Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. Š., 2024 m. liepos 12 d. apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, konflikto metu, tyčia, kumščiais sudavė mažiausiai 10 smūgių ir vieną kartą įspyrė savo šeimos narei (mamai) L. Š. į galvą, abu žastus, kairį petį, krūtinę, nugarą, abi plaštakas, kairę šlaunį, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairiosios ausies srityje, kairio žando srityje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, nugaroje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą su VII-VIII šonkaulių lūžimais, sukėlė nukentėjusiajai L. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės krūtinės ląstos sumušimo su VII-VIII šonkaulių lūžimais jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad emociškai pratrūko ir padarė kaltinime nurodytus veiksmus. Konfliktas vyko dėl turto ir mirusių šeimos narių. L. Š. reikalavo, kad atiduotų jai pusę sumos, kad parduotų turtą. Pasiūlė spręsti teisiniu būdu. Ji pasakė, kad nekalbėtų niekų. Jei taip nepadarys, bus uždarytas. Įžeidinėjo mirusius senelius, tėvą. Prasiveržė susikaupęs pyktis, kiek sudavė smūgių nežino. Viskas įvyko greitai. Fizinių veiksmų anksčiau nebuvo. Ji gyveno (duomenys neskelbtini), jo tėvas nuo 2015 m. gyveno (duomenys neskelbtini). Prašė jų išsiskirti, gyventi atskirus gyvenimus. Pyko, kad nepalaikė jos pozicijos. Jis įvykio metu buvo blaivus, tačiau turėjo nedarbingumą. Nuoširdžiai gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiąją jis ir vežė į gydymo įstaigą. Atsitokėjus suprato ką padarė ir nuvežė į ligoninę. Bandė atsiprašyti, bet ji su juo nebendrauja. Po šio įvykio susitikę nebuvo. Su nukentėjusiąja yra pasirašę Taikos sutartį, sutinka atlyginti moralinę ir turtinę žalą. Bendrauja per nukentėjusios advokatę. Nukentėjusioji ir jis pasirašė susitarimą, ji jam atleidžia. Turtas priklausė jo močiutei iš tėčio pusės. Pagal testamentą turtas perėjo tėvui, bet nukentėjusioji sakė, kad jai pusę turto priklauso. Sutarė, kad dovanoja jai ¼ turto vertės pagal sutartį ir susitaikė. Sudarė 2025 m. balandžio 7 d. Taikos sutartį, kurią prašoma patvirtinti teisme.

Kaltinamajam E. Š. kaltę pripažinus visiškai, visi bylos dalyviai sutiko, kad bylos nagrinėjimas toliau būtų tęsiamas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. Š. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusiosios L. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie tai, kad kuomet sūnus buvo prirėmęs prie gerklės jai peilį, jokių sužalojimų nebuvo padaryta. Jis peilį jai buvo prirėmęs su peilio galu, jį įrėmęs į gerklę, tai truko keletą sekundžių. Peilį jis išsitraukė iš stalčiaus, esančio virtuvėje. Peilis buvo smailiu galu, virtuvinis, juoda rankena, kuri buvo plastmasinė. Kodėl jis po keleto sekundžių tą peilį patraukė jai nuo gerklės, nežino, jis staiga nuo jos atšoko ir ji nematė, kur tą peilį padėjo. Tuomet pradėjo bėgti į svetainės kambarį. Virtuvėje O., E. žmonos dukros nebuvo, ji buvo svetainėje. Jai atėjus į svetainę, O. sėdėjo ant sofos, naudojosi telefonu. Atėjus į svetainę, atidarė joje esančios spintos duris, kadangi iš vienos dėžutės norėjo pasiimti jai priklausančius daiktus, tačiau į kambarį iš paskos jai atėjęs E. pasakė, kad jokių jai priklausančių daiktų čia nėra. Nespėjus pasiimti iš spintos tos dėžutės, E. buvus už nugaros, pajuto smūgį į galvą ir nukrito ant žemės. Mano, jog keletą sekundžių buvo be sąmonės, ant grindų buvo pasisukusi šonu, ant dešinės pusės, juto, jog sūnus su abiejų rankų kumščiais smūgiavo jai į įvairias kūno vietas. Mano, jog O. galėjo matyti tik pirmą smūgį, kuris jai buvo suduotas, o tuomet iš kambario išbėgo. Nežino, ar ji matė, kaip sūnus smogė. Pažymi, jog 2024 metais sausį, tikslios dienos neatsimena, taip pat buvo grįžusi į Lietuvą, kalbėjosi su E. dėl turto dalybų. Konflikto metu jis buvo sugriebęs jai už gerklės, tačiau fizinis skausmas sukeltas nebuvo. Konflikto metu jo žmona atsistojo tarp jų ir atskyrė vieną nuo kito. Taip pat 2022 m. tikslesnės datos neatsimena, kuomet dar jos vyras buvo gyvas, E. buvo griebęs ją už gerklės ir sakė, jog ją užmuš. Tuo metu fizinio skausmo nejuto, pretenzijų dėl šių dviejų įvykių jam neturi. Tyrimo metu ketina teikti civilinį ieškinį. Nežino ar sutiktų ikiteisminio tyrimo metu susitaikyti su E., kadangi jo bijo (1 t., b. l. 42 – 43).

2024 m. liepos 12 d. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad L. Š. parodė, jog 2024 m. liepos 12 d. apie 14.00 val. atvažiavo į savo buvusius namus adresu (duomenys neskelbtini), kur šiuo metu gyvena sūnus E. Š.. Atvyko su sūnumi pasitarti, ką jis planuoja daryti su namu, kadangi yra neseniai miręs vyras, dėl ko dabar vyksta šio namo turto dalybos. Jai priėjus prie namo tvoros, sūnus pradėjo ją keikti, vadinti įvairias necenzūriniais žodžiais kaip (necenzūrinis žodis), (necenzūrinis žodis) ir vijo ją iš namo teritorijos. Vėliau sūnus įsileidęs ją į namus, pradėjo žodžiu konfliktuoti, namo virtuvėje supykęs paėmė peilį, suėmė rankas, kad negalėtų pasipriešinti ir priglaudęs jai prie gerklės peilį sakė, jog papjaus. Vėliau nuėjo į namo svetainę, kadangi norėjo pasiimti vieną dėžutę. Tuomet išgirdo kaip sūnus rėkia ,,čia tavo daiktų jokių nėra, ko čia lendi“. Po šių žodžių sūnus E. Š. kumščiais ne mažiau kaip penkis smūgius sudavė jai į pilvą, šonkaulius ir nugaros sritį. Jai parkritus ant grindų E. Š. ją spardė kojomis ne mažiau kaip vieną kartą taip sukeldamas fizinį skausmą. Visą vykusį konfliktą matė ir sūnaus žmonos L. Š. nepilnametė dukra O. Mergaitė buvo toje pačioje namo svetainėje ir pamačiusi, kas vyksta, išbėgo. Po smūgių sūnus paėmė ją už viršutinių drabužių ir numetė ant sofos. Kai sūnus ją padėjo ant sofos, pradėjo sakyti, jog nuveš ją į ligoninę, rankomis paėmęs ją už drabužių, nutempė iki savo automobilio ir pristatė į Kauno klinikas. Kauno klinikose priimamajame pasakė, jog nukrito nuo laiptų, kadangi jautė kaip už jos stovėjo sūnus, todėl bijojo pasakyti tiesą. Po šių žodžių sūnus iš klinikų pasišalino ir vėliau gydytojom pasakė, jog ją sumušė. Po apžiūros gydytojai nustatė kairės pusės VII ir VIII ūmius šonkaulių lūžius. E. Š. agresyvūs veiksmai yra neprognozuojami, taip jis elgiasi jau nebe pirmą kartą, todėl baiminasi, jog gali ją užmušti. Mano, jog sūnui reikia psichiatro pagalbos (1 t., b. l. 13 – 14).

2024 m. liepos 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tyrimui reikšmingų objektų nerasta (1 t., b. l. 25 – 35).

2024 m. liepos 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad L. Š. konstatuota poodinės kraujosruvos kairiosios ausies srityje, kairio žando srityje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, nugaroje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su VII-VIII šonkaulių lūžimais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio kelio srityje, kairės šlaunies srityje, galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. liepos 12 d. ir aplinkybėmis. Kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su VII-VIII šonkaulių lūžimais atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti minėti sužalojimai 1-ame punkte atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 82 – 84).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalis 3 punkto

E. Š. yra kaltinamas ilgiau nei 10 dienų susargdinęs savo šeimos narį (mamą) L. Š., t. y., padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Objektyviai sveikatos sutrikdymą sudaro tik neteisėtas kito žmogaus sveikatos sutrikdymas. Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, tai yra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis.

Teismo vertinimu, šio kaltinimo objektyvioji pusė yra visiškai įrodyta ir pagrįsta aptartų įrodymų visuma – nukentėjusiosios L. Š. parodymais apie tai, kad įvykio dieną įvyko konfliktas dėl turto dalybų po kaltinamojo tėvo mirties. Po santykių aiškinimosi, kai nukentėjusioji atėjusi į svetainę, atidarė joje esančios spintos duris, kadangi iš vienos dėžutės norėjo pasiimti jai priklausančius daiktus į kambarį iš paskos jai atėjęs E. Š. ir pasakė, kad jokių jai priklausančių daiktų čia nėra. Nespėjus pasiimti iš spintos tos dėžutės, E. Š. kumščiais sudavė mažiausiai 10 smūgių ir vieną kartą įspyrė savo šeimos narei (mamai) L. Š. į galvą, abu žastus, kairį petį, krūtinę, nugarą, abi plaštakas, kairę šlaunį, taip padarydamas poodines kraujosruvas kairiosios ausies srityje, kairio žando srityje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, nugaroje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimą su VII-VIII šonkaulių lūžimais, sukėlė nukentėjusiajai L. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės krūtinės ląstos sumušimo su VII-VIII šonkaulių lūžimais jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, taip pat 2024 m. liepos 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuoti nukentėjusiosios sužalojimai, poodinės kraujosruvos kairiosios ausies srityje, kairio žando srityje, kairio žasto srityje, kairio peties srityje, dešinėje plaštakoje, kairėje plaštakoje, dešinio žasto srityje, nugaroje, dešinio kelio srityje, kairėje šlaunyje, kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su VII-VIII šonkaulių lūžimais. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo gautis suduodant smūgius kumščiu, spiriant koja ar kitu panašias savybes turinčiu daiktu. Poodinės kraujosruvos nugaroje, dešinio kelio srityje, kairės šlaunies srityje, galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimai galėjo būti padaryti dešimties ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2024 m. liepos 12 d. ir aplinkybėmis. Kairės krūtinės ląstos pusės sumušimas su VII-VIII šonkaulių lūžimais atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Visi kiti minėti sužalojimai 1-ame punkte atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukėlė fizinį skausmą bei kita rašytine medžiaga. Kaltinamasis E. Š., šioje byloje yra pagrįstai kaltinamas sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (mamai). Įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, kaltinamojo E. Š. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nes nustatyta, kad minėtu netinkamu elgesiu, panaudodamas fizinį smurtą, tokiu būdu nesunkiai susargdino savo šeimos narį (mamą) L. Š..

Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu. Iš 2025 m. balandžio 7 d. E. Š. ir nukentėjusiosios L. Š. Susitaikymo protokolo ir Taiko sutarties (2 t., b. l. 29 – 33) matyti, kad nukentėjusioji L. Š. pareiškė, kad susitaikė su E. Š.. Kaltinamasis E. Š. prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, padarytą turtinę ir neturtinę žalą įsipareigojo atlyginti, atsiprašė, jie jam atleido ir jam pretenzijų neturi, ateityje pažadėjo daugiau taip nesielgti. E. Š. visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja. Šalys prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiajai susitaikius su kaltininku. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. Š. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, o taip pat pati nukentėjusioji sutiko susitaikyti su kaltinamuoju ir neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jiems susitaikius. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis E. Š. neteistas, nors administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis E. Š. dirbantis UAB (duomenys neskelbtini). Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė. Manytina, kad kaltinamasis E. Š. padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius sąlygos. Pagrindas yra atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Dėl nukentėjusiosios L. Š. prašymo priteisti proceso išlaidas teismas nepasisako, kadangi šalys dėl jų susitarė 2025 m. balandžio 7 d. sudarytoje Taikos sutartyje.

Kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinė plokštelė, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja L. Š. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiosios L. Š. 2025 m. balandžio 7 d. sudarytą Taikos sutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-146-1129/2025, pagal kurią kaltinamasis E. Š. sutinka atlyginti nuketėjusiajai L. Š. turtinę ir neturtinę žalą bei nukentėjusiosios L. Š. patirtas proceso išlaidas.

Išaiškinti E. Š., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kaltinamajam E. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę, kuri saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.