Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

7. Kadangi Departamentas savo išvadą grindė pareiškėjo brolio prieglobsčio bylos medžiaga, pareiškėjai pažymėjo, kad ši byla nuo 2017 m. iki šiol teismuose yra nagrinėjama ir jau du kartus įsiteisėjusiais teismų sprendimais buvo grąžinta Departamentui su įpareigojimu priimti naują sprendimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-4460-556/2019 nurodė, jog atsakovui pripažinus prieglobsčio prašytojo nurodytas faktines aplinkybes, nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog Departamentas atliko visus būtinus veiksmus pareiškėjų prieglobsčio prašymui tinkamai išnagrinėti, priešingai, atliko ne itin išsamų tyrimą, nes privalėjo imtis kitų papildomų veiksmų pareiškėjų prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, t. y. turėjo surinkti ir įvertinti tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, įskaitant kilmės valstybės teisės aktus, jų taikymo būdą pareiškėjo tėvo ir brolio baudžiamosios bylos kontekste, bei prieglobsčio prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes, ypač atsižvelgiant į prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje panašioje situacijoje esančių asmenų padėtį (pvz., ar yra buvę daugiau panašių atvejų, kai kilmės valstybėje buvo iškeliamos baudžiamosios bylos verslininkams ir (ar) jų šeimos nariams dėl jų vykdomos verslo veiklos ir ar tokios bylos buvo vykdomos teisėtai, o ne siekiant susidoroti ir (ar) taip gauti iš jų finansinę naudą).

21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

22. Teismas nurodė, jog pareiškėjai teigė, kad jų baudžiamasis persekiojimas buvo susijęs su politinėmis priežastimis, nors viena baudžiamoji byla yra užbaigta, tačiau (duomenys neskelbtini) gali grėsti naujos baudžiamosios bylos iškėlimas, nes iš baigtos baudžiamosios bylos buvo išskirta dalis baudžiamosios bylos, kuriose figūruoja pareiškėjo buvusios įmonės, taip pat baudžiamoji byla gali būti iškelta ir dėl pareiškėjams priklausančios įmonės „(duomenys neskelbtini)“, dėl kurios ateities nėra jokio aiškumo. Departamentas nurodė, kad prieglobsčio paskirtis yra apsaugoti asmenį nuo jam gresiančio persekiojimo, o ne „atsilyginti“ už jau patirtą persekiojimą. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas jam skirtą laisvės atėmimo bausmę jau yra atlikęs, 2015 m. baudžiamosios bylos aplinkybės aktualios tiek, kiek jos pagrindžia riziką nukentėti dėl tų pačių priežasčių ateityje.

23. Teismas pažymėjo, kad nepaisant cenzūros ir apribojimų, žmogaus teisių klausimais užsiimančios organizacijos ir asmenys viešina valdžios susidorojimo su nepageidautinais asmenimis atvejus, įskaitant atvejus, kai asmenims nepagrįstai pateikiami kaltinimai dėl mokesčių vengimo. Pavyzdžiui, internetinis portalas „(duomenys neskelbtini)“ reguliariai teikia įvykių, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais (duomenys neskelbtini), apžvalgas. 2018 m. minėtas portalas nuolat informuodavo skaitytojus apie A. L., H. F. ir I. K. baudžiamųjų bylų, kuriose jiems pateikti kaltinimai pagal minėtą straipsnį, nagrinėjimo eigą. Taip pat spaudoje plačiai aptariami verslininkų, kuriems pateikiami kaltinimai pagal kilmės valstybės baudžiamojo kodekso 243 straipsnio 2 dalį, atvejai. Buvo rasta informacijos ir apie pareiškėjų šeimos atvejį, tačiau publikacijose šios situacijos su „politiniu susidorojimu“ nesiejo nei žurnalistai, nei jų kalbinti asmenys, įskaitant pareiškėjų šeimos advokatus. (duomenys neskelbtini) teisinės informacijos portale normativka.by randama 2017 m. publikacija apie „pavojingas schemas“, kuriomis naudojasi verslininkai ir kuriomis pastaruoju metu domisi (duomenys neskelbtini) teisėsauga. Viena iš tokių schemų – savo „ne rezidento“ naudojimas vykdant importo operacijas. Pagal šią schemą žmonės, kurie užsiima prekių importavimu ir pardavimu vidinėje rinkoje, įsteigia „kišeninį“ ne rezidentą: registruoja užsienyje juridinį asmenį, atliekantį tarpininko tarp prekių tiekėjo ir importuotojo vaidmenį. Tokiam tarpininkui paprasčiau vykdyti atsiskaitymus su tiekėjais arba prekių gabenimą. Tarpininkas, pvz., esantis Lietuvoje, taip pat gali būti naudojamas prekių sandėliavimui netoli (duomenys neskelbtini) sienos. Be to, tarpininkas palengvina išankstinio apmokėjimo sąlygas – tarpininkas atsiskaito su tiekėju iš savo ar paskolintų lėšų, o importuotojas atsiskaito su tarpininku gavęs prekes. Tarpininkas taip pat padeda planuoti ir vykdyti prekių atgabenimą per reikalingą terminą. Galiausiai, tarpininko ne rezidento turėjimas leidžia dalį pajamų palikti užsienyje (tarpininko maržos pavidalu), ypač jei atitinkamos šalies mokesčių sistema yra palankesnė, nei (duomenys neskelbtini). Verslininkams, kurie naudojasi tokia schema, gali būti inkriminuojamas mokesčių vengimas. Skirtumas tarp prekių kainos, sumokėtos tiekėjui, ir kainos, sumokėtos tarpininkui importuojant prekes į (duomenys neskelbtini), gali būti laikomos nepagrįstai deklaruotomis „išlaidomis“, į kurias atsižvelgiama apskaitant pelno mokestį (kitaip tariant, verslininkas moka pats sau ir deklaruoja tai kaip išlaidas). Mokesčių, kurių išvengė importuotojas, suma apskaitoma kaip 18 proc. nuo tarpininko maržos.

Žemesnės instancijos teismas

25. Teismas, pasisakydamas dėl „politinio atspalvio“ baudžiamojoje byloje, nurodė, kad tyrimo metu pareiškėjo brolis pateikė (duomenys neskelbtini) teismo ekspertizės valstybinio komiteto įmonės 2017 m. rugpjūčio 30 d. ekspertizės išvadas dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų finansinių-ūkinių operacijų kopiją. Jis paryškino 4 klausimą ir eksperto atsakymą, kuriame nurodyta, kad išvada, jog įmonė „(duomenys neskelbtini)“, tiekdama prekes įmonei „(duomenys neskelbtini)“, didino produkcijos prekių pardavimo sąnaudas, į kurias atsižvelgiama apmokestinimo metu, yra nepatvirtinta ir nepagrįsta. Sprendime nurodyta, kad Departamentas negali perimti teismų konstitucinių įgaliojimų ir spręsti dėl asmens kaltumo, todėl negali ir vertinti priimtų teismų sprendimų teisėtumo. Įvertinus prieinamus duomenis apie pareiškėjo ir jo tėvo baudžiamąją bylą aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta įtikinamo pagrindo prielaidai, kad teisėsaugos pareigūnų motyvai buvo siejami su minėtų asmenų politiniais įsitikinimais. Numanomi tikėtini teisėsaugos pareigūnų motyvai yra sietini su nusikalstamos veiklos išaiškinimu bei ekonominio pobūdžio (nesumokėtų mokesčių grąžinimo į biudžetą) interesais. Randama informacija pagrindžia išvadą, kad faktiniai veiksmai, kurie buvo inkriminuojami minėtiems asmenims, atitinka schemą, kuri apibūdinama kaip pavojinga, bei kuriai (duomenys neskelbtini) teisėsauga pastartuoju metu skiria daug dėmesio. Surinkta informacija nepagrindžia prielaidos, kad dėl naudojimosi tokia schema (duomenys neskelbtini) tendencingai keliamos baudžiamosios bylos būtent režimo kritikams ir (ar) opozicijos rėmėjams. Nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo tėvo simpatizavimas opozicijai arba opozicinio kandidato rėmimas praeityje nelaikytinas nei būtinąja, nei pakankama sąlyga baudžiamajam persekiojimui. Surinkta informacija pagrindžia išvadą, kad baudžiamąjį persekiojimą sąlygojo pareiškėjo ir jo tėvo naudojama verslo schema, kuri (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ir teismų vertinama kaip mokesčių vengimo priemonė. Požymių, kad konkrečiai pareiškėjo ir jo tėvo byloje atitinkamų (duomenys neskelbtini) teisės aktų ir faktinių aplinkybių interpretavimas nukryptų nuo bendro teisėsaugos požiūrio į tokio pobūdžio schemas, nenustatyta. Departamentas Sprendime susilaikė nuo jo kompetencijai nepriskirto (duomenys neskelbtini) teismų priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo. Konstatuota, kad priežastinio ryšio tarp pareiškėjo ir jo tėvo politinių įsitikinimų ir 2015 m. jiems pateiktų kaltinimų bei teismų sprendimų jų atžvilgiu tyrimo metu nenustatyta.

