Kauno apylinkės teismo nutarimas

2018-05-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A11.-391-548/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-05-17
Bylos Nr.
A11.-391-548/2018
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00021-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ričardas Juodis
Pažeidėjas
J. G.
Advokatai
Andrius Bambalas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A11.-391-548/2018Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00021-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2018 m. gegužės 17 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis,

sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, Dalei Juškevičienei, Vilmai Janonienei, Editai Juršienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam J. G., jo atstovui advokatui Andriui Bambalui,

institucijos, surašiusios protokolą – Kauno Regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovėms Vidai Gagienei, Dainorai Bačėnienei,

žodinio nagrinėjimo tvarka – viešame teismo posėdyje – išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur J. G., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Darius Jurevičius 2018 m. sausio 22 d. J. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą AM-KAU-ANR-P-19-2018 už tai, kad 2018 m. sausio 6 d. 13.30 val. Kaišiadorių r., prie Lomenių k., medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vienete medžiotojas J. G. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas medžiotojo selekcininko kvalifikacijos, kartu su K. T. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)) sumedžiojo 7 metų amžiaus ragus numetusį briedžio patiną, kai briedžio patinų medžioklės terminas yra pasibaigęs, t. y. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Tokiais savo veiksmais J. G. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 14 punkto, 58.2.2 ir 58.23 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. G. kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. atvyko į medžioklės vietą, registracija į medžioklę buvo vykdoma po aštuntos valandos. Medžioklei vadovavo D., jo pavardės nežino. Medžioklėje be jo ir vadovo dar dalyvavo T., K., K. sūnus J., A. B., J. M., R., pavardės nežino, V., kurio pavardės taip pat nežino, kitų dalyvavusių asmenų nepamena. Medžioklės lapą galėjo pildyti K., tačiau tiksliai nepamena. Instruktažą vedė K. Instruktažas buvo apie saugą, ginklus, kad nevaikščioti su užtaisytais, išsiimti šovinius, šaudymo kampą. Kokie žvėrys bus medžiojami, aiškino K. ir M. Aiškino, jog galima medžioti šernus, lapes, mangutus, audines ir, kad turima licencija sumedžioti briedžio jauniklį. Instruktažas vyko apie 20-25 min. Į medžioklės vietą vyko su M. ir varovais, kurių pavardžių nežino. Viso varovų buvo gal septyni. Nuvykus į vietą, medžioklės bokštelį jam paskyrė M. Pirmame varyme buvo sumedžiotas elnias, tikslaus laiko pasakyti negali. Kas sumedžiojo elnią, nežino. Elnią pamatė jau įkeltą į automobilį, elnias buvo su licencija ausyje. Tada visi nuvyko į kitą medžioklės kvartalą, kuriame gyvūnų nebuvo. Grįžtant kitame medžioklės plote į bokštelius vėl buvo paskirstyti medžiotojai. Medžiotojus į bokštelius paskirstė medžioklės vadovas D. M.. Medžiotojai buvo paskirstyti į kas antrą bokštelį. Belaukiant varovų pamatė dvi lapes, paskui pamatė briedį, kuris ėjo tiesiai link jo. Briedis buvo maždaug už 40 metrų, paskui priėjo kažkur per 30 metrų nuo jo. Briedžio korpusą matė, galvą taip pat, jam pasirodė keista, kad briedžio galva tokia maža. Matė, kad briedis buvo be ragų, briedžio galvos rožės nekraujavo. Briedis buvo neaktyvus, šlubčiojo, panarinęs galvą. Briedis pasisuko į dešinį šoną ir pradėjo eiti link kitų bokštelių. Judėjo iš lėto. Nutarė, kad briedis galbūt yra sužeistas arba serga, todėl šovė. Mano, kad briedis buvo ligotas, nes ėjo vangiai, šlubčiojo, jo ūgis buvo per mažas 7 metų amžiui. Prieš šaudamas briedį stebėjo apie 