- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-13
- Bylos Nr.
- N-444-590-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos primininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutarties R. P. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nust a t ė:
I.
Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2007 m. gruodžio 20 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2007 m. gruodžio 4 d., vairuodamas transporto priemonę atbuline eiga, atsitrenkė į apšvietimo stulpą ir jį sugadino, iš eismo įvykio vietos pasišalino. Protokole nurodyta, kad savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53 ir 271 punktų reikalavimus.
2008 m. sausio 9 d. Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno nutarimu, vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 2 dalimi, R. P. paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šešeriems mėnesiams, o vadovaujantis ATPK 130 straipsnio 1 dalimi - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių. Pritaikius ATPK 33 straipsnį, paskirta galutinė administracinė nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 60 mėnesių.
Šalies argumentai
R. P. skundu prašė teismą nutarimą dėl administracinės nuobaudos jam paskyrimo panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodė, kad nuotraukoje, padarytoje iš filmuotos medžiagos, matyti baltos spalvos automobilis „VW Transporter“, tačiau nėra jokių išskirtinių požymių, leidžiančių identifikuoti, kad tai buvo jo vairuotas automobilis. Teigė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir nurodytoje vietoje automobilio nevairavo. Pažymėjo, jog nėra įrodymų, kad jo vairuojamas automobilis buvo apgadintas. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jam nepagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.
Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą, su skundo reikalavimais nesutiko.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 31 d. nutartimi skundą atmetė.
Teismo konstatavimu, byloje esančios nuotraukos, padarytos iš filmuotos medžiagos (b.l. 36-43), patvirtina, kad į apšvietimo stulpą atsitrenkė ir jį sugadino automobilis „VW Transporter“. Iš institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovo A. D. paaiškinimų nustatyta, jog eismo įvykis buvo 2007 m. gruodžio 4 d., 13.08 val., o nuotraukose, padarytose iš filmuotos medžiagos, užfiksuotas laikas yra 2007 m. gruodžio 4 d., 14.08 val., nes įvedus žiemos laiką, filmavimo aparate laikas nebuvo pakeistas viena valanda. Policijos pareigūnas V. S. teismo posėdžio metu nurodė, būdamas apie 30 m nuo eismo įvykio vietos, girdėjęs kritimo garsą, matęs nuvažiuojantį baltą autobusiuką bei užsirašęs jo valstybinius numerius. Sužinojęs, kad jo kolegos ieško eismo įvykyje dalyvavusio autobusiuko, šiuos duomenis perdavė pareigūnams. Policijos pareigūnai identifikavo, kad pažeidimą padarė asmuo, vairavęs „VW Transporter“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sutiko su argumentais, kad automobilį galima identifikuoti ir pagal išorinius požymius. Tarnybiniame pranešime (b.l. 23) nurodyta, kad eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nustatytas pagal filmuotoje medžiagoje užfiksuotus automobilio išorinius požymius. Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad šie požymiai yra radijo stoties antena, būdinga tik specializuotiems automobiliams, bei dokumentų laikiklis ant priekinio stiklo. Konstatuota, jog šie požymiai yra matomi Palangos miesto policijos komisariato darytose nuotraukose (b.l. 44-46). Įvertinęs tai, teismas atmetė R. P. argumentus, jog nesurinkta įrodymų, koks konkrečiai automobilis „VW Transporter“ dalyvavo eismo įvykyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančio paaiškinimo (b.l. 26) bei liudytojo J. J., einančio VĮ poilsio namų „Baltija“ direktoriaus pareigas, parodymų nustatyta, kad automobilis „VW Transporter“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsakymu buvo paskirtas naudotis R. P., tačiau juo galėjo naudotis ir kiti darbuotojai. R. P. 2008 m. kovo 13 d. teisme (b.l.57) nurodė, jog aptariamą dieną, apie 13 val., šį automobilį perdavė D. P. Iš VĮ poilsio namų „Baltija“ inžinieriaus eksploatacijai A. V. paaiškinimų (b.l. 26) ir liudytojo D. R. parodymų teisme nustatyta, kad 2007 m. gruodžio 4 d. automobiliu iki 11.30 val. naudojosi D. R., o po to perdavė jį R. P., kuris tuoj pat išvažiavo. Teismas konstatavo, kad automobiliu naudotis buvo pavesta R. P., kitų asmenų, kurie eismo įvykio metu naudojosi šia transporto priemone, jis nenurodė. R. P. 2008 m. kovo 28 d. teisme neginčijo liudytojo D. R. nurodytų aplinkybių apie automobilio perdavimą jam. Teismas padarė išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog automobilį eismo įvykio metu vairavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. P.
Iš institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovo A. D. paaiškinimų nustatyta, jog apšvietimo stulpui nuversti nebūtinas stiprus smūgis, panašiais atvejais atsitrenkus į apšvietimo stulpus, ant automobilio nelikdavo apgadinimo žymių. Teismas atmetė administracinėn atsakomybės patraukto asmens argumentus, kad nenustačius automobilio sugadinimų, jo kaltė neįrodyta. Iš nuotraukų, padarytų iš filmuotos medžiagos, nustatyta, jog nuo automobilio „VW Transporter“ atsitrenkimo į apšvietimo stulpą šis stulpas nukrito į Basanavičiaus gatvės važiuojamąją dalį. Liudytojo V. S. parodymai patvirtino, kad krintančio stulpo smūgis buvo garsus. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, kad R. P. negalėjo nesuprasti atsitrenkimo ir apšvietimo stulpo nuvertimo, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nuspręsta, kad jo veika kvalifikuota teisingai. Teismui pateikti duomenys apie R. P. padarytus KET pažeidimus patvirtino, kad jis turi keturias galiojančias administracines nuobaudas. Tai įvertinta kaip pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, vadovaudamasis ATPK 27 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, kad R. P. pagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Atsižvelgta į tai, kad R. P., neigdamas pažeidimų padarymą, elgiasi nesąžiningai, meluoja apie automobilio perdavimą kitam asmeniui (b.l.57), apie tai, kad apie priimtą nutarimą sužinojo tik 2008 m. sausio 16 d. (institucijos atstovas A. D. paaiškino, kad R. P. dalyvavo nagrinėjant jo bylą ir nutarimas jam buvo perskaitytas, tačiau jis atsisakė pasirašyti ant nutarimo (b.l. 57)). Nurodyta, jog R. P. neprašo skirti švelnesnės administracinės nuobaudos rūšies – baudos. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nutarimą naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu R. P. prašo panaikinti Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno 2008 m. sausio 9 d. nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti. Mano, jog teismo nutartis nepagrįsta, teismas neįsigilino į bylos esmę, nutartį priėmė vadovaudamasis policijos pareigūno faktiniais duomenimis nepagrįstais paaiškinimais, prielaidomis, samprotavimais, taip pat rėmėsi akivaizdžiai melagingais policijos pareigūno V. S. parodymais. Apeliantas remiasi ATPK 257 straipsniu. Nurodo, jog pirmojo teismo posėdžio metu institucijos atstovas pripažino, kad tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, byloje nėra ir išreiškė nuomonę, kad gal reiktų bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, kad surinkti trūkstamus įrodymus. Į klausimą, kokiu būdu nustatyti stulpą nulaužusio automobilio valstybiniai numeriai, policijos pareigūnas atsakė, kad kažkoks žmogus, kurio duomenų jis nežino ir kuris nenorėjo būti įveltas į bylos nagrinėjimą, policijos pareigūnui V. S. perdavė informaciją, tačiau kokią - ar jis tiesiogiai matė įvykį, ar matė transporto priemonės valstybinius numerius, kas vairavo ir t.t., negalėjo atsakyti, paaiškindamas, jog V. S. informaciją perdavė savo kolegoms. Institucijos atstovas nurodė, kad įvykį mačiusio žmogaus duomenis žino policijos pareigūnas V. S., kurio pagalba ir galima nustatyti šį liudytoją. Į kitą teismo posėdį iškviestas policijos pareigūnas V. S. paaiškino, kad ne liudytojas jam nurodė įvykio aplinkybes, o jis pats atsitiktinai tapo įvykio liudytoju, nes būdamas netoli įvykio vietos, kalbėdamas telefonu, išgirdo garsą ir pažiūrėjęs pamatė nuvažiuojančią transporto priemonę bei nulaužtą stulpą, todėl užsirašė transporto priemonės valstybinius numerius ir sekančią dieną, sužinojęs, ieškoma „VW Transporter" automobilio, nulaužusio apšvietimo stulpą, suprato, kad tai buvo tas pats jo matytas automobilis. Apelianto teigimu, aiškiai matyti, kad policijos pareigūnas V. S. davė melagingus parodymus, nes įvykio vietoje nebuvo. Apie tai, kad mačiusių įvykį liudytojų nenustatyta, nurodyta dar 2007 m. gruodžio 20 d. tarnybiniame pranešime, nors įvykis buvo 2007 m. gruodžio 4 d. ir tarnybinį pranešimą rašęs pareigūnas negalėjo nežinoti apie V. S. pateiktą informaciją. Apeliantas pažymi, jog duomenų apie įvykio liudytojus neužfiksuota ir vėliau, o V. S. negalėjo atsakyti į klausimą, kodėl būdamas patyrusiu policijos pareigūnu, žinodamas, kad dėl nulaužto stulpo tiriamas įvykis ir pats būdamas įvykio liudytoju, apie įvykį nepranešė raštu. Esant tokiems prieštaringiems parodymams, liudytojo V. S. atsiradimo byloje aplinkybėms, atsižvelgus į jo parodymų turinį, apelianto teigimu, negalima buvo laikyti jo parodymus patikimais ir jais remtis, įrodinėjant jo kaltę.
Apeliantas nurodo, jog nors kontaktas turėjo būti pakankamai stiprus, turėjo likti apgadinimai ant automobilio, žymės nuo automobilio bamperio ant stulpo, apie automobilio apgadinimus jokių duomenų byloje nėra, taip pat nėra jokių duomenų ir apie apgadinimus ant stulpo. Liudytojas D. E. patvirtino, kad automobilis tą pačią dieną buvo grąžintas neapgadintas. VĮ poilsio namai „Baltija" direktoriaus J. J. 2008 m. sausio 23 d. pažymoje nurodyta, kad minėto automobilio kėbulas niekada nebuvo remontuotas, tą patį jis patvirtino teismo posėdžio metu. Be to, iš jo pateiktos fotolentelės matyti, kad ant automobilio jokių sugadinimų nėra, jokių apgadinimų nenurodo ir policijos pareigūnai. Apeliantas pažymi, jog jis gali būti nubaustas tik tuomet, jeigu suprato, kad dalyvavo eismo įvykyje. Tuo tarpu šiuo atveju duomenų apie automobilio sugadinimus, pėdsakų ant apšvietimo stulpo nebuvimas neleidžia konstatuoti, kad apšvietimo stulpas nuverstas būtent jo vairuotu automobiliu, patvirtina jo teiginius, kad jis pažeidimų nepadarė.
Apeliantas teigia, jog teismo nurodytame tarnybiniame pranešime nėra nei vienos nuorodos, pagal kokius požymius automobilis identifikuotas, darytoje iš filmuotos medžiagos nuotraukoje nei nurodytos antenos, nei dokumentų laikiklio nematyti, pats vaizdo įrašas netirtas. Objektyviai išvados, kad stulpas nulaužtas būtent automobiliu „VW Transporter", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apelianto manymu, padaryti negalima. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nurodė, kad neigdamas pažeidimo padarymą, jis elgiasi nesąžiningai, meluoja apie automobilio perdavimą kitam asmeniui įvykio metu. Apeliantas neneigia vairavęs automobilį nustatytu įvykio laiku, tačiau pažymi bylos nagrinėjime policijos institucijoje nedalyvavęs (tai nėra užfiksuota, jei jis atsisakė pasirašyti, turėjo būti įrašas apie atsisakymą pasirašyti). Apeliantas nurodo, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad administracinis teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą ir administracinės nuobaudos paskyrimui. Asmens kaltė gali būti konstatuojama, kai ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad asmuo padarė veiką, už kurią skiriama nuobauda. Apeliantas teigia, jog byloje esantys duomenys nėra pakankami jo kaltei konstatuoti, o neišaiškintos bylos aplinkybės turi būti vertinamos jo naudai, todėl bylos teisena nutrauktina. Apeliantas pažymi, jog jam paskirta viena iš griežčiausių nuobaudų, numatytų ATPK, todėl duomenys, kuriais remiantis nustatinėjama jo kaltė, turi būti svarūs, patikimi ir pakankami, negalima remtis manymu arba samprotavimais, kad niekas kitas pažeidimo negalėjo padaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija kons tatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliantui administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2000 m. vasario 17 d. įstatymo Nr. VIII-1543 redakcija) nustatė, kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>. ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija) numatė, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Apelianto parašas administracinio teisės pažeidimo protokole patvirtina, kad jis buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą 2008 m. sausio 9 d., be to, pagal ATPK 272 straipsnio nuostatas jo dalyvavimas bylos nagrinėjime šiuo atveju nebuvo privalomas.
Apeliantas neigia padaręs pažeidimus, nurodo, kad nėra įrodymų, jog būtent jis padarė šiuos pažeidimus. Iš policijos pareigūno D. V. tarnybinio pranešimo (b.l. 23) bei paaiškinimų teismo posėdyje matyti, jog apšvietimo stulpą nulaužęs automobilis buvo nustatytas pagal filmuotą medžiagą, joje užfiksuotus šio automobilio išorinius požymius. Nustatyta, kad automobilis priklauso valstybės įmonei „Baltija“, o pagal šios įmonės inžinieriaus A. V. ir garažo vedėjo – tiekėjo D. R. paaiškinimus bei įmonės direktoriaus 2007 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 1-36-1 – kad juo pažeidimo padarymo metu važinėjo R. P.. Apeliantas neneigia vairavęs automobilį administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu įvykio laiku, nors anksčiau savo paaiškinimuose tai neigė, nurodė apie 13 val. (užfiksuotas pažeidimo padarymo laikas – 13.08 val.) jį perdavęs D. P. Apeliantas pažymi, jog automobilio apgadinimų nenustatyta, tačiau pagal policijos komisariato atstovo A. D. paaiškinimą teismo posėdyje tik vienu atveju iš 5-6, automobiliui nulaužus stulpą, nustatyti automobilio apgadinimai, tokie stulpai lengvai nulūžta ties įtvirtinimu. Teismo posėdyje policijos pareigūnas V. S. teigė pats užsirašęs nuvažiuojančio balto autobusiuko valstybinius numerius po to, kai išgirdo įtartiną stiprų kritimo garsą. Kitą dieną, sužinojęs apie nuverstą stulpą, supratęs, kad užsirašė būtent jį nuvertusio automobilio valstybinius numerius (sutapo įvykio laikas), todėl pasakęs tai kolegoms, raštu apie tai nepranešęs. Apeliantas teigia, kad apie šio pareigūno perduotą informaciją negalėjo nežinoti tarnybinį pranešimą byloje surašęs policijos pareigūnas, kuris įvykį mačiusių asmenų nenurodė, tačiau toks teiginys vertintinas kaip nepagrįstas, nes nėra duomenų, jog apie įvykį V. S. pranešė visiems policijos pareigūnams, raštu.
Konstatuotina, jog surinktų įrodymų pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilį „VW Transporter“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu vairavo R. P. (to apeliaciniame skunde nebeneigia ir jis pats), be to, teismas pagrįstai rėmėsi institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovo A. D. paaiškinimais dėl apgadinimo žymių ant automobilio nebuvimo bei V. S. parodymais dėl stulpą nuvertusio automobilio valstybinio numerio užfiksavimo, nes šiais parodymais netikėti nenustatyta pagrindo. Nustatyta, jog kadangi po automobilio atsitrenkimo apšvietimo stulpas nukrito į gatvės važiuojamąją dalį, o pagal liudytojo V. S. parodymus krintančio stulpo smūgis buvo garsus, R. P. negalėjo nesuprasti nuvertęs apšvietimo stulpą, sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Aptarti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog administracinė nuobauda R. P. buvo paskirta surinkus pakankamai jo kaltės įrodymų, jo veika kvalifikuota teisingai. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad prieš aptariamo pažeidimo padarymą R. P. metų laikotarpyje buvo padaręs dar keturis KET pažeidimus, už kuriuos jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos (b.l. 47-48). Tai pagrįstai įvertinta kaip pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Be to, ATPK 27 straipsnio 1 dalis numato, jog už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi teise vairuoti transporto priemones tvarkos pažeidimą skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas iki penkerių metų. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į tai, kad R. P. elgėsi nesąžiningai, neigė padaręs pažeidimą, melavo nevairavęs automobilio, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jam pagrįstai paskirta griežčiausia sankcijoje numatyta administracinė nuobauda. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o R. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nuta r i a:
R. P. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.