26. Dėl persekiojimo, susijusio su pareiškėjų A. F. ir D. F. vykdomu (vykdytu) verslu Sprendime nurodyta, kad pareiškėjui ir jo tėvui baudžiamoji byla buvo iškelta 2015 m., todėl nėra susijusi su šiuo metu esama situacija (duomenys neskelbtini). Remiantis tyrimo metu surinkta informacija, baudžiamosios bylos dėl tariamai padarytų ekonominio pobūdžio nusikaltimų pagal kilmės valstybės baudžiamojo kodekso 243 straipsnį buvo keliamos jau seniai (2000–2010 m. buvo sulaikyta nemažai verslininkų, apkaltinant juos mokesčių ar muitų vengimu) ir ne tik prieš asmenis, susijusius su aktyvia politine veikla, bet ir prieš stambius verslininkus, aukšto rango valstybės veikėjus, tarnautojus. Pagrindinis keliamų baudžiamųjų bylų tikslas – „traukti pinigus“ ir pildyti valstybės biudžetą. Tyrimo metu įvertinus prieinamus duomenis apie pareiškėjo ir jo tėvo baudžiamąją bylą aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, nenustatyta įtikinamo pagrindo prielaidai, kad teisėsaugos pareigūnų motyvai buvo siejami su šių asmenų politiniais įsitikinimais.

27. Teismas, pasisakydamas dėl grėsmės, kad bus iškelta nauja baudžiamoji byla dėl iš užbaigtos baudžiamosios bylos išskirtos medžiagos, susijusios su A. F. buvusiomis įmonėmis ar D. F. įmone „(duomenys neskelbtini)“, nustatė, kad Departamentas nurodė, jog atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo duomenys figūruoja procesiniuose dokumentuose „schemos“ kontekste, neatmestina, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti naujas baudžiamasis persekiojimas. Tačiau atsižvelgus į tai, kad nutarimas dėl medžiagos, susijusios su naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, išskyrimo iš anksčiau iškeltos baudžiamosios bylos buvo priimtas 2017 m. balandžio 26 d., tikėtina, kad dėl šios medžiagos jau turėjo būti priimti procesiniai sprendimai, o visa su tyrimu susijusi informacija turėtų būti tyrimą atliekančios ar pagal jurisdikciją atsakingos institucijos žinioje. Tačiau vien tai, kad pareiškėjas yra minimas 2017 m. procesiniuose dokumentuose, pakankamu lygiu (taikant pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą) nepagrindžia rizikos, kad kilmės šalyje jis bus sulaikytas ir apkaltintas, tikimybės. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo baimė, vertinant ją turimos informacijos kontekste, nelaikytina visiškai pagrįsta. Tyrimo metu surinkti duomenys pagrindžia prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) VSK domėjosi pareiškėjo ūkine veikla Lietuvoje ryšium su „schema“, kai (duomenys neskelbtini) įmonės naudoja joms pavaldžias užsienio kompanijas prekybinėms operacijoms, tačiau nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad VSK pieš daugiau nei 3 metus surinktos informacijos pagrindu buvo pradėta baudžiamoji byla ir pateikti įtarimai ir (ar) kaltinimai. Nenustačius realios grėsmės pareiškėjui, nėra tikslinga vertinti visas galimas priežastis, dėl kurių tokia (nenustatyta) grėsmė galėtų atsirasti. Nagrinėjamu atveju surinktos informacijos visuma nepagrindžia išvados, kad reali grėsmė yra. Tai reiškia, kad esant papildomiems aktualiems įrodymams, šios išvados turės būti peržiūrėtos ir gali pasikeisti. Visgi, minėtas situacijos neapibrėžtumas nagrinėjamu atveju liečia išskirtinai grėsmės realumą. Net nustačius pagrįstą tikimybę, kad A. F. (duomenys neskelbtini) gresia nauja baudžiamoji byla, ši rizika savaime, be sąsajų su konvencinėmis persekiojimo priežastimis, nesąlygotų pabėgėlio statuso jam suteikimo.