5 minutes. Briedžiui pradėjus eiti link miško, šovė antrą kartą, tačiau mano, jog šūvis jo nekliudė. Briedis pasuko link kitų medžiotojų, tuomet jis išgirdo dar du šūvius. Briedis nuo šūvių nenukrito, pasuko eiti link miško, paskui pasuko į kairę, paskui link kelio. Briedis perėjo per kelią, paėjo dar kokį 20 metrų ir nukrito. Dar kartą pakėlė galvą ir viskas. Varovai atėjo maždaug po 10 minučių, gal mažiau, susirinkus varovams ir medžiotojams, nuėjo link briedžio. Iki briedžio ėjo apie 100 metrų. Briedis buvo negyvas. Briedis neatrodė jaunas, gal kokių dvejų-trejų metų, nedidelio ūgio. Nušauto briedžio rožių nematė, atrodo, kad rožės buvo užgijusios. Kas briedžiui įsegė licenciją, nežino, jam atėjus ji jau buvo įsegta. Joks aktas rašomas nebuvo. Medžioklės lape buvo atžymėta, kad sumedžiotas žvėris. Varovai partempė briedį ant kelio, įkrovė į būreliui priklausantį automobilį ir nuvežė į lupyklą. Į lupyklą atvažiavo visi medžiotojai. Lupykloje varovai iškrovė žvėris, kas vadovavo varovams, negirdėjo. Kažkas pasakė, kad atidarytų vartus, nes atvyko gamtos apsauga. Kas atidarė vartus, nežino. Matė, jog atėjo vienas pareigūnas, kuris į teritoriją pateko per tvorą. Tuomet atvažiavo kitas pareigūnas. Pareigūnai patikrino ginklus, leidimus, automobilius, tuomet nuėjo į lupyklą. Kas filmavo, pasakyti negali. Apžiūrint briedį dalyvavo A. B., R., kurio pavardės nežino, dar kažkas. Pats lupant briedį dalyvavo ne visada. Lupant briedį dalyvavo pareigūnas Barkauskas. Lupant pūlinio nematė, matė tik šūvio žaizdas. Po patikrinimo vadovai važiavo į medžioklės plotus, ko ten važiavo, nežino. Atvykę pareigūnai iš karto pasakė, kad medžiotojai nušovė ne briedžio jauniklį. Jis medžiotojo selekcininko kvalifikacijos neturi, ką gali medžioti medžiotojas selekcininkas, žino. Mano, kad briedis tikrai buvo sužeistas arba ligotas, nes buvo mažo ūgio, neišsivystęs, judėjo lėtai.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. G. atstovas advokatas Andrius Bambalas nurodė, jog jis ir jo atstovaujamasis nesutinka su surašytu administracinio nusižengimo protokolu, mano, kad protokolas turi būti panaikintas. Ginčo, jog vyko medžioklė, kurios metu sumedžiotas briedis, nėra, taip pat nėra ginčo, kas šovė į briedį, tačiau ginčas yra dėl to, jog yra administracinio nusižengimo protokolas, kuriame aiškiai nurodyta, ką nurodo institucija, kokie medžioklės taisyklių pažeidimai buvo padaryti ir kokių medžioklės taisyklių punktų pažeidimų pagrindu yra grindžiamas ANK 290 straipsnio 8 dalies pažeidimas. Pati institucija nurodė, jog buvo pažeisti medžioklės taisyklių 58.2.2, 58.23 ir 14 punktai, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo argumentus grindžia tik tais pažeidimais, kuriuos nurodė institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą. Tarp tu pažeidimų nėra niekur pažymėta, ką vėliau proceso metu nurodė institucija, kad medžiotojas turėjo atitinkamai užpildyti lapą. Yra atskiri pažeidimai, atskiros taisyklių nuostatos, jeigu dėl to būtų kilęs ginčas. Institucija nenurodė, o vėliau atvykę pareigūnai teigė, jog buvo netinkamai pildomas medžioklės lapas, ar kad medžiotojas turėjo pareigų, susijusių su medžioklės lapu, kas turėjo būti aiškiai numatyta administracinio nusižengimo protokole. Vertinant patį tyrimą, kaip jis buvo atliktas, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, jis rodo pareigūnų šališkumą. Institucija, prašanti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirti baudą, atimti medžiotojo bilietą ir šaunamąjį ginklą, turi įrodyti pažeidimus. Ji yra atsakinga už tinkamą dokumentų pildymą. J. G., duodamas paaiškinimus pareigūnams, nurodė, jog šovė į žvėrį, nes gyvūnas šlubčiojo. Tą patį pasiaiškinime jis nurodė ir vėliau, tačiau minėtos aplinkybės nenurodytos protokole, jos nebuvo vertinamos. Protokolą surašiusi institucija nenurodė, jog buvo pažeistas medžioklės taisyklių 15.3 punktas. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog visi veiksmai, nušovus gyvūną, kurio medžioti negalima, turi būti atlikti nesitraukiant iš medžioklės vietos, nedelsiant. Medžiotojai savo iniciatyva nušauto briedžio nepradėjo lupti, tai darė tik gavę pareigūnų nurodymą, dalyvaujant pareigūnams. Be to, atvykusios Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnės nurodė, jog iš skerdenos matyti, kad buvo pūlinys, ką pasiaiškinime nurodė ir medžiotojas. Sužeistą gyvūną matė tik medžiotojai, nei inspektoriai, nei pareigūnės nematė sužeisto gyvūno. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnė pagal savo kompetenciją patvirtino, jog pūlinys gyvūnui trukdė gyventi, kėlė kančias. Jei vis dėl to būtų nustatyta, kad neturintis medžiotojo selekcininko pažymėjimo asmuo briedį sumedžiojo neteisėtai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nori pažymėti, kad skiriant atsakomybę, reiktų įvertinti visas aplinkybes, įskaitant jo kaltę, pačią medžioklę ir įvertinti, ar numatyta sankcija, kurioje įtvirtintas ir privalomas ginklo konfiskavimas, atitinka proporcingumo principą. Medžioklė vyko pagal taisykles, briedis buvo sumedžiotas tokiu būdu, kuris yra leidžiamas teisės aktais, taip pat tokiu laiku, kuriuo tam tikros kategorijos briedžius buvo galima medžioti. Briedis buvo nušautas tam, kad nutraukti briedžio kančias, kurias kėlė pūlinys. Be to, asmuo yra pensininkas, anksčiau už tokius nusižengimus nebaustas. Mano, jog administracinio nusižengimo tikslus pateisintų ir 200,00 Eur bauda be kitų sankcijų taikymo.

Teismo posėdžio metu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Vida Gagienė paaiškino, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, vykdydami reidą, nustatė, kad J. G., būdamas medžiotojas, 2018 m. sausio 6 d. sumedžiojo 7 m. briedžio patiną, kuris buvo numetęs ragus, kai briedžio patinų medžioklės terminas jau buvo pasibaigęs, t. y. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, nes briedžio patinus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. ir tik medžiotojams selekcininkams. J. G. sumedžioti briedžio patino neturėjo teisės, nes briedis jau buvo numetęs ragus, be to, jis nėra medžiotojas selekcininkas. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai J. G. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Medžioklės lapas patvirtina, kad briedį sumedžiojo būtent J. G.. Įvykį patvirtina tarnybinis pranešimas, J. G. paaiškinimai, medžioklės patikrinimo aktas, kitų medžiotojų paaiškinimai, ginklų sulaikymo protokolas, laukinio gyvūno apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog briedis yra 2-3 m. amžiaus, kas rodo, jog medžiotojai abejojo dėl nušauto briedžio amžiaus, ir kiti dokumentai. Pareigūnai, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui surašydami protokolą, neatsižvelgė į jo paaiškinimus, kad jis šovė į sužeistą žvėrį, nes šias aplinkybes laikė kaip siekį išvengti tam tikros atsakomybės, kadangi byloje yra duomenų apie gyvūno normalų sudėjimą. Jeigu gyvūnas buvo sumedžiotas per suklydimą arba jeigu buvo pagrindas gyvūną sumedžioti dėl sužeidimo, tam yra numatyta procedūra, kuri turėjo būti atlikta įvykio metu ir vietoje, t. y. turėjo būti surašomas specialus aktas – aktas dėl sumedžioto ne to amžiaus ragus numetusio briedžio ar sužeisto gyvūno. Apie įvykį turėjo būti iškarto pranešta departamento pareigūnams arba bendruoju pagalbos telefonu, kad būtų užfiksuotas oficialus įvykis. Minėtoje situacijoje viskas buvo visiškai kitaip – briedis buvo rastas jau lupykloje, medžioklės lape nėra jokio įrašo apie įvertą licenciją, nebuvo užpildytas anksčiau minėtas aktas. Be to, pirminiais medžiotojų paaiškinimais nustatyta, kad nė vienas medžiotojas nežinojo apie briedžio sužeidimą, o pats briedžio sužeidimo faktas nustatytas tik išdarinėjus briedį. Kilus abejonėms dėl sumedžioto gyvūno amžiaus, pagalbos kreiptasi į Aleksandro Stulginskio universitetą išvadai pateikti.

