Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2008-946/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-08
Bylos Nr.
1-2008-946/2015
Teisminio proceso Nr.
1-25-1-01389-2014-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Kaltinamasis
S. N., R. A.
Civilinis ieškovas
I. U., L. R., A. P., UAB „Borkas“
Advokatai
Ingrida Maldeikienė, Angelė Fominienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2008-946/2015Teisminio proceso Nr. 1-25-1-01389-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.2.14.10.; 1.1.4.5.2.; 2.3.6.4.5.; 2.10.2.7. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m.gruodžio 8 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujantprokurorei Simonai Naskauskaitei,kaltinamajam S. N. ir jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei,kaltinamajam R. A. ir jo gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams I. U., L. R., A. P., nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. U. įgaliotam atstovui advokatui R. L., civilinio ieškovo UAB „Borkas“ įgaliotam atstovui A. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyv. J. (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas 3 kartus: 1) 2000-11-15 Kauno m. apylinkės teismo pagal BK 278 str. 1 d. bauda, 2005-10-05 Kauno m. apylinkės teismo veika perkvalifikuota į BK 187 str. 1 d. ir paskirta 1 MGL dydžio, 125 lt. bauda; 2) 2005-04-26 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 5 MGL (625 lt) dydžio bauda; 3) 2006-04-20 Kauno m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 290 str. galutinė subendrinta bausmė 6 MGL (750 lt) bauda; 4) 2015-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 str. 1 d. bauda 8 MGL (301,28 Eur), bausmė neatlikta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 24 str. 4 d., 187 str. 2 d., ir

R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio (9 klasių) išsilavinimo, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teistas 7 kartus: 1)1993-07-09 pagal senojo LR BK 16 str.2 d.,90 str.1 d. pataisos darbais be laisvės atėmimo 1(vieneriems) metams, išskaitant iš uždarbio kas mėn. į valstybės pajamas 20 proc. uždarbio; 1994-07-21 nutartimi neatbūtas pataisos darbų laikas (10 mėn.) pakeistas laisvės atėmimo bausme; pritaikius LR 1995-12-21 d. įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str. neatliktoji laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta 1/3; paleistas 1996-07-02 pagal 1996-06-28 d. nutartį, pritaikius LR BK 54 str.- lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą; 2).2000-03-02 pagal senojo LR BK 232¹str.1 d. laisvės atėmimu 1( vieneriems) metams; pritaikius LR BK 47¹str. bausmės vykdymas atidėtas 1(vieneriems) metams; 3).2002-02-20 pagal senojo LR BK 16 str.2 d.,271 str.2 d. laisvės atėmimu 6(šešiems) mėnesiams; 4).2002-04-25 pagal senojo LR BK 16 str.2 d., 271 str.3 d.- 42 str.- laisvės atėmimu 2(dvejiems) metams 3(trims) mėnesiams; pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo „Dėl amnestijos“ 4 str.1 d.2 p. neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis sumažinta ¼( galutinė bausmė laisvės atėmimas 1m. 11 mėn.10 d.); 2003-06-24 lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos pagal 2003-06-20 nutartį, neatlikęs 4 mėn. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės (LR (duomenys neskelbtini) str.); 5) 2006-12-12 (teismo baudžiamuoju įsakymu) pagal LR BK 178 str.4 d. 4 MGL( 500 litų) dydžio bauda; 6) 2007-10-04 pagal LR BK 214 str.1 d.,182 str.1 d.- 63, 64, 65 str. str.- areštu 85 paroms ir 500 Lt dydžio bauda; 2007-11-23 paleistas iš arešto atlikimo vietos, atlikęs arešto bausmę; 7) 2009-03-26 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. areštu 22 paroms, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. ir R. A. ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytas asmuo, pravarde „Plaktukas“, veikdami organizuota grupe, S. N. parengus nusikalstamą veiką ir jai vadovaujant, iš chuliganiškų paskatų padegė I. U. automobilį, t. y. S. N., turėdamas tikslą atkeršyti I. U. už tai, kad pastaroji nesutiko pakeisti įvykusio eismo įvykio deklaracijos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl I. U. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, perdavė R. A. 0,5 litro buteliuką su degiu skysčiu, kuriuo nurodė apipilti ir padegti I. U. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kartu už tai pažadėjo piniginį atlygį, bei nurodė R. A. I. U. gyvenamąją vietą, automobilio markę, valstybinį numerį, po ko R. A. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „plaktukas“ 2014-10-21 apie 02.15 val. Kaune, prie (duomenys neskelbtini) namo, užpylė degiu skysčiu I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „Plaktukas“ užmetus degantį degtuką ant I. U. automobilio, padegė I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2900 € vertės, nuo kurio užsidegė ir sudegė greta stovėję A. P. priklausantis automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 2600 eurų vertės, UAB „Borkas“ priklausantis automobilis „Kia Magentis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2000 € vertės, L. R. priklausantis automobilis „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) –290 € vertės, tokiu būdu sunaikino svetimą turtą ir padarė I. U. 2900 €, A. P. 2600 €, UAB „Borgas“ 2000 €, L. R. 290 € turtinę žalą. Po šio įvykio S. N. sumokėjo R. A. 200 litų už įvykdytą nurodymą, o pastarasis pinigus pasidalino su tiksliau nenustatytu asmeniu, pravarde „plaktukas“.

S. N. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. senai pažįstamai, kartu gerdavo. Kadangi įvykusio eismo įvykio popierius turėjo mašinoje, kai gėrė rodė jam, kad jį pakišo. Sakė, kad jį pakišo, nes kita pusė nusipirko klinikoje pažymą ir reikalauja 5000€. Jo mašina buvo nedrausta. Todėl išgėrinėdami apkalbinėdavo, o R. sakė, kad padarys. Sakė jam, kad nereikia, kad tada Dievas ją nubaus. Jokių pinigų jam nedavė. Nieko tokio nebuvo. Reikia avansu duoti, jei eini ant tokio nusikaltimo. R. mušėsi į krūtinę, kad jis padarys, mušėsi į krūtinę. Jis tuo metu tik pagalvojo, kad čia tik girtų kalbos. Žino, kad kiemuose daug mašinų stovi. Jis sakė, kad tik sugadinti nori. Apie padegimą nieko nekalbėjo. Niekam nesiūlė nieko padegti. Jokio butelio su skysčiu A. nedavė.

R. A. teisme kaltu prisipažino visiškai, tačiau apklausiamas parodė, kad jis tik užpylė ant automobilio skystį, bet jo nesudegino. Viskas buvo (duomenys neskelbtini), Kaune. Tuo adresu buvo nuėję tryse, tai jis, jį lydėjusi K. ir asmuo, pravarde „plaktukas“. Kur reikia eiti, viską pasakė S. N., kuris mašinos numerius pasakė, pasakė namą, prie kurio stovi tas automobilis. N. minėjo, kad kažkokie piktumai yra. Su „Plaktuku“ į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo sugadinti automobilio, žinojo iš anksto, kokį automobilį sugadinti. Ten nuvažiuoti paprašė S. N. S. pasakė to automobilio valstybinius numerius. Jo nurodytą automobilį ten rado, tai buvo BMW automobilis, pilkos palvos. Automobilis stovėjo daugiabučių kieme. Kai nuvažiavo dar tik pažiūrėti to automobilio, kitų automobilių nebuvo. Iš pradžių važiavo apsidairyti. Tą pačią naktį vėl ten grįžo. Buvo jau tamsu. Kai antrą kartą nuvažiavo, tai šalia BMW jau stovėjo kiti automobiliai. K. S. prašė sugadinti, tai prašė, kad nueitų dažai nuo automobilio. Jis nepasiūlė kaip tai padaryti. Todėl pats vienas sugalvojo apipilti tą automobilį dažų nuėmėjo skysčiu. S. tada paprašė to skysčio ir jis padavė. Ten buvo 1 litro ar 0,5 litrų talpos butelis. Tą naktį atsuko su „Plaktuku“ butelį, o kai jis užpylęs nuėjo, tai „Plaktukas“ padegė. Užpylė skystį ant priekio, stogo ir kapoto. Kai užpylė ir nuėjo kokius 5 metrus, automobilis tada sprogo. Su kuo „Plaktukas“ padegė, ar su degtuku, ar žiebtuvėliu, nežino. Kai jis ėjo nuo mašinos, „Plaktukas“ prabėgo pro jį ir iš karto buvo ugnies pliūpsnis. Plaktukas nesakė su kuo uždegė. Jis pats „Plaktukui“ nieko nenurodinėjo, tik užpylė skystį. Sakė „Plaktukui“, kad eis sugadinti automobilį. S. N. jo paties padegti ir neprašė, nes jis to padaryti ir negalėjo, nes rankų neturi. Todėl, kad jam vienam nėjo nei bonkos su skysčiu atsukti, nei padegti, tai kartu su juo ir ėjo „Plaktukas“. Iš N. pinigus gavau už darbą. Jis duodavo pinigų ir šiaip, kai gerdavom, duodavo ant alaus.Po visko N. pasakė, ką padarė, jis nieko nesakė, tik 200 litų už tai. Tuos 200 litų padavė vienam. Tada jis pats ir „Plaktukui“ davė 100 litų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. A. parodymų, kaltinamųjų kaltė yra visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais kitais įrodymais:

1. Nukentėjusioji I. U. parodė, kad jai paskambino iš policijos, kad keliama baudžiamoji byla dėl eismo įvykio, reikia atvykti pasirašyti dokumentus. N. policija pranešė penktadienį. Jis prieš tai jai skambino ir grasino. Jis sakė, kad dėl to, kad ji nenorėjo tyliai, tai dabar išgirs visi. Ir įvyko tas padegimas. N. jai grasindavo. Tą rytą pasirašė dokumentus policijoje dėl to, kad ikiteisminis tyrimas yra baigtas, o byla perduodama teismui, ir naktį užsidegė mašina. Iškart po įvykio nebuvo kitų minčių, kad tik šitas žmogus tai padarė. S. N. tokiu būdu jai kerštavo, nes su juo buvo avarija. Jis neturėdamas civilinės atsakomybės draudimo, norėjo kad ji pasirašytų ant kitos mašinos, bet ji nesutiko ir išsikvietė policiją. Jai atsisakius pasirašyti eismo įvykio deklaraciją kilo piktumas ir S. N. jos reikalavo pasirašyti su užuominomis, kad bus negerai. Ją tada išvežė į ligoninę, nes lūžo kaklas, ir prasidėjo šitie reikalai ir buvo keliama dėl avarijos baudžiamoji byla. Sprendimas priimtas toje baudžiamojoje byloje. Kai buvo padegtas automobilis, tai kaimynė naktį jai paskambino į duris ir rėkė, kad mašinos dega. Visi kaimynai bėgo traukti automobilių. Iš pradžių degė tik jos, kadangi gaisrinei nėjo privažiuoti, tai greitai užsidegė ir kiti automobiliai. Civilinis ieškinys yra grynai automobilio vertė. Neturtinę žalą vertinu tai, kad tai nesaugumas, išgyvenimas, skausmas jos ir jos šeimos narių, tai dėl patirtų išgyvenimų, dėl nepatogumo, dėl nesaugumo.

2. Nukentėjusioji A. P. parodė, kad naktį išgirdo sproginėjimus, pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad dega BMW automobilis ir dega jos automobilio VW Golf galas. Atvažiavo gaisrinė. Buvo daug kaimynų, atvažiavo policija, tyrėjai ir pasakė, kad tai padegimas. Automobilis sudegė, liko tik skardos. Draudimas nemokėjo išmokų. Pareiškė 2600 €. Draudimas pasakė automobilio vertę.

3. Nukentėjusysis L. R. parodė, kad kai sujudo kaimynai, pasibeldė kaimynas. Pamatė visą sujudimą per durų skylutę. Kai pamatė degantį automobilį, tai bandė rakinti automobilio dureles, bet jos buvo įkaitusios ir sudegė priekis. Jo automobilis buvo Peugeot 306, 1998 metų laidos. Pateikė civilinį ieškinį, nes ekspertas automobilį įvertino 1000 litų.

4. Liudytoja S. P. parodė, kad ją prikėlė kaimynas naktį. Matė gaisrą, kai degė mašinos. Vienas iš sudegusių automobilių buvo UAB „Borkas“ automobilis. Tai buvo Kia Magentis automobilis. Be jo dar degė trys automobiliai. Automobilis sudegė, jis neremontuojamas. Automobilis kasko nebuvo draustas, jis buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

5. Liudytoja V. T. parodė, kad pratraukusi užuolaidas pamatė ugnį. Beldė kaimynei, prisikėlėm vieni kitus ir atvažiavo gaisrinės

6. Liudytoja k. N. parodė, kad apie įvykį pirmą kartą išgirdo, kai atėjo pas tyrėją. 2013 buvo padegtas automobilis. Įvykio metu durų neatidarė, nes miegojo.

7. Liudytoja E. R. parodė, kad jos ikiteisminio tyrimo parodymuose blogai prašyta, kad ji girdėjo, kad tariasi. Iš tikrųjų negirdėjo kaip jie tarėsi, nes negalėjo girdėti. Buvo, kad buvo užėjusi pas R. R. su L. pasakojo apie įvykį. R. guodėsi, kad S. pamelavo policijoje ant jo. R. sakė, kad apipylė mašiną. S. prašė apipilti mašiną dėl konflikto su kažkokia moterimi. R. sakė, kad apipylė mašiną. Sakė, kad su juo buvo dar kažkoks vaikinas. Neminėjo nei vardo nei pavardės. R. jai sakė, kad padegė kitas vaikinas, nes R. negalėjo padegti, nes jis be rankų.

8. Liudytoja L. K. parodė, kad spalio mėnesį, vėlai, su Ričardu buvo namie, kai atėjo Plaktukas išgerti alaus. N. R. su Plaktuku kalbėjo rusiškai, todėl ji nesuprato. Bet pradžioe buvo pateiktas pasiūlymas Plaktukui užsidirbti, o po to jau rusiškai kalbėjo. Po kiek laiko jie išėjo į lauką, kur jie ją paliko toliau, o patys kažkur nuėjo. Po kiek laiko užsiliepsnojo ugnis ir ji išsigandusi pabėgo namo. Matė, kad R. turėjo buteliuką išeinant, bet nežino koks ten tas skystis. Lauke visą laiką ėjo tarp namų. Kai atėjo prie kažkokių namų, jie ją paliko o patys nuėjo į kiemus. Kai pamatė ugnį, tai suprato, kad kažkas negerai. Negali pasakyti, kas padarė tą ugnį. R. negali padegti, jis neturi rankų, uždegti degtuko jis taip pat negali. Po įvykio, kai R. pasakė jai ką padarė, tai jie labai susipyko dėl to. Jai tada R. prisipažino, kad S. paprašė uždegti automobilį. Sakė, kad S. susipyko su kaimyne ir prašė atkeršyti. Apie Plaktuką nieko nepasakojo, jo nepažįsta. R. sakė, kad jis tik apipylė automobilį ir nuėjo. Reiškia, kad Plaktukas padegė.

9. Civilinio ieškovo UAB“Borkas“ įgalioto atstovo A. Š. paaiškinimais apie tai, kad 2000€ civilinis ieškinys grindžiamas rinkos verte, internetinių portalų duomenimis, tai 2005 metų automobilis. Remiamasis tik tuo. Turtas buvo perimtas administratoriaus. Kainą nustatė iš viešai prieinamų interneto prieigų. Kreditoriai nusprendė pardavinėti tą automobilį nuo 290€, pakui kaina mažinta ir parduotas už 150€. Vertino senesnių ir naujesnių automobilių kainas, ir išvedė vidurkį. Automobilis buvo geros būklės.

10. 2015-03-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. A. iš jam pateiktų atpažinti šešių asmenų fotonuotraukų atpažino nuotrauką Nr. 5, kuri yra S. N. nuotrauka. (t 1, b.l. 151-153)

11. 2015-03-04 įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu R. A. parodė vietą prie Šiaurės pr. 3-ojo namo, Kaune, kur stovėjo ir padegė I. U. priklausantį automobilį. (t. 1, b.l. 154-156)

12. 2014-10-21 akte dėl kilusio gaisro nustatyta gaisro kilimo priežastis – pašalinis atviros ugnies šaltinis. (t. 1, b.l. 25)

13. 2014-10-21 apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie Šiaurės pr. 3-ojo namo kiemo antros laiptinės, kur stovėjo padegti automobiliai. Nustatyta, kad gaisro metu sugadinti automobiliai „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Kia Magentis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Peugeot 306“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 12-23)

BK 187 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Pagal BK 15 straipsnio 2 dalį nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Teismų praktikoje paprastai tais atvejais, kai nukentėjusiojo turtas, esantis miesto teritorijoje, yra sunaikinamas jį padegant, dėl to buvo sukeltas realus pavojus užsidegti ir kitiems objektams (turtui), toks turto sunaikinimo būdas pripažįstamas visuotinai pavojingu būdu, nes jis yra pavojingas bet kuriam žmogui, o ne tik turto savininkui.

Šioje byloje ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji tyčia, veikdami organizuota grupe, visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą turtą, tai yra S. N. tam, kad atkeršyti I. U. už tai, kad pastaroji nesutiko pakeisti įvykusio eismo įvykio deklaracijos ir pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl I. U. sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, parengė nusikalstamą veiką – tyčinį padegimą ir jam vadovavo. P. R. A. 0,5 litro buteliuką su degiu skysčiu, nurodė juo apipilti ir padegti I. U. automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir už tai pažadėjo piniginį atlygį, kartu nurodė R. A. I. U. gyvenamąją vietą, automobilio markę, valstybinį numerį, po ko R. A. veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu pravarde „plaktukas“ 2014-10-21 apie 02.15 val. užpylė degiu skysčiu I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pravarde „Plaktukas“ užmetus degantį degtuką ant I. U. automobilio, padegė I. U. priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo kurio užsidegė ir sudegė greta stovėję automobiliai, priklausė A. P., UAB „Borgas“, L. R.. Po šio įvykdyto tyčinio padegimo S. N. sumokėjo R. A. pažadėtus 200 litų, o pastarasis pinigus pasidalino su tiksliau nenustatytu asmeniu, pravarde „plaktukas“.

Nors kaltinamasis S. N. ir neprisipažino padaręs nusikaltimo, jo parodymus ir gynybinę versiją paneigia visų pirma kito kaltinamojo R. A. parodymai, kuriuos iš esmės patvirtina ir nukentėjusiosios I. U. bei liudytojų L. K., E. R. parodymai. Nors pats R. A. nurodė, kad prisipažįsta visiškai, tačiau neigė, kad S. N. buvo davęs nurodymą padegti nukentėjusiosios I. U. automobilį, tačiau jis parodė, kad būtent S. N. nurodė, kur reikia eiti, pasakė automobilio numerius, namą, kurio kieme jis stovi, nurodė automobilį sugadinti dėl piktumų dėl avarijos, davė specialaus skysčio automobiliui apipilti. K. S. prašė sugadinti, tai prašė, kad nueitų dažai nuo automobilio. Po to davė pinigų – 200 litų už įvykdytus nurodymus. Tuo tarpu nukentėjusioji I. U. parodė, kad S. N. po eismo įvykio jai grasino, sakė, kad, jei ji nenori tyliai susitarti, tai dabar išgirs visi. Būtent po išsakytų grasinimų buvo padegtas jos automobilis. Liudytoja E. R. parodė, kad R. A. jai sakęs, kad S. N. prašęs sugadinti automobilį, pasakojo, kad jį kitas vaikinas uždegė, o jis pats prieš tai apipylė skysčiu. Liudytoja L. K. parodė, kad girdėjo kaip R. A. siūlė „Plaktukui“ užsidirbti, matė, kaip išeidamas pasiėmė butelį su skysčiu, o R. A. su „Plaktuku“ nuėjus tarp namų ir ją palikus laukti, pamatė ugnį. Po įvykio, kai R. pasakė jai ką padarė, tai jie labai susipyko dėl to. Jai tada R. prisipažino, kad S. paprašė uždegti automobilį. Sakė, kad S. susipyko su kaimyne ir prašė atkeršyti. Šių parodymų, kurie iš esmės neprieštarauja tarpusavyje, o tik vieni kitus papildo, visuma neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis S. N. siekdamas keršto nukentėjusiajai I. U., parengė nusikalstamos veikos – tyčinio nukentėjusiosios automobilio sunaikinimo planą ir pasitelkiant kitus asmenis suorganizavo jo vykdymą ir jį įgyvendino. Aptarti parodymai taip pat įrodo, kad sumanymas I. U. automobilį sunaikinti ne bet kaip, o padegant, tai yra visuotinai pavojingu būdu, buvo išankstinis, parengtas kaltinamojo S. N. ir nurodytas įgyvendinti R. A., bet pastarojo, jam dėl fizinės negalios to negalint padaryti, įgyvendintas pasitelkus dar vieną asmenį, pravarde „Plaktukas“. Aptartus nukentėjusiosios bei liudytojų parodymus dėl to, kad nurodymas padegti buvo iš S. N. patvirtina ir jų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nustatytos aptartais įrodymais nusikaltimo padarymo aplinkybės bei kilusios pasekmės sudaro įrodymų visumą, nepaliekančią abejonių dėl to, kad nusikaltimas, kurį parengė S. N., buvo įvykdytas visuotinai pavojingu būdu, nes nuo užsidegusio nukentėjusiosios I. U. automobilio užsidegė ir greta stovėję kiti automobiliai.

Kaltinamųjų pasirinktas nusikaltimo padarymo būdas, pasirengimas jam įrodo, kad kaltinamieji suvokė, kad tokia veika yra labai pavojinga, suprato, kad taip veikiant automobilis bus sudegintas ir to siekė, kas patvirtina juos nagrinėjamu atveju veikus tiesiogine tyčia. Kadangi turtas – automobiliai buvo sunaikinti, nusikaltimas, numatytas BK 187 str. 2 d., buvo baigtas. Kaltinime buvo nurodyta, kad L. R. dėl sudeginto automobilio buvo padaryta 2900 eurų turtinė žala, tačiau posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad tai yra klaidinga, nes iš tikrųjų pagal eksperto paskaičiavimus padaryta 290 eurų turtinė žala. Todėl ši aplinkybė atitinkamai patikslintina kaltinime nustatant, kad L. R. yra padaryta 290 eurų turtinė žala.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos, perduodant bylą į teismą kaltinamojo S. N. pdaryta veika buvo kvalifikuota pagal BK 24 str. 4 d. ir BK 187 str. 2 d., o kaltinamojo R. A. tik pagal BK 187 str. 2 d.

Tokia kvalifikacija rodo, kad kaltinimo esmė buvo ta, kad bendrai veikę asmenys buvo pasiskirstę vaidmenimis. Šiuo atveju pagal kaltinimą tiesiogiai nusikaltimą padarę buvo ne visi kaltinime nurodyti asmenys, o tik kai kurie bendrai veikę, konkrečiai tai būtų R. A. ir asmuo, pravarde „Plaktukas“. Toks kaltinimo formulavimas bei kvalifikacija, nors kaltinime nebuvo nurodyta jokia bendrininkavimo forma, rodo, kad turimas omenyje buvo sudėtinis, o ne paprastas bendrininkavimas, ką patvirtina ir papildoma nuoroda į BK 24 str. 4 d. kaltinime S. N. Tuo pačiu tokia kaltinime nurodyta nusikalstamos veikos kvalifikacija reiškia, kad S. N. buvo kaltinamas už svetimo turto sunaikinimo organizavimą, bet ne už svetimo turto sunaikinimo organizavimą ir dalyvavimą jame organizuotoje grupėje.

Tačiau byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai neduoda pagrindo sutikti su tokia kaltinamųjų padarytos veikos kvalifikacija. Tokia kvalifikacija neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai šiuo atveju sudaro neabejotina pagrindą pripažinti, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 str. 2 d. padarė veikdami organizuota grupe.

BK 25 straipsnio 3 dalis organizuotą grupę apibrėžia kaip bendrininkavimo formą, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nors kaltinamieji neigia dalyvavę organizuotoje grupėje, tačiau nusikaltimo padarymo aplinkybės rodo, kad jis negalėjo būti padarytas be kruopštaus išankstinio pasirengimo. Išankstinis susitarimas daryti nusikaltimą ar nusikaltimus ir pasirengimas nusikaltimo padarymui yra būtinas organizuotos grupės požymis. Nors kaltinamasis S. N. apie rengimąsi ir jo pobūdį parodymų nedavė ir iš viso neprisipažino padaręs šį nusikaltimą, tačiau kaltinamasis R. A. neneigė dalyvavęs parengiant šį nusikaltimą, nes parodė, kad pokalbių metu S. N. nurodė, kur stovintį ir kokį automobilį reikia sugadinti, pateikė apie jį duomenis, įgijo ir davė R. A. skysčio automobilio padegimui ir sugadinimui, R. A. su asmeniu pravarde „Plaktukas“, vykdydamas S. N. nurodymą sutiko įvykdyti nusikaltimą, dėl to pradžioje iš anksto nuvyko į vietą apžiūrėti. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ir liudytojos E. R. ir L. K. Tai vienareikšmiai įrodo, kad nusikaltimas įvykdytas ne spontaniškai, o jam buvo kruopščiai rengtasi, rengimasis tęsėsi tam tikrą laiką ir tik visiškai pasirengus S. N. sugalvotas nusikaltimas buvo įvykdytas. Be to, nusikaltimo - turto sugadinimo padarymo būdas šį turtą tiesiog padegant (visuotinai pavojingas būdas) rodo, kad šiai veikai padaryti reikėjo ne tik kruopščių paruošiamųjų veiksmų, bet ir tam tikrų specialių žinių dėl nusikaltimo padarymui reikalingų priemonių automobiliui uždegti rūšies bei kiekio parinkimo. Taigi nusikaltimo padarymo būdas ir visa eiga neabejotinai rodo, kad be tam tikro pasiruošimo šis nusikalstamas sumanymas negalėjo būti realizuotas.