28. Teismas taip pat pasisakė dėl pareiškėjų argumento, kad baudžiamoji byla gali būti iškelta dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“. (Duomenys neskelbtini) valdžia gali pareikšti kokias nors pretenzijai minėti įmonei ir ne tik pareiškėjas, bet ir jo žmona, kaip įmonės savininkė, gali būti sulaikyta. Tyrimo metu pareiškėjai nurodė, kad A. F. priklausanti dalis įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ yra areštuota, tačiau nepateikė jokios informacijos, patvirtinančios, kad įmone domisi VSK ar kitos (duomenys neskelbtini) institucijos, kad dėl šių institucijų kišimosi į įmonės veiklą įmonė turėjo problemų, patyrė nuostolius ir pan. Pareiškėjų įžvelgiama grėsmė, kad valdžios institucijos gali pareikšti kokias nors pretenzijas įmonei, yra išskirtinai hipotetinė bei nėra pakankamai reali, kad pasiektų pagrįstos tikimybės įrodinėjimo standartą, taikytiną pabėgėlių teisėje. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu vykdo veiklą, o D. F., būdama įmonės dalininkė, gauna jai priklausančias pinigines išmokas.

29. Teismas pažymėjo, kad D. F. nurodė, jog baiminasi, kad V. K. (V. K.) gali jai ir A. F. keršyti, kaip nors kenkti dėl teismo priteistų pinigų iš jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir įsiskolinimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Departamentas nurodė, kad tikėtina, jog tarp D. F. ir įmonės „(duomenys neskelbtini)“ yra (buvo) tam tikri finansiniai santykiai. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog pareiškėja nenurodė, kad gyvenant (duomenys neskelbtini) iš V. K. sulaukė grasinimų, kad jis ėmėsi kažkokių veiksmų, siekdamas pakenkti jai, A. F., ar jų turimam verslui, pareiškėjos įžvelgiamą grėsmę teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio.

30. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad dėl persekiojimo, susijusio su A. F. ir D. F. dalyvavimu aktualiuose įvykiuose pareiškėjai nurodė, jog grįžti į (duomenys neskelbtini) yra pavojinga dėl jų vykdytos veiklos, nukreiptos prieš režimą (jie prisidėjo prie parašų už nepriklausomus kandidatus rinkimo, o po rinkimų finansiškai prisidėjo prie pagalbos žmonėms, kurie nukentėjo nuo režimo per mitingus, akcijas. A. F. dalyvavo keliuose mitinguose, D. F. pasirašydavo įvairias peticijas, nukreiptas prieš valdžią). Įvertinęs pareiškėjų pateiktą bei surinktą prieinamą informaciją apie kilmės valstybę, teismas nenustatė pagrindo prielaidai, kad potencialus persekiotojas (kilmės valstybės teisėsauga) identifikuoja prieglobsčio prašytojus, kaip grėsmę valdančiajam režimui, bei, atitinkamai, turi svarų motyvą siekti šios grėsmės neutralizavimo. Nuo 2020 m. gegužės mėn. prasidėjusios prezidento rinkimų kampanijos iki išvykimo iš (duomenys neskelbtini) 2020 m. rugsėjo 30 d. prieš pareiškėjus nebuvo imtasi poveikio priemonių, kurios įprastai naudojamos prieš asmenis, kurie (duomenys neskelbtini) valdžios suvokiami kaip grėsmė valstybei ir kurių veiklą stengiamasi apriboti.

31. Teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl dalyvavimo akcijose nebuvo sulaikytas, jo atžvilgiu nei iki išvykimo iš kilmės valstybės, nei po išvykimo nebuvo pradėti administraciniai ar baudžiamojo proceso veiksmai. Mitingų, eitynių, kitų protesto akcijų dalyviams pateikiami formalūs kaltinimai bei skiriamos teisės aktuose numatytos bausmės. Imituodama teisėtą procesą ir laikydamasi oficialios pozicijos, kad sulaikomi teisės pažeidėjai ir nusikaltėliai (o ne politiniai oponentai ir jų rėmėjai), teisėsauga surašo protokolus, kaltinamuosius aktus, kitus procesinius dokumentus, o teismai priima formalius rašytinius sprendimus. Labai tikėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo atžvilgiu būtų pradėti procesiniai veiksmai, jis būtų informuotas nustatyta tvarka, t. y. procesiniai dokumentai būtų išsiųsti gyvenamosios vietos registracijos adresu, tačiau, anot pareiškėjo, jis nėra gavęs jokios informacijos apie pradėtą procesą. Pareiškėjas atliko jam skirtą laisvės atėmimo bausmę bei 2019 m. pabaigoje buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos, jis turi neišnykusi teistumą, yra įtrauktas į profilaktinę įskaitą bei yra prižiūrimas pareigūnų, jo atžvilgiu vykdomos prevencinės priemonės. Šios aplinkybės daro pareiškėją dar labiau pažeidžiamą teisėsaugos taikomoms kontrolės priemonėms, lyginant su dauguma kitų protestuotojų. Teismas pažymėjo, kad tokiomis sąlygomis dar mažiau tikėtina, kad identifikavus pareiškėją, kaip „neteisėtų“ protestų dalyvį, jo atžvilgiu nebūtų imtasi jokių formalių veiksmų. Taip pat tokios sąlygomis pareiškėjo tėvui pareigūnų išsakyti perspėjimai vertinti kaip prevenciniai, t. y. nesąlygoti faktiniu žinojimu, kad pareiškėjas kažką pažeidė. Turima informacija apie (duomenys neskelbtini) pareigūnų taikomus metodus pagrindžia prielaidą, kad priešingu atveju pareiškėjas neišvengiamai susidurtų su formaliais procesiniais veiksmais, o ne su perspėjimais per trečiuosius asmenis. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo dalyvavimu akcijose, konstatuota, kad turimi duomenys nepagrindžia realios rizikos, kad kilmės valstybėje jam gresia baudžiamasis procesas ir reali bausmė. Labai tikėtina, kad tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) teisėsauga turėtų motyvą ir tikslą jį nubausti (sulaikyti), tai būtų jau padaryta iki jo išvykimo iš kilmės valstybės.

32. Teismas nustatė, kad pareiškėjų atžvilgiu iki jų išvykimo iš (duomenys neskelbtini) nebuvo pradėti administraciniai ar baudžiamojo proceso veiksmai, kuriuos galima būtų pagrįstai susieti su parašų rinkimu priešrinkiminiu laikotarpiu ir (ar) su finansine pagalba nuo režimo nukentėjusiems žmonėms. Turima informacija nepagrindė prielaidos, kad tokie veiksmai buvo pradėti po jų išvykimo iš šalies. Parašų už nepriklausomus kandidatus rinkimo kampanija prasidėjo 2020 m. gegužės mėnesį ir vyko iki 2020 m. rugpjūčio 9 d. Kadangi minėtu laikotarpiu pareiškėjai nebuvo pakliuvę į teisėsaugos pareigūnų akiratį, nebuvo nubausti, nėra pagrįstos tikimybės, kad tai įvyks dabar. Tyrimo metu nerasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad pareiškėjų kilmės valstybėje žmonės būtų nubausti administracine ar baudžiamąja tvarka dėl paaukotų pinigų organizacijoms, renkančioms pinigus nukentėjusiems nuo (duomenys neskelbtini) režimo žmonėms, ar už peticijų pasirašymą socialiniuose tinkluose. A. F. pateikė nuorodą į straipsnį, kuris, jo įsitikinimu, patvirtina, kad už finansinę pagalbą nukentėjusiems (duomenys neskelbtini) gali sulaikyti. Tačiau, įvertinus minėto straipsnio turinį, nustatyta, kad jame minimas asmuo buvo kaltinamas ne tik finansinės pagalbos protestuotojams teikimu, tačiau kompleksu veiksmų, kurie laikomi provokacija ir pasipriešinimu režimui.

