Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. liepos 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. už tai, kad jis 2009 m. vasario 6 d., apie 22.40 val., Liubarto g. 25/Kęstučio g. 4, Vilniuje, vairuodamas automobilį SAAB 9-5, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, nesugebėjo automobilio suvaldyti, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 332, ir namą. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė, kelio ženklas bei namo fasadas. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 6 ir 133 punktų reikalavimus bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnio nuostatas. Administracinė atsakomybė už tai kyla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį (b. l. 2).

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k o nstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimu D. B. nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Pastarąjį teisės pažeidimą apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė procesinių pažeidimų. Teisėjų kolegija sutinka su šiais argumentais.

Remiantis ATPK 256, 259 ir 260 straipsnių sistemine analize, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo suformuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos ir fiksuojami bylai reikšmingi faktiniai duomenys. Taigi tik esant teisingai surašytam protokolui, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali suvokti jam pareikšto kaltinimo teisinę kvalifikaciją ir tinkamai nuo jo gintis.

Nagrinėjamu atveju susiklostė padėtis, kai to paties asmens atžvilgiu ir dėl to paties įvykio galioja du administracinio teisės pažeidimo protokolai, surašyti skirtingu laiku. Iš bylos medžiagos visumos galima numanyti, kad 2009 m. liepos 8 d. protokolas (b. l. 2) surašytas vietoje 2009 m. vasario 6 d. protokolo (b. l. 4), siekiant ištaisyti pirmojo dokumento trūkumus, t. y. papildyti kaltinimą. Institucijos veiksmus tokioje situacijoje aiškiai reglamentuoja Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-462 (nuo 2007 m. liepos 1 d. aktuali redakcija) 27 punktas, kuriame nustatyta, kad neteisingai nurodžius asmens, transporto priemonės duomenis ar pažeidimo esmę, protokolas panaikinamas ir surašomas kitas. Pareigūnas panaikinto protokolo blanką perbraukia kryžmai, įrašo žodį „SUGADINTAS“. Protokolo panaikinimas yra tarpinis administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos veiksmas, įgalinantis pašalinti ankstesnėje stadijoje padarytas klaidas ir užtikrinti tolesnio proceso teisėtumą. Nustatyta tvarka nepanaikinus pirmojo protokolo ir surašius naują šio dokumento blanką, sukuriamas teisinis neapibrėžtumas, taip pat pažeidžiama kaltininko teisė žinoti, kokiu juridiniu pagrindu valstybė vykdo jo persekiojimą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad D. B. dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, darytina išvada, kad jam buvo tinkamai atskleistas kaltinimo turinys, todėl 2009 m. liepos 8 d. protokole fiksuoti pažeidimai tirtini.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, – užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Kaip matyti, ši blanketinė teisės norma nukreipia į KET punktą, nustatantį su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių elgesį įvykus KET 3 punkte apibrėžtam incidentui. Pažymėtina, jog įpareigojimas protokole nurodyti konkrečią minėto poįstatyminio teisės akto taisyklę, kyla ir iš ATPK 260 straipsnio 1 dalies. Tiriama medžiaga šiuo atveju patvirtina D. B. skundo argumentą, jog KET 234 punkto pažeidimas jam nebuvo inkriminuotas. Nepaisant to, teisėjų kolegija mano esant tikslinga ištirti ir įvertinti D. B. veiksmus įvykus 2009 m. vasario 6 d. įvykiui.

Bylos duomenys rodo, kad apie automobilio SAAB 9-5 sukeltą eismo įvykį Bendrasis pagalbos centras gavo tris pranešimus (b. l. 27). Pirmas skambutis buvo užregistruotas 22.40 val., antras – 22.56 ir trečiasis, D. B., – 22.58 val. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę neteisėtai pasišalinus iš eismo įvykio vietos pirmosios instancijos teismas motyvavo ta aplinkybe, kad apeliantas paskambino tik praėjus 18 minučių nuo įvykio. KET 234 punkte įtvirtinta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kitaip tariant, policija turi būti informuojama iš karto po įvykio, t. y. per protingą ir objektyviai šiems veiksmams atlikti reikalingą laiką, kuris nustatomas atsižvelgiant į konkrečias įvykio aplinkybes, kaltininko psichinę ir fizinę būklę, turimus techninius išteklius bei kitas reikšmingas sąlygas. Žmogus, analizuojamoje situacijoje jaunas vairuotojas, netikėtai patekęs į eismo įvykį, patiria didesnį ar mažesnį sukrėtimą, todėl paprastai tik adekvačiai įvertinęs padėtį, padarytą žalą, identifikavęs savo buvimo vietą, privalo kreiptis būtinos pagalbos, tame tarpe vykdyti kitas KET nustatytas pareigas.

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnai pagal kvietimą atvyko ženkliai vėliau nei buvo užregistruotas pirmas pranešimas (b. l. 8). Remiantis alkoholio matuoklio rodmenimis, D. B. blaivumo patikra atlikta tik 2009 m. vasario 7 d., 00.18 val. (b. l. 12). Duomenų, kad per šį laiką D. B. būtų pasišalinęs iš jo paties operatoriui nurodytos stovėjimo vietos (b. l. 29) ar kitaip mėginęs nuslėpti eismo įvykio sukėlimo faktą, nėra. Todėl, apeliacinės instancijos teismui nenustačius D. B. veiksmuose ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, taip pat konstatavus jau minėtus proceso pažeidimus, pradėtoji administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

D. B. apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimą pakeisti: nutarimo dalis, kuriomis D. B. nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam skirta subendrinta nuobauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Kitą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.