Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Rūtos Pečkaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs savo gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas, paskutinis teistumas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri turi būti įvykdyta per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. smurtavo artimoje aplinkoje, o būtent: jis, 2024 m. birželio 16 d., apie 12.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.57 ‰ girtumo laipsnis), panaudojo fizinį smurtą prieš savo artimą giminaitį, t. y. ranka sugriebė savo motinai J. K. už dešinės rankos 5-ojo piršto (mažylio) ir jį užsuko, po ko paėmė nuo stalo gulintį pieštuką ir juo trenkė J. K. į kaklo kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. K. savo kaltę pilnai pripažino. Nurodė, kad gyvena ir dirba pažymoje nurodytu adresu. Pas narkologą, psichologą įskaitoje nėra įrašytas. 2024 m. birželio 16 d., apie 12.00 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (pripūtė virš 2 promilių), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą J. K. Tą dieną išgėrinėjo namie, gėrė vienas, alų, išgėrė apie 2-3 litrus. Dėl ko įvyko konfliktas, neprisimena, bet žodinio konflikto metu ranka sugriebė savo motinai J. K. už dešinės rankos 5-ojo piršto ir jį sužeidė, po ko paėmė nuo stalo pieštuką ir juo trenkė į kaklo kairę pusę. Kodėl taip padarė, nežino, buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Savo veiksmų negali pateisinti. Jo tėvas J. K. matė visą įvykį, bandė apginti motiną. Mama iškvietė policiją. Kol važiavo policijos pareigūnai, jis išėjo iš namų, buvo prie laiptines, atvykę pareigūnai davė jam prasipūsti ir įteikė šaukimą. Labai gailisi dėl įvykusio. Jam gėda. Motinos atsiprašė, ji jam atleido.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nukentėjusioji J. K. nurodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo vyru J. K., sūnumi V. B. ir sūnumi A. K. Jos sūnus A. K. taip pat nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jame beveik nebūna ir paskutinius 3 mėnesius gyvena su jais. A. K. turi priklausomybę nuo alkoholio, todėl elgiasi agresyviai ir ne vieną kartą yra smurtavęs prieš ją. Dėl jos sūnaus A. K. veiksmų ji jau kreipėsi į policiją ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau tyrimo metu jie susitaikė. 2024 m. birželio 16 d. jos sūnus A. K. buvo pas ją namuose ir vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Jos žiniomis A. K. išgėrė apie 200 ml. degtinės, kadangi jis alkoholį vartojo tame pačiame kambaryje, kur sėdėjo ir ji su V. B. Apie 12:10 val. A. K. pabaigęs vartoti alkoholinius gėrimus nuėjo į koridorių, paėmė jos telefoną ir vėl grįžo į kambarį. Tuo pačiu momentu į kambarį atėjo ir jos vyras J. K., kuris sūnui A. K. liepė grąžinti motinai telefoną. A. K. iškart agresyviai sureagavo ir pasakė, kad jo negrąžins, todėl ji priėjo prie jo ir taip pat pasakė jam, kad jis grąžintų jos telefoną, tačiau A. K. išmėtė jį į koridorių. Tuo metu, kai A. K. numetė jai priklausantį telefoną, jis stovėjo prie pat jos ir buvo agresyviai nusiteikęs, todėl ji jį nustūmė, kadangi pagalvojo, kad jis gali smurtauti. Po to laiko, kai ji jį pastūmė, A. K. sugriebė su savo ranka jai už dešinės rankos 5-ojo piršto (mažylio) ir jį užsuko, taip sukeldamas fizinį skausmą. Nuo skausmo ji pradėjo rėkti ir kambaryje buvęs jos sūnus V. B. ir J. K. iškart pribėgo prie A. K., nustūmė jį nuo jos, kad jis toliau nesmurtautų, tačiau A. K. griebė nuo stalo buvusį pieštuką, su kuriuo trenkė jai į kaklo kairę pusę, taip palikdamas žaizdą bei sukeldamas fizinį skausmą. Nuo suduoto jai smūgio pieštuku, šis lūžo per pusę. Kadangi A. K. tik labiau agresyvėjo, jos sūnus V. B. ir vyras J. K. parvertė jį ant lovos ir laikė, kad jis apsiramintų, o ji paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kai A. K. išgirdo, kad ji kviečia policiją, šis iškart pradėjo atsiprašinėti ir prašyt, kad jį paleistų. Ji pasakė sūnui V. B. ir vyrui J. K., kad paleistų jį, tačiau A. K. tik atsistojęs iškart apsirengę ir kažkur išėjo nesulaukęs policijos. Kur A. K. gali būti, ji nežino, tačiau įtaria, kad jis galėjo nueiti į savo nuomojamą butą. Dėl jos sūnaus veiksmų ji patyrė fizinį skausmą. Į jai paskirtą užduoti atlikti objektų tyrimą ji nevyks, civilinio ieškinio nereikš.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. B. parodė, gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo mama J. K., patėviu J. K. ir broliu A. K. Jo brolis A. K. taip pat nuomojasi butą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jame beveik nebūna ir paskutinius 3 mėnesius gyvena su jais. A. K. turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams, juos vartoja dažniausiai savaitgaliais, tačiau pasitaiko, kad vartoja ir darbo dienomis. Jo broliui pavartojus alkoholinių gėrimų, šis tampa agresyvus, konfliktuoja su savo tėvu bei motina, ne vieną kartą yra smurtavęs prieš juos. Su juo jo brolis nekonfliktuoja ir nesmurtauja. 2024 m. birželio 16 d., apie 12.10 val., jis sėdėjo kambaryje kartu su savo mama ir broliu. Jie su mama žiūrėjo televizorių, o brolis vartojo alkoholinius gėrimus, kiek jis matė, jis turėjo degtinės buteliuką 200 ml., kurį išgėrė vienas. Jo broliui išgėrus minėtą buteliuką, šis nuėjo į koridorių, paėmė mamos telefoną ir grįžo į kambarį. Ką būtent jo brolis darė su mamos telefonu, jis nežino, tačiau jis kažką maigė, po ko į kambarį atėjo patėvis ir pasakė mamai, kad brolis paėmė jos telefoną. Patėvis kartu su mama pradėjo sakyti broliui, kad jis grąžintų telefoną, tačiau brolis atsisakė jį atiduoti, nes jam reikėjo kažką užrašyti. Tuomet tarp brolio ir mamos kilo žodinis konfliktas, kurio metu brolis jai priklausantį telefoną metė į koridorių ant grindų. Kai brolis išmetė mamos telefoną, ši labai supyko ir pradėjo rėkti ant jo, po ko brolis sugriebė jai už rankos, už kurios būtent, jis nepastebėjo. Kai brolis sugriebė mamai už rankos, ši pradėjo rėkti iš skausmo, todėl jie su patėviu iškart pribėgo ir nustūmė brolį nuo mamos, tačiau brolis griebė ant stalo buvusį pieštuką ir su juo įdrėskė mamai kaklą. Nuo smūgio minėtas pieštukas lūžo per pusę, o ant mamos kaklo liko žaizda. Tuomet jie kartu su patėviu parvertė brolį ant lovos ir laikė, kad šis apsiramintų. Mama tuo metu paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Kai policija jau buvo iškviesta, jie su patėviu paleido jo brolį, tačiau šis iškart atsistojo, apsirengė ir išėjo nesulaukęs policijos.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. K. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. birželio 16 d. dirbo nuo 6:00 val. su Š. L., dirbančiu (duomenys neskelbtini). Gavo iš OVS iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, užėjo į butą, juos pasitiko pareiškėjos J. K. vyras. Namie buvo pareiškėja, jos vyras, J. ir jų kitas sūnus. Pasiklausus, kas atsitiko, J. K. nurodė, kad jos sūnus A. K. žodinio konflikto metu pradėjo prieš ją smurtauti. Moteriškė nurodė, kad sūnus pasiėmė jos mobilųjį telefoną, kuris kiek pamena, gulėjo koridoriuje. Kai vyko žodinis konfliktas dėl mobilaus telefono, J. K. vyras užėjo į kambarį ir pasakė, kad jos sūnus A. pasiėmė jį, po ko A. savo ranka sugriebė motinai J. K. už dešinės rankos 5-ojo piršto (mažylio) ir jį užsuko, taipogi užsiminė, kad jis paėmė nuo stalo gulintį pieštuką ir juo trenkė J. K. į kaklo kairę pusę, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. J. K. taipogi nurodė, kad tą dieną jos sūnus A. vartojo alkoholinius gėrimus, o po įvykio, kai išgirdo, kad kviečiama policija, išėjo iš namų. Nematyti, kad pirštas būtų išsuktas, ant kaklo buvo paraudimas, bet jokių stiprių sužalojimų ar mėlynių nesimatė. Moteriškės paklausė ar rašys pareiškimą, ji atsakė taip. Pasakė, kad pasiimtų dokumentą ir jos nuėjo link mašinos, kuri stovėjo prie laiptinės. Bepildant procesinius dokumentus J. K. pastebėjo, kad eina jos sūnus A. link namo rūsio, ji savo kolegai pasakė, kad sustabdytų A. K., po ko patikrino jo blaivumą ir įteikė šaukimą. Asmuo nesipriešino, neprieštaravo. Buvo neagresyvus, tačiau matėsi, kad labai neblaivus. J. K. buvo labai supykus ant savo sūnaus, nes tai ne pirmas kartas, kai jis taip elgiasi. Taipogi įteikė pareiškėjai atlikti objektų tyrimą, kiek atsimena ji pasakė, kad nevažiuos jo atlikti.