33. Teismo vertinimu, pareiškėjai gan aiškiai apibrėžė savo apsisprendimo išvykti iš (duomenys neskelbtini) motyvus – dėl esamos įtemptos ir neapibrėžtos situacijos šalyje jie nesijaučia saugiai, baiminasi būti sulaikyti, nori ramiai gyventi ir dirbti. Šie nuogąstavimai yra suprantami, ypač atsižvelgus į tai, kad A. F. buvo 4 m. įkalintas ir atskirtas nuo šeimos. Vis dėlto, surinktos informacijos visuma nepagrindžia prielaidos, kad valstybiniai subjektai turi pakankamą motyvą identifikuoti pareiškėjus kaip „priešą“ ar „grėsmę“ ir eikvoti resursus jį persekiojant. Neatmetama galimybė, kad tuo atveju, jeigu ateityje pareiškėjai sugrįš į kilmės šalį bei nuspręs aktyviai dalyvauti pasipriešinimo valdžiai veikloje, jie atkreips teisėsaugos dėmesį bei susidurs su netinkamu pareigūnų elgesiu, galimai prilygstančiu persekiojimui dėl politinių įsitikinimų, tačiau ši daugybės nuo pareiškėjų valios priklausančių veiksmų sąlygota galimybė ir dėl jos kylančios galimos pasekmės yra hipotetinės ir neprilygstančios pagrįstai tikimybei, kuri laikoma įrodinėjimo standartu vertinant rizikos realumą. Šiuo atveju nenustatyta tariamo persekiotojo tikėtinų motyvų ir tikslų siekti pareiškėjus sulaikyti ir nubausti, o jų baimė, vertinant ją turimos informacijos kontekste, nelaikytina visiškai pagrįsta.

34. Teismas pažymėjo, kad D. F. taip pat baiminasi, kad jų šeimai nebūtų neigiamų pasekmių iš (duomenys neskelbtini) valdžios pusės dėl išvykimo į Lietuvą. Tyrimo metu duomenų, kad (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie prašėsi prieglobsčio kitoje valstybėje, grįžę į (duomenys neskelbtini) buvo baudžiami (ar buvo grasinama nubausti), nerasta. Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Apie tai, kad asmuo Lietuvoje buvo pateikęs prašymą suteikti prieglobstį, jo kilmės valstybės institucijos galėtų sužinoti nebent iš paties asmens. Tyrimo metu nerasta duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) piliečių atvykimas į Lietuvą bei grįžimas į (duomenys neskelbtini) sąlygotų netinkamą elgesį su jais kilmės šalyje ir (ar) įtarimus ar kaltinimus administracinio (baudžiamojo) ar kitų teisminių procesų kontekste. Tad prielaidos, kad grįžus į (duomenys neskelbtini) pareiškėjų šeima gali susidurti su neigiamomis pasekmėmis dėl to, kad atvažiavo į Lietuvą, nėra pagrįstos objektyviais duomenimis, o pareiškėjos įžvelgiama grėsmė yra išskirtinai hipotetinė.

35. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjai susidurs su persekiojimu, kaip tai suprantama pabėgėlio apibrėžimo kontekste. Įvertinus turimus duomenis, neidentifikuota tikėtinų tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini) teisėsaugos) motyvo ir tikslo persekioti pareiškėjus, bei, atitinkamai, realios rizikos jiems nukentėti dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjų įžvelgiamos grėsmės vertintos kaip išskirtinai hipotetinės, todėl jų baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgus į tai, pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jiems nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjai nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Kadangi tyrimo metu nebuvo identifikuota realių grėsmių pareiškėjams, nustatytos faktinės aplinkybės nesuponuoja išvados, kad kilmės šalyje pareiškėjams kyla reali rizika patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus veiksmus (mirties bausmė, kankinimai). Remiantis Departamento surinkta informacija, pareiškėjų kilmės šalyje šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Dėl to pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

Žemesnės instancijos teismas

37.3. Nesutiktina su teismo išvada, kad Departamentas Sprendime susilaikė nuo jo kompetencijai nepriskirto teismų priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimo, nes bylos negarinėjimo iš esmės metu atsakovas, priešingai nei nurodė teismas, labai aiškiai išreiškė poziciją, kad „A. F. buvo nuteistas pagrįstai už padarytą nusikalstamą veiką“, taip paneigdamas Sprendime išdėstytą akivaizdžiai formalią poziciją. Nei teismas, nei Departamentas neatsižvelgė į tai, kad tiek pareiškėjo brolio prieglobsčio byloje, tiek pareiškėjo A. F. byloje buvo pateikti rašytiniai įrodymai, jog jie ir jų tėvas neturėjo galimybės tinkamai ginti savo teisių teisme, nes ikiteisminiame tyrime jų neva ekonominį nusikaltimą tyrė KGB, taip pat teisme tokio pobūdžio bylose yra iš anksto žinoma, koks bus galutinis teismo nuosprendis. Be to, nors atsakovas Sprendime, priešingai, nei kitos Europos šalys, formaliai atsisakė vertinti vykstančius teisminius procesus bei vykdomo baudžiamojo persekiojimo proporcingumą, akivaizdu, jog neatsižvelgė į tai, jog įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimu buvo įvertinti (duomenys neskelbtini) teismų nuosprendžiai ir yra nustatyti prejudiciniai faktai apie akivaizdžius galutinių teismų sprendimų nesutapimus. Taigi, žmogaus teisės (duomenys neskelbtini) teismuose nėra ginamos. Nei Departamentas, nei teismas sprendime nevertino (duomenys neskelbtini) teismų sprendimų ir/ar Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 11 d. sprendimu nustatytų prejudicinių faktų baudžiamojo persekiojimo proporcingumo aspektu. Išvados buvo padarytos remiantis (duomenys neskelbtini) spauda bei subjektyviai nuomonę išreiškusio žurnalisto nuomone, kuris net nebuvo apklaustas byloje.

37.4. Teismas sprendime nurodė, kad „pagrindinis šių keliamų baudžiamųjų bylų tikslas yra „traukti pinigus“ ir taip pat pildyti bei „lopyti“ valstybės biudžeto skyles“, tačiau pats prieštaraudamas savo padarytai išvadai, nenustatė įtikinamo pagrindo prielaidai, kad teisėsaugos pareigūnų motyvai buvo siejami su minėtų asmenų politiniais įsitikinimais. Jeigu iš esmės asmeniui gresia laisvės suvaržymas ilgiems metams ir neatmetama galimybė, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti naujas baudžiamasis persekiojimas dėl to, kad jis vykdė teisėtą verslą, galima teigti, kad jis yra politinių represijų auka ir jo baimė dėl savo laisvės yra visiškai pagrįsta.

37.5. Nesutiktina su teismo išvada dėl grėsmės, kad bus iškelta nauja baudžiamoji byla, t. y. dėl iš baigtos baudžiamosios bylos išskirtos medžiagos, susijusios su A. F. buvusiomis įmonėmis ar dėl D. F. įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nurodė, kad esant papildomiems aktualiems įrodymams, šios išvados turėtų būti peržiūrėtos ir gali pasikeisti, tačiau nepagrįstai net 2 kartus atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą teismo posėdyje apklausti pareiškėjo tėvą. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir žino realiai visas faktines aplinkybes, susijusias su baudžiamosiomis bylomis.

37.6. Sulaikymai ir baudimai vyksta iki šiol, būtent tuo tikslu, kad neliktų nenubaustų, yra uždarytos (duomenys neskelbtini) sienos ir vien dėl to, kad kai kurie (duomenys neskelbtini) laiku pasitraukė iš šalies, tai nereiškia, kad jiems toks pavojus neegzistuoja. Prieglobsčio prašytojas faktines aplinkybes bei taikomas schemas atskleidė nuo pat pradžių nuosekliai ir objektyviai, t. y. kad turtingi, aukštesnio rango kilmės valstybės verslininkai ir tie verslininkai, kurie yra politiškai aktyvūs, gali turėti problemų su kilmės valstybės institucijomis, jie gali būti persekiojami baudžiamąja tvarka, kad korupcija glūdi jau pačioje (duomenys neskelbtini) valdžios sistemoje, įstatyminėje bazėje, kuri gali būti plačiai valdininkų interpretuojama, jog šių bylų vedimas yra tiesiogiai kontroliuojamas (duomenys neskelbtini) prezidento, kad (duomenys neskelbtini) teismuose nėra teisybės, kad randama informacija viešoje erdvėje ir apie pareiškėjų šeimos atvejį. Tačiau be viso to, egzistuoja rimta asmeninė grėsmė pareiškėjų saugumui ir laisvei dėl beatodairiškų šiuo metu taikomų smurto veiksmų kilmės valstybėje dėl esančio vidaus konflikto, kuris parodė, kad teisė į teisingą teismą (duomenys neskelbtini) neegzistuoja.

37.7. Teismo sprendimas pagrįstas iš esmės tik prielaidomis, jog atskirtas tyrimas galėjo / turėjo būti nutrauktas ar užbaigtas, nenustačius nusikaltimo sudėties, nes buvo pradėtas 2017 m., kad baudžiamoji byla neturi politinio atspalvio, nes žodžio laisvės neturinčioje šalyje žurnalistas su pareiškėju ir jo tėvu susijusioje baudžiamojoje byloje neįžvelgė politinių motyvų. Buvo nepagrįstai apribota pareiškėjų įrodinėjimo teisė, atsisakant tenkinti prašymą išklausyti pareiškėjo tėvą.

37.8. Nors atsakovas, teismui grąžinus pareiškėjo brolio bylą dėl naujo sprendimo priėmimo, surinko ir išnagrinėjo kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktiką, iš kurios matyti, jog Italija, Latvija ir Lenkija buvo suteikusios papildomą apsaugą (duomenys neskelbtini) verslininkams, Latvija, Lenkija, Portugalija, Belgija nurodė, jog teko susidurti su (duomenys neskelbtini) piliečiais verslininkais, tvirtinančiais, kad jie buvo melagingai apkaltinti finansiniais nusikaltimais ir yra persekiojami dėl politinių priežasčių, tačiau skundžiamu Sprendimu susiaurino politinio persekiojimo sampratą. Jei valstybės prezidentas asmeniškai kontroliuoja verslininkų, t. y. šios socialinės grupės, baudžiamąsias bylas, pareiškėjams nesuprantama, kaip galima teigti, jog tokios bylos neturi politinio aspekto.

37.9. Tiek teismas, tiek atsakovas nurodė, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos kriterijų, nes šiuo metu remiantis kilmės šalyje nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai. Pareiškėjų teigimu, (duomenys neskelbtini) žmogaus teisės ir laisvės ginkluotų pareigūnų veiksmais pažeidžiamos kiekvieną dieną. Akivaizdu, jog korumpuotai valdžiai reikia vis daugiau pinigų, taigi šiandieninių politinių (duomenys neskelbtini) aktualijų kontekste pareiškėjui ir jo šeimai kyla dar didesnė neteisėto susidorojimo grėsmė. Atsakovo ir teismo išvada tik patvirtina formalų požiūrį į papildomos apsaugos institutą, kuris kitose valstybėse buvo pritaikytas (duomenys neskelbtini) verslininkams.

Žemesnės instancijos teismas

39.2. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. birželio 23 d. nutartimi išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. eA-3166-442/2021 konstatavo, kad pareiškėjo, jo brolio ir tėvo paaiškinimai dėl galbūt buvusių sąsajų ir paramos teikimo kilmės valstybės oficialios valdžios oponentams nepagrindžia individualios persekiojimo grėsmės tikimybės pareiškėjų (konkrečių asmenų) politinių įsitikinimų pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

8. Pagal šią taisyklę ir bendrąjį teisės principą įrodinėjimo našta tenka prieglobsčio prašytojui. Prieglobsčio prašytojas privalo nurodyti faktus bei priežastis, kuriomis grindžia savo prašymą, teismas privalo patikrinti ir įvertinti faktų pagrįstumą bei patikimumą taip pat jų atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 bei 87 straipsnių nuostatoms dėl pabėgėlio statuso ar dėl papildomos apsaugos suteikimo.

9. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.