Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Vandalinas Vainius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Radviliškio r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau ir – Institucija) 2024 m. liepos 4 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-7950-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. rugpjūčio 2 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas D. S. skundas, kuriuo prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinę teiseną jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Arba priimti naują nutarimą – pareiškėjo atžvilgiu palikti galioti administracinį nurodymą ir patraukti administracinėn atsakomybėn „Hyundai“ vairuotoją V. Ž.. Skunde nurodo, kad 2024 m. balandžio 23 d. važiuodamas (duomenys neskelbtini), Jakų kaime, matė, jog greitis ribojimas iki 30 km/val., važiavo 15-20 km/val. greičiu. Planavo įvažiuoti į aikštelę, esančią prie parduotuvės ((duomenys neskelbtini)). Aikštelė buvo kairėje pusėje. Iš anksto, dar neprivažiavęs prie automobilių stovėjimo aikštelės, įjungė kairiojo posūkio signalą. Signalas veikė, mirksėjo įprastai, automobilis neseniai buvo praėjęs techninę apžiūrą. Persirikiavo posūkiui į kairę, arčiau kelio vidurio. Prieš jam pradedant posūkio manevrą, buvo įsitikinęs, jog tai atlikti saugu. Vos pradėjus sukti vairą į kairę, staiga pamatė šalia savo automobilio, už jo važiavusio automobilio „Hyundai“ priekį. Suprato, jog jį lenkia. Iš karto pradėjo stabdyti. Įvyko susidūrimas, kuriuo buvo apgadinti abu automobiliai. Iškart po eismo įvykio, posūkio signalo neišjungė, jis mirksėjo, todėl ir kito automobilio vairuotoja tikrai jį matė veikiantį. Jai dar ranka parodė į posūkio signalą. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nei vienam iš eismo dalyvių nesurašė protokolo, o surinko medžiagą ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūnams. Tyrimą atliekantis pareigūnas, formaliai skyrė eismo įvykio ekspertizę ir gavus ekspertizės aktą, pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, kuriuo iki 2024 m. birželio 27 d. pareiškėjui buvo siūloma, už kelių eismo taisyklių pažeidimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, sumokėti 30 Eur baudą. Skundžiamu nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta 60 Eur bauda. Nurodo, jog nuo pat tyrimo pradžios savo kaltės iš dalies neneigė, stengėsi bendradarbiauti su pareigūnais, tačiau dėl jam nežinomų priežasčių, tyrimas buvo atliekamas formaliai, į eismo įvykio medžiagą nesigilinant. Savo kaltę pripažinto tik dėl to, kad į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai, tiek tyrimą atlikusi pareigūnė jam vis kartojo, jog jis yra kaltas. Eismo įvykį patyrė pirmą kartą, jautė stresą, įtampą, buvo išsigandęs. Nurodo, jog tyrimas buvo atliekamas su procesiniais pažeidimais, kurie turėjo esminės reikšmės tyrimo rezultatui. Skiriant eismo įvykio ekspertizę nei jam nei kitai proceso šaliai nebuvo sudaryta galimybė užduoti ekspertams klausimų. Skiriant užduotį ekspertams dėl eismo įvykio kaltininko, ekspertams net nebuvo užduotas klausimas dėl kito eismo įvykio dalyvio veiksmų buvimo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kėlimu. Su ekspertizės aktu nebuvo supažindintas. Pažymi, jog jo vairavimo stažas yra nedidelis, o krovininį automobilį vairuoja nepilnus metus, todėl dėl įgūdžių stokos, automobilio kėbulo specifikos ir gabaritų, pradėdamas posūkio į kairę manevrą, nepamatė lenkiančio automobilio. Niekas nesigilino ir netyrė, kokiu greičiu važiavo automobilis „Hyundai“, kuris po susidūrimo dar nuvažiavo keliolika metrų iki kol sustojo šalikelėje. Kito automobilio vairuotoja nebandė išvengti susidūrimo, nestabdė, nekeitė važiavimo krypties, nebandė jo stovinčio apvažiuoti, nors kairėje eismo juosta buvo laisva, o taip pat šalia buvo tuščia stovėjimo aikštelė, vairuotoja nesignalizavo. Policijos pareigūnai visiškai netyrė versijos, kad lenkimo manevras galėjo būti pradėtas automobilio „Peugeot“ posūkio į kairę pradžios metu, t. y. kai abu transporto priemonių vairuotojai pradeda vykdyti manevrą vienu metu. Taip pat nurodo, jog policijos pareigūnai, pareiškėjo skundo, išsiųsto 2024 m. birželio 6 d., nagrinėjimą paskyrė 2024 m. liepos 4 d. kartu su administracinės medžiagos nagrinėjimu, tokiu būdu atimdami iš jo galimybę sumokėti pusę minimalios baudos.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2024 m. gegužės 16 d. ekspertizės akto Nr. 11K-174(24) nustatyta, kad įvykio metu automobiliu ‚Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant posūkio į kairę manevrą, jis priekiniu kairiuoju ratu ir jo aplinkoje esančiomis kėbulo detalėmis slystamai kontaktavo su kairiau jo važiavusio automobilio „Hyundai Santa Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniuoju šono priekinių durelių viduriu, toliau dešiniojo šono galinėmis durelėmis ir slenksčiu po jomis, galiniu dešiniuoju sparnu bei galiniu dešiniuoju ratu. Susidūrimo metu susidarė transporto priemonių apžiūros metu nustatyti sugadinimai. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo D. S. veiksmai – sukdamas į kairę nedavė kelio jį lenkusiam automobiliui „Hyundai Santa Fe“ ir atsitrenkė į pastarosios transporto priemonės dešinį šoną.

Į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, kuriems apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta. Prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir Institucijos atstovui (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 3 dalis, 639 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

D. S. skundžiamu nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad 2024 m. balandžio 23 d., 09:12 val., (duomenys neskelbtini)Jakų k., Klaipėdos r., vairuodamas transporto priemonę „Peugeot Boxer“, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukdamas į kairę neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nepraleido, tuo metu jį lenkiančio automobilio „Hyundai“ ir atsitrenkė į pastarosios transporto priemonės dešinįjį šoną.

ANK 417 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, 4) draudimą vairuotojams, transporto priemonei dalyvaujant viešajame eisme (išskyrus atvejus, kai transporto priemonė stovi), naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, išskyrus mobiliojo ryšio priemonių valdymą naudojant laisvų rankų įrangą, kai mobiliojo ryšio priemonė pritvirtinta specialiame laikiklyje, ar naudojant transporto priemonės įrangą, nesilaikymą.

KET 9 punktas nustato, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. KET 101 punkte nurodyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. O KET 136.1 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad nė vienas iš važiuojančių paskui jį vairuotojų nepradėjo jo lenkti.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos spręstina, kad Institucija, atlikdama tyrimą ir D. S. atžvilgiu priimdama jam nepalankų skundžiamą nutarimą, pareiškėjo D. S. kaltę iš esmės grindžia šiais rašytiniais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu, nuotraukomis ir vaizdo įrašu, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl techninio eismo įvykio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo rašytiniais paaiškinimais, eismo įvykio vietos schema, ekspertizės aktu bei kita rašytine bylos medžiaga.

Pareiškėjas tik iš dalies pripažįsta savo kaltę, padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, nurodydamas, kad jis važiavo 15-20 km/val. greičiu ir planavo įvažiuoti į kairėje pusėje esančią aikštelę. Įjungė kairiojo posūkio signalą, persirikiavo arčiau kelio vidurio, įsitikino, kad tai daruti saugu, pradėjo posūkio manevrą. Vos pradėjus sukti vairą į kairę, staiga pamatė šalia savo automobilio, už jo važiavusio automobilio „Hyundai“ priekį. Nurodo, kad automobilis „Hyundai“ viršijo leistiną greitį. 2024 m. gegužės 16 d. ekspertizės akte Nr. 11K-174 (24) konstatuota, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo D. S. veiksmai.

Teismas, išanalizavęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad D. S. padaryti KET 101 ir 136.1. punktų pažeidimai buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga bei turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais – apgadinti abu automobiliai. D. S. dėl neatsargumo padarytų minėtų KET reikalavimų pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai neatsitiktiniai. Jeigu D. S. būtų tinkamai įvertinęs situaciją ir nebūtų pažeidęs KET nustatytų reikalavimų, jis būtų išvengęs susidūrimo su „Hyundai“ automobiliu ir eismo įvykis su kilusiais padariniais, nebūtų įvykęs.

Pagal ANK 610 straipsnio 1 dalį, administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos. Per ANK 610 straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą sumokėjus administraciniame nurodyme nustatytą baudą, laikoma, kad administracinis nurodymas įvykdytas ir administracinio nusižengimo teisena pasibaigia, o administracinis nurodymas yra neskundžiamas. Todėl D. S. prašymas palikti galioti administracinį nurodymą, atmestinas.

Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialioje dalyje, sudėtis. Nagrinėjamu atveju byloje esantys ir Institucijos ištirti bei teismo dar kartą patikrinti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad D. S. padaryta veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo nėra pagrindo. Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti bylą ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Institucija, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes. Skundžiamu nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 60 Eur bauda individualizuota tinkamai, nėra aiškiai per griežta, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7950-2024 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.

Nukentėjusiosios V. Ž. atstovas advokatas G. Daugėla su atsiliepimu pateikė prašymą dėl proceso (atstovavimo) išlaidų atlyginimo. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šiuo atveju nukentėjusioji V. Ž. turėjo 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kadangi nutarimu kaltu pripažintas buvo D. S., teismui atmetus jo skundą, V. Ž. priteistina turėta išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

D. S. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų skyriaus 2024 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-7950-2024 (ROIK (duomenys neskelbtini)), palikti nepakeistą.

Iš D. S. priteisti 200 Eur proceso išlaidų V. Ž. advokato paslaugoms apmokėti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.