Teismo posėdžio metu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Dainora Bačėnienė paaiškino, kad departamentas palaiko surašytą protokolą, kuriuo J. G. yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal 290 straipsnio 8 dalį, kaip neteisėtai sumedžiojęs gyvūną. J. G. paaiškinimas, kad šovė į sužeistą žvėrį, atsirado kaip gynybinis, nes pirminis paaiškinimas buvo, jog jis šovė į jauną beragį briedį. Be to, nušovus sužeistą gyvūną, turi būti atliktos tam tikros procedūros. Teisme apklaustos specialistės turi teisę ir pareigą nustatyti gyvūno tinkamumą mėsai, o ne sužeidimo pobūdį, lygį ir sužeidimo svarbą gyvūnui. Tokias išvadas gali daryti tik tam tikri ekspertai, tačiau jie nebuvo kviesti. Medžioklė vyko tyliuoju būdu varant, todėl G. turėjo laiko apžiūrėti briedį, turėjo matyti, kad briedis yra ne jauniklis, o ragus numetęs patinas. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas pagal faktines aplinkybes, kurios buvo nustatytos, o ne pagal G. ar kitų asmenų paaiškinimus. Byloje surinktų įrodymų, taip pat liudytojų apklausos ir paties G. paaiškinimų pakanka daryti išvadai, jog J. G. yra kaltas padaręs administracinį nusižengimą, numatyta ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdžio metu liudytojas K. T. paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. vyko medžioklė tyliuoju varymu. Į medžiotojų būrelyje „Palomenys“ vykusią medžioklę susirinko apie 8.00 val. Medžiotojų būreliui nepriklauso, buvo svečias. Iš medžiotojų būrelio pažinojo J. K., kitus pažinojo tik iš matymo. Medžioklei vadovavo D. M.. Prieš prasidedant medžioklei vyko instruktažas, jame buvo kalbama apie saugumą, medžiojamus gyvūnus – lapes, plėšrius gyvūnus ir briedžio jauniklį. Į medžioklės plotus važiavo su kažkuriuo medžiotoju. Bokštelius nurodė medžioklės vadovas D. M.. Šalia esančiuose medžiotojų bokšteliuose iš kairės buvo J. K., iš dešinės – J. G.. K. dėl užstojančių medžių nematė, G. – matė. Šaudymo plotą matė pilnai. Vyko varymas. Išgirdo traškėjimą, pamatė, kad link G. išeina briedis. Briedis atrodė mažas, vangus, ėjo lėtai. Briedis buvo maždaug už kokių 100 metrų. Briedis ėjo link G. Pradžioje matė briedžio nugarą, paskui matė briedžio viršutinę kūno dalį, nematė tik apačios – pilvo ir kojų. Išgirdo šūvius. Matė, kad į briedį buvo pataikyta, nes po šūvio briedis krestelėjo ir pradėjo suktis atgal į miškelio pusę. Briedis įėjo į miškelį, kurį laiką jo nesimatė, tada pamiške išlindo arčiau jo (liudytojo), maždaug už 35-40 metrų. Briedžio korpusą matė pilnai. Briedis buvo be ragų. Briedžio rožių nematė. Matė, kad buvo vangus, sužeistas, pradėjo klupinėti. Kadangi briedis buvo sužeistas medžiotojo J. G., taip pat vangus, kad nutraukti briedžio kančias, šovė du šūvius. Briedis įėjo į miškelį, paskui išėjo į lauką ir nukrito. Nuo jo (liudytojo) briedis nukrito maždaug už 25-30 metrų. Nukritus briedžiui, varymas vyko dar apie 10 minučių. Išėjus varovams išsiėmė šovinius ir pradėjo lipti iš bokštelio. Matė, kad iš kitų bokštelių išlipa kiti medžiotojai. Prie žvėries atėjo, kai briedis jau buvo velkamas link automobilio. Kas leido pradėti vilkti žvėrį, nežino. Prie nušauto briedžio buvo varovai ir keli medžiotojai. Kas briedžiui įvėrė licenciją, nežino. Briedžiui buvo įverta jauniklio licencija. Medžioklės vadovą pamatė tik lupykloje. Lupykloje medžioklės vadovą informavo, kad šovė į sužeistą žvėrį, jog šis nesikankintų. Anksčiau to nepadarė, nes medžioklės vadovo prie nušauto žvėries nebuvo. Nušovus briedį medžioklės lapas iškart nebuvo pildomas, nes žvėris buvo visas purvinas, norėjo pirma parsivežti briedį ir jį nuplauti, kad būtų galima geriau jį apžiūrėti. Prieš briedį buvo nušautas taurusis elnias. Žvėris į automobilį kėlė varovai. Briedį kraunant į automobilį medžioklės vadovas nedalyvavo. Įkrovus žvėris visi sėdo į automobilius ir važiavo į lupyklą. Atvykus į lupyklą varovai iškrovė žvėris. Žvėris tempė varovai. Jis (liudytojas) su kitais medžiotojais stovėjo lauke ir sprendė dėl žvėries, kažkuris iš varovų plovė žvėrį. Medžioklės vadovas atvažiavo pats paskutinis, plovimo metu. Tuomet įėjo Gamtos apsaugos pareigūnas, vėliau įvažiavo ir kitas. Įėję pareigūnai filmavo, sakė, jog yra padarytas pažeidimas. Tuomet pareigūnai su medžiotojų būrelio pirmininku išvažiavo į medžioklės vietą. Pareigūnai norėjo išsiaiškinti, ar medžioklė buvo vykdyta pagal jai keliamus reikalavimus. Išvažiavus pareigūnams medžiotojai buvo lupykloje. Grįžę pareigūnai iškart paėmė jo, J. G. ir D. M. medžiotojų bilietus. Lupant žvėrį buvo paimti paaiškinimai. Paaiškinimus rašė vietoje, kitame kambaryje. Anksčiau medžioklėse yra matęs didelę briedžio patelę ir patiną, kuris buvo kokių 5-8 metų. Briedžio amžių galima nustatyti iš jo išvaizdos ir dantų. Sumedžiotas briedis buvo smulkesnis, vangesnis, ėjo tyliai. Žino, jog už licencijos įvėrimą yra atsakingas medžioklės vadovas.

Teismo posėdžio metu liudytojas Tomas Barkauskas paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. vyko akcija „Medžiok saugiai“. Kaišiadorių rajone vykdė reidą – tikrino savaitgalį medžiojančius medžiotojų klubus. Apie 14.30 val. užsuko į medžiotojų klubo „Pamolenys“ medžiotojų dorojimo aikštelę, kartu dirbo inspektorius Darius Jurevičius. Privažiavo uždarytus automatinius vartus, sustojo. Pamatė, kaip teritorijoje nueidinėdamas už pastato vienas medžiotojas atsisuko ir pamatė juos (pareigūnus), tačiau nuėjo už pastato. Kurį laiką palaukė. Pamatė, kaip iš už kito pastato galo išlindo dar trys medžiotojai, kurie pasižiūrėjo į jų (pareigūnų) pusę. Medžiotojai pasitraukė už pastato. Kurie tai buvo medžiotojai, įvardinti negali. Kad asmenys yra medžiotojai, nustatė iš asmenų aprangų, taip pat iš to, jog asmenys vaikščiojo medžiotojams priklausančioje teritorijoje. Palaukę kelias minutes suprato, kad jų įsileisti niekas nesiruošia, todėl jis (liudytojas) išlipo iš automobilio ir nuėjo aplink teritoriją. Automobilio niekas neįleido į teritoriją apie 10 minučių. Kitoje teritorijos pusėje rado plyšį tvoroje. Pro jį pateko į teritoriją. Priėjo prie teritorijoje besiburiuojančių medžiotojų, prisistatė. Paklausė kas yra medžioklės vadovas. Tuomet prie jo priėjo medžioklės vadovas. Medžioklės vadovo paklausė, kodėl jų niekas neįleidžia. Aiškaus atsakymo nesulaukė. Pasakė, kad atidarytų vartus, nes reikalinga atlikti patikrinimą, taip pat paklausė apie medžioklę – kaip vyko, kas yra sumedžiota. Medžioklės vadovas apie tai, kad yra sumedžiotas neleistinas žvėris, nieko nesakė. Kol keli medžiotojai nuėjo įleisti automobilio, jis su medžioklės vadovu nuėjo prie uždarytų lupyklos durų. Medžioklės vadovas atidarė duris, jis (liudytojas) įėjo į lupyklos vidų. Viduje pamatė gulintį sumedžiotą elnio patiną ir briedžio patiną. Briedžio galva buvo be ragų, rožės ir kelmeliai atrodė kaip ką tik ragus numetusio briedžio, tačiau nekraujavo, nes buvo purvinos. Rožių išvaizda rodė, kad ragai galėjo būti nukritę medžioklės dieną. Priėjo įleistas inspektorius Darius Jurevičius. Paprašė medžioklės vadovą pateikti medžioklės lapą. Lape buvo pažymėti abu sumedžioti gyvūnai. Pradėjus apžiūrinėti gyvūnus pamatė, kad briedžio patino ausyje yra įverta briedžio patelės/jauniklio licencija. Medžioklės vadovo paklausė, kodėl briedžiui įsegta minėta licencija, gautas atsakymas, jog buvo galvota, kad sumedžiotas briedžio jauniklis. Paklausė, kas sumedžiojo briedį. Medžioklės vadovas M. nurodė, kad briedį sumedžiojo medžiotojas G. Paklausė, kokia medžioklė vyko, kodėl buvo sumedžioti patinai. Nurodyta, kad medžiojama buvo varant tyliuoju būdu. Pradėjus medžioklės vadovo klausinėti dėl briedžio, t. y. kodėl suaugusiam briedžiui yra įverta jauniklio licencija, aiškaus atsakymo negavo. Medžioklės vadovas paaiškino, jog galvojo, kad sumedžiotas buvo briedžio jauniklis. Paklausė, ar yra supildytas aktas, kurį privaloma supildyti medžioklės metu sumedžiojus ragus numetusį patiną. Gautas atsakymas, kad aktas nėra supildytas. Pasirodė, jog medžioklės vadovas net nežinojo, jog reikia surašyti tokį aktą. Paprašė parodyti vietas, kuriose buvo sumedžioti gyvūnai. Į medžioklės vietas juos palydėjo medžiotojų būrelio pirmininkas. Medžioklės vietose matėsi, kad yra bokšteliai, viskas buvo tvarkingai. Tuomet grįžo atgal. Grįžus apžiūrėjo gyvūną, kadangi pasirodė, jog gyvūnas yra apverstas ant kito šono, nei gulėjo vos tik atvykus. Paklausė, kas gyvūną apvertė, tačiau atsakymo nesulaukė. Gyvūną apvertė ant kito šono ir pamatė, kad jame yra daugiau šūvio žymių. Medžioklės vadovo paklausus, kas dar šovė į gyvūną, gautas atsakymas, kad į briedį šovė ir medžiotojas T. Pradėjo gyvūną apžiūrinėti atidžiau ir nusprendė, jog tam, kad nustatytų, kiek kartų pataikyta į briedį, reikalinga jį nulupti. Medžiotojams nurodė pradėti lupti. Patys (pareigūnai) pradėjo imti medžiotojų ir medžioklės vadovo paaiškinimus – jis (liudytojas) į atskirą patalpą nusivedė medžiotojus G. ir T., o Darius Jurevičius savo automobilyje ėmė paaiškinimą iš medžioklės vadovo M. Paaiškinimuose medžiotojai G. ir T. nurodė, jog briedis išėjo tarp jų, pirmas šovė G., po jo – T. Abu medžiotojai paleido po du šūvius. Medžiotojai sakė, kad į briedį šovė kaip į jauniklį, taip pat nurodė ir paaiškinimuose. Apie tai, kad būtų į briedį šovę kaip į sužeistą žvėrį, nenurodė. Imant paaiškinimus kažkuris iš medžiotojų atnešė briedyje rastas dvi kulkas. Kulkomis nustatyta, kad vienas šūvis buvo G., kitas – T. Taip pat rastas šūvis, kurio kulka perėjo kiaurai. Kadangi iš abiejų pusių paleisti šūviai kliudė gyvybiškai svarbius briedžio organus, daro išvadą, kad briedis mirė nuo abiejų šūvių. Medžiotojams baigus duoti paaiškinimus, jis (liudytojas) leido medžiotojams eiti, kartu išėjo ir pats. Paimtus paaiškinimus padavė inspektoriui Jurevičiui. Tuomet nuėjo į lupyklą. Kažkuris medžiotojas pasakė, kad gyvūno pažastyje rado pūlinį. Pūlinį matė, jis atrodė ne šviežias, buvo po oda, nebuvo didelis. Mano, kad pūlinys negalėjo sąlygoti briedžio mirties. Medžiotojai, davę paaiškinimus, paklausė, ar gali papildyti savo paaiškinimus. Medžiotojai nuėjo prie pareigūnų automobilio, kur papildė savo paaiškinimus, neva gyvūnas buvo sužeistas. Paaiškinimus papildė tik išgirdę kaip briedį lupantys medžiotojai papasakojo, jog rado pūlinį. Buvo surašytas patikrinimo aktas, padaryta filmuota medžiaga, kurioje matėsi kiek briedžiui šūviais yra padaryta sužeidimų, paimti šaudžiusių medžiotojų ginklai. Paimta briedžio galva, kuri tikslaus amžiaus nustatymui pristatyta į Aleksandro Stulginskio universitetą. Briedis buvo vidutinio dydžio, vien iš kanopų dydžio buvo galima spręsti, kad briedis nėra jauniklis. Sumedžiojus sužeistą gyvūną, nedelsiant sumedžiojimo vietoje ir nejudinant gyvūno turi būti supildomas atitinkamos formos aktas, apie tai turi būti pažymima medžioklės lape. Taip pat apie tai turi būti pranešama Aplinkos apsaugos pranešimų numeriu. Briedžio sumedžiojimo atveju minėti reikalavimai nebuvo padaryti. Sumedžiojus ragus numetusį patiną, turi būti pažymima, kad yra sumedžiotas ragus numetęs patinas, taip pat turi būti supildytas atitinkamos formos aktas. Draudžiamą medžioti sužeistą žvėrį galima šauti, jei gyvūnas kažkada buvo sužeistas, automobilio kliudytas ar pats susižeidęs, matosi, jog gyvūnas šlubuoja, koją nusilaužęs, po automobilio avarijos guli ir tik galvą kilnoja, jam sulaužytas stuburas.

