Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-21 · Administracinė byla Nr. I-1651-243/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-21
Bylos Nr.
I-1651-243/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00843-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1651-243/2015Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00843-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, dalyvaujant posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl 350,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. P. skundu nurodo, jog nuo 2015-03-18 iki 2015-06-15 atskirais laikotarpiais Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato areštinėje kamerose Nr. 6, Nr. 4 ir Nr. 7 buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų, prilystančiomis žmogaus kankinimui. Teigia, kad kamerose, kuriose buvo laikomas, vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko reikalavimų, kameros neatitiko higienos normų reikalavimų, į jas nepateko dienos šviesa, nuolat buvo drėgna, kamerose neįrengti tualetai ir neatskirti nuo bendros patalpos, nusiprausti duše galėjo tik kartą per savaitę, pasivaikščiojimo kiemelyje nėra suoliukų ir neįrengti turėklai treniruotėms, mažinami maisto daviniai. Pareiškėjo teigimu, dėl tokių nežmoniškų jo laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 350,00Eur. Nurodo, kad neturinė žala pasireiškė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais ir kt.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK areštinėje buvo laikytas 21 parą. Laikomam asmeniui tenkančio 3,6 kv.m. minimalaus ploto reikalavimas, nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, nebuvo pažeistas. Argumentuoja, jog kameros įrengtos pagal higienos normų reikalavimus. Nurodo, jog areštinės kamerose sanitariniai mazgai įrengti atskirai nuo gyvenamosios paskirties ploto, atskirti 130 cm aukščio pertvara, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, o karšto vandens tiekimo į areštinės kameras reikalavimo teisės aktuose nėra. Pažymi, jog pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Areštinių veiklos taisyklių 7.12 punktą areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu bei gauti išskalbtą patalynę. Nurodo, jog kamerose įrengtas apšvietimas, ventiliacija, tiekiamas maistas atitinka teisės aktų reikalavimus (b.l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

nagrinėjamos bylos dalykas – neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, CK 6.271 straipsnio pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-04-18 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011; kt.).

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012; kt.). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Dėl šios priežasties pirmiausia vertinama, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Europos Žmogaus Teisių Teismas, vertindamas įkalinimo sąlygas, atsižvelgia į daugelį aplinkybių, tokių kaip galimybės nuošaliai pasinaudoti tualetu, turėti ventiliaciją, gauti natūralios šviesos, įkalinimo tam tikromis sąlygomis trukmę, fizines ir psichines įkalintojo savybes, kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos būklę ir kt. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog jo laikymo Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK areštinėje metu jam nebuvo užtikrintos higienos normas atitinkančios sąlygos ir pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pareiškėjo teiginius paneigia byloje surinkti įrodymai.

Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK Viešosios policijos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyrio vyriausiosios postinės 2015-07-13 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pareiškėjas areštinėje atskirais laikotarpiais buvo laikomas nuo 2015-03-18 iki 2015-06-16 (b.l. 16-17).

Pareiškėjui argumentuojant, jog jo laikymo areštinėje metu vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko reikalavimų, pažymėtina, jog Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytas minimalus vienam areštinės kameroje laikomam asmeniui tenkantis plotas yra 3,6 kv.m. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog pareiškėjas Klaipėdos apskrities VPK areštinėje nurodytu laikotarpiu buvo laikomas: nuo 2015-03-18 iki 2015-03-25 ir nuo 2015-06-11 iki 2015-06-16 kameroje Nr. 6, kameros plotas 11,96 kv.m., kameroje laikomi du asmenys (įskaitant pareiškėją); nuo 2015-05-27 iki 2015-06-05 kameroje Nr. 4, plotas 11,79 kv.m., ir kameroje Nr. 7, plotas 12,43 kv.m., laikomi vienas-du asmenys (įskaitant pareiškėją) (b.l. 16-17). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygos minimalaus ploto, tenkančio vienam suimtajam aspektu, atitiko Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu nustatytą minimalų plotą 3,6 kv.m. ir net jį ženkliai viršijo. Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, jog turi būti vadovaujamasi ne Įsakymo 1.3.1 punktu, kuriame nustatytas reikalavimas, kad asmeniui tektų 3,6 kv. m plotas, o Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių 80 punktu, kuriame nustatyta, kad asmeniui turi tekti ne mažiau nei 5 kv. m. ploto (2015-07-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2277-520/2015, 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, nebuvo pažeistas ir šis reikalavimas, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti pažeidimą šiuo aspektu.

Pareiškėjui argumentuojant kitais jo laikymo areštinėje sąlygų neatitikimais higienos normų reikalavimams, pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-651-575/2015 ir kt.). Higienos reikalavimus, taikomus policijos areštinėms, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN37:2009 „Policijos areštinės. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 37:2009). Pagal HN 37:2009 20 punktą policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara; sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema; pagal 60 punktą policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę; 8 punktas reikalauja policijos areštinėse laikomiems asmenims tiekti maistą, atitinkantį fiziologines mitybos normas; pagal 12 punktą laikomiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka turi būti užtikrinta asmens sveikatos priežiūra. Pažymėtina, jog higienos norma HN 37:2009 nereikalauja įrengti karšto vandens tiekimo sistemos areštinės kamerose. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šiuo aspektu Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK areštinės kameros atitinka nustatytus reikalavimus.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013-09-11 pažymoje Nr. 11VL-112 (b.l. 18-22) konstatuota, jog areštinės koridoriuose, sanitarinėje zonoje, maisto išdavimo patalpoje, patalynės sandėliavimo patalpose, pasimatymų kambaryje, pasivaikščiojimo kiemeliuose švaru, tvarkinga. Kamerose pertvarkyta elektros instaliacija, įrengti antivandaliniai (atsparūs smūgiams) šviestuvai, metalinių lakštų lovų dugnai, pažeisti korozijos, pakeisti naujais, kamerose eiliškumo tvarka atliekamas remontas. Asmenims sudarytos sąlygos vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, kasdien vieną valandą pasivaikščioti lauke; kiekvienas asmuo aprūpinamas minkštuoju inventoriumi (čiužiniu, pagalve, antklode) ir lovos skalbiniais (paklode, užvalkalu pagalvei, užvalkalu antklodei), rankšluosčiu. Patalynė keičiama vieną kartą per savaitę. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas Kretingos rajono PK areštinėje organizuojamas sveikatinimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Atliekamas profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas, vykdoma kenkėjų kontrolė (b.l. 25, 26-37). Asmenys, laikomi areštinėje, maitinami vadovaujantis Skiriamų maisto produktų kiekiais. Maitinimas organizuotas pagal Klaipėdos apskrities VPK ir UAB „Du aukšti kaštonai“ sudarytą 2014-01-02. sulaikytų asmenų maitinimo paslaugų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-1 (b.l. 42-46). Kretingos maisto ir veterinarijos tarnyba 2014-08-06 maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktu Nr. 38VMĮP-42 trūkumų neužfiksuota (b.l. 39-41). Priešingai, konstatuota, jog maistas ruošiamas ir patiekiamas pagal Lietuvos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymo Nr. 5-V-356 reikalavimus.

Byloje nenustatyta, jog Klaipėdos apskrities VPK būtų sąmoningai siekė pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kokiu nors būdu (žodžiu ar raštu) skundėsi areštinės administracijai dėl nepatogumų ar kitų jo laikymo sąlygų, taip pat nėra duomenų, kad laikymo areštinėje sąlygos pareiškėjui sukėlė sveikatos sutrikimus.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pareiškėjas, prašydamas priteisti neturtinę žalą ir teigdamas, kad patyrė nepatogumus, turi patvirtinti šias aplinkybes konkrečiais įrodymais bei pateikti neturtinės žalos piniginio įvertinimo pagrindimą, nepakanka pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala. Savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi dėl psichologo, psichiatro ar kitos medicininės pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, kad skundėsi dėl netinkamų jo laikymo areštinėje sąlygų. Pareiškėjas nepagrindė ir neindividualizavo dėl savo minimų pažeidimų atsiradusių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjas, darydamas nusikalstamas veikas, turėjo suvokti, jog bus apribojama jo laisvė, jis patirs nemalonių išgyvenimų, susijusių su laisvės atėmimu, ir tai negali būti vertinama kaip jo teisių pažeidimas, nes būtent tokia yra bausmės paskirtis.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas) nenustačius būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ABTĮ 85-89 straipsniais,

nusprendė:

atmesti pareiškėjo R. P. skundą dėl 350,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė