Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Proc.spr.kat. 1.2.4.6.8.; 1.2.26.2.1.; 2.1.15.3.3.2.;2.3.6.4.2.

2012m. liepos 19d.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2012 04 24 Molėtų r. apyl. teismo pagal LR BK 138str. 1d. laisvės apribojimu 1,5m., 2012 07 13 Molėtų r. apyl. teismo pagal LR BK 140str.1d. areštu 60 parų (nuosprendis neįsiteisėjęs), tuo metu teistumo neturėjo, kaltinamas pagal LR BK 138str. 2d. 8p. ir 284str. 1d.,

J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, nevedęs, 9kl. išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 138str. 2d. 8p. ir 284str. 1d. ir

S. S., a.k.(duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, dirb. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 284str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji D. B. ir J. B., taip pat S. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, o būtent: 2011m. birželio 24d. apie 1³⁰val. Girsteitiškio k. Balninkų sen. Molėtų r., netoli vandens bokšto, veikdami bendrininkų grupėje, iš chuliganiškų paskatų, tyčia S. S. kojomis įspyrus R. P. ne mažiau kaip tris kartus į įvairias kūno vietas, D. B. tyčia sudavė R. P. du kartus dešinės rankos kumščiu į veido sritį, o J. B.-vieną kartą kumščiu į veidą bei koja įspyrė į sėdmenis, tuo visi trys sukeldami R. P. fizinį skausmą. Tuo pat metu, toje vietoje broliai D. B. ir J. B., bendrininkų grupėje iš chuliganiškų paskatų tyčia suduodami rankomis ir spardydami kojomis mažiausiai tris kartus į veido (galvos ) sritį K. A. jį sužalojo-dėl dešiniojo skruostikaulio ir apatinio žandikaulio dešinės pusės sąnarinės ataugos lūžių padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltais jie prisipažino iš dalies ir D. B. parodė, kad 2011 06 23 vakare savo namuose Girsteitiškio kaime su kompanija, kurioje buvo ir iš Vilniaus atvykęs jo brolis Jo., pradėjo švęsti Jonines, buvo geriama degtinė ir alus. Po vidurnakčio atbėgęs R. G. pasakė, kad netoliese, prie vandens bokšto kažkas muša jų kompanijoje kartu buvusius S. S. ir A. S.. Jis pirmasis ten nubėgo, o iš paskos-brolis Jonas ir ten, nors buvo tamsu, pamatė juos gulinčius žolėje esą be sąmonės, o iš žolės išlindo R. P., kurio iš karto nepažino, todėl manydamas, kad jis puls, trenkė jam du kartus kumščiu ir jis nugriuvo. Pamatęs besiartinantį K. A.-jo iš karto irgi nepažino, suveikus savigynos instinktui, vieną kartą smogė kumščiu jam į veidą ir ir jis nugriuvo. Sukruvintą R. P. parsivedė namo nusiprausti. K. A. pareikšto ieškinio nepripažino ir prašė apskritai jį išteisinti.

Akistatose su K. A. ir R. P. 2011 11 21 jis prisipažino sudavęs vieną smūgį ranka į veidą K. A., po ko jis nugriuvo ir du smūgius R. P., o ar mušė juos kas daugiau-sakė nematęs, bet aiškino, jog kažkas iš šventusios pas jį kompanijos buvo apsupęs ant žemės gulėjusį R. P. (b.l. 99-100, 102-103, t.1).

Kaltinamasis J. B. parodė, kad švenčiant Jonines tuomet nubėgęs su broliu prie vandens bokšto ir po brolio suduotų smūgių R. P., jam besikeliant nuo žemės sudavė į veidą ir jis bei spyrė į sėdmenis ir šoną. K. A. teigė nemušęs, jo ten nematęs.

Akistatoje su K. A. 2011 11 21 J. B. sakė neprisimenąs ar jį mušė ir nematė, kad kas nors kitas būtų jį mušęs (b.l. 137-138, t.1). Todėl teismo posėdyje jo duoti parodymai, kuomet jis jau neigė smurtavęs K. A. atžvilgiu, vertinami kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės už jo sužalojimą.

Kaltinamasis S. S. parodė, kad švenčiant pas D. B. namuose Jonines, jis buvo išėjęs į lauką ir su R. G. išgirdęs netoliese šauksmus, beldimą į vandens bokštą nuėjo pažiūrėti kas ten vyksta ir sutiko R. P., kurio tamsoje nepažino, bet apspardė jį, nes jam pasirodė, jog R. P. gali sumušti jo jauną giminaitį R. G.. Bet tuomet pats į galvą gavo stiprų smūgį, kaip vėliau sužinojo, nuo K. A. ir buvo praradęs sąmonę, parvestas namo, kur sau išsikvietė greitąją pagalbą ir atsidūrė Molėtų ligoninėje (joje gydėsi 2011 06 24-2011 06 27). Kai mušė R. P., brolių B. ten esą dar nebuvo.

Akistatoje su R. P. 2011 11 07 S. S. pripažino mažiausiai tris kartus jam įspyręs ir už tai smūgį į galvą nuo K. A. gavęs ir pats (b.l. 179-180, t.1).

Nukentėjęs R. P. parodė, kad 2011 06 23 vakare susitiko su K. A. ir vaikštinėdami Girsteitiškyje priėjo vandens bokštą, buvo blaivūs. Ten K. atsiliko, nes ėmė kalbėti mobiliuoju telefonu. Kiek nutolus nuo bokšto, sutiko priešais S. S., kuris trenkė jam, jis nugriuvo ir taip nuo suduotų smūgių krito dar tris kartus, buvo praradęs sąmonę, atsigavęs šalia matė brolius B., bet kas spardė jį gulintį žolėje-nematė. K. A. jį gynė nuo pirmųjų atkaų, ragino bėgti, jie bėgo, bet jį pasivijo, kaip atpažino- B. ir partrenkę apspardė, bet tuoj atpažinę liovėsi, padėjo atsistoti, parsivedė namo. Kitą dieną sužinojo, kad K. A. išvežtas į ligoninę. Dėl sumušimo jis, R. P., niekur nesikreipė ir niekam pretenzijų neturi.

Akistatoje su A. S. 2011 11 07 R. P. pasakė, kad tarp jį spardžiusiųjų atpažino D. B. ir prašė liautis mušti, tuomet jis ir nustojo mušęs (b.l. 65-66, t.1).

Nukentėjęs K. A. paaiškino, kad minimu laiku, kai vaikštant buvo atsilikęs nuo savo draugo R. P., išgirdo A. S. balsą ir iš siluetų tamsoje suprato, jog yra mušamas R. P.. Pribėgęs jo ginti, nustūmęs jį spardžiusį S. S., skyręs pradėjusius muštis, tačiau prie jų artėjo daugiau vyrų, tad sušukęs R. P. keltis ir bėgti. Jis pats jau buvo pabėgęs, bet atsisukęs pamatė, kad R. pagavo, todėl grįžo esą „kalbėtis“ ir gavo stiprius smūgius į galvą, kaip mano pirmiausia nuo arčiausiai buvusio J. B. bei prarado sąmonę ir tiksliai nežino, kas kiek smūgių jam sudavė, tačiau neabejoja, jog jį sumušė ir D. B., kaip kad nustatė tyrėjas. Dėl patirtų sužalojimų Vilniaus Žalgirio ligoninėje gydėsi apie 10 dienų, jam buvo ilgam sutrikdyta sveikata, bet niekas jo net neatsiprašė, apie sveikatą nesiteiravo. Dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos patikslintu ieškiniu prašė iš kaltinamųjų D. B. ir J. B. solidariai priteisti 1172Lt dydžio turtinę žalą ir 10000Lt neturtinę žalą bei 800Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 26-30, t.2).

Savo parodymų patikrinimo vietoje metu K. A. parodė kurioje vietoje 2011 06 24 tarp 1 ir 2 val. matė mušamą R. P. ir jį gindamas nustūmė mušusiuosius, po to abu bėgo, bet netrukus buvo sumuštas ir pats (b.l. 20-24, t.1). Savo pirminiame pareiškime policijai jis irgi nurodė tas pačias nusikaltimo aplinkybes, pabrėždamas, kad prie smurtavusių asmenų prisidėjo D.ir J. B., jis buvo vienu smūgiu parblokštas ant žemės, spardomas, kol neteko sąmonės, taip pat girdėjo, kad buvo spardomas ir R. P., kurį atpažinęs D. B. liovėsi mušęs (b.l. 1, t.1).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 2313/11(01), kad dėl dešinio skruostikaulio bei apatinio žandikaulio dešinės pusės sąnarinės ataugos lūžių, padarytų galimai 2011 06 24 trauminiais poveikiais, K. A. buvo sutrikdyta sveikata ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui padarant nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 4-6, t.1). Atsakant į papildomai užduotus klausimus dėl K. A. sužalojimo, kitoje išvadoje patikslinta, kad sužalojimai jam buvo padaryti trimis smūgiais; jei smūgių buvo daugiau, jų objektyvūs požymiai neužsifiksavo; sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius rankomis ir kojomis, t.y. nuo tiesioginių smūgių (b.l. 16-19, t.1). Taigi, objektyvios medicininės išvados neginčijamai patvirtina K. A. teiginius apie jo sužalojimą.

Liudytojas A. S. parodė, kad maždaug 10 žmonių kompanijoje kartu su kaltinamaisiais tuomet šventė Jonines ir su jais santykiai yra geri, kartu išgeria, o su abiem nukentėjusiais po įvykio nebendrauja. Naktį su S. S. lydėjo nepilnametį R. G. miegoti ir išgirdo nuo vandens bokšto sklindantį pagalbos šauksmą, bet ten nuėję nieko nerado, o grįžtant su S. S. patys gavo smūgius į galvą ir trumpam prarado sąmonę. Kas sumušė R. P. ir K. A. jis nematė.

Liudytojas D. T. irgi teigė muštynių nematęs, tik apie jas išgirdęs iš kitų. R. P. matęs pas B. kieme ir nesupratęs, kad jis yra sumuštas, K. A. nematęs. Sumuštą S. S. padėjęs parvesti pas B..

Nepilnametis liudytojas R. G. parodė, kad būnant pas B.. išgirdo kažką šaukiant prie vandens bokšto ir su savo dėde S. S. ir A. S. nuėjo pažiūrėti. Grįžtant visi trys buvo sumušti prieš tai jų pašaipiai paklausus „nu ką bailiai, išsigandot?“. Teigė, kad juos užpuolė ir sumušė R. P. ir K. A., o tuomet jis, R. G., nuo jų bėgdamas šaukęsis saviškių pagalbos ir matė kaip pro jį prabėgo B.. Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis sakė negalėtų atpažinti nei vieno iš S. S. ir A. S. užpuolusio asmens, ne stamsoje jų veidų nematė (b.l. 48-49, t.1).

Liudytoja I. M. patvirtino, kad jos sūnus R. G. nuo vandens bokšto grįžo išsigandęs ir rėkdamas sakė, kad kažkas muša „dėdę S.“ ir A., o pats sūnus irgi buvo gavęs smūgį. Visi, įskaitant brolius B., bėgo žiūrėti kas ten vyksta. Ji matė sumuštą A. S. ir S. S., bet muštynių-ne. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu sakė girdėjusi, kad ten, prie bokšto B. su kažkuo ginčijosi (b.l. 47, t.1). Analogiškus neinformatyvius parodymus davė liudytoja V. P..

Liudytojas S. V., Molėtų rajono Policijos komisariato tyrėjas, teigė, kad tyrimo eigoje nepasitvirtino kaltinamųjų versija, kad nukentėjusieji jiems kėlė grėsmę ir užtai jie buvo sumušti bei atsakė į kitus užduotus klausimus apie įvykio vietos apžiūrą ir pan.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs įrodymus, sprendžia, kad D. B. namuose Jonines šventusieji liudytojai, tarp jų iš Vilniaus atvykusieji-J. B. draugė V. P., S. S. krikštasūnis R. G., jo motina I. M., siekdami „padėti“ kaltinamiesiems, nebuvo objektyvūs duodami parodymus tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, sąmoningai nutylėjo muštynių aplinkybes, jas tendencingai iškreipė, todėl jų parodymai bylos kontekste nelaikytini vertingais. Kita vertus, tikrąsias muštynių aplinkybes teismo vidiniu įsitikinimu nutylėjo ir R. P., patyręs pirmąjį smūgį nuo S. S., kiek vėliau ir nuo B. ir šaukęsis pagalbos, į ką sureagavo netoliese buvęs K. A., bandęs jį apginti. Kadangi sumuštą R.P. B. parsivedė namo, jam teisinosi sumušę jį tik dėl to, kad iš karto jo nepažino, t.y. esą dėl apsirikimo, leido apsiprausti ir iš esmės susitaikė su juo, vėliau, kaip nustatyta, šis draugiškai kalbėjosi su S. S., kuris nors buvo 2011 06 24 padavęs pareiškimą policijai dėl sumušimo (galvos smegenų sukrėtimo-b.l.174, t.1) ir jame kaip sumušusius asmenis nurodė R. P. ir K. A., jį atsiėmė ir prašė nebetirti (b.l. 167-168, t.1), jis pats-R. P. dėl sumušimo irgi į policiją nesikreipė, taigi akivaizdžiai nebesiekė, kad kaltinamieji būtų nubausti teigdamas, jog pretenzijų jiems neturi, todėl išsiskyrus pozicijai šiuo esminiu klausimu pablogėjo jo ir K. A. tarpusavio santykiai, nors iki tol jie buvo draugai. Teismui be kita ko nekyla abejonių, kad gindamas spardomą R. P. ir bijodamas, kad jo neužmuštų-tą pažymėjo savo pirminiame pareiškime (b.l.1, t.1), K. A. sudavė smūgį S. S., bet toje situacijoje tai buvo pateisinama, nes jis veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis (LR BK 31str. ).

