Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų, suinteresuoti asmenys L. G., antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis A. S. 2019-04-12 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, skundą kartu su vykdomąja byla perdavė apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkyme nurodoma, kad pateikdama vykdymui vykdomąjį dokumentą išieškotojų įstatyminė atstovė (L. G.) prašyme nurodė, kad 2019-03-25 išlaikymo įsiskolinimas buvo 2070,93 Eur, todėl, atsižvelgdamas į šią informaciją, antstolis ir vykdo išlaikymo įsiskolinimo ir einamųjų išlaikymo išmokų išieškojimą iš pareiškėjo. Nors pareiškėjas vaikams perka daiktus ir vyksta į kelionės, tačiau tai nepaneigia to fakto, kad pareiškėjas taip pat turi pareigą laiku mokėti priteistas pinigines lėšas išieškotojams. Antstolis pažymi, kad pareiškėjas nevykdo teismo sprendimu priteistos prievolės. Akcentuoja, kad pareiškėjo skunde nurodyti pagrindai neatitinka CPK 626-627 straipsniuose nurodytų pagrindų, todėl tenkinti skundo nėra teisinio pagrindo

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

remiantis vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog antstolis A. S. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2019-03-12 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2YT-18304-676/2017 dėl 2070,93 Eur ir 400,00 Eur/mėn. fiksuoto mokėjimo nuo 2017-12-08 išieškojimo iš skolininko E. G. išieškotojos L. G. naudai. Bylos duomenimis nustatytam jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-12-18 sprendimu nutraukė E. G. ir L. G. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino 2017-11-27 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią E. G. sūnaus R. G. ir dukters S. G. išlaikymui kiekvieną mėnesį įsipareigojo mokėti 400,00 Eur, t. y. po 200,00 Eur kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017-12-08, iki vaikų pilnametystės. Vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta L. G..

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei SVI. Antstolių įstatymas (toliau AĮ) įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas E. G. skundu prašo nutraukti (užbaigti) vykdomąją bylą, nes teismo sprendimu patvirtintą 400,00 Eur išlaikymą nepilnamečiams vaikams skyrė nuolat (300,00 Eur sumą pervedant vaikų motinai, o 100,00 Eur skiriant natūra, t. y. perkant vaikams daiktus, vežiojant juos į mokyklą, leidžiant laisvalaikį, vykstant į keliones ir pan.).

Vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai reglamentuoti CPK 629 straipsnyje. Vykdomoji byla nutraukiama: jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.436 straipsnis); jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime; jeigu vykdomojoje byloje, kurioje išieškomos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, neišieškoma dėl to, kad skolininkas neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškoma, ir likusi išieškoti bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė negu šio Kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta suma (CPK 629 straipsnio 1 dalis).

CPK 626 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti atvejai, kada antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą, o 627 straipsnyje, kada turi teisę sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus.

CPK 626 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; skolininkui netekus veiksnumo; iškėlus skolininkui bankroto a restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus). CPK 627 straipsnyje numatyta, jog antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: kai raštu prašo išieškotojas; skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai.

Iš pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kad egzistuoja bent vienas iš vykdomosios bylos nutraukimo ar sustabdymo pagrindų, nurodytų CPK 626 straipsnio 1 dalyje, 627 straipsnyje arba 629 straipsnio 1 dalyje. Vien tik tai, kad pareiškėjas nurodo, jog priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokėjo natūra, nėra pagrindas nutraukti ar sustabdyti vykdymo veiksmus.

Pareiškėjo teigimu, antstolis privalėjo įvertinti ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdymo veiksmams pradėti, todėl turėjo įsitikinti, kad įsiskolinimas iš tikrųjų egzistuoja.

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vadovaudamasis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmas pradėti. Sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama: 1) ar vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti tam teisę turintis asmuo (CPK 650 straipsnis); 2) ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis); 3) ar vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 straipsnio reikalavimus, ar prie vykdomojo rašto pridėti reikalingi priedai (CPK 646 straipsnio 5 dalis); 4) ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis); 5) jeigu išieškotojui ar skolininkui mirus vykdomąjį dokumentą vykdyti pateikia įpėdinis, – ar po išieškotojo ar skolininko mirties atsirado teisių ir pareigų perėmimas; 6) jeigu išieškotoją ar skolininką juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus vykdomąjį dokumentą pateikia vykdyti jo teisių perėmėjas, – ar atsirado juridinio asmens teisių ir pareigų perėmimas; 7) ar Valstybinė mokesčių inspekcija administracinių nusižengimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, patikrino, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka; 8) ar nėra kitokių akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Gali būti ir kitokių, t. y. neišvardytų šio straipsnio 1–7 punktuose, kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tai reiškia, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo įsitikinti, ar nėra pagrindų šį dokumentą atsisakyti priimti, ir tik nustatęs, jog vykdomieji veiksmai gali būti pradėti, įgyja teisę ir pareigą atlikti tolimesnius veiksmus vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų tvarka. Nenustatęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti. Teismas pažymi, kad pagal CPK 651 straipsnį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti ne vykdomojo dokumento teisėtumą, o tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

Nagrinėjamu atveju antstolis nenustatė jokių akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti, o pareiškėjo teiginiai, kad antstolis turėjo patikrinti vykdomojo dokumento pagrįstumą, nes jis dalį išlaikymo nepilnamečiams vaikams skyrė natūra, yra teisiškai nepagrįstas, kadangi, tik vieninteliu CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu atveju antstoliui kyla pareiga patikrinti, ar vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Nagrinėjamu atveju vykdomasis dokumentas dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir jo įsiskolinimo nepriskirtinas CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytam atvejui. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019-03-12 išdavė vykdomąjį raštą, antstolis pagrįstai 2019-03-29 patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, nes nenustatė akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas ir L. G., nutraukdami santuoką bendru sutarimu, susitarė, kad E. G. kiekvienam vaikui skirs po 200,00 Eur periodinių išmokų (iš viso 400,00 Eur), jokių kitokių susitarimų dėl periodinių išmokų mokėjimo natūra santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nėra numatyta, todėl, susidarius išlaikymo įsiskolinimui (to fakto neneigia ir pats pareiškėjas, nurodydamas, kad 100,00 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams skirdavo jų važinėjimui į mokyklą, pietums ir pan.), L. G. išsiėmė vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo, kas šiuo atveju atitinka visas teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso veiksmų teisėtumą. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolis neturi teisės kvestionuoti teismo sprendimo ir nustatyti kitokią periodinių išmokų nepilnamečiams vaikams mokėjimo formą negu yra nurodyta teismo sprendimu, juolab, kad byloje yra duomenys, jog pareiškėjas išieškotojai per mėnesį už vaikų išlaikymą pervesdavo į jos banko sąskaitą tik 300,00 Eur, o ne 400,00 Eur, kaip nurodyta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-12-18 sprendime.

Pareiškėjo teigimu, antstolis ėmėsi neadekvačių veiksmų, be įspėjimo areštavo jam priklausančias lėšas ir sukėlė didelių nepatogumų, nors jis nuolat ir sistemingai bei tinkamai išlaikė savo vaikus.

Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 659 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu vykdomajame dokumente įvykdymo terminas nenurodytas, antstolis skolininkui įvykdyti sprendimą paskiria 10 dienų, skaičiuojant nuo raginimo įteikimo dienos. Pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui ir nesant sprendimui įvykdytam, antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. SVI įtvirtintoje raginimo formoje nurodoma, kad, neįvykdžius jame pateiktų nurodymų, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. Tai reiškia, kad pasibaigus nurodytam geranoriškam sprendimo įvykdymo terminui, bus pradėti priverstinio skolos išieškojimo veiksmai ir kils su tuo susijusios pasekmės jo nevykdančiam skolininkui, įskaitant ir pareigą apmokėti su priverstinio vykdymo veiksmus atliekančio įgalioto asmens (antstolio) darbu susijusias išlaidas. CPK 661 straipsnyje nurodyti atvejai, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Viena tokių išimčių – kai vykdomas išieškojimas dėl periodinių išmokų (CPK 661 straipsnio 2 dalis).

Kaip jau minėta, ginčo byloje vykdomas išieškojimas dėl išlaikymo, taigi, atitinka įstatymo nuostatas, pagal kurias raginimas neturi būti siunčiamas ir antstolis gali iš karto imtis priverstinių vykdymo veiksmų, todėl pareiškėjo teiginiai, dėl antstolio neadekvačių veiksmų areštuojant jo turtą, atmestini.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolis, net nesulaukęs jo pozicijos per SVI nustatytą terminą ar jo geranoriško skolos apmokėjimo, prisiskaičiavo sau atlygį už vykdymo veiksmus, nors jos neturėtų būti taikomas.

Vykdymo išlaidas sudaro: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu. Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato SVI (CPK 609 straipsnis). CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarka, pagal kurią išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant buvo apskaičiuotos, vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio SVI nustatytos formos patvarkymu, kuris su detaliais vykdymo išlaidų skaičiavimais išsiunčiamas skolininkui. SVI 41 punkte numatyta, kad skolininkui vykdymo išlaidų neapmokėjus per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, taip pat tais atvejais, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas, vykdymo išlaidos išieškomos priverstinai. Vykdymo išlaidos išieškomos toje pačioje vykdomojoje byloje, kurią vykdant jos buvo apskaičiuotos. Pasikeitus vykdymo išlaidų dydžiui, kartu su procesiniu dokumentu, pagal kurį išieškomos piniginės lėšos, antstolis skolininkui pakartotinai siunčia vykdymo išlaidų apskaičiavimą. SVI 57 punkte numatyta, kad vykdomosiose bylose dėl išlaikymo išieškojimo, kai vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną nėra išlaikymo įsiskolinimo, antstoliui apmokamos 12 Eur būtinos vykdymo išlaidos. Jeigu pateikiant vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojamos šios Instrukcijos 1 lentelėje nurodytos būtinos vykdymo išlaidos. Išieškotina suma šiuo atveju laikoma išlaikymo įsiskolinimo suma vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dieną. Jeigu skolininkas išlaikymą moka pats į antstolio depozitinę sąskaitą arba išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų skolininko pajamų, atlygis antstoliui už sprendimo įvykdymą neskaičiuojamas (SVI 58 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-04-03 antstolis priėmė vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vykdymo išlaidas sudaro 56,00 Eur būtinųjų vykdymo išlaidų, 66,40 Eur papildomų vykdymo išlaidų, 304,10 Eur atlygis antstoliui, 7,53 Eur kitų išlaidų, kurias antstolis sumoka tretiesiems asmenims, iš viso 434,03 Eur vykdymo išlaidų. Pažymėtina, kad antstolis, 2019-04-03 priėmė patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad vykdymo išlaidas sudaro 129,93 Eur, t. y. neįtraukė 304,10 Eur atlygio antstoliui. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, įvertinus, jog 2019-04-03 patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog vykdymo išlaidas sudaro 129,93 Eur, teismas daro išvadą, kad vykdomojoje byloje vykdymo išlaidos paskaičiuotos tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei SVI nuostatomis, todėl nėra pagrindo teigti, kad antstolis netinkamai paskaičiavo vykdymo išlaidas bei neteisėtai priskaičiavo sau atlygį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolio veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo nutraukti ar stabdyti vykdomąją bylą, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Netenkinus pareiškėjo skundo, iš pareiškėjo E. G. išieškotojos L. G. naudai priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 181,50 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo E. G. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo E. G. suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) L. G. 181,50 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro penkiasdešimties centų) bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. S. vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.