- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2026-01-08
- Bylos Nr.
- eII-48-1123/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01734-2025-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo J.-S. V. (toliau – ir Pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-11944-2025 (ROIK: 25287422940) (toliau – ir skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2025 m. lapkričio mėn. 13 d. priėmė nutarimą Nr. VMI-01-ANR_N-11944-2025 administracinio nusižengimo byloje, kuriuo J.-S. V. paskyrė 250 Eur baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 187 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad J.-S. V. 2025 m. spalio 08 d. 16:03 val., būdamas MB (duomenys neskelbtini) (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Juridinis asmuo) vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikta pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600, toliau - Deklaracija) už 2025 m. 08 mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025-09-25. Taip pat, kad J.-S. V. būdamas Juridinio asmens vadovu, neužtikrino, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų pateikti gaunamų ir išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitų faktūrų duomenys į Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos (i.MAS) elektroninių sąskaitų faktūrų posistemį (i.SAF) už 2025 m. 08 mėn., kurie turėjo būti pateikti už kiekvieną kalendorinį mėnesį iki kito mėnesio 20 dienos, atitinkamai iki 2025-09-22. Tuo, vadovas J.-S. V., būdamas atsakingas už Juridinio asmens veiklos organizavimą, pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 85 straipsnio 1 dalies, 78 straipsnio 5 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 42-2 straipsnio 1 dalies ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie finansų ministerijos viršininko 2004-04-21 įsakymu Nr. VA-55 (2016-03-25 įsakymo Nr. VA-28 redakcija) patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių 30.1 p. nuostatas.
II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, J.-S. V. teismui pateikė skundą, kuriuo jis prašo panaikinti jam paskirtą 250 EUR administracinę baudą, motyvuodamas tuo, kad pavėluotas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2025 m. 08 mėn pateikimas įvyko išimtinai dėl trečiosios šalies – buhalterės netikėto ir neatidėliotino paslaugų nutraukimo prieš pat PVM ataskaitos pateikimo terminą. Skunde nurodyta, jog pareiškėjas, būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktorius (įmonės 2025 m. rugpjūčio 18 d. sudarė apskaitos paslaugų teikimo sutartį su MB T., kurią atstovavo buhalterė I. P.. Pagal sutartį buhalterė įsipareigojo: paruošti ir pateikti PVM deklaracijas (FR0600), paruošti ir pateikti i.SAF duomenis, vykdyti mėnesinę apskaitą nuo 2025 m. liepos mėn., užtikrinti, kad deklaracijos VMI būtų pateikiamos tikslios ir laiku. Sutartyje buvo nustatytas 30 kalendorinių dienų įspėjimo terminas prieš sutarties nutraukimą. Buhalterė perėmė atsakomybes ir pradėjo vykdyti apskaitos darbus laikotarpiu nuo 2025 m. rugpjūčio 18 d. iki 2025 m. rugpjūčio 22 d., nes buhalterė paprašė 2025 m. liepos dokumentų ir banko ataskaitų, įvertino apskaitos būklę, patvirtino, kad liepos–rugpjūčio balansai turi būti suderinti, pateikė 2025 m. liepos mėn. duomenis i.SAF VMI, tačiau 2025 m. rugpjūčio 22 d. 15:24 val. buhalterė vienašališkai ir nedelsdama nutraukė sutartį. Tą pačią dieną buvo pateiktas ir oficialus Sutarties nutraukimo aktas (Priedas B). Įstatyminis PVM/i.SAF pateikimo terminas buvo 2025 m. rugpjūčio 25 d., t. y. likus tik trims dienoms. Nutraukimo metu: 2025 m. liepos apskaita dar nebuvo pilnai sutvarkyta, 2025 m. rugpjūčio apskaita net nebuvo pradėta tvarkyti, PVM/i.SAF deklaracijų rengimas nebuvo atliktas, J.-S. V. buvo paliktas be apskaitos paslaugų ir be galimybės deklaracijas pateikti savarankiškai (kadangi lietuviškai nekalba, o VMI sistema reikalauja tikslių duomenų),buhalterė taip pat grąžino sumokėtą atlygį, tokiu būdu pripažindama, kad negali tęsti paslaugų teikimo. Skunde nurodoma, jog pavėluotą pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2025 m. 08 mėn. pateikimą lėmė ne J.-S. V. aplaidumas ar vengimas, o tai įvyko dėl to, kad buhalterė nutraukė sutartį nesilaikydama 30 dienų įspėjimo termino, darbų perdavimas buvo nebaigtas – liepos–rugpjūčio apskaita nebuvo sutvarkyta, per tris dienas J.-S. V. neturėjo jokios realios galimybės pats parengti deklaracijų lietuvių kalba, naujo buhalterio paieška užtruko daugiau nei mėnesį, VMI deklaracijoms būtina tvarkinga ir suderinta apskaita, kuri tuo metu nebuvo prieinama. atsižvelgiant į šias aplinkybes, nebuvo realios galimybės deklaracijų pateikti laiku.
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma, kad EDS duomenimis, MB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio deklaracija (forma FR0600) už 2025 m. 08 mėn., kuri turėjo būti pateikta iki kito mėnesio 25 dienos, atitinkamai iki 2025-09-25, buvo pateikta 2025-10-23, praleidus įstatymo nustatytą terminą. Institucija atsiliepime nurodė, jog Pareiškėjas dėl ANK 187 straipsnio administracinio nusižengimo baudžiamas ne pirmą kartą. 2025-09-06 Pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį, skirta administracinė nuobauda – Įspėjimas. Remiantis ANK 40 str. nuostatomis, Pareiškėjas padarė pakartotinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta, Mokesčių administratorius įvertino, kad pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį buvo padarytas administracinis nusižengimas. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatą, kurioje nurodoma, jog kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Pareiškėjui skirta nuobauda yra mažesnė nei to reikalauja ANK 34 straipsnio 2 dalis ir laikytina tinkama ir proporcinga. Vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu Institucija prašo palikti nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas.
Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Pažymėtina, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Remiantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Remiantis ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).
Šioje byloje J.-S. V. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį.
ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 str. Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, jog J.-S. V. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos įgalioto pareigūno 2025 m. lapkričio mėn. 13 d. nutarimu Nr. VMI-01-ANR_N-11944-2025 paskirta 250 eurų dydžio bauda už tai, kad teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos už 2025 m. 08 mėn. iki 2025 m. rugsėjo 22 d. Taigi, formaliai šių aplinkybių visuma atitinka ANK 187 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatyto administracinio nusižengimo objektyviuosius sudėties požymius. Tačiau pažymėtina, kad siekiant asmenį pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, turi būti nustatomi ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, be kita ko, ir asmens kaltė. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu yra teisingi. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-8-2013).
Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 187 straipsnį, nepakanka nustatyti fakto, kad buvo pažeista pajamų deklaravimo tvarka. Administracinio nusižengimo sudėčiai būtina nustatyti asmenį, veikos/neveikimo faktą ir kaltę. Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, „kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis; nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė“ (LAT nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-13-719/2023).
Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog J.-S. V., būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktorius, 2025 m. rugpjūčio 18 d. sudarė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį su MB T., kurią atstovavo buhalterė I. P., kuri įsipareigojo: paruošti ir pateikti PVM deklaracijas, paruošti ir pateikti i.SAF duomenis, vykdyti mėnesinę apskaitą nuo 2025 m. liepos mėn., užtikrinti, kad deklaracijos VMI būtų pateikiamos tikslios ir laiku (pateiktoje teismui sutartyje nurodyta data: 2025 m. rugpjūčio 14 d. e. b. l.51) , tačiau 2025 m. rugpjūčio 22 d. (e.b.l. 69), nesilaikydama šio sutartyje nustatytų įspėjimo apie vienašališką sutarties nutraukimą terminų, vienašališkai nutraukė buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartį, o kitą asmenį tvarkantį buhalterinę apskaitą J.-S. V. pavyko surasti tik 2025 m. rugsėjo 30 d. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina ir pačio J.-S. V. nurodomas aplinkybes, jog pastarasis tuo laikotarpiu, neturėdamas specialių buhalterinės apskaitos tvarkymo žinių, neturėdamas asmens tvarkančio MB (duomenys neskelbtini) apskaitą, tai yra dėl objektyvių priežaščių, neturėjo realios galimybės įvykdyti deklaravimo pareigos ir iki įstatymu nustatyto termino, t.y. 2025 m. rugsėjo 22 d., Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti PVM deklaracijos už 2025 m. rugpjūčio mėnesį.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra J.-S. V. kaltės nei tyčios, nei neatsargumo forma, todėl nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Vien tik formalus deklaracijos nepateikimo faktas negali būti pagrindas taikyti atsakomybę, kai pareiga buvo neįvykdyta dėl objektyvios, nuo asmens nepriklausančios kliūties. Iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos akivaizdu, kad J.-S. V., būdamas MB (duomenys neskelbtini) direktorius, rūpinosi, kad minėtos bendrijos dokumentai būtų tvarkomi ir duomenys, privalomai teiktini valstybės įstaigoms pagal kompetenciją, būtų teikiami. Minėtina, jog J.-S. V. ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti MB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos tvarkymą, ėmėsi aktyvių veiksmų, kaip pats nurodė teisme, jis kreipėsi net į 15 įmonių ir tik rugsėjo 30 d. surado buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį, todėl pridėtinės vertės mokesčio deklaracija už 2025 m. 08 mėn. nors ir pavėluotai, tačiau buvo pateikta, kaip nurodė VMI savo atsiliepime 2025 m. spalio 23 d.
Teismo nuomone, įvertinus byloje esančių duomenų visumą, kontatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog J.-S. V. turėdamas realią galimybę, tyčia nepateikė metinės pajamų mokesčio deklaracijos, todėl J.-S. V. buvo nepagrįstai nubaustas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį. Teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.
ANK 565¹ straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymio J.-S. V. kaltės, todėl skundžiamas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-11944-2025 (ROIK: 25287422940) naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena J.-S. V. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 6 dalim, 646 straipsniu,
nutaria:
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J.-S. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcijos 2025 m. lapkričio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-01-ANR_N-11944-2025 (ROIK: 25287422940) ir administracinio nusižengimo teiseną J.-S. V. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą