- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-06-29
- Bylos Nr.
- I-162-519/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Marytė Švažienė, Donatas Daunys
- Pareiškėjas
- Šiaulių „Aušros“
- Atsakovas
- Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus, Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Advokatai
- Nerijus Ulčinas
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Gražvydo Poškaus,
dalyvaujant atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovui Stanislovui Tamučiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjo Šiaulių „Aušros“ muziejaus skundą atsakovei Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. G. dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009-03-31 reikalavimo Nr. R1 0708-0162 ketvirto, penkto ir šešto reikalavimo panaikinimų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Šiaulių „Aušros“ muziejus Šiaulių apygardos administracinio teismo prašo panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009-03-31 reikalavimo Nr. R1 0708-0162 ketvirto, penkto ir šešto punktus, priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodė, kad atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius priimdamas ginčijamus reikalavimo punktus peržengė savo kompetencijos ribas, nes jais bandė sureguliuoti individualų darbo ginčą, kilusį dėl R. G. atleidimo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas advokatas Nerijus Ulčinas teismo prašė patenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009-03-31 reikalavimo Nr. R1 0708-0162 ketvirto, penkto ir šešto punktus, priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas 2009-03-31 priėmė reikalavimą, kurio 4, 5, 6 punktais pareiškėją verčia atlikti tam tikrus mokėjimus R. G. , nurodo kad pareiškėjas neįteikė R. G. įspėjimo, kad blogai apskaičiavo pinigus. Tai yra bando išspręsti individualų ginčą, kas pareiškėjo nuomone, yra nekompetentinga Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui. Pareiškėjo atstovas nurodė, kad R. G. iš darbo buvo atleista 2009-02-13, tačiau iki 2009-03-13, kuomet baigėsi darbo įstatymuose nustatyti terminai kreiptis dėl darbo sąlygų ar dėl neteisėto atleidimo, dėl neišmokėtų pinigų, į apylinkės teismą nesikreipė, todėl tarp trečiojo suinteresuoto asmens R. G. ir pareiškėjo apylinkės teisme nėra pradėtas (kilęs) joks ginčas. Pareiškėjas savo reikalavimą grindžia vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje konstatuota, kad į individualų teisminį ginčą pagal LR darbo kodekso 227 str. turi teisę kištis tik teismas. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pareiškėjo atstovas nurodė, kad pareiškėjas gindamas savo interesus iš specialios sąskaitos išleido pinigus, kuriuos privalo susigrąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus atstovas Stanislovas Tamutis teismo posėdžio metu teismo prašė pareiškėjo skundo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą, nepriteisti bylinėjimosi išlaidų. Teismui pateiktame atsiliepime (b.l.37-38) bei pasisakymuose teismo posėdžio metu nurodė, kad 2009 metų kovo mėnesio 25 dieną Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius gavo R. G. , buvusios Šiaulių „Aušros“ muziejaus prižiūrėtojos, skundą dėl keturių jos vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos neišmokėjimo. 2009-03-26 Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjo Z. G. pavedimu dėl inspektavimo Nr. 325, vyresniajam darbo inspektoriui darbo teisei Stanislovui Tamučiui buvo pavesta atlikti inspektavimą Šiaulių „Aušros" muziejuje. Susipažinus su Šiaulių „Aušros“ muziejaus pateiktais dokumentais nustatyta, kad R. G. pareiškėjo įstaigoje pradėjo dirbti muziejaus prižiūrėtoja 1987-03-01 ( direktoriaus 1987-02-24 įsakymas Nr. 11). 2009-02-13 direktoriaus įsakymu Nr. P-10 „ Dėl R. G. atleidimo iš darbo ", vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsniu, ji buvo atleista iš Dionizo Poškos Baublių muziejaus prižiūrėtojos pareigų nuo 2009-02-13, išmokant jai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei kompensaciją už nepanaudotas kasmetines apmokamas atostogas, viso 2151,18 Lt ( Swedbank'o vietinio mokėjimo dokumento nuorašas). Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis LR valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnio 1 punkto nuostatomis, Valstybinė darbo inspekcija pagal jai priskirtą kompetenciją tikrina, ar darbdaviai laikosi darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių normatyvinių nuostatų, teikia darbdaviams reikalavimus bei nurodymus. Kadangi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 140 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos imperatyviai nurodo, kad išeitinė išmoka, atsižvelgiant į darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą, kuris toje darbovietėje yra daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimt mėnesių, yra šešių mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, 2009-03-31 pareiškėjui buvo surašytas reikalavimas Nr. R1 0708-0162. Šio reikalavimo 5 punkte yra nurodyta sumokėti nesumokėtą 4 R. G. vidutinių darbo užmokesčių dydžių išeitinę išmoką. Atsakovas mano, kad pareiškėjo argumentai, jog jie veikė viršydami savo kompetencijos ribas yra nepagrįsti, kadangi pareiškėjo paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika šiuo nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, nes šiuo atveju nėra nesutarimo tarp darbuotojo ir darbdavio dėl atleidimo pagrindo ir nėra individualaus darbo ginčo. Mano, kad į nustatus pareiškėjo pažeidimus, valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius sureagavo tinkama forma, tai yra surašė reikalavimą pašalinti pažeidimus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. G. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jai pranešta tinkamai teismo šaukimu (b.l.53). Teismui pateiktame atsiliepime (b.l.44-45) nurodė, kad teismo posėdyje nedalyvaus ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti jai iš pareiškėjo 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad Šiaulių „.Aušros“ muziejaus direktoriaus 2009 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. P-10 buvo atleista iš darbo pagal LR DK 129 straipsnį, jai buvo išmokėtas dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio - 1600,00 Lt išeitinė išmoka ir 766,00 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas. Kadangi jai buvo išmokėtos ne visos priklausančios išmokos, 2009-03-23 pateikė skundą LR VDI Šiaulių skyriui. VDI Šiaulių skyriaus vedėjas Z. G. 2009-04-23 raštu Nr. 9686 ją informavo, kad skundas tenkintinas ta dalimi, kuri susijusi su Šiaulių „Aušros" muziejaus nustatytais darbo įstatymų pažeidimais. Nurodė, kad vadovaujantis LR DK 140 straipsnio 1 dalimi, pagal Darbo kodekso 129 straipsnį atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį darbo stažą darbovietėje, kadangi jos darbo stažas yra didesnis nei 240 mėnesių, jai turėjo būti išmokėta šešių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka (LR DK 140 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius įpareigojo pareiškėją iki 2009-05-04 sumokėti jai 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją. Išeitinė išmoka nesumokėta iki šiol. Nurodė, kad LR Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 4 straipsnis nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijai priskiriama nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų, darbuotojų saugos ir sveikatos, norminiu darbo teisės aktų pažeidimu prevencija ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo santykius reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų kontrolė įmonėse, įstaigose, organizacijose ar kitose organizacinėse struktūrose, nepaisant jų nuosavybės formos, rūšies, veiklos pobūdžio, taip pat tais atvejais, kai darbdavys yra fizinis asmuo. Mano, kad pareigūnas, tyręs jos skundą, veikė savo kompetencijos ribose, todėl jo surašyto ir pareiškėjo skundžiamo 2009-03-31 reikalavimo Nr. Rl 0708-0162 4, 5, 6 punktai yra teisėti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo Šiaulių „Aušros“ muziejaus skundas tenkintinas ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009-03-31 reikalavimo Nr. R1 0708-0162 ketvirto, penkto ir šešto punktai naikintini.
Pareiškėjas ginčija Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vyresniojo darbo inspektoriaus darbo teisei Stanislovo Tamučio 2009-03-31 Reikalavimo pašalinti pažeidimus R1 Nr. R1 0708-0162 4, 5 ir 6 punktus, kuriuose konstatuota, kad atleistai darbuotojai R. G. neįteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva (4 punktas), nutraukiant darbo sutartį pil. R. G. išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nors darbuotoja turėjo daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimt mėnesių nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (5 punktas), uždelsta atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja R. G. , atleidimo dieną 2009-02-13 nėra visiškai atsiskaityta, nesumokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (6 punktas) (b.l.27-28). Pareiškėjas skundžiamų reikalavimo punktų neteisėtumą grindžia tuo, kad atsakovas yra nekompetentingas administravimo subjektas juos priimti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad R. G. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriui 2009-03-25 pateikė skundą, prašydama išreikalauti iš darbdavio jai priklausančią keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (b.l.16). Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2009-03-26 pavedimu Nr. 325 „Dėl inspektavimo“ Stanislovui Tamučiui pavedė Šiaulių „Aušros“ muziejuje atlikti inspektavimą, pateikti ataskaitą apie užduoties įvykdymą (b.l.15). Vyresnysis darbo inspektorius darbo teisei Stanislovas Tamutis patikrinęs darbuotojų saugą ir sveikatą bei darbo reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų laikymąsi bei nustatęs pažeidimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Šiaulių „Aušros“ muziejui 2009-03-31 surašė Reikalavimą pašalinti pažeidimus, nustatė terminus iki kada privaloma įvykdyti reikalavimus, išaiškino kokią atsakomybę užtraukia valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas (b.l.27-28).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo išsprendimui yra aktualus Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ir atliekamų funkcijų ribų aiškinimas. Jis yra pateiktas aprobuotoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-09-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-727-2003, skelbtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ Nr. 5, 2004 metai. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodoma, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina, į Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdama šiai bylai aktualius teisės taikymo klausimus, laikysis aukščiau paminėtoje nutartyje suformuotų teisės aiškinimo taisyklių.
Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybinės darbo inspekcijos kompetenciją, vykdant jai pavestus uždavinius, nustato Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 6 straipsnis, kuris nesuteikia šiai institucijai teisės spręsti individualaus pobūdžio darbo ginčus ir priimti dėl jų sprendimus. Tokia teisė pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 286 straipsnį yra suteikta darbo ginčus nagrinėjantiems organams – darbo ginčų komisijai ir teismui. Darbo ginčų nagrinėjimas, t. y. faktinių aplinkybių nustatymas, jų teisinis įvertinimas bei sprendimų dėl darbo ginčo esmės priėmimas nėra Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija. Valstybinei darbo inspekcijai priskirto uždavinio turinį sudaro prevencija ir kontrolė tų darbo įstatymo pažeidimų, kurie tiesiogiai atima ar apriboja įstatymų nustatytas darbuotojų teises turėti tam tikras darbo ir poilsio sąlygas, t. y. iš esmės bendro pobūdžio materialines teises, kurios skirtos užtikrinti visų darbuotojų teises ir kurių pažeidimas yra akivaizdus.
Individualus darbo ginčo sąvoka yra apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 285 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad individualus darbo ginčas yra nesutarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, kuris nagrinėjamas šiame skyriuje nustatyta tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp pareiškėjo ir jo buvusios darbuotojos R. G. buvo kilęs individualaus pobūdžio darbo ginčas dėl išeitinės išmokos išmokėjimo, kurį ištirti atsakovo paprašė R. G. (b. l. 16).
Iš skundžiamų reikalavimo 4, 5 ir 6 punktų matyti, kad atsakovas šį darbo ginčą ir išsprendė, t. y. nustatė faktines bylos aplinkybes, kad atleistai darbuotojai R. G. neįteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva (4 punktas), nutraukiant darbo sutartį pil. R. G. išmokėta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nors darbuotoja turėjo daugiau kaip dviejų šimtų keturiasdešimt mėnesių nepertraukiamąjį stažą toje darbovietėje (5 punktas), uždelsta atsiskaityti su atleidžiama darbuotoja R. G. , atleidimo dieną 2009-02-13 nėra visiškai atsiskaityta, nesumokėtas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką (6 punktas) bei pareikalavo pareiškėją šiuos pažeidimus pašalinti (b.l.27-28).
Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisės normų aiškinimą, nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius priimdamas skundžiamus 2009-03-31 reikalavimo pašalinti pažeidimus 4, 5 ir 6 punktus veikė ultra vires (viršydamas įstatymo suteiktų įgalinimų ribas), todėl skundžiami reikalavimo punktai yra neteisėti ir naikintini Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius tirdamas R. G. skundą dviprasmiškai interpretavo teisės normas nustatančias jo kompetencijos ribas, kadangi skundžiamais reikalavimo punktais neteisėtai išsprendė darbo ginčą, tačiau tuo pačiu 2009-04-23 raštu Nr. SD-9686 „Dėl sutarties nutraukimo ir išeitinės kompensacijos“ (b.l.46) atsisakė tenkinti R. G. skundą dalyje, nurodydamas, kad jame keliami klausimai nėra susiję su Valstybinės darbo inspekcijos kompetencija, tai yra darbo ginčų sprendimu.
Pareiškėjo prašymas iš atsakovo priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 100 Lt žyminio mokesčio tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Vadovaujantis ABTĮ 44 str. 6 d., kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, be kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo teisme išlaidas (atstovavimo išlaidos). Šiuo sprendimu pareiškėjo skundas tenkintinas, todėl jis turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teismui pateikė atstovavimo sutartį (b.l.8), sąskaitą už teisines paslaugas ir vietinio mokėjimo kopiją (b.l.9-10), kuriais pagrindė turėtas atstovavimo išlaidas. Teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytais dydžiais pareiškėjui priteistina 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų už skundo surašymą, atstovavimą teismo posėdyje. Taip pat tenkintinas prašymas priteisti 100 Lt teismo išlaidų, nes pareiškėjas kreipdamasis į teismą yra sumokėjęs 100 Lt žyminio mokesčio (b.l.32).
Trečiojo suinteresuoto asmens R. G. prašymas iš pareiškėjo priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų netenkintinas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 5 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi šio straipsnio 2 dalyje nurodytas teises į išlaidų atlyginimą. Kadangi šiuo sprendimu yra patenkinamas pareiškėjo skundas, tai trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkintinas, nes jam neatsiranda teisė į tokį prašymą.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 43-44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p.,
nusprendė:
Pareiškėjo Šiaulių „Aušros“ muziejus skundą patenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus 2009-03-31 reikalavimo Nr. R1 0708-0162 ketvirtą, penktą ir šeštą punktus.
Pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo patenkinti ir pareiškėjui iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus priteisti 1100 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą litų) teismo išlaidų.
Trečiojo suinteresuoto asmens R. G. prašymą dėl teismo išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.