Teismo posėdžio metu liudytojas Darius Jurevičius paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. buvo vykdomas reidas „Medžioklės kontrolė Kaišiadorių rajone“. Apie 14.30 val. atvyko į medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vienetą, prie medžiotojų namelio. Į patį namelį iškarto patekti nepavyko, nes teritorija buvo uždara – aptverta tvora, o kelias buvo uždarytas elektriniai vartais. Privažiavo prie vartų. Matė, jog jų automobilį matė vienas medžiotojas. Manė, jog vartai tuoj bus atidaryti, tačiau vartų niekas neatidarė. Po keletos minučių matė dar du ar tris medžiotojus, kurie pasižiūrėjo ir apsisukę nuėjo. Jiems (pareigūnams) vartų niekas neatidarė. Tada viršininkas Tomas Barkauskas, su kuriuo kartu vykdė reidą, nusprendė apžiūrėti teritoriją, galbūt pavyktų į ją pateikti ne per vartus. Po kurio laiko vartai atsidarė. Jį (liudytoją) pasitiko medžiotojai. Vėliau viršininkas paaiškino, kad tvoroje rado skylę, per kurią pavyko praeiti. Įvažiavus į teritoriją, prie namelio buvo dešimt medžiotojų. Medžiotojai buvo jau po medžioklės, jų ginklai buvo dėkluose. Lupykloje buvo atvežti du sumedžioti gyvūnai – tauriojo elnio patinas, pažymėtas patino licencija, taip pat briedžio patinas, kurio ausyje buvo įverta briedžio patelės arba jauniklio licencija. Medžioklės vadovas pateikė medžioklės lapą, kuriame buvo nurodyti sumedžioti gyvūnai. Elnias buvo sumedžiotas leistinai. Pradėta aiškintis dėl sumedžioto ragus numetusio briedžio. Aiškiai matėsi briedžio kelmai, jog tai yra brandus patinas, o ne jauniklis ir ne antrametis. Medžioklės vadovas nurodė, jog briedį sumedžiojo medžiotojas G., kas taip pat buvo atžymėta ir medžioklės lape. Medžioklės vadovas nurodė, jog jiems atrodė, kad sumedžiotas buvo jaunas briedis. Kalbos apie tai, kad briedžio patinas buvo sužeistas, nebuvo. Prieš išvažiuojant nufilmavo nušautą žvėrį ir matė, kad briedžiui į ausį įverta briedžio patelės ar jauniklio licencija. Filmuojant dalyvavo ir medžioklės vadovas. Patikrinus kitų medžiotojų dokumentus ir ginklus, nuspręsta apžiūrėti vietą, kurioje buvo sumedžiotas gyvūnas, kadangi medžioklės būdas – tylusis varymas, kurios metu sumedžiotas briedis, turi papildomų sąlygų, t. y. jog medžiotojai turi stovėti bokšteliuose. Apžiūrėjus medžioklės vietą nustatyta, kad medžiotojai laikėsi taisyklių, medžiojant buvo bokšteliuose. Į medžioklės vietą kartu su jais (pareigūnais) važiavo medžioklės būrelio pirmininkas, kuris parodė briedžio sumedžiojimo ir kritimo vietas, matėsi tempimo žymės ir automobilio, į kurį buvo pakrautas žvėris, vėžės. Grįžus į medžiotojų namelį ir apžiūrint sumedžiotą gyvūną buvo rasta, kad į gyvūną buvo pataikyta ne vieną kartą. Medžioklės vadovo paklausė, kas dar buvo šalia ir šovė į briedį. Medžioklės vadovas nurodė, kad į briedį po J. G. šovė medžiotojas K. T.. Bendraujant su medžiotojais, tikslinant medžioklės aplinkybes, medžiotojai paaiškino, kad briedis pirmiausia pasirodė prie J. G., kuris į briedį paleido šūvį, tada į briedį šovė K. T.. Tarp šūvių tarpų nebuvo. Paklausus medžioklės vadovo, kodėl briedis nėra įformintas tinkamai, t. y. pagal Medžioklės taisykles privaloma sumedžiojimo vietoje nedelsiant supildyti Medžioklės taisyklių priedą, kai sumedžiojamas gyvūnas, kuris yra numetęs ragus, medžioklės vadovas atsakyti negalėjo. Antroje medžioklės lapo pusėje nebuvo įrašyto prierašo, jog tyliojo varymo metu buvo sumedžiotas briedis, kuris yra numetęs ragus. Medžiotojai taip pat apie sumedžiotą briedžio patiną, kuris buvo numetęs ragus, nebuvo pranešę Aplinkos apsaugos pranešimų priėmimo centrui. Medžiotojas J. G. jam sakė, kad jis (J. G.) suklydo, t. y. prieš šūvį neįvertino koks gyvūnas artėja link jo, ar jį galima medžioti ar ne. Tuomet į jo automobilį atsisėdo medžioklės vadovas, iš kurio jis (liudytojas) ėmė tos dienos paaiškinimą. Iš kitų dvejų medžiotojų – T. ir G. paaiškinimus ėmė Tomas Barkauskas. Kad būtų aišku, iš kurios pusės gyvūnas buvo kliudytas ir kiek kartų, medžiotojams buvo nurodyta pradėti doroti žvėrį. Tomas Barkauskas jam (liudytojui) perdavė medžiotojų T. ir G. paaiškinimus. Medžioklės vadovui baigus rašyti paaiškinimą, atėjo medžiotojai T. ir G., kurie paprašė papildyti duotus paaiškinimus. Papildyti paaiškinimus leido, nes niekur nėra reglamentuota, jog tai daryti būtų draudžiama. Medžiotojai sakė, jog gyvūnas buvo sužeistas, dėl ko jie ir šovė į ragus numetusį briedį. Ši versija atsirado tik nulupus žvėrį ir po jo priekine mentimi radus pūlinį. Net jei nušaunamas sužeistas gyvūnas, arba gyvūnas, numetęs ragus, atsiranda prievolė tinkamai užpildyti Medžioklės taisyklių priedą, įrašyti prierašą medžioklės lape ir apie tai informuoti pranešimų priėmimo centrą. Minėti reikalavimai nebuvo padaryti. Medžiotojas G. papildė savo paaiškinimą prierašu, jog gyvūnas buvo sužeistas. Baigę patikrinimą, jie (pareigūnai) paėmė briedžio galvą amžiaus nustatymui, sulaikė J. G. ir T. ginklus, paėmė medžiotojų ir medžioklės vadovo medžiotojų bilietus. Tuo patikrinimą ir baigė. Pats nušautas briedis atrodė suaugęs, sveikas ir įmitęs. Briedžio kelmai buvo murzini, vėliau kelmus nuplovus Stulginskio universitete, pamatė, kad kelmai yra krūvini, kas reiškia, kad briedis ragus yra numetęs neseniai – sumedžiojimo dieną arba dieną prieš tai. Briedį lupant matė pūlinį, kuris buvo apie šešių centimetrų skersmens. Pūlinys buvo senas, galėjo būti nuo seno sužeidimo. J. G. kaip medžiotojas neturi teisės medžioti raguotų gyvūnų, gali medžioti tik pateles ir jauniklius. Atvykę briedžio tikslaus amžiaus nustatyti negalėjo, tačiau matė, kad briedis yra vyresnis nei trejų metų patinas – pagal įmitimą matėsi, kad briedis buvo vyresnis negu trejų metų, suaugęs ir brandus, numetęs barzdą. Protokolą surašė pagal tai, jog buvo nustatytas faktas, kad draudžiamu laiku buvo sumedžiotas gyvūnas ir, kad sumedžiojimo faktas neįformintas tinkamai. Sužeisto medžiojamojo gyvūno detalizuoto aprašymo nėra, tačiau tai dažniausiai būna gyvūnai, sužaloti autoįvykių metu, kurie dėl sužalