- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-02
- Bylos Nr.
- 2S-296-883/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00395-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stasiūnienė
- Pareiškėjas
- A. J.
Civilinė byla Nr. 2S-296-883/2019 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00395-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.22.; 3.5.26. ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 2 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irena Stasiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-2074-1042/2019 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas nustatė : I. Ginčo esmė 1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi skundu į antstolį, kuriuo prašė panaikinti antstolio A. B. patvarkymą (duomenys neskelbtini) ir tenkinti skolininko A. J. prašymą nesumokėtą baudos dalį pakeisti į maksimalią viešųjų darbų trukmę – 400 valandų. Nurodė, kad antstolis A. B. netinkamai įvertino pareiškėjo. prašymą dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, taip pat antstolis pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog skolininkas neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, neturi įmonių akcijų ar kitų vertybinių popierių, taip pat skolininkas neturi nuolatinio ir pastovaus darbo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad antstolis A. B. savo. patvarkyme nurodė šabloniškus motyvus. 2. Antstolis. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė tenkinti pareiškėjo A. J. skundą ir persiuntė jį kartu su patvarkymu bei vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismui. Antstolis nurodė, kad skolininkas A. J. nuo skolos išieškojimo pradžios vengia vykdyti teismo sprendimą, t. y. sumokėti paskirtą baudą, vis prašydamas, kad paskirta bauda būtų pakeista viešaisiais darbais, taip pažeisdamas teisėtus išieškotojo interesus bei siekia sušvelninti jam paskirtą bausmę. Antstolis nurodė, kad skolininkas šiuo metu neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, nedirba, pajamų negauna, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, neturintis sveikatos problemų asmuo, todėl turi visas galimybes dirbti ir užsidirbti ne tik pragyvenimui, bet ir padarytai žalai atlyginti. Skolininko skundo reikalavimo patenkinimas akivaizdžiai pažeistų kertinius teisės principus – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei įsiteisėjusio teismo nuosprendžio privalomumo principą. Antstolis A. B. taip pat pažymėjo, kad alternatyvios nuobaudos skyrimo klausimas nepriskirtas antstolio, vykdančio tik administracinės baudos – išieškojimą, kompetencijai. 3. Atsiliepimu į skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI)nurodė, kad pritaria 2019 m. sausio 18 d. antstolio A. B. patvarkyme dėl atsisakymo tenkinti skundą išdėstytiems teisiniams argumentams ir teismo prašo A. J. skundo netenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų atmetė. Teismas nurodė, kad alternatyvios nuobaudos skyrimo klausimas nepriskirtas antstolio, vykdančio tik administracinės nuobaudos – baudos – išieškojimą, kompetencijai. Teismas taip pat pažymėjo, kad, jeigu antstolis mano, jog yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę negrąžinti vykdomojo dokumento. Teismas taip pat sprendė, jog, atsižvelgiant į vykdomosios bylos duomenis, galima daryti išvadą, jog pareiškėjas turi pakankamai pajamų patenkinti savo ir / ar šeimos poreikius ir tai sukelia pagrįstas abejones pareiškėjo teiginiais, kad jis neturi jokio turto ar pajamų, iš kurių būtų galimas skolos išieškojimas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų. Atskirasis skundas su papildymais grindžiamas šiais esminiais argumentais: 5.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad skolininkas neturi jokio turto ar darbo ir negauna jokių pajamų. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad skolininkas galimai gyvena užsienyje. 5.2. Teismas nepagrįstai darė prielaidą, jog A. J. turi pakankamai pajamų patenkinti savo ir šeimos poreikius. Pirmosios instancijos teismas atsisako tenkinti skolininko skundą neturėdamas absoliučiai jokių objektyvių įrodymų, o Lietuvos Respublikos ATPK 314 str. 4 d. numatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, galima baudą keisti viešaisiais darbais. Pareiškėjas atitinka visas ATPK 314 str. 4 d. numatytas sąlygas. 5.3. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų skolininko skundo argumentų ir motyvų, todėl buvo pažeista CPK 331 str. 4 d. nuostata. Teismas nepasisakė dėl pareiškėjo į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių sunkią jo finansinę padėtį. 6. Antstolis A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, visapusiškai ir objektyviai išsiaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir jas tinkamai teisiškai kvalifikavo, todėl bėra pagrindo naikinti šios nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais. 7. Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti. VMI nurodo, kad antstoliui manant, kad yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą, kadangi pareiškėjas yra darbingas, darbingo amžiaus ir pasikeitus skolininko turtinei padėčiai – įgijus turto, atsiradus pajamų, bus galima iš karto atlikti reikalingus vykdymo veiksmus. Teismas konstatuoja : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas atmetamas 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. 9. Byloje nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 000 Lt išieškojimo iš A. J.. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad A. J. 2007-07-04, 2016-09-15, 2016-10-17, 2017-03-20, 2018-03-07, 2018-12-07 teikė prašymus antstoliui dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais, tačiau antstolis skolininko prašymų netenkino. 10. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2019 m. vasario 8 d. nutartį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) surinkti duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad skolininkas A. J. neturi jokio turto, niekur nedirba ir negauna pajamų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė prieštaringas, nepagrįstas išvadas apie skolininko turtinę padėtį, o vykdomojoje byloje esanti medžiaga leidžia daryti išvadą, kad A. J. atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK), galiojusio iki 2016-12-31, 314 str. 4 d. nurodytas sąlygas. 11. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (įsigaliojusio nuo 2017 m. sausio 1 dienos) 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Taip pat, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ATPK 304 str. 3 d. buvo numatyta, jog nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kitokie Lietuvos Respublikos įstatymai, o ATPK 313 str. 1 d. buvo numatyta, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. ATPK 314 str. 4 d., kuria remiasi pareiškėjas, buvo nurodyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) arba kito organo (pareigūno) nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už šešis eurus baudos. Taigi, atsižvelgus į teisinį reglamentavimą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad inicijuoti baudos pakeitimą viešaisiais darbais turi teisę tik priėmęs nutarimą subjektas. Be to, baudos pakeitimas viešaisiais darbais, atsižvelgiant į ATPK 314 str. 4 d., nėra imperatyvus. 12. Atkreiptinas dėmesys, kad antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš esminių antstolio veiklos principų: vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išieškotojui pateikus antstoliui vykdytiną vykdomąjį dokumentą, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Taigi įstatyme įtvirtintas aktyvus antstolio vaidmuo vykdymo procese ir jo pareiga siekiant vykdymo tikslo atsižvelgti į visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesus bei padėti šiems asmenims įgyvendinti įstatyme suteiktas teises. Nurodytieji antstolio veiklos principai svarbūs aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, be to, jie yra antstolio veiksmų teisėtumo matas ir tais atvejais, kai įstatyme tiesiogiai neįtvirtinta taisyklė, kaip susiklosčiusioje situacijoje antstolis privalo veikti. Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad, jeigu antstolis mano, jog yra tikslinga tęsti vykdomąją bylą ir, esant poreikiui, atlikti reikalingus vykdymo veiksmus, pavyzdžiui, skolininko turto paiešką, antstolis turi teisę išieškotojui negrąžinti vykdomojo dokumento ir tai atitinka vykdymo tikslus – kiek galima greičiau ir efektyviau įvykdyti išieškotojo reikalavimą. Taigi, atsižvelgdamas į vykdomosios bylos duomenis, skolininko interesus, antstolis turi teisę toliau vykdyti išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje. 13. Pasisakant dėl netinkamo pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014; kt.). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisiškai reikšmingiems faktams nustatyti būtina surinkti ir remtis įrodymais, kurių informacijos būtų pakankama faktams patvirtinti. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje neturi nuosavybės teisę įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, neturi darbo ir pajamų, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantas nagrinėjamoje byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kad būtų ėmęsis aktyvių veiksmų baudai sumokėti. Skolininkas buvo pateikęs prašymą mokėti skolą dalimis, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo nuo 2017-10-30, vykdomosios bylos vykdymo metu teikė antstoliui prašymus pakeisti skolos išieškojimą viešaisiais darbais ir teigia, jog yra nedirbantis, bei negauna jokių pajamų, išskyrus artimųjų finansinę paramą, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad aktyviai ieškosi darbo, stengiasi gauti pajamų, iš kurių galėtų įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, jog pareiškėjo A. J. argumentai, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, atmestini. 14. Atsižvelgus į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. 15. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Irena Stasiūnienė