Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, dirbantis darbininku, neįgalus (35 procentų darbingumas); gyvenantis Pakruojyje, deklaruota gyvenamoji vieta: Pakruojo rajono savivaldybė, teistas:

1) 2016 m. liepos 21 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 6 mėn. viešųjų darbų;

2) 2017 m. lapkričio 29 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 4 mėn. viešųjų darbų;

3) 2018 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį galutine bausme – 8 mėn. laisvės apribojimo;

4) 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 30 (trisdešimties) parų arešto bausme (teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs)

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis A. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, tai yra 2019 m. vasario 23 d. apie 13 val. Pakruojo mieste, namuose, žodinio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė vieną kartą sugyventinei G. J. į veidą, dėl ko ji nugriuvo ant grindų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai G. J. dešiniojo skruostikaulio lūžį, muštinę žaizdą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimus veide, tai yra padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jie susiginčijo, buvo ginčas, buvo muštynės. Jie abu, kaip visada su G. 10 metų kartu gyvena, tai išsiskiria, tai vėl kartu, yra sugyventiniai. Abu buvo girti. Buvo pagriebęs už rūbų, ji labai ant jo rėkė. Jis sudavė jai į veidą. Ji jam trenkė ir jis keršydamas atgal, bėgo kraujas. Sudavė į veidą, nežino, ar kumščiu ar delnu, neprisimena. G. nugriuvo, o paskui pabėgo. Matė kraują ant grindų. Smūgis buvo nestiprus. Dabar jam gaila, nukentėjusiosios atsiprašė. G. buvo išvežta gydyti į Šiaulius. Jis pats turi problemų su alkoholiu. Ieškinį ligonių kasai atlygino.

Po kaltinamojo A. M. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir esant rašytiniam kaltinamojo sutikimui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi neblaivus kaltinamasis A. M. (nustatytas 1,65 prom. girtumas), tyčia kumščiu sudavė vieną kartą sugyventinei G. J. į veidą, dėl ko pastarajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino žalą, padarytą dėl nukentėjusiosios gydymo (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis A. M. teisiamas penktą kartą, iš jų tris kartus teistas už smurto naudojimą prieš tą pačią nukentėjusiąją – savo sugyventinę, nusikalstamą veiką padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu (82-87 b. l.), metų laikotarpyje administracine tvarka nebaustas (104-105 b. l.), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jo elgesio nusiskundimų nėra gavusi (108 b. l.), dirba (109 b. l.), neįgalus, darbingumas 35 procentų (77 b. l.), padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), yra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, jis baustinas terminuoto laisvės atėmimo bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu (BK 41, 50, 61, 64¹ str.).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, A. M. į bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. vasario 23 d. 15.18 val. (117 b. l.) iki 2019 m. vasario 25 d. 13.10 val. (121 b. l.), t. y. 2 paros.

Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nesubendrintina su bausme, paskirta 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, nes šis teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs. 2018 m. spalio 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalis subendrinta priimant 2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, kad A. M. dėl savo veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė, ligonių kasai savanoriškai atlygino išlaidas už nukentėjusiosios gydymą, yra neįgalus, dirba, teismas sprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo A. M. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl, įvertinus ir valstybinį kaltinimą palaikiusios prokurorės poziciją, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos 112,55 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiosios G. J. gydymą (41-45 b. l.) yra savanoriškai atlygintas 2019 m. balandžio 24 d., todėl iš kaltinamojo nepriteistinas.

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės 2019 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas skirti A. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į asmeninėse banko sąskaitose, esančiose „Luminor Bank AS“ ir „Swedbank“ AB, esančią 120 eurų sumą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. (112-116 b. l.), turto arešto akto identifikavimo kodas: 2019017398, panaikintinas.

A. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios (153-154b. l.) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jį nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. vasario 23 d. 15.18 val. iki 2019 m. vasario 25 d. 13.10 val., t. y. 2 (dvi) paras.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 6, 7, 8 ir 10 punktų, 4 dalies taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atliekant per 4 (keturis) mėnesius, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Jolantos Steponavičiūtės 2019 m. kovo 22 d. nutarimą skirti A. M. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į asmeninėse banko sąskaitose, esančiose „Luminor Bank AS“ ir „Swedbank“ AB, esančią 120 eurų sumą laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 22 d. turto arešto akto identifikavimo kodas: 2019017398.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.