2024 m. birželio 16 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ties J. K. kairiąja veido dalimi, šiek tiek žemiau žandikaulio, netoli ausies, pastebima J formos brėžtinė žaizda. Taip pat virš dešinės plaštakos, ties 5-ojo, mažojo piršto pradžia, matomas nedidelis įbrėžimas. Pats pirštas yra šiek tiek sutinęs ir paraudęs. Kitų sužalojimų asmens apžiūros metu nebuvo pastebėta.

2024 m. birželio 17 d. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pacientės J. K. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta ligos istorijos Nr.: (duomenys neskelbtini), atvykimo data: 2024 m. birželio 17 d., 11.37. Nustatyta diagnozė - kitų riešo ir plaštakos dalių sumušimas. D. plaštakos sumušimas. Nusiskundimai: D. plaštakos V MCP skausmas, riboti judesiai. Objektyvi apžiūra: D. plaštakos v piršto patinimas, kiek riboti judesiai, be aiškių kraujosruvų, jutimai ir kraujotaka nesutrikę. Sužalojimo pobūdis: sumušimas, D. plaštakos sumušimas.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. K. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta visiškai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. K. 2024 m. birželio 16 d., apie 12.10 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,57 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su nukentėjusiąja J. K. metu tyčia ranka sugriebė J. K. už dešinės rankos 5-ojo piršto ir jį užsuko, po ko, paėmęs nuo stalo gulintį pieštuką juo trenkė J. K. į kairę kaklo pusę, sukeldamas jai fizinį skausmą. Tai įrodo paties kaltinamojo prisipažinimas, nukentėjusiosios J. K. paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai, kitų objektų bei asmens apžiūros protokolų duomenys, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašymas bei kiti byloje esantys rašytiniai dokumentai, kurie vieni kitus papildo ir iš esmės neprieštarauja tarpusavyje.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. K. paaiškinimus ir nustatytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kaltinamasis, tyčia sugriebdamas nukentėjusiajai už dešinės rankos 5-ojo piršto ir jį užsukdamas bei trenkdamas paimtu nuo stalo pieštuku į kaklo kairę pusę, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, bei kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajai ir jos sveikatai, ir nors jų galimai nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis). Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad A. K. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Iš pranešimo apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nustatyta, kad nukentėjusiajai J. K. pranešta apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis A. K. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad A. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir nusikalstama veika padaryta žala atlyginta (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – A. K. yra jauno, darbingo amžiaus, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą. Praeityje yra teistas (už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas ketvirtą kartą), baustas administracine tvarka (paskirtas baudas linkęs atlyginti); duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 45 parų arešto bausmė, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, A. K. paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu iki 30 parų arešto bausmės.

Teismo nuomone, siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, atsižvelgiant į padarytos veikos pobūdį ir į tai, kad už analogiško pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą asmuo teisiamas jau ketvirtą kartą, yra pagrindas kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, kuri iš esmės įtakotų A. K. elgesį bei gyvenimo būdą ir pažiūras. Dėl to A. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² str.).

Kaltinamasis A. K. laikinai sulaikytas nebuvo.

Dėl kitų klausimų

Kardomoji priemonė kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta.

Bylos duomenimis, Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateiktą 69,70 Eur civilinį ieškinį dėl privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo už nukentėjusiosios J. K. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, turimais duomenimis kaltinamasis A. K. atlygino (t. y. nukentėjusioji J. K. atlygino už jį). Atsižvelgiant į tai, nutrauktinas procesas dėl Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinės žalos atlyginimo.

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. 2024 m. spalio 15 d. nutarimu dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perdavimo į daiktinių įrodymų saugyklą, mėlynos spalvos perlaužtas per pusę pieštukas, kuris supakuotas į baltos spalvos voką, Nr. 1 IT Nr.: 01-1-22828-24 IBPS-V-1643053-24(1), perduotas saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintinas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. K. paskirti galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kartu su bausme A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią A. K. turi įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos padarymui, t. y. mėlynos spalvos perlaužtą per pusę pieštuką, kuris supakuotas į baltos spalvos voką Nr. 1 IT Nr.: 01-1-22828-24 IBPS-V-1643053-24(1), perduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių adresu Vilniaus g. 69, Nemenčinės II k., Vilniaus r. sav., įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui sunaikinti.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 – 29 straipsniai;

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po šios teismo nutarties įsiteisėjimo jis privalo įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (adresu Kaunas, A. Technikos g. 34; telefonas +370 663 60132) atlikti arešto bausmės;

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, iki antrame punkte nustatyto termino privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti bausmės atlikimo vietos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

4) nuteistajam per septynias dienas po šios teismo nutarties įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus bausmės atlikimo vietos administracijai apie neatvykimo priežastis, bausmės atlikimo vietos administracija per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, A. K. turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.