Tad aptarti įrodymai visiškai pagrindžia D.ir J. B. bei S. S. kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Priėmus dėmesin ir tai, kad D. ir J. B. tuomet nesant jokio būtinumo bėgo iš namų į „pastiprinimą“ ten atsidūrusiam S. S. ir kitiems saviškiams, kas teismo vertinimu tebuvo priekabių ir „nuotykių“ ieškojimas, ten, gyvenvietėje arti gyvenamųjų namų, t.y. viešoje vietoje vartodami necenzūrinius žodžius be aiškios priežasties prieš nukentėjusiuosius įžūliai atliko intensyvius smurtinius veiksmus, juos spardė, nors buvo Joninių naktis, kuomet žmonės paprastai švenčia ir linksminasi, akivaizdu, kad tuo buvo sutrikdyta rimtis, pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, tai kvalifikuojama pagal LR BK 284str. 1d.

Kaltinamųjų D. ir J. B. padaryti dėl chuliganiškų paskatų nusikalstami veiksmai, lėmę tai, kad K. A. patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuotini dar ir pagal BK 138str. 2d. 8p.

Visų jų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintinas girtumas, turėjęs įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir bendrininkavimas jas darant. J. B. ir S. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas jų nuoširdus gailėjimasis (J. B. –tik dėl R. P. sumušimo).

Skiriant bausmę D. B. atsižvelgiama į tai, kad jis yra girtaujantis, baustas administracine tvarka (b.l. 120-122, t.1), linkęs į agresiją, po to dar padarė smurtinius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas (b.l. 125, t.1) ir tai rodo jo didesnį pavojingumą visuomenei. Vis dėlto pripažintina, kad iki minėtų nusikalstamų veikų padarymo jis neturėjo teistumo, R. P. jam atleido, todėl tikslinga, paskyrus jam galutinę laisvės atėmimo bausmę taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir atidėti jos vykdymą.

J. B. taip pat baustas administracine tvarka (b.l. 145-148, t.1), tačiau yra dirbantis ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 23, t. 2), teisiamas pirmą kartą. Todėl irgi yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bet atidėjus jos vykdymą ir paskyrus įpareigojimus (LR BK 75str.).

S. S. teisiamas pirmą kartą, dirba, teigiamai charakterizuojamas (b.l. 191, t.1), padarė tik vieną nusikalstamą veiką, turi šeimą, be to, tuomet nukentėjęs buvo ir pats, su R. P. susitaikė. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

Dėl civilinių ieškinių

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį dėl 5538,10Lt priteisimo už K. A. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (b.l. 29-30, t.1). Šis reikalavimas yra pagrįstas. Pagal LR CK 6.283str. 1d. žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Kadangi kaltais dėl K. A. sveikatos sutrikdymo pripažintini D. B. ir J. B., jie privalo solidariai atlyginti šią žalą, pagrįstą civilinio ieškovo pateiktais dokumentais (b.l. 34-37, t. 1).

Nukentėjęs K. A. patikslintu ieškiniu, kaip buvo minėta, prašė iš D. B. ir J. B. solidariai priteisti 1172Lt dydžio turtinę žalą ir 10000Lt neturtinę žalą bei pateikė konkretų turtinės žalos išlaidų paskaičiavimą (b.l. 28-29, t.2). Teismas laiko, kad ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies: išanalizavus šį paskaičiavimą matyti, jog su jo sužalojimu susijusios išlaidos ne visos yra pagrįstos. Iš tikrųjų jas sudaro transporto išlaidos daug kartų konsultavimo ir gydymo, teismo medicinos specialisto apžiūros tikslu nuosavu automobiliu K. A. vykstant iš Girsteitiškio kaimo į Molėtus ir Vilnių bei grįžtant namo. Taip pat ir teismo posėdžio dieną atvykdamas į Molėtų m. ir grįždamas į Vilnių jis, studentas, vėl turėjo išlaidų degalams-iš viso teismo paskaičiavimu-apie 500Lt transporto išlaidų. Be to, ilgai gydydamasis jis patyrė papildomų išlaidų-apie 200Lt higienos priemonėms, specialiam maistui, vitaminams, vaistams, 65Lt už teismo medicinos specialisto apžiūrą 2011 06 29 (b.l. 32-34, t.2). Tuo tarpu 500Lt neva turėtų išlaidų operacijai jis nepagrindė ir jos negali būti iš kaltinamųjų priteistos. Taigi, K. A. iš jų priteistina 672Lt turtinei žalai atlyginti.

Teismas pagal LR Civilinio kodekso 6.250str. 2d. nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį vertina tai, kad dėl D.ir J. B. pavartoto fizinio smurto K. A. patyrė rimtą sveikatos sužalojimą, nes jam buvo sulaužyti veido kaulai. Dėl to jis kentė didelį skausmą, stresinę būseną, fizinį ir dvasinį sukrėtimą, buvo operuotas specializuotoje ligoninėje, turėjo ištverti sudėtingą pooperacinį laikotarpį, nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą vasaros ir vėlesniu periodu, nes dėl ilgai užsitęsusio po atliktų operacijų ambulatorinio gydymo jis negalėjo normaliai maitintis, taigi, jo teigimu neteko apie 8-9kg kūno svorio, nešiojo specialų įtvarą, ilgą laiką negalėjo sportuoti, maudytis, kas matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų. Neabejotina, kad kaip jaunas žmogus dėl viso to išgyveno, nerimavo dėl savo sveikatos, turėjo psichologinių problemų bendraudamas su aplinkiniais, jaunimu, merginomis, jautėsi pažemintas, prislėgtas ir pan. Pažymėtina, kad sužalotas buvo savo gimtadienio išvakarėse, Joninių naktį, tačiau kaltinamieji jo neatsiprašė, sveikata nesidomėjo, per daugiau nei metus laiko nepasiūlė jam atlyginti bent dalies žalos. Todėl iš abiejų kaltinamųjų solidariai jam priteistinas 10000Lt neturtinės žalos atlyginimas.

LR BPK 106str. 2d. str. pagrindu iš kaltinamųjų D. B. ir J. B. lygiomis dalimis yra priteistinos K. A. turėtos advokato atstovavimo išlaidos-800Lt, t.y. po 400Lt iš kiekvieno (b.l. 26, t. 2).

Todėl vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 115str., 297, 301-303str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. ir J. B. pripažinti kaltais pagal LR BK 138str. 2d. 8p. ir 284str. 1d.

D. B. pagal BK 138str. 2d. 8p. nuteisti laisvės atėmimu dvejiems metams ir trims mėneiams; pagal BK 284str. 1d. jį nuteisti areštu devyniasdešimčiai parų.

Bausmes pagal LR BK 63str. 2 ir 5d. 1p., subendrinus jas apimant, paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą dvejiems metams ir trims mėnesiams.

Pritaikius LR BK 75str. šios bausmės vykdymą jam atidėti trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigojimą iki 2013m. sausio 1d. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72²str.).

J. B. pagal BK 138str. 2d. 8p. nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 284str. 1d. nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Bausmes pagal LR BK 63str. 2 ir 5d. 1p., subendrinus jas apimant, paskirti subendrintą bausmę-laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

Pritaikius LR BK 75str. šios bausmės vykdymą J. B. atidėti dvejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos. Taikyti jam baudžiamojo poveikio priemonę-įpareigojimą iki 2013m. sausio 1d. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (LR BK 72²str.).

S. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 284str. 1d. ir jį nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, neatlygintinai per tris mėnesius išdirbti 100 valandų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ar nusenusiais žmonėmis.

Tenkinti K. A. civilinį ieškinį ir iš nuteistųjų D. B. ir J. B. solidariai jam priteisti dešimt tūkstančių litų neturtinei ir šešis šimtus septyniasdešimt du litus turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį ir iš nuteistųjų D. B. ir J. B. solidariai priteisti 5538,10Lt (penkis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt aštuonis litus 10ct).

Priteisti iš D. B. ir J. B. po keturis šimtus litų K. A. advokato atstovavimo išlaidų.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nuteistiesiems kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.