Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Svajūnui Petravičiui, A. B., jo gynėjai advokatei Domicelei Baltrušaitienei, nukentėjusiajai V. B., teismo psichiatrei ekspertei L. Š.,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam ir gyvenamąją vietą deklaravusiam (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, vidurinio išsilavinimo, nedirbančiam, neteistam, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., 2018 m. liepos 7 d. apie 8.00 val. (duomenys neskelbtini), savo namuose, apsvaigęs nuo alkoholio ne mažiau kaip vieną kartą smogė kumščiu savo motinai V. B. į galvą ausies srityje ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo

Kad A. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje neginčijamai įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. B. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta. Pripažįsta, kad trenkė mamai, tačiau ne kumščiu, o delnu. Kokia diena tai buvo neatsimena, bet buvo apie pusė devynių ryto. Jis buvo savo namuose su draugu M. S.. Pas mamą nuėjo paprašyti cigarečių. Mama vieną cigaretę davė, o kai paprašė dar vienos, sulaužė ją ir metė jam į veidą, Tada jis nevalingai su delnu trenkė mamai per žandą. Tuo tarpu užtemo protas, neatlaikė nervai ir trenkė. Nesuvokė, kad sukels mamai skausmą, tik kai ji pradėjo šaukti, tada kažkas galvoj nutiko, po to nuramino mamą. Mano, kad mamai skaudėjo. Jis mamos atsiprašė, ji jam atleido, savo poelgį vertina blogai. Sutinka gydytis, papildomai paaiškino, jog ir taip yra gydomas, jam leidžiami vaistai;

nukentėjusiosios V. B. parodymais, kuri teisiamajame posėdyje patvirtino A. B. parodymus, kad su sūnumi susipyko dėl cigarečių. Vieną cigaretę ji davė, o kitą sviedė jam į akis. Sūnus jai trenkė per veidą, truputį skaudėjo, bet vykti į ligoninę ji atsisakė. Sūnus verkdamas atsiprašė, viską jam atleido. Sūnui kas mėnesį yra leidžiami vaistai, gydytojas sakė, jei Antanas darysis smarkesnis, vaistus reikės leisti dažniau. Jei sūnus išvažiuotų, jai būtų labai sunku, nes jis jai padeda, parneša iš parduotuvės duonos, pieno;

ikiteisminio tyrimo metu duotais A. B. parodymais, kad dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažįsta. Yra ne kartą gydęsis Švėkšnos psichiatrinėje ligoninėje. 2018 m. liepos 7 d. ryte, tikslaus laiko nežino, į svečius pas jį į namus adresu (duomenys neskelbtini), atėjo kaimynas. Jį vadina (duomenys neskelbtini), jo vardo, pavardės nežino. Jo mama V. B. labai supyko dėl to, kad jis su kaimynu nuo ryto vartoja alkoholinius gėrimus. Tikslaus laiko nepamena, nuėjo pas mamą į kambarį paprašyti cigarečių. Ji jam davė cigaretę. Paprašė antros cigaretės. Ji ištraukė cigaretę ir metė jam į veidą. Tada jis rankos delnu paukštelėjo jai per veidą. Labai gailisi dėl įvykio ( b. l. 78-79);

liudytojo M. S. parodymais, kuris teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo vasara apie 8.00 - 8.30 val. ryte, jis buvo atėjęs pas Antaną, gėrė ir prireikė cigarečių. Antanas nuėjo pas mamą cigarečių ir jis išgirdo „policija, policija“. Nieko nesuprato, atsistojo ir išėjo. Lauke Antanas sakė, kad gavo į snukį. Paties įvykio jis nematė;

2018 m. liepos 7 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota, kad pagal gautą pranešimą, jog kaimynas galimai muša savo mamą, moteris garsiai šaukia, atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad A. B. (nustatytas 1,54 promilių girtumas) asmeninių nesutarimų ir pykčio metu, smogė vieną smūgį ranka mamai V. B. į kairės ausies sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą (b. l. 1-4);

asmens blaivumo testo rezultatu, kuriame užfiksuota, kad 2018-07-07 08.58 val. A. B. nustatytas 1,54 promilių girtumas (b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, kilusio konflikto metu sudavė savo mamai V. B. per veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje A. B. teigė trenkęs mamai delnu, tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo taip pat nurodyta, jog A. B. smogė vieną smūgį ranka, t. y. byloje nėra duomenų, jog A. B. mamai smogė kumščiu, ši faktinė aplinkybė patikslintina, nustatant, kad A. B. sudavė delnu savo mamai V. B. į galvą ausies srityje ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Toks faktinių aplinkybių patikslinimas nekeičia veikos kvalifikavimo ir nepažeidžia asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, teisės į gynybą.

Dėl A. B. nepakaltinamumo

2018 m. gruodžio 4 – gruodžio 14 d. Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-350/2018 nurodyta, kad nėra duomenų, jog A. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu būtų sirgęs lėtiniu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar būtų laikino psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, jam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas; A. B. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet negalėjo jų visiškai (pilnai) valdyti; A. B. reikia taikyti priverčiamąją medicininio poveikio priemonę – priverstinį ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminėje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 55-61).

Teismo posėdžio metu teismo psichiatrė ekspertė L. Š. patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas, paaiškino, jog neaišku kokiu pagrindu A. B. buvo nustatyta demencija, ši diagnozė ekspertizės metu nepasitvirtino. A. B. nustatyti sutrikimai atitinka riboto pakaltinamumo būseną. Jo teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie faktines aplinkybes galima vertinti kaip adekvačius, jam sunku įvertinti giluminius, esminius dalykus. Jo suvokimas nėra sutrikęs, yra sutrikusi impulsų kontrolė. Duomenų apie jam taikomą gydymą atliekant ekspertizę nebuvo, tačiau iš turimų duomenų matyti, kad gydosi jis nereguliariai, todėl jam reikalingas nuolatinis stebėjimas. Izoliuoti jo nuo visuomenės ar skirti stacionarų gydymą nereikia.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad A. B. dėl jam nustatyto organinio asmenybės sutrikimo, dėl kurio jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę, bet negalėjo jų visiškai (pilnai) valdyti, t. y. būdamas ribotai pakaltinamu, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Pagal BK 18 straipsnio nuostatas asmuo yra ribotai pakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir teismo pripažintas ribotai pakaltinamu, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės.

Kadangi A. B. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę, tačiau negalėjo jų visiškai (pilnai) valdyti, jis pripažintinas ribotai pakaltinamu (BK 18 straipsnis).

Bylos duomenimis nustačius, jog A. B. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė būdamas ribotai pakaltinamu, savo kaltę visiškai pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė, A. B. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant jam ekspertų nurodytą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401, 403, 404 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. B., padariusį baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, pripažinti ribotai pakaltinamu ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje padarymo.

Taikyti A. B. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.