Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio, Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Rimondui Kuzminui, atsakovo Muitinės departamento prie Finansų ministerijos atstovui Gintarui Pakalniškiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltspeda International“ skundą dėl sprendimų panaikinimo, atsakovas Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno teritorinė muitinė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė (UAB) „Baltspeda International“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, prašydama panaikinti Kauno teritorinės muitinės (toliau - Kauno TM) 2009 02 19 sprendimą Nr. 9KM18021, Muitinės departamento (toliau - MD) 2010 02 03 sprendimą Nr. 1A-4.13-59 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 04 01 sprendimą Nr. S-98 (7-54/2010).

Paaiškina, kad pareiškėjas gavo Kauno TM 2009 02 19 sprendimą 9KM18021, kurio pagrindas - Kauno TM atliktas tyrimas dėl nebaigtos Bendrijos/bendrosios procedūros, įformintos naudojantis Naujosios kompiuterizuotos tranzito sistemos priemonėmis (tranzito lydinčio dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 05 28). Šiai tranzito procedūrai Kauno TM Kauno „Centro“ krovinių poste (LTKR1000) buvo deklaruotas lengvasis automobilis „BMW 540“ K/NR (duomenys neskelbtini). Procedūros vykdytojas – pareiškėjas. Muitinio tranzito procedūros įvykdymui buvo pateikta UAB DK „Lamantinas“ vienkartinė 2008 05 28 garantija (duomenys neskelbtini), prekių paskirties įstaiga – Dorohusk OC (PL).

Pareiškėjas skundė sprendimą, su skundu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Bendrijos/bendroji procedūra yra užbaigta. Tačiau MD sprendimu pareiškėjo skundas nebuvo tenkinamas, nes MD rėmėsi 2008 09 25 Lenkijos muitinės atsakymu.

Su sprendimais pareiškėjas nesutinka.

Paaiškina, kad automobilis buvo skirtas išgabenimui iš Lietuvos Respublikos, tačiau tretieji asmenys galimai pažeidė verslo susitarimus, todėl pareiškėjas savo jėgomis bando surinkti papildomus įrodymus, patvirtinančius tranzito procedūros tinkamą užbaigimą.

Pareiškėjas Mokestinių ginčų komisijai pateikė deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) su originaliais spaudais. Tai yra pagrindas pakartotinai kreiptis į Lenkijos muitinę bei atlikti papildomą tyrimą. Taip pat mano, kad muitinės įstaiga privalėjo išsiųsti užklausimą Ukrainos muitinės tarnybai dėl informacijos apie minėto tranzito procedūros užbaigimą, nes prekė buvo skirta išgabenimui į Ukrainą.

Teismo posėdyje atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad muitinė be pagrindo atsisakė kreiptis į Ukrainos valstybines įstaigas, kadangi Kauno teritorinės muitinės 2009 02 19 sprendime yra konstatuojama, kad pagal 2008 05 28 pažymą-sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis buvo parduotas į Ukrainą. Mano, kad tokia pažyma-sąskaita yra pakankamas pagrindas kreiptis į Ukrainos institucijas tam, kad būtų nustatyta, ar automobilis yra patekęs į Ukrainą. 2010 10 25 teismo posėdyje rėmėsi Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio nuostatomis ir paaiškino, kad įrodymu gali būti ne tik muitinės įstaigos išduotas dokumentas, bet ir trečiosios šalies kokios nors kitos valstybės institucijos išduotas dokumentas. Šiuo atveju tai galėtų būti dokumentas, kuris patvirtintų, kad automobilis yra įregistruotas Ukrainoje. Pareiškėjas tokio dokumento gauti negali, todėl jį išreikalauti privalo muitinė.

Remiasi 1992 10 12 Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 96 str. 1 d., 204 str. 2 d., 3 d.

