Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudžiamoji byla Nr. 1A–385/2011

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas Procesinio sprendimo kategorija:

2.5.20.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. kovo 7 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo A. T. skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutarties, kuria išnagrinėtas Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriaus teikimas dėl A. T. laisvės atėmimo bausmės ir pataisos įstaigos rūšies nustatymo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. T. nuteistas Norvegijos Karalystės Bergeno apygardos teismo 2003-08-22 nuosprendžiu už Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 2 § cf. 1 § bei Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 2 § cf. 1 § ir 2 § pažeidimą (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) ir, remiantis Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 62 str. 1 §, jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės išskaičiuotos 352 kardomojo kalinimo dienos. Vadovaujantis cf. Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 34 str. cf. 37d str., iš A. T. visuomenės naudai konfiskuota 100 000 Norvegijos kronų.

A. T. taip pat nuteistas Norvegijos Karalystės Bergeno apygardos teismo 2008-10-31 nuosprendžiu už Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1§ ir 3 § 1 sakinio, cf. 5 § pažeidimus (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) bei, remiantis Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 62 str. 1 §, jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Iš bausmės išskaičiuotos 432 kardomojo kalinimo dienos, cf. Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 60 str. 1 §.

Bausmės pradžia - 2002-09-14, pabaiga – 2018-06-28 (įsk. 78 d.).

Nuteistasis nuo 2010-10-14 atlieka bausmę Lukiškių tardymo-izoliatoriuje kalėjime.

Nuteistasis A. T. skundu nesutinka su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-02-09 nutartimi. Pasak nuteistojo, 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos (toliau – Konvencija) 10 ir 11 str. įtvirtina bausmės tęstinumo nuostatas, įpareigojančias valstybę, kurioje bus atliekama bausmė, suderinti su vykdančios bausmę valstybės įstatymais tokią bausmę ar priemonę, kuri savo esme kiek įmanoma atitiktų nuteisimo metu paskirtą bausmę. Konvencijos normos draudžia pabloginti nuteistojo teisinę padėtį, atsitiktinai nesusieti bausmės minimalia sankcija, numatyta valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose už padarytą ar padarytus nusikaltimus. Taip pat bausmė negali pasunkėti, pailgėti ir viršyti valstybės, kurioje atliekama bausmė, įstatymuose numatyto maksimumo. Nurodo, kad Norvegijos karalystės teismo 2004-09-17 ir 2009-06-11 nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo subendrintos ir jam buvo užtikrinta teisė būti paleistam po 2/3 bausmės atlikimo laiko. Tačiau teismo skundžiama nutartimi jam paskirtos bausmės pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. buvo sudėtos, taip apsunkinant jo galimybes būti paleistam anksčiau laiko ir pažeidžiant Konvencijos 10 ir 11 str. Teigia, kad būtina atsižvelgti į tai, jog jis jau yra atlikęs daugiau negu pusę jam paskirtos bausmės. Be to, prašo taikyti jo atžvilgiu 2004 m. priimtą amnestijos aktą, kadangi jis bausmę atlieka nuo 2002-09-14.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. T. skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 365 str. 2 d. nuostatas Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje numatytais atvejais užsienio valstybės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę suderina su Lietuvos Respublikos baudžiamųjų ir bausmių vykdymo įstatymų reikalavimais bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu BPK 362 str. nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš teismui pateiktos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo administracijos teikimo ir asmens bylos medžiagos, A. T. buvo nuteistas Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2004-09-17 nuosprendžiu už Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 § ir 2 §, cf. 5 § pažeidimą bei už pažeidimus, kurių atžvilgiu Norvegijos Karalystės Bergeno apygardos teismas 2003-08-22 priėmė galutinį ir vykdytiną sprendimą, ir jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Į nuteistojo bausmės laiką įskaitytas 845 dienų kardomojo kalinimo laikas A. T. taip pat nuteistas Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2009-06-11 nuosprendžiu už Bendrojo civilinio baudžiamojo kodekso 162 str. 1 § ir 3 § 1 sakinio, cf. 5 §, 162 str. 1 § ir 2 §, cf. 5 § pažeidimą, ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Į nuteistojo bausmės laiką įskaitytas 828 dienų kardomojo kalinimo laikas. Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinis teismas paskyrė A. T. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 16 metų.

Remiantis Konvencija, A. T. perduotas atlikti bausmę iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką. Vadovaujantis Konvencijos 9 str. 3 d., nuteistajam nustatytinas laisvės atėmimo bausmės laikas ir įkalinimo įstaigos rūšis pagal Lietuvos Respublikos kodekso atitinkamus straipsnius. Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, nusikaltimai, už kuriuos pareiškėjas buvo nuteistas Norvegijos Karalystėje atitinka Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d., kurios sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų. Atsižvelgiant į laisvės atėmimo bausmės dydžius, nurodytus Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. sankcijoje, į tai, kad Norvegijos Karalystės Gulating apeliacinio teismo 2004-09-17 ir 2009-06-11 nuosprendžiais A. T. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausmėmis atitinkamai 9 ir 7 metams, jam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 16 metų, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam A. T. pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 3 d. nustatė laisvės atėmimo bausmes atitinkamai 9 ir 7 metams ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 4 d., paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 16 metų, ją atliekant pataisos namuose, be to, į bausmės laiką įskaitė visą išbūtą kardomajame kalinime laiką. Taip pat pažymėtina, kad A. T. skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos BK 50 str. įtvirtintos nuostatos, kuri numato, jog jeigu skiriama bausmė pagal šio kodekso 64 str., kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, gali būti paskirta iki dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taigi, priešingai nei mano nuteistasis, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, jog jam paskirta bausmė prieštarauja Konvencijos nuostatoms. Be to, nors pagal Konvencijos 12 str. kiekviena šalis, vadovaudamasi savo Konstitucija ar kitais įstatymais, gali suteikti malonę, sušvelninti bausmę ar paskelbti amnestiją, tačiau šiuo atveju nėra jokių sąlygų bei išimtinių aplinkybių, kurioms esant A. T. būtų galima sušvelninti jam paskirtą bausmę, taip pat nenustatyta Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 ir 4 p. numatytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2004 metais nėra priėmęs amnestijos akto, o pagal 2002-11-07 priimto Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 8 str. amnestija netaikoma asmenims, nuteistiems už neteisėtą psichotropinių ar narkotinių medžiagų gaminimą, įsigijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą. Taigi pastaroji amnestija netaikytina A. T. atžvilgiu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. T. skundą atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.