinimų dėl įvykio nerašė, niekas tokių neprašė rašyti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Kaip matyti iš skundo turinio, jame keliamas L. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnyje, pagrįstumo klausimas, nurodant, kad jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nepagrįstai, neišsiaiškinus visų įvykio aplinkybių ir neištyrus visų įrodymų.
ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad minėtų teisės aktų nuostatų atliekant tyrimą nebuvo paisoma. Kaip matyti iš teismui pateiktos bylos medžiagos, šiuo atveju buvo paimtas tik pareiškėjo V. K. pareiškimas, apklausta L. B., taip pat surašytas tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių patikslinimo. Nors iš minėto tarnybinio pranešimo turinio ir teisme liudytoju apklausto tyrėjo D. K. paaiškinimų matyti, kad jis buvo nuvykęs į vietą ir kalbėjosi su gatvės gyventojais, tačiau jokių rašytinių paaiškinimų, kurie yra labai svarbūs vertinant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, iš minėtų asmenų paimta nebuvo. Liudytojas D. K. teisme paaiškino, kad rašytiniai paaiškinimai nebuvo paimti dėl laiko stokos. Teismo vertinimu, laiko stoka negali būti laikoma pateisinama priežastimi tokiam tyrimo veiksmui neatlikti ir tas turėjo būti padaryta tiriant įvykio aplinkybes. Šioje vietoje svarbu pažymėti tai, kad nors tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad T. K. ir S. J. nurodė, jog girdėjo muziką, sklindančią iš (duomenys neskelbtini) g. namo kiemo, bet triukšmas joms netrukdė, tuo tarpu pareiškėjas V. K. teisme teigė, kad jis kalbėjosi su kaimynėmis T. K. ir S. J. ir jos abi tvirtino, kad triukšmas joms trukdė ilsėtis. Svarbu ir tai, kad bylos medžiagoje niekur nėra duomenų apie tai, kokie policijos pareigūnai vyko į įvykio vietą., nėra nei jų tarnybinių pranešimų, nei rašytinių paaiškinimų, nors tai yra svarbus vertinant, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas. Duomenis apie į įvykį vykusius pareigūnus teismas turėjo išsiaiškinti pats, o į teismą atvykę pareigūnai davė tokius parodymus, kurie kelia abejonių dėl skundžiamo nutarimo ir dėl tyrėjo D. K. tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių pagrįstumo. Kaip matyti, teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. G. aiškiai parodė, kad su kolega L. K. nuvyko į vietą. Išlipęs iš automobilio girdėjo garsiai grojančią muziką. Muzika buvo gana garsi. Tuo metu buvo maždaug dvylikta valanda nakties. Liudytojas L. K. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad budėjo su kolega E. G. ir gavo nurodymą nuvykti į Panevėžio rajoną, į (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. Nuvykus į vietą grojo muzika. Ją galėjo girdėti artimiausių namų gyventojai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad visiškai skiriasi L. B. apklausos protokole nurodytos aplinkybės ir aplinkybės, kurias nurodė minėti policijos pareigūnai. Iš 2020 m. liepos 21 d. apklausos protokolo matyti, kad L. B. paaiškino, jog kai buvo draugai, muzika grojo negarsiai. Svečiai apie 21 val. išvažiavo, o ji plovė indus, tvarkėsi aplinką ir pamiršo terasoje išjungti radijo imtuvą. Tuo tarpu abu policijos pareigūnai nurodė, kad moteris paaiškino, jog jos vyras gėrė, užmigo ir paliko grojančią muziką.
Iš viso to, kas aptarta, matyti, kad šiuo atveju tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir tendencingai, nesiekiant išsiaiškinti tikrųjų įvykio aplinkybių, nebuvo tinkamai apklaustas nei vienas (duomenys neskelbtini) g. namo kaimynas, nebuvo paimti į įvykį vykusių policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ar paaiškinimai, nors šiuo atveju turėjo būti paimti rašytiniai paaiškinimai tiek aplinkinių namų gyventojų, tiek ir į įvykį vykusių pareigūnų.
Pažymėtina, kad ANK numato teisę teismui, nagrinėjančiam administracinio nusižengimo bylą, rinkti įrodymus, todėl teismas iškilusius neaiškumus dėl asmens kaltės, administracinio nusižengimo kvalifikavimo, jo padarymo ar kitų aplinkybių gali šalinti savarankiškai, nagrinėdamas bylą teisme. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso256 str. 3 d. (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; <...> teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio nusižengimo bylos medžiaga turi būti parengta kokybiškai. Šiuo atveju Institucija nebuvo pakankamai aktyvi, jos darbuotojai nerinko būtinų įrodymų pažeidimo sudėčiai nustatyti, jie byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, šališkai ir tendencingai, nepašalino iškilusių abejonių, netyrė visų būtinų pažeidimo sudėties požymių įrodytumui reikšmės turinčių duomenų ir kitų įrodinėtinų aplinkybių. Asmens nekaltumo prezumpciją turi paneigti ne kas nors kitas, o bylą inicijavusi ir protokolą surašiusi institucija, todėl šiuo atveju visa atsakomybė už įrodymų nepateikimą ar abejonių nepanaikinimą tenka ne kam nors kitam, o tik pačiai Institucijai.
Atsižvelgdamas į tokį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimą, į tai, kad šiuo atveju Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėdama pareigą visapusiškai ir pilnutinai ištirti įvykio aplinkybes, visiškai nesiėmė jokių priemonių nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju reikia atlikti pakankamai didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą apklausiant ir tinkamai jų parodymus įforminant Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., gyventojus dėl triukšmo, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. M. 2020 m. liepos 27 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.