Paaiškina, kad pareiškėjas Kauno TM muitinės krovinių poste „Centras“ Bendrijos/ bendrosios tranzito procedūrai įformino T1 procedūrą pagal Lydintį dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) lengvajam automobiliui „BMW 540“, įsipareigodama pristatyti automobilį į paskirties įstaigą – Dorohusk OC (Lenkija) iki 2008 06 05 (deklaracijos 53 ir D langeliai). Kauno TM per nustatytą laiką negavusi patvirtinimo iš paskirties įstaigos, kad automobilis buvo pateiktas, atliko tyrimą. Dokumentų, įrodančių, kad Bendrijos/bendroji tranzito procedūra buvo užbaigta, procedūros vykdytojas UAB „Baltspeda International“, muitinei nepateikė.

Remiasi Bendrijos muitinės kodekso 29 str. 1 d., 32 ir 33 str.

Kauno TM 2009 01 23 raštu Nr. 1B-19.6-29-1345 įpareigojo pareiškėją pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, pagrindžiančius importuoto automobilio „BMW 540“ muitinę vertę ir jos elementus, tačiau bendrovė dokumentų nepateikė.

Atmetus sandorio vertės metodą ir parenkant prekių vertinimui kitą muitinio įvertinimo metodą, privaloma vadovautis Bendrijos muitinės kodekso 30 straipsniu.

Kauno TM 2009 02 19 sprendime visiškai pagrindė, kodėl automobiliui netaikyti prekių muitinio įvertinimo metodai, numatyti Bendrijos muitinės kodekso 30 str. 2 d., pagrįstai pareiškėjo importuoto automobilio muitinę vertę nustatė, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d., naudodama atitinkamų markių ir modelių naudotų automobilių importo kainas pagal žinyną (katalogą) „Automobilių importo kainos“ (balandis-birželis, 2008 m.).

Paaiškina, kad 2008 07 28 procedūros vykdytojas kaip įrodymą muitinei pateikė T1 deklaracijos MRN Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją. Pateiktas įrodymas neatitiko Bendrojo tranzito konvencijos 1 priedo 39 straipsnio 2 ir 3 dalyse bei Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 365 str. 2 ir 3 d. reikalavimų, todėl 2008 08 05 raštu Nr. 1B-18.11-7-15501 išsiųsta Tyrimo užklausa TC20 Lenkijos muitinei dėl informacijos apie tranzito procedūros užbaigimą paskirties įstaigoje patikrinimo. Buvo gautas 2008 09 25 Lenkijos muitinės atsakymas, kad prekių siunta nei atitinkamas dokumentas paskirties šalyje nebuvo pateikti ir informacijos apie tai gauti neįmanoma. Taigi, iš Lenkijos muitinės gautas aiškus ir vienareikšmis atsakymas, kad tranzito procedūra nėra užbaigta. Dėl to nėra pagrindo siųsti į Lenkiją deklaracijos originalą, nes atsakymas dėl to paties dokumento jau yra gautas. Mokestinių ginčų komisijos sprendime pagrįstai pažymėta, kad pareiškėjo pateiktas įrodymas nėra tinkamas.

Paaiškina, kad nėra pagrindo kreiptis į Ukrainos muitinę, nes pareiškėjas nei Lietuvos muitinei, nei Mokestinių ginčų komisijai nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo automobilis būtų įvežtas į Ukrainos teritoriją.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundo netenkinti. Teismo posėdyje 2010 10 25 papildomai paaiškino, kad byloje esanti Pažyma-sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) tėra tik automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Tuo tarpu įrodyti šioje byloje reikšmingas aplinkybes privalo pareiškėjas, kadangi jis buvo procedūros vykdytojas, todėl privalo pateikti dokumentą, įrodantį šios procedūros užbaigimą.

Neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamoms prekėms įformintos muitinės procedūros taikymu, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. a punktu, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 14 str. 13 d., 15 str. 15 d., atsiranda importo skola muitinei.

Dėl skunde nurodomų motyvų pagrįstumo paaiškina, kad neįvykdžius prievolių, nustatytų Bendrijos muitinės kodekse, skolininku laikomas muitinės procedūros vykdytojas, šiuo atveju pareiškėjas, todėl pareiškėjo paaiškinimai dėl galimos trečiųjų asmenų kaltės yra nepagrįsti.

Remiasi Europos Komisijos Reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitų kodeksą, įgyvendinimo nuostatų (toliau – Įgyvendinimo nuostatos) 450a str., 365 str. 1 d., 2 d., 3 d. Teigia, kad pagal nurodytą teisinį reglamentavimą Bendrijos muitinės procedūra laikoma užbaigta, jei vykdytojas muitinei pateikia dokumentą, išduotą trečioje šalyje, patvirtinantį, kad prekės pateiktos muitinės sankcionuotam veiksmui, arba prekes identifikuojančio tokio dokumento kopiją ar fotokopiją. Jų tikrumą turi patvirtinti dokumentų originalus patvirtinusi institucija arba vienos iš valstybių narių institucija. Paaiškina, kad tranzito procedūra laikoma baigta, kai prekės ar atitinkami dokumentai pateikiami paskirties muitinės įstaigai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 11 09 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-14-1819/2006 (2007 m. Administracinių bylų praktika, Nr. 10).

Remiasi Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. ir teigia, kad muitinė tinkamai įvertino pareiškėjo pateiktus įrodymus.

Nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytų delspinigių ir baudų skaičiavimo nepagrįstumu. Vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 1 p., 97 str. 1 ir 4 d., 98, 99 str., 139 str. 1 d.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, gautas prašymas nagrinėti bylą Kauno TM atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkinamas.

Nustatyta, kad pareiškėjas ginčija sprendimus, priimtus mokestinio ginčo metu.

Muitinės departamentas patvirtino Kauno TM 2009 02 19 sprendimą Nr. 9KM18021, kuriuo pareiškėjai įregistruota 2230 Lt muito mokestis, 4415 Lt pridėtinės vertės mokestis (PVM), 457 PVM delspinigiai, 665 Lt bauda.

Mokesčiai apskaičiuoti remiantis Kauno TM 2009 02 19 sprendimu Nr. 9KM18021. Šiuo sprendimu ir bylos medžiaga nustatyta, kad 2008 05 28 Kauno TM krovinių poste „Centras“ buvo įforminta T1 procedūra pagal lydintį dokumentą MRN (duomenys neskelbtini) (b. l. 63-64). Deklaruota prekė yra lengvasis automobilis „BMW 540“, (duomenys neskelbtini), kuris buvo reeksportuojamas pagal BAD (duomenys neskelbtini) (2008 05 28) (b. l. 68) po laikino įvežimo perdirbti procedūros IM BAD (duomenys neskelbtini) (2008 05 23) (b. l. 73-74). Muitinio tranzito procedūros vykdytojas yra UAB „Baltspeda International“. Tranzito procedūros užbaigimo terminas – iki 2008 06 05 (b. l. 63). Paskirties muitinės postas – Dorohusk OC postas (Lenkija) (b. l. 63). Pasibaigus išvykimo įstaigos nustatytam prekių pristatymo į paskirties įstaigą terminui ir negavus elektroninio pranešimo (duomenys neskelbtini), patvirtinančio prekių atvykimą į paskirties įstaigą, ir elektroninio pranešimo (duomenys neskelbtini) apie tikrinimo rezultatus paskirties įstaigoje, Muitinės departamento nustatyta tvarka 2008 06 13 išsiųstas pranešimas Nr. 1B-18.11-7-11663 procedūros vykdytojui (pareiškėjui) ir 2008 06 17 pranešimas Nr. 1B-18.11-7-11917 garantui (UAB DK „Lamantinas“), informuojant apie tranzito procedūros neužbaigimą.

Nustatyta, kad procedūros vykdytojas 2008 07 28 muitinei pateikė lydinčio dokumento (duomenys neskelbtini) kopiją su Lenkijos muitinės Dorohusko posto neoriginaliu spaudu (b. l. 43, 84). Kauno TM nustatė, kad toks dokumentas neatitiko Bendrojo tranzito konvencijos I priedo 39 straipsnio 2 ir 3 dalių bei Bendrijos muitų kodekso reikalavimų. Kauno TM ėmėsi priemonių gauti informaciją apie pateiktą dokumentą ir 2008 09 25 gavo Lenkijos muitinės atsakymą, kad nei prekių siunta nei minėtas dokumentas paskirties šalyje nebuvo pateikti (b. l. 45-55). Bylą nagrinėjant Mokestinių ginčų komisijoje pareiškėjas pateikė deklaraciją MRN (duomenys neskelbtini) (MGK byla, l. 4) su originaliais spaudais, kadangi prieš tai pareiškėjui buvo nurodoma, kad pareiškėjas pateikė tranzito deklaracijos kopiją su neoriginaliu Lenkijos muitinės spaudu (Kauno TM 2009 01 07 raštas pareiškėjui, b. l. 94). Iš pareiškėjo pateikto tranzito deklaracijos originalo akivaizdu, kad antspaudai panašūs į originalius, tačiau tranzito deklaracijoje nėra parašų. Pareiškėjas mano, kad pateikta tranzito deklaracija su antspaudais yra pagrindas pakartotinai kreiptis į Lenkijos muitinę bei atlikti papildomą tyrimą. Muitinės įstaigos laikosi nuomonės, kad Lenkijos kompetentingų įstaigų atsakymas tuo klausimu yra išsamus ir abejonių nekeliantis. Su muitinės įstaigų argumentais teismas sutinka, kadangi Lenkijos muitinės tarnyba aiškiai atsakė dėl tranzito deklaracijos (duomenys neskelbtini) ir dėl automobilio BMW (b. l. 114, vertimas) – tranzito deklaracija nepateko į atitinkamą Lenkijos muitinės sistemą, o automobilis nekirto sienos. Pareiškėjo pateiktas deklaracijos originalas yra be parašų ir atsakingų pareigūnų įrašų, be to, pateiktas dokumentas su panašiais į originalius antspaudais iš esmės yra toks pats, kaip ir pirmiau pateikta kopija. Taigi šiuo atveju iš esmės niekas nepasikeitė. Lenkijos kompetentingų įstaigų atsakymas vis tiek leidžia padaryti išvadą, kad toks dokumentas ir tokia prekė nebuvo pateikti Lenkijos muitinei.

Iš pareiškėjo skundo argumentų darytina išvada, kad pareiškėjas neginčija muitinės įstaigų sprendimų tuo aspektu, kad automobilio muitinei vertei nustatyti nebuvo taikytas sandorio vertės metodas, bet prekės muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 31 str. 1 d. nuostatomis (pagrįstas negalimumas prekės muitinę vertę nustatyti vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 30 str. numatytais būdais). Muitinė vertė nustatyta taikant Automobilių žinyne (kataloge) paskelbtas automobilių importo kainas. Importuoto automobilio muitinė vertė nustatyta tinkamai ir ši vertė yra 22 300,00 Lt. Pareiškėjas neteikė įrodymų ar argumentų, kuriais ši vertė būtų ginčijama. Sandorio vertė netaikyta būtent dėl to, kad nagrinėjamu atveju nebuvo Bendrijos muitinės kodekso 29 str. nurodyto pardavimo eksportui į Bendrijos muitų teritoriją sandorio, todėl buvo nuspręsta, kad nėra ir tokio sandorio vertės. Pareiškėjas skundžiamus aktus ginčija kitais pagrindais.

Pareiškėjo atstovas savo poziciją grindžia tuo, kad Kauno TM 2009 02 19 sprendime yra remiamasi 2008 05 28 pažyma sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kuri, pareiškėjo manymu, patvirtina, kad automobilis „BMW 540“ buvo parduotas į Ukrainą, t. y. neparduotas eksportui į Bendrijos muitų teritoriją, ir per Lietuvos teritoriją gabentas tranzitu pagal T1 dokumentą MRN Nr. (duomenys neskelbtini) (2008 05 28). Pareiškėjo manymu, tokia pažyma gali būti oficialiu pagrindu kreiptis į Ukrainos kompetentingas institucijas, prašant informacijos, patvirtinančios, kad automobilis pateko į Ukrainos teritoriją. Paaiškina, kad privati bendrovė tokios informacijos gauti negali. Teismo posėdyje atstovas aiškino, kad muitinė gali kreiptis į Ukrainos valstybines įstaigas, kurios užsiima automobilių registracija, ir gauti informaciją, ar toks automobilis buvo įregistruotas Ukrainoje.

Šie pareiškėjo argumentai vertintini atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, t. y. įvertinant, kieno pareiga šiuo atveju yra teikti įrodymus apie tranzito procedūros užbaigimą. Bendrijos muitinės kodekso 96 str. 1 d. nustatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako jos vykdytojas, punkte (b) pasakyta, kad procedūros vykdytojas atsako už nuostatų, susijusių su bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Pareiškėjas neneigia, kad jis šiuo atveju yra muitinės tranzito procedūros vykdytojas, tą aplinkybę patvirtina ir pirmiau paminėti dokumentai. Taip pat pirmiau aprašyta dokumentų bei kitų byloje esančių dokumentų seka patvirtina, kad įrodymų apie tranzito procedūros užbaigimą prekei automobiliui „BMW 540“ nėra, muitinė pareiškėjui nurodė pateikti tokius dokumentus, tačiau pareiškėjas yra pateikęs tik netinkamą deklaraciją, kurios nepripažino Lenkijos kompetentingos įstaigos. Esant tokiai situacijai muitinė vadovavosi Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. (a) punktu ir įregistravo pareiškėjui importo skolą. Šiuo atveju pareiškėjas dėl įrodymų rinkimo vadovaujasi Įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnio nuostatomis, taip pat šia teisės norma vadovaujasi ir muitinė. Įgyvendinimo nuostatų 365 straipsnis numato taip: „1. Jeigu iki termino, per kurį prekės privalo būti pateiktos paskirties įstaigai, išvykimo valstybės narės muitinė negauna pranešimo apie atvykimo patvirtinimą arba jeigu per šešias dienas nuo pranešimo apie atvykimo patvirtinimą gavimo negauna pranešimo apie tikrinimo rezultatus, ši muitinė svarsto galimybę pradėti tyrimo procedūrą, siekdama gauti informaciją, kuri yra būtina norint pripažinti procedūrą įvykdyta, arba kai neįmanoma:

- nustatyti muitinę, atsakingą už išieškojimą.

2. Tyrimo procedūra pradedama ne vėliau kaip po septynių dienų, suėjus vienam iš 1 dalyje nurodytų terminų, išskyrus išimtinius atvejus, kuriuos tarpusavio sutarimu apibrėžia valstybės narės. Jeigu muitinė anksčiau gauna informaciją apie tai, kad tranzito procedūra neužbaigta, arba turi pagrindo manyti, kad taip gali būti, ji nedelsdama pradeda tyrimo procedūrą.

3. Jeigu išvykimo valstybės narės muitinė gauna tik pranešimą apie atvykimo patvirtinimą, ji pradeda tyrimo procedūrą, prašydama paskirties įstaigos, atsiuntusios pranešimą apie atvykimo patvirtinimą, atsiųsti pranešimą apie tikrinimo rezultatus.

4. Jei išvykimo valstybės narės muitinė negauna pranešimo apie atvykimo patvirtinimą, ji pradeda tyrimo procedūrą ir prašo vykdytojo arba paskirties įstaigos, jei paskirties vietoje turima pakankamai informacijos tyrimui pradėti, pateikti procedūrai užbaigti reikalingą informaciją. Jeigu operacijos negalima pripažinti įvykdyta, vykdytojas informaciją, kuri būtina procedūrai užbaigti, paskirties įstaigai privalo pateikti ne vėliau kaip dvidešimt aštuntą dieną nuo tyrimo procedūros pradžios.

5. Paskirties įstaiga ir vykdytojas turi atsakyti į 4 dalyje nurodytą prašymą per dvidešimt aštuonias dienas. Jeigu per šį laikotarpį vykdytojas pateikia pakankamai informacijos, išvykimo valstybės narės muitinė turi atsižvelgti į šią informaciją arba užbaigti procedūrą, jei tai įmanoma remiantis pateikta informacija.

6. Jei vykdytojo pateiktos informacijos nepakanka procedūrai užbaigti, tačiau, išvykimo valstybės narės muitinės nuomone, jos pakanka tyrimo procedūrai tęsti, atitinkamai muitinės įstaigai turi būti nedelsiant pateiktas prašymas.

7. Jeigu atliekant tyrimą nustatoma, kad tranzito procedūra užbaigta be pažeidimų, išvykimo valstybės narės muitinė užbaigia procedūra ir apie tai nedelsdama praneša vykdytojui bei tam tikrais atvejais visoms muitinėms, galėjusioms taikyti skolos išieškojimo procedūrą pagal Kodekso 217–232 straipsnius."

Iš nurodytos normos turinio galima daryti išvadą, kad tik procedūros vykdytojui nustatyta pareiga teikti įrodymus apie tranzito procedūros užbaigimą paskirties muitinėje. Šiuo atveju muitinė jau prašė atitinkamos Lenkijos įstaigos pateikti informaciją apie procedūros užbaigimą, gavo išsamų atsakymą, kuris patvirtino, kad vykdytojas procedūros neužbaigė, automobilis Lenkijos - Ukrainos sienos nekirto, todėl muitinė savo pareigą įvykdė. Tik vykdytojui pateikus pakankamai informacijos, išvykimo valstybės muitinė turi atsižvelgti į šią informaciją ir laikyti tranzito procedūrą užbaigta tinkamai. Šiuo atveju pateikta tik automobilio pirkimo-pardavimo sandorį patvirtinanti pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), o ši pažyma buvo žinoma ir iki to momento, kai muitinė sužinojo, kad nėra informacijos apie procedūros užbaigimą. Sandoris sudarytas Lietuvoje. Žinant, kad automobilis eksportuotas iš JAV (b. l. 73), kad jam pradėta forminti T1 procedūra, tai šis sandoris patvirtino tik tai, kad prekė Lietuvoje neturėjo likti, taip pat, kad prekė nebuvo numatyta toliau parduoti Bendrijos muitų teritorijoje. Tačiau šis sandoris nėra dokumentas ar informacija, kuri patvirtintų tinkamą tranzito procedūros užbaigimą. Pareiškėjas kaip vieną iš skundo motyvacinių argumentų nurodo tai, kad muitinės įstaigos Lietuvoje ne viską atliko, todėl turi būti įpareigotos kreiptis į Ukrainos vidaus reikalų valstybės institucijas (miliciją) ir gauti informaciją apie automobilio registraciją Ukrainoje. Tačiau minėtas Įgyvendinimo nuostatų 365 str. numato tik muitinės teisę kreiptis į kitos valstybės muitinės įstaigą, o ne pareigą, ir ne pareigą kreiptis į bet kokias kitos valstybės institucijas (365 str. 6 d.). Be to, šiuo atveju gavus atitinkamą atsakymą iš Lenkijos muitinės, muitinės įstaigoms Lietuvoje iš viso nebuvo pagrindo manyti, kad pareiškėjo pateiktos informacijos pakanka tyrimo procedūrą tęsti ir muitinė pagrįstai įregistravo skolos muitinei atsiradimą.

Pareiškėjas neginčija mokesčių apskaičiavimo teisingumo, todėl plačiau šiuo klausimu teismas nepasisako. Mokesčių apskaičiavimas išsamiai pagrindžiamas Kauno TM 2009 02 19 sprendime Nr. 9KM18021. Taip pat nurodyta, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 1 p., 97 str. 1 ir 4 d., 98, 99 str. nuostatomis skaičiuotini delspinigiai, skirta 10 procentų dydžio bauda. Pareiškėjas delspinigius ir baudą ginčija tik tuo pagrindu, kad, pareiškėjo manymu, pati mokestinė prievolė nustatyta nepagrįstai. Importo skola muitinei atsiranda kaip tai numato Bendrijos muitinės kodekso 204 str. 1 d. (a) punktas, t. y. neįvykdžius bent vienos iš prievolių, susijusių su importo muitais apmokestinamų prekių laikinuoju saugojimu arba su joms įformintos muitinės procedūros taikymu. Pareiškėjas kaip importo procedūros vykdytojas muitinei nepateikė prašomų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo kaip šios procedūros vykdytojo tinkamą prievolių vykdymą, todėl skola muitinei nustatyta pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimai teismui netenkinami. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Mokestinių ginčų komisija 2010 04 01 sprendimu pagrįstai paliko nenagrinėtu pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Muitinės departamentą pateikti užklausą. Šis sprendimas yra tinkamai pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str. kolegija

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Baltspeda International“ skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.