Panevėžio apygardos teismo nutartis

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės I. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-377-488/2011 pagal pareiškėjo – kreditoriaus AB Ūkio banko prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nustatė, kad skolininkė tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB „Ūkio bankui“ pagal kredito sutarties sąlygas. Skolininkei nevykdant įsipareigojimų kreditorius vienašališkai 2011-10-10 nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino pabaigos, vadovaujantis kredito sutarties 14.1.1. papunkčiu, esant 14.1. punkte nurodytoms aplinkybėms nutraukė kredito sutartį, prieš tai skolininkę 2011-09-08 registruotu įspėjimu Nr. 160-03-1705, 2011-09-13 įspėjęs dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo pasekmių. Pripažino, kad per nustatytą papildomą terminą, skolininkė reikalavimo neįvykdė. Dėl šių priežasčių nutarė įkeistą turtą areštuoti, įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkus, kad, negrąžinus 155 082,66 Eur skolos ir 139,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui, apie tai pranešant turto registrui bei visiems suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 558 str. 1 d. numatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, būtent šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė.

Pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto ir kt. sąlygos. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų, t. y. nagrinėdamas bylas dėl hipotekos ir įkeitimo teisinių santykių, hipotekos teisėjas patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos hipotekos įregistravimo, keitimo, baigimo, priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto sąlygos. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia hipotekos sutarties šalių ginčų. Teisėjas reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar jam priklauso atlikti atitinkamą procedūrą, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju, atliekamas prašomas veiksmas, priešingu – jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009).

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo pažeista išieškojimo iš įkeisto turto tvarka. Byloje nustatyta, kad hipotekos lakštu Nr. 04/1/2007/0005222 su pakeitimais, įregistruotu 2007-11-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriuje, I. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), užtikrindami I. Š. prievolių pagal 2007 m. spalio 22 d. kredito sutartį Nr. 07/03-537 įvykdymą, kreditoriui įkeitė nekilnojamąjį turtą – 722,25 kv. m. pastatą su priimtomis naudoti (344,6 kv. m.) prekybos patalpomis/pažymėjimas plane 1A2p, unikalus numeris 2799-3017-6018, esantį (duomenys neskelbtini). Skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai tvarka numatyta CK Ketvirtosios knygos XI skyriaus IV skirsnyje (CK 4.192-4.196 str.) bei CPK 558 str. Tos pačios prievolės įvykdymo, pagal kredito sutartį, užtikrinimui Panevėžio apylinkės teismo hipotekos skyriuje 2007-11-13 yra įregistruotas sutartinio įkeitimo lakštas Nr. 04/2/2007/000524, kuriuo yra įkeista nuomos teisė. Įkeistų daiktų (kilnojamųjų daiktų, turtinių teisių) išieškojimo tvarką nustato CK Ketvirtosios knygos XII skyriaus 4.219 str., taip pat CPK 559 str. Kreditorius kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą su dviem pareiškimais (dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka apsunkinto turto bei dėl įspėjimo įteikimo esant įkeistai nuomos teisei), kurių pagrindu teisme užvestos dvi skirtingos civilinės bylos. Civilinėje byloje Nr. 2-376-488/2012 patenkintas kreditoriaus prašymas įteikti skolininkui, įkeisto turto savininkui įspėjimą, kad neįvykdžius įkeitimo lakštu, identifikavimo kodas 04220070005224 užtikrintos prievolės per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą bus pradėtas išieškojimas iš įkeisto daikto, t.y. iš žemės nuomos teisės. Įspėjimas I. Š. įteiktas 2011-12-02. Apeliantė klaidingai teigia, kad esant nepasibaigusiam 20 dienų terminui įvykdyti prievolę, kreditorius neturėjo teisės kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka apsunkinto turto, kadangi, kaip jau minėta aukščiau, skolos išieškojimo hipotekos kreditoriaus naudai tvarką numato kitos materialinės ir procesinės teisės normos.

Vadovaujantis CK 6.217 str. 5 d., sutartis gali būti vienašališkai nutraukta joje nustatytais atvejais. Kredito sutarties 14.1 punkte nurodyti kredito gavėjo (skolininko) įsipareigojimai, kurių pažeidimas laikomas esminiu sutarties pažeidimu (b. l. 12). Sutarties 14.3 p. numatyta banko teisė nutraukti sutartį anksčiau, negu numatyta sutartyje, - prieš 15 dienų raštu įspėjus kredito gavėją, jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų. Pažymėtina, jog kreditoriaus ir skolininkų sudarytos kreditavimo ir hipotekos sutartys yra vartojimo, todėl teismas atlieka jų sąlygų sąžiningumo kontrolę. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo (nagrinėjamoje byloje – sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką nustatančios sąlygos), yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-7-272/2011). Pripažintina, kad pagrįsti apeliantės teiginiai, jog šalių sudarytos kredito sutarties 14.1 punkte įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais pradelsia bet kurį mokėjimą ar jo dalį, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalys), todėl ši sutarties sąlyga šia apimtimi laikytina negaliojančiomis ab initio (CK 6.188 str. 7 d.) ir taikytinos įstatymo normos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą.

Išieškojimas prieš terminą negali būti pradedamas kreditoriaus pareiškimą dėl nutraukimo vertinant kaip sutarties nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai sutartis pažeidžiama praleidžiant įvykdymo terminą, ir tai nėra esminis sutarties pažeidimas, kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis). Kai kreditavimo sutartis nutraukiama prieš terminą ne sutartyje, o įstatyme nustatyta tvarka, šalys privalo laikytis CK 6.217 straipsnyje ir 6.209 straipsnyje įtvirtintų taisyklių, o hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio išieškojimo iš įkeisto turto, privalo patikrinti, ar pagal kreditoriaus nurodytus faktinius duomenis ir pateiktus dokumentus yra pagrindas pradėti išieškojimą (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, CPK 558 straipsnis). Tuo atveju, jeigu termino praleidimas nėra esminis sutarties pažeidimas ir nukentėjusi šalis nustatė protingą papildomą terminą, tai neįvykdžius sutarties per šį terminą, ji gali sutartį nutraukti. Nukentėjusi šalis savo pranešime dėl papildomo termino gali nurodyti, kad sutartis bus vienašališkai nutraukta, jeigu kita šalis jos neįvykdys per nustatytą papildomą terminą (CK 6.209 straipsnio 3 dalis). Tačiau šios įstatyminės nuostatos netaikomos, jeigu neįvykdyta prievolė sudaro nedidelę sutarties neįvykdžiusios šalies sutartinių prievolių dalį (CK 6.209 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Nagrinėjamu atveju 2011-02-23 registruotu įspėjimu Nr. 160-03-311 kreditorius skolininkei nurodė, kad pradelsta skola sudaro 15500 Eur, nesumokėta palūkanų - 905,56 Eur, delspinigių – 683,18 Eur, nurodė, kad per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo skolininkei neįvykdžius įsipareigojimų pagal sutartį, bankas ją nutrauks ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą (b.l.25). 2011-07-21 registruotu pranešimu Nr. 160-03-1417 kreditorius skolininkei nurodė, kad pradelsta skola sudaro 45500 Eur, nesumokėta palūkanų – 5270,66 Eur, delspinigių –3039,90 Eur, pareikalavo vadovaudamasis kredito sutarties 14.1 ir 14.3p. per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo grąžinti visą suteiktą kreditą 141954,78 Eur sumoje, nurodė, kad bankas sutartį vienašališkai nutrauks (b.l.26). Skolininkę 2011-09-08 registruotu įspėjimu Nr. 160-03-1705, kuris buvo įteiktas 2011-09-13, kreditorius įspėjo dėl galimo sutarties nutraukimo prieš terminą ir tokio nutraukimo pasekmių, jeigu skolininkė nepadengs 57500 Eur pradelstos skolos, nesumokėtų palūkanų –7215,70 Eur, delspinigių –4032,88 Eur. 2011-10-10 bankas kredito sutartį nutraukė skolininkei nelikvidavus įsiskolinimo (b.l. 34). Atsižvelgiant į tai, kad pradelsti mokėjimai 2011-09-08 dienai sudarė: 57500 Eur pradelstos skolos, nesumokėtų palūkanų –7215,70 Eur, delspinigių –4032,88 Eur, kai kredito sutartimi buvo suteiktas 150000Eur kreditas, t.y. pradelsta suma sudarė daugiau kaip 30 proc. viso kredito, atmestini apeliantės teiginiai, kad jos neįvykdyta prievolė sudarė nedidelę sutartinių įsipareigojimų dalį. Kadangi nurodytu terminu pradelstas įsiskolinimas nebuvo padengtas, pripažintina, kad kreditorius turėjo faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti kredito sutartį. Pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl kreditorius turėjo teisę kreiptis į teismą pradėti priverstinį išieškojimą, o teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, teismas konstatuoja, jog atskirajame skunde išdėstytais motyvais naikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.