Pažymėtina, kad nusikaltimui padaryti kaltininkai turėjo įsigyti specialių įrankių: degaus skysčio, kuriuo turėjo būti apipiltas automobilis, talpą šiam skysčiui. Be to, turint omenyje tai, kad R. A. yra neįgalus, nes neturi abiejų rankų plaštakų, kas neleidžia jam ką nors paėmus rankoje nešti, laikyti, o šiuo atveju ir uždegti degtuko, tai kaltininkai turėjo numatyti ir priemones šiems tikslams pasiekti, kas ir buvo padaryta pasitelkiant nusikaltimo padarymui dar vieną asmenį, pravarde „Plaktukas“. Taigi, susiklosčiusioje situacijoje dėl nurodytų aplinkybių, tokio nusikaltimo padaryti faktiškai net ir nebūtų buvę įmanoma be rimtos organizacijos. Visa tai rodo, kad nusikaltimui kaltininkai rengėsi rimtai, nes viskas buvo detaliai suplanuota, o tai visiškai atitinka tokios bendrininkavimo formos kaip organizuota grupė požymius, kas reiškia, kad yra pagrindas pripažinti, kad kaltininkai šioje byloje jiems inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 2 d., padarė veikdami organizuota grupe.

Veikai kvalifikuoti kaip padarytai organizuotos grupės nepakanka išankstinio susitarimo ir pasirengimo nusikaltimui padaryti. Įstatymas reikalauja, kad padarytas nusikaltimas būtų priskiriamas apysunkių, sunkių ar labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamųjų padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 2 d., sudėties požymių visumą. Šio įstatymo sankcija numato didžiausią bausmę laisvės atėmimą iki penkerių metų. Pagal BK 11 straipsnio 4 dalį apysunkis nusikaltimas yra toks nusikaltimas, už kurį numatyta sankcija viršija tris metus laisvės atėmimo ir neviršija šešių metų laisvės atėmimo. Taigi kaltininkų padarytas nusikaltimas yra apysunkis. O tai atitinka vieną iš BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytų organizuotos grupės požymių.

BK 25 straipsnio 3 dalis, apibrėždama organizuotą grupę, reikalauja, kad kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atliktų tam tikrą užduotį ar turėtų skirtingą vaidmenį. Pažymėtina, kad nebūtina, kad kiekvienas grupės narys nagrinėjamu atveju tiesiogiai realizuotų BK 187 straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, pvz.: stebėti aplinką, užtikrinti atsitraukimą po nusikaltimo padarymo, padėti paslėpti pagrobtą turtą ar pačius grupės narius. Taigi, nors pats S. N. tiesiogiai ir nedalyvavo padegant automobilį, o R. A. neuždegė jo apipilto ant automobilio degaus skysčio (tą padarė, kaip nustatyta, asmuo pravarde „Plaktukas“), jie atliko jiems iš anksto nustatytus vaidmenis. Tokiu atveju, esant organizuotai grupei, visi bendrininkai nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais ir jų padarytos veikos turi būti kvalifikuojamos tik pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nesiremiant papildomai BK 24 straipsnio atitinkamomis dalimis. Taigi, nagrinėjamu atveju S. N., kaip nusikaltimo organizatoriaus, padarytą nusikaltimą papildomai kvalifikavus dar ir pagal BK 24 str. 6 d. būtų netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Todėl teismas pašalina iš kaltinimo rėmimasį BK 24 straipsnio 4 dalimi kvalifikuojant S. N. padarytą nusikaltimą ir papildomai nustato, kad S. N. ir R. A. jiems inkriminuojamus nusikaltimus padarė veikdami organizuota grupe.

Kadangi BK 187 straipsnis nenumato kvalifikuojamojo požymio - turto sunaikinimo padaryto organizuotos grupės, todėl, konstatavus šį požymį, tiek S. N., tiek ir R. A. padarytos veikos kvalifikacijoje tai turėjo būti pažymėta greta BK 187 straipsnio 2 dalies nurodant ne BK 24 straipsnio 4 dalį, kas buvo padaryta kaltinime S. N., o BK 25 straipsnio 3 dalį (nusikaltimo padarymas organizuota grupe).

Neištaisius minėtų kaltinimo trūkumų, kaltininkų padaryto turto sunaikinimo nusikaltimo kvalifikacijoje būtų paliktas vidinis prieštaravimas. Teismų sprendimų nustatomojoje dalyje būtų konstatuojama, kad nusikaltimą S. N. ir R. A. su dar vienu asmeniu, pravarde „Plaktukas“ padarė organizuota grupe, o pagal kaltinamajame akte nurodytą veikų kvalifikaciją, jeigu ji būtų palikta nepakeista, išeitų, kad S. N. konstatuojama lengvesnė – sudėtinė – bendrininkavimo forma, kurioje greta vykdytojų dalyvauja kiti bendrininkai, pavyzdžiui, organizatoriai. Organizuotoje grupėje visi bendrininkai laikomi nusikaltimo vykdytojais ir kvalifikuojant jų padarytas veikas BK 24 straipsniu nesiremiama. Konstatavus organizuotos grupės požymį, kaltininko veiksmų kvalifikacijoje nurodoma, kaip minėta, ne BK 24 straipsnio atitinkama dalis, o BK 25 straipsnio 3 dalis.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje Ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas S. N. ir R. A. pripažinti kaltais padarius BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas ir paskirti bausmę.

R. A. duodamas parodymus neigė ir nepripažino dalies jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, nes neigė gavęs iš S. N. nurodymą automobilį padegti, todėl konstatuotina, kad jis prisipažino tik iš dalies ir todėl tai nelaikytina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. S. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Abiejų kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką, kurios padarymu jie yra kaltinami, jie padarė veikdami organizuota grupe, taip pat iš chuliganiškų paskatų. Išanalizavus byloje nustatytas aplinkybes, reikšmingas chuliganiškų paskatų konstatavimui, būtina pažymėti, jog šioje byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp vieno iš kaltinamųjų S. N. ir nukentėjusiosios I. U. buvo kilę nesutarimų dėl įvykusio eismo įvykio, tačiau tai tebuvo tik visiškai nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis visos organizuotos grupės chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. kaltinamųjų reakcija (atsakas) tokioje situacijoje buvo aiškiai neadekvati. Tokie įžūlus ir labai pavojingas nusikaltimas, padarytas visuotinai pavojingu būdu, negali būti paaiškintas vien tik asmeninio pobūdžio paskatomis.

Skiriant kaltinamiesiems bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamieji padarė vieną apysunkį nusikaltimą, jie veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimą padarė veikdami organizuota grupe, iš chuliganiškų paskatų. Šį nusikaltimą S. N. padarė būdamas anksčiau tris kartus teistas, šiuo metu yra įsiteisėjęs ir ketvirtas apkaltinamasis nuosprendis jo atžvilgiu už neatsargų nusikaltimą, kuriuo paskirta bausmė bauda nesumokėta. R. A. yra anksčiau teistas jau septynis kartus, tačiau teistumas išnykęs. Abu kaltinamieji yra neįgalūs. Todėl teismas sprendžia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė šiuo atveju būtų pakankama sulaikyti S. N. ir R. A. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti juos taip, kad ateityje nenusikalstų.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios dvi aplinkybės, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatyta nėra, į tai, kad yra nedirbantys, nevedę.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamiesiems skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi BK 187 str. 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės dydis nustatytinas ne mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį. Paskyrus S. N. bausmę šioje byloje, ji turės būti subendrinta su 2015-05-05 nuosprendžiu paskirta ir iki dabar neatlikta bausme pagal BK 63 str. taisyklę, nes nusikalstama veika šioje byloje padaryta iki nuosprendžio priėmimo minėtoje pirmoje byloje.

Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų civiliniai ieškiniai yra įrodyti, nes juos atitinka turtinė žala, kuri buvo padaryta nusikalstama veika. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai padarytos žalos dydžius pagrindė draudimo bendrovių apskaičiavimais, ekspertų paskaičiavimais, rinkos verte, apie ką žodžiu parodė posėdžio metu. Kadangi jų nurodyti patirtų žalų dydžiai nėra neprotingai dideli, pagrįsti logiškais paaiškinimais, paremtais kompetentingų žalą apskaičiuoti subjektų pateiktais duomenimis, nesutikti su šių žalų dydžiais, jais abejoti ir todėl sumažinti nėra jokio pagrindo. Todėl byloje pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini bei nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų prašomos priteisti sumos už padarytą turtinę žalą priteistinos jiems solidariai iš kaltais pripažintų kaltinamųjų.

Nukentėjusioji I. U. papildomai pareiškė ir ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos, reikalaudama iš S. N. priteisti 3500 eurų, o iš R. A. 2500 eurų neturtinei žalai atlyginti, taip pat ir patirtas procesines išlaidas už teisinę advokato pagalbą šioje byloje.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Pagaliau, sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas, bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes.

Teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji neginčijamai patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, nepatogumus dėl sudeginto automobilio, taigi, patyrė neturtinę žalą. Vis dėlto teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamųjų galimybes atlyginti padarytą žalą, jų turtinę, socialinę padėtį. Kaltinamieji yra neįgalūs, turintys specialių poreikių, nedirbantys, taigi jų galimybės gauti pakankamai dideles pajamas – ribotos. Esant šioms aplinkybėms prašomas priteisti nukentėjusiosios neturtinės žalos dydis iš kaltinamojo S. N. mažintinas iki 500 Eur., o iš R. A. iki 300 Eur.

Be to, nukentėjusioji prašė priteisti atstovavimo išlaidas, pagal pridedamą pinigų priėmimo kvitą (t 2, b.l. 44) 500 Eur už atstovavimą, civilinio ieškinio surašymą, patarimą, kitas teisines paslaugas baudžiamojoje byloje.

BPK 104 str. 2 d. numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ar turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų ir gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.

Teismas šioje byloje sprendžia, kad yra pagrindas nukentėjusiosios patirtas išlaidas dėl apmokėjimo advokatui už jos atstovavimą ir teisinės pagalbos surašant civilinį ieškinį byloje teikimą (ieškinio surašymą) pripažinti procesinėmis išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.) ir jas išieškoti iš nuteistųjų (BPK 104 str. 2 d.). Tačiau pats pripažinimas savaime nereiškia, kad tokių išlaidų dydis neturi būti vertinamas atskirai ir, kad jos visos, kiek yra prašoma, turi būti išieškomos.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai sumokėtos sumos advokato ar advokato padėjėjo teikiamai pagalbai, kuomet jis atstovauja proceso dalyvį teisme ar teikia jam kitokią teisinę pagalbą, teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis konkrečiame procese, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto proceso dalyvių išlaidavimo procese. Todėl, jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas tokiai pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas.

Spręsdamas dėl advokato ar advokato padėjėjo nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui jį atstovaujant ir teikiant kitokią teisinę pagalbą baudžiamajame procese tokiai pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio realumo, būtinumo ir pagrįstumo, teismas pagal analogija turėtų vadovautis CPK 98 str. 2 d.

Tokiais atvejais teismų praktikoje vadovaujantis CPK 98 str. 2 d. atsižvelgiama į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, kurios buvo pakeistos 2015-03-19 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008).

Kadangi šioje byloje sprendžiama dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų jos įgaliotam atstovui advokatui išieškojimo iš kaltinamųjų, o šios išlaidos susijusios su civilinio ieškinio dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo parengimu, dėl to nukentėjusiosios atstovavimu teisme, tai nagrinėjamu atveju ir šiame procese, nežiūrint to, kad tai baudžiamasis procesas, sprendžiant tokių išlaidų dydžio pagrįstumo, privalu vadovautis aukščiau nurodytais teisės aktais bei praktika.

Vertinant patirtų išlaidų realumą, būtinumą ir pagrįstumą, atkeiptinas dėmesys, kad visa byla faktiškai išnagrinėta per 4 posėdžius, bendra nagrinėjimo trukmė yra mažesnė nei 4 valandos, teikiama teisinė pagal savo pobūdį, surašytas civilinis ieškinys nebuvo susiję su sudėtingais teisės aiškinimo klausimais ar situacijomis. Dėl to teismas sprendžia, kad būtų neprotinga, nesąžininga ir neteisinga priteisti iš kaltinamųjų nukentėjusiajai I. U. 500 Eur už jos atstovavimą šioje byloje. Teismas sprendžia, kad šios išlaidos bei jų dydis aiškiai neatitinka jau minėtų tokioms išlaidoms taikomų būtinumo, realumo bei pagrįstumo kriterijų, todėl prašomų iš nuteistųjų išieškoti procesinių išlaidų sumą mažintina.

Įvertinus nagrinėtos bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. U. prašymas dėl patirtų procesinių išlaidų už atstovo (advokato) teisinę pagalbą turi būti tenkintas tik iš dalies, t. y. jai iš kaltinamųjų solidariai priteista iš viso tik 350 Eur išlaidų, patirtų dėl jos atstovavimo (dėl išlaidų įgaliotam atstovui - advokatui) šiame procese.

Byloje buvo gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuriose nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas teikia antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam R. A. šioje byloje (t 2, b.l. 58, 61), dėl ko antrinės teisinės pagalbos išlaidos advokato užmokesčiui sudaro 257,66 EUR.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 4 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas turi gynėją, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės būti priteisiamos iš kaltu pripažinto R. A. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.

Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimai, jeigu vienas jų turi gynėja, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama teisme. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo teisme. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 304 str., 305 str. 1 d., 3 d., 5 d., 6 d., 307 str. 1 d., 4 d., 6 d., 7 d., 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 5 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d. ir 9 d., šią bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2015-05-05 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bauda 8 MGL ir skirti galutinę subendrintą bausmę 1 metus ir 5 mėnesius laisvės apribojimo ir baudą 8 MGL (301,28 Eur), įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą;

Išaiškinti S. N., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

S. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos galutinės bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

R. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 25 str. 3 d., 187 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę – 1 metus ir 2 mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu bei per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą.

R. A. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos galutinės bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusiosios I. U. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. ir R. A. solidariai jos naudai 2900 eurų, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš S. N. 500 Eurų, o iš R. A. 300 Eurų.

Nukentėjusiosios A. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. ir R. A. solidariai jos naudai 2600 eurų.

Nukentėjusiojo L. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. ir R. A. solidariai jo naudai 290 eurų.

Civilinio ieškovo BUAB „Borkas“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinti visiškai ir priteisti iš S. N. ir R. A. solidariai jo naudai 2000 eurų.

Pripažinti nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės I. U. jos atstovavimui patirtas 350 Eur išlaidas advokatui ir jas išieškoti solidariai iš S. N. ir R. A..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš R. A. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis