Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Civilinė byla Nr. 2A-197-212/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
2A-197-212/2015
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02320-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Zina Mickevičiūtė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
Atsakovas
R. Š.
Ieškovas
S. Š.

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-197-212/2015

Daina Lisaitė Proceso Nr. 2-08-3-02320-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 28.1; 36.2; 63.1; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 2 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3195-812/2014 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui R. Š. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo R. Š. 19 965,26 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas ir AS „Bigbank“ filialas 2009-08-27 sudarė kredito sutartį, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 15 000 Lt kreditas. Prievolės įvykdymo užtikrinimui buvo nustatyta hipoteka butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kurio savininkai dalinės nuosavybės teise po ½ buto buvo R. Š. ir S. Š.. 2011-11-02 buvo sudaryta laidavimo sutartis tarp AS „Bigbank“ filialo ir ieškovės dėl įsipareigojimų pagal sutartį užtikrinimo. Atsakovas kredito sutarties nevykdė, todėl skola buvo išieškota pardavus įkeistą butą bei kreditoriaus naudai sumokėjus 39 930,51 Lt. Kadangi pusė šios sumos buvo išieškota iš ieškovės priklausiusios buto dalies dėl to, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų, ieškovė, įvykdžiusi dalį atsakovo prievolės įgijo teisę reikšti atsakovui regresinį reikalavimą dėl pusės paminėtos sumos, t. y. 19 965,26 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 19 965,26 Lt (5 782,34 EUR) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-05-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 799 Lt (521,03 EUR) bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad šalims priklausė po ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Santuoka tarp šalių nutraukta 2004-07-30. Atsakovas ir „Bigbank“ filialas 2009-08-27 sudarė kredito sutartį Nr. 0900456/45nb, pagal kurią R. Š. suteiktas 15 000 Lt kreditas iki 2010-08-27, mokant 19,5 procentų metines palūkanas, iš kredito sumos išskaičiuojant 375 Lt kredito mokestį ir 2 925 Lt palūkanas. Faktiškai R. Š. gavo pagal kredito sutartį 11 700 Lt. Prievolės įvykdymo užtikrinimui 2009-08-28 įregistruota hipoteka Nr. 04120090002983, kuria R. Š. ir S. Š. kreditoriui AS „Bigbank“ įkeitė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovui nemokant kredito įmokų, 2010-08-17 AS „Bigbank“ filialas su R. Š. sudarė kredito sutarties Nr. 0900456/45nb susitarimą Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo, kuriuo suteiktas papildomas 5 659,24 Lt kreditas, kuriuo padengtas 514,48 Lt susitarimo sudarymo mokestis ir 5 144,76 Lt palūkanų. Kredito grąžinimo terminas numatytas 2011-08-17. R. Š. ir toliau nemokant kredito įmokų, 2011-11-04 sudarytas kredito sutarties Nr. 0900456/45nb susitarimas Nr. 2, kuriuo AS „Bigbank“ filialas suteikė R. Š. papildomą 8 480,09 Lt kreditą, kuris buvo panaudotas 6 728,22 Lt palūkanoms, 676,60 Lt susitarimo sudarymo mokesčiui ir 1 075,27 Lt delspinigių apmokėti. Kredito grąžinimo terminas numatytas iki 2012-11-02. S. Š. su AS „Bigbank“ filialu 2011-11-02 sudarė laidavimo sutartį, kuria laiduotoja įsipareigojo atsakyti kredito davėjui už visus įsipareigojimus, kurie kyla iš kredito sutarties Nr. 0900456/45nb, sudarytos tarp AS „Bigbank“ ir R. Š., jeigu kredito gavėjas neįvykdo visos savo prievolės ar jos dalies iki kredito grąžinimo termino. Atsakovas – skolininkas R. Š. ir ieškovė - įkaito davėja bei laiduotoja S. Š. neįvykdė kreditorinių įsipareigojimų kreditoriui, todėl 2013-02-27 Vilniaus miesto 9-asis notarų biuro notaras patvirtino vykdomąjį įrašą Nr. DA-1809, kuriuo pasiūlė AS „Bigbank“ naudai iš skolininko R. Š. išieškoti 27 064,19 Lt negrąžinto kredito, 6 089,44 Lt delspinigių, iš viso 33 153,63 Lt, 5 procentų dydžio palūkanas nuo prašymo dėl vykdomojo įrašo atlikimo pateikimo dienos (2013-01-17) iki visiško prievolės įvykdymo bei 224 Lt atlyginimą už vykdomojo įrašo atlikimą. S. Š. ir R. Š. priklausantis butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), parduotas varžytynėse už 70 001 Lt. Ši suma 2014-04-14 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-5791 bei patvarkymo 2014-04-23 pataisymu paskirstyta: AS „Bigbank“ – 33 377,63 Lt skolos ir 2 061,88 Lt palūkanų, viso 35 439,51 Lt; Ateities g. 26-ojo NSB – 3 369,45 Lt skolos ir 124 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, viso 3 493,45 Lt; antstoliui M. A. – 1 300 Lt skolos, 166 Lt vykdymo išlaidų, 55,92 Lt atlyginimą; antstoliui S. R. – 2 354,19 Lt skolos ir 143 Lt vykdymo išlaidų, 2 397,15 Lt skolos ir 125 Lt vykdymo išlaidų bei 171 Lt atlyginimą; antstolei V. Ž. – 680,78 Lt atlyginimą, 1 386,39 Lt vykdymo išlaidų bei 3 104,72 Lt atlygį. Minėtais patvarkymais R. Š. nurodyta grąžinti 7 752,96 Lt, S. Š. – 9 274,89 Lt bei areštuota ieškovės ir atsakovo skoliniams įsipareigojimams įvykdyti 2 156,15 Lt suma civilinėje byloje Nr. 2-3157-812/2014. Viso iš ieškovės ir atsakovo parduoto buto lėšų išieškota 50 817 Lt suma išieškotojams ir atlyginimas antstoliams. Iš minėtos sumos išskaitytos sumos vykdomosiose bylose Nr. 0102/14/00419, Nr. 0102/12/03250 ir areštuota 2 156,15 Lt suma civilinėje byloje Nr. 2-3157-812/2014 panaudotos abiejų šalių skoliniams įsipareigojimams įvykdyti lygiomis dalimis, nes minėtose bylose teismų priteistos buto komunalinių patarnavimų, nesumokėtų mokesčių skolos, kurios sudaro 11 352,96 Lt (3493,45Lt+2354,19Lt+110Lt+33Lt+2397,15Lt+109Lt+16Lt+171Lt+513,02Lt(75proc.)+2156,15 Lt). Paskola su AS „Bigbank“ buvo sudaryta atsakovo vardu, jis turėjo neįvykdytų asmeninių kreditorinių įsipareigojimų valstybei vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/01706. Tokiu būtu, atsakovo R. Š. asmeninių įsipareigojimų dalis vykdomosiose bylose Nr. 0113/13/00172 ir Nr. 0089/12/01706 sudaro 41 620,19 Lt (35 439,51 Lt+1 300 Lt+11 Lt+ 155 Lt+55,92 Lt+4 491 Lt+167,76 Lt). Iš realizuoto turto lėšų padengus abiejų šalių skolinius įsipareigojimus, ieškovei ir atsakovui likusi buto lėšų dalis sudarė 58 648,04 Lt, t. y. ieškovei ir atsakovui po 29 324,02 Lt (70 001 Lt-11 352,96 Lt/2). Atsakovo R. Š. skolinių įsipareigojimų daliai padengti iš jo parduoto buto dalies nepakakus lėšų, dalis R. Š. tenkančios skolos sumos (12 296,15 Lt) buvo išieškota iš įkaito davėjos S. Š. parduoto turto lėšų dalies. S. Š. antstolės patvarkymu grąžinta 9 274,89 Lt suma. Tokiu būdu ieškovės parduoto buto dalies nepanaudota lėšų suma, į kurią turi reikalavimo teisę ieškovė, sudaro 20 049,13 Lt. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 19 956,26 Lt sumos priteisimo.

Teismas pripažino, kad S. Š. įgijo į skolininką – atsakovą R. Š. reikalavimo teisę į dėl daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimą. Atsakovo R. Š. su AS „Bigbank“ filialu sudarytos kredito sutartys buvo galiojančios, nebuvo pakeistos, panaikintos, be to, - įvykdytos, paskola buvo suteikta vienam atsakovui, todėl atsakovo teikti byloje įrodymai apie tai, kokiam tikslui buvo panaudotas suteiktas kreditas, nepaneigia AS „Bigbank“ ir atsakovo sutartinių santykių pobūdžio. Kredito paskirtis sutartyje nebuvo numatyta, todėl nuo paskolos suteikimo momento atsakovas įgijo teisę disponuoti gautomis lėšomis ir naudoti jas pagal savo laisvą apsisprendimą – tenkinti savo suplanuotus poreikius ar panaudoti paskolą kitų asmenų poreikių tenkinimui. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis dalį savo asmeninių lėšų bei suteiktą kreditą ar jo dalį, kurios dydžio atsakovas negalėjo tiksliai įvardinti teismo posėdyje ir pagrįsti įrodymais, panaudojo sūnaus skoloms apmokėti, ieškovės poreikių tenkinimui, automobilio remontui, atsakovo kelionėms į Ispaniją apmokėti, abiejų šalių buto remontui, nesudarė pagrindo pripažinti, kad ieškovės ir atsakovo prievolė kreditoriui AS „Bigbank“ buvo solidari, todėl ją įvykdžius iš abiejų buvusių sutuoktinių parduoto turto gautų lėšų, S. Š. nebeturi reikalavimo teisės į nuostolių atlyginimą. Sandorių sudarymo metu šalių nesiejo santuokiniai ryšiai - šalių santuoka nutraukta 2004-07-30, S. Š. ir gyvena ir dirba Ispanijoje, byloje nėra duomenų ir apie tai, kad šalys vykdė jungtinę veiklą, tokių aplinkybių nenurodė ir neįrodinėjo atsakovas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovę ir atsakovą siejo tarpusavio sutartiniai įsipareigojimai dėl atsakovui suteikto kredito paskolinimo ieškovei. Aplinkybė, kad S. Š. buvo laiduotoja ir įkaito davėja kreditoriui pagal sudarytas kredito sutartis teisiškai svarbi tiek, kiek sukėlė ieškovei teisines pasekmes - iš ieškovės įkeisto turto dalies kreditorius gavo savo reikalavimo patenkinimą, kaip iš solidarios skolininkės, tačiau savaime nesudarė pagrindo daryti išvadą, prievolės solidarumas išliko ir skolininko bei įkaito davėjos tarpusavio įsipareigojimų atžvilgiu bei neįrodė, kad S. Š. buvo kredito sutarčių sudarymo iniciatorė, faktinė kredito gavėja bei naudotoja. Sudarydamas kredito sutartį savo vardu ir neketindamas mokėti įmokų, atsakovas prisiėmė visas prievolės neįvykdymo pasekmes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-11-11 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo; apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Mano, jog ieškovė nesąžiningai naudojosi savo teisėmis, ji nepasirašinėjo nei vieno dokumento teikiamo teismui, nieko nepasisakė dėl galimos taikos sutarties sudarymo, jos atstovas negalėjo atsakyti į visus pateiktus klausimus, nes ne viską žinojo; teismas nepripažino ieškovės dalyvavimą būtinu, nors to prašė atsakovas. Teismas turėjo nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, nes ginčas yra kilęs tarp artimų žmonių, kurie ir po santuokos nutraukimo vedė bendrą ūkį. Mano, jog ieškovės dalyvavimas teismo posėdyje turėjo būti pripažintas būtinu, nes jos parodymai dėl ieškinio reikalavimų bei kredito kilmės yra reikšmingi. Ieškovę teismo posėdyje atstovavo pagal įgaliojimą jos sesuo V. R., tačiau ji visų aplinkybių nežinojo, net nežinojo, jog butas buvo remontuotas, o panaudotos medžiagos buvo perkamos iš kredito gautų lėšų. Teismas nenustatė byloje kokioms reikmėms buvo paimtas kreditas, neatsižvelgė į tai, jog atsakovo subjektinės teisės yra pažeidžiamos. Teismas nepasisakė, kokie įstatymo saugomi interesai yra ginčijami, kokie pažeisti tarp ginčo šalių. Mano, kad nenustačius svarbių šios bylos aplinkybių teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Nesutinka su teiginiu, jog ieškovei nebuvo reikalingas kreditas, nes ji dirbo užsienyje. Byloje esantis įrodymai patvirtina, jog ieškovė neturėjo pastovių pajamų, dirbo vos kelis mėnesius už labai mažą atlyginimą. Ieškovė, gyvendama Ispanijoje negalėjo pragyventi iš mažo atlyginimo, todėl ji 2010-08-17 sudarė susitarimą Nr. 1 dėl kredito sumos padidinimo, jei būtų maniusi, jog atsakovas nepatikimas – ji nebūtų laidavusi. Teismo išvada apie jos pastovias pajamas yra klaidinga. Ieškovės atstovės teiginys, jog šalys norėjo užsiimti verslu vilkikų remontu, neatitinka logikos, nes su 11 000 Lt paskola vargu ar įmanoma pradėti verslą, juolab kai atsakovas net neturi pažymėjimo leidžiančio vairuoti vilkiką. Ieškovei reikėjo pinigų, todėl ji visus tris kartus laidavo už atsakovą, kiekvieną kartą atvykdavo iš Ispanijos, kad pasirašytų pratęsimo laidavimą. Ieškovei reikėjo pirkti automobilį, jį remontuoti, visa tai buvo daroma iš kredito pinigų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė sumokėjo atsakovui už automobilio remontą, keliones į Ispaniją. Pažymi, jog ieškovė už butą komunalinių mokesčių nemokėjo, todėl atsakovas nuo 2012 m. taip pat nebemokėjo. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog paskelbus varžytines, ieškovė turėjo būti suinteresuota parduoti jį už kiek įmanoma didesnę sumą, galėjo išpirkti jį, tačiau to nedarė. Atsakovas pats davė skelbimą į laikraštį dėl buto pardavimo ir taip sukėlė kainą. Teismas nevertino liudytojo R. A. parodymų, nevertino M. Š. rašytinio parodymo, netenkino prašymo dėl liudytojos J. A. apklausimo, kuri buvo kaimynė ir gerai žinojo apie buto remonto aplinkybes. Taip pat nebuvo apklaustas sūnus M. Š., kuris taip pat žinojo apie kredito paėmimą. Teismas neišreikalavo iš ieškovės įrodymų dėl ko susidarė skolos antstoliui M. A. ir S. R.. Teismas sprendimu priteisė atsakovui 1 799 Lt bylinėjimosi išlaidas, nors jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentais, jog ji nesąžiningai naudojosi savo teisėmis kreiptis į teismą, nes ji turėjo teisę savo pažeistas teises ginti per atstovą. Teismas atmesdamas atsakovo prašymą pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu pagrįstai konstatavo, kad tam nėra pagrindo, nes ji nėra Lietuvoje ir ją tinkamai atstovauja jos atstovas. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog byloje buvo sprendžiami šeimos klausimai, kadangi šalys išsiskyrė nuo 2004 m., o nuo 2006 metų jau gyveno atskirai ir bendro ūkio nebevedė. Bylos nagrinėjimo metu buvo atskleistos visos esminės aplinkybės, papildomų įrodymų pateikti nereikia, todėl nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad iš paskolos gauti pinigai buvo panaudoti ne tik jo, bet ir ieškovės interesams tenkinti. Paskola buvo paimta atsakovo vardu ir jo interesams tenkinti. Apeliantas nepagrįstai nurodo, jog paskolos iniciatorė buvo ieškovė. Priešingai, atsakovas tuo metu buvo bedarbis, o ieškovė dirbo Ispanijoje ir byloje esantys įrodymai tai patvirtina. Be to, jei pinigų butų reikėję ieškovei, tai paskolos sutartis butų sudaryta jos vardu arba abiejų šalių vardu, tačiau paskolos sutartis buvo sudaryta apelianto vardu. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl liudytojų apklausos, nes jis jų pats į teismo posėdį neatsivedė, todėl jie ir nebuvo apklausti. Teismas pagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš apelianto, nes ieškinys buvo tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas buvę sutuoktiniai, santuoka nutraukta 2004-07-30. Nuosavybės teise ieškovė ir atsakovas valdė po 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 133). Ieškovė S. Š. nuo 2006 m. išvykusi iš Lietuvos, gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovas R. Š. 2009-08-27 sudarė kredito sutartį Nr. 0900456/45nb su Bigbank AS filialu, kurios pagrindu jam suteiktas 15 000 Lt kreditas iki 2010-08-27 (b. l. 88-93). Kredito sutarties prievolių užtikrinimui 2009-08-28 sutartinės hipotekos lakštu, su vėlesniais pakeitimais, R. Š. ir S. Š. įkeitė jiems nuosavybės teise priklausantį butą (duomenys neskelbtini), kreditoriaus Bigbank AS naudai (b. l. 113-124). Atsakovui R. Š. nevykdant kredito sutarties, 2010-08-17 ir 2011-11-04 Bigbank AS filialas ir atsakovas R. Š. sudarė kredito sutarties Nr. 0900456/45nb papildomus susitarimus dėl kredito sumos padidinimo (b. l. 94-106), kurių pagrindu atsakovui buvo suteikti papildomos kredito sumos, skirtos padengti susitarimo sudarymo mokesčius, palūkanas ir delspinigius. Susitarimais šalys susitarė, kad galutinis kredito grąžinimo terminas sueina 2012-11-02 (b. l.101). Be to, Bigbank AS filialas su ieškove S. Š. 2011-11-02 sudarė laidavimo sutartį, pagal kuria S. Š. įsipareigojo atsakyti kredito davėjui už visus įsipareigojimus, kurie kyla iš kredito sutarties Nr. 0900456/45nb, sudarytos tarp Kredito davėjo ir R. Š., jeigu kredito gavėjas neįvykdo visos savo prievolės ar jos dalies iki kredito grąžinimo termino (b. l. 107-12). Tiek atsakovas R. Š., kaip skolininkas, tiek ieškovė S. Š., kaip laiduotoja, sutartinių įsipareigojimų bankui nevykdė, todėl Vilniaus miesto 9-asis notarų biuro notaras 2013-02-27 išdavė vykdomąjį įrašą Nr. DA-1809, kuriuo pagrindu R. Š. ir S. Š. įkeistas butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas iš varžytinių (b.l. 125-126). Gauta pinigų suma antstolės V. Ž. 2014-04-14 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S-5791 ir 2014-04-23 patvarkymu dėl patvarkymo pataisymo paskirstyta, išieškant S. Š. ir R. Š. skolas kreditoriams ir vykdymo išlaidas antstoliams M. A., vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/01706; S. R., vykdomosiose bylose Nr. 0102/14/00419 ir Nr. 0102/12/03250; V. Ž., vykdomosiose bylose Nr. 113/13/00172, Nr. 113/12/4610, Nr. 113/14/00202, Nr. 0113/14/00201 (b. l. 39-43).

Apelianto R. Š. nuomone, teismas nenustatė svarbių bylos aplinkybių, nepripažino ieškovės dalyvavimo teismo posėdyje būtinu, neįvertino jo pažeistų teisių, nepareikalavo iš ieškovės įrodymų dėl skolų antstoliams. Teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Atstovas teisme – tai fizinis asmuo, kuris teisme įgyvendina atstovaujamojo teises ir interesus, veikia atstovaujamojo vardu įstatymų ir atstovaujamojo nurodyta tvarka, neperžengdamas įgaliojimų ribų. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Taigi, atstovavimas yra toks procesinis teisinis santykis, kurio vienas dalyvis – atstovas, teisme kito asmens (atstovaujamojo) vardu ir jo interesais atlieka tam tikrus procesinius veiksmus, gina jo materialiąsias subjektines teises ar įstatymų saugomus interesus. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškovė yra tinkamai atstovaujama, todėl pagrįstai nepripažino jos dalyvavimo teismo posėdyje būtinu.

Apeliantas tvirtina, kad kreditas buvo reikalingas ieškovei, kad kredito pinigus panaudojo abiejų reikmėms, tačiau šių argumentų tinkamais ir neginčijamais įrodymais nepagrindžia (CPK 177, 178 str.). Ieškinys pareikštas CK 4. 195 straipsnio pagrindu, ieškovė, kaip laiduotoja ir įkaito davėja, reikalauja nuostolių atlyginimo iš skolininko, kurio prievolę įvykdė. Apeliantas priešieškinio nereiškė, nereikalavo pripažinti kredito sutartį sudarytą tarp banko ir S. Š., neįrodinėjo, kad dalį kredito lėšų naudojo ieškovė. Apeliantas pripažino, jog suteiktas kreditas buvo pervestas į jo sąskaitą. Duomenų, kad šios lėšos ar jų dalis buvo pervesti į ieškovės sąskaitą, ar kitaip jai perduoti, nėra. Apeliantas teigia, kad iš kredito pinigų pirko ieškovei automobilį, tačiau kredito sutartis sudaryta 2009-08-27, o automobilį R. C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip teigia pats apeliantas, jis pirko 2008-07-04 ir 2009-09-10 pardavė jį ieškovei už 300 Lt (b. l. 128, 158).

Apelianto nuomone, teismo išvada, jog ieškovė sumokėjo jam pinigus už kelionę į Ispaniją ir automobilio remontą, neteisinga, nes nepateikta jokių dokumentų apie tai. Kolegija nesutinka su šiuo argumentu. Ta aplinkybė, kad atsakovas priešinio reikalavimo nereiškė, neprašė priteisti iš atsakovės skolos už automobilį, jo remontą ir kt., patvirtina, jog ieškovė su atsakovu atsiskaitė.

Nėra pagrindo pripažinti, kad iš kredito lėšų buvo remontuojamas šalių butas. Ieškovė šią aplinkybę neigia, atsakovo paaiškinimai painus ir nenuoseklus, liudytojas R. A. paaiškino, kad butas buvo remontuojamas 2009-2010 metais, o šalių sūnus M. Š. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad butas buvo remontuojamas 2008 m. vasarą. Jokie rašytiniai įrodymai nepatvirtina, kad apeliantas pirko buto remontui medžiagas po kredito suteikimo, kad bendraturtė S. Š. davė sutikimą, jog be jos žinios būtų remontuojamas butas.

Iš pateiktų antstolės V. Ž. patvarkymų dėl išieškotų lėšų paskirstymo matyti, kad patvarkymai išsiųsti visiems suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir R. Š.. Patvarkymuose smulkiai išdėstytos skolininkų S. Š. ir R. Š. skolos, jų paskirstymas, nurodomos vykdomosios bylos, kurias vykdė antstoliai ir kaip skaičiuojamos vykdymo išlaidos. Apeliantas antstolio veiksmų įstatymo nustatytu terminu neginčijo, todėl laikoma, kad patvarkymai teisėti ir pagrindo aiškinti skolų susidarymą nebuvo (CPK 642, 643, 644 str.).

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Taigi, nežiūrint į tai, kad atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas, jis turi atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes ieškinys visiškai patenkintas.

Remiantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, 322 straipsniu, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys savo procesiniuose dokumentuose gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teisumui nėra privalomas.

R. Š. prašymą nagrinėti jo apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka, nepagrindė jokiais argumentais. Apeliaciniame skunde apeliantas smulkiai išdėstė savo motyvus dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo, dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, kur nurodė visas, jos manymu, svarbias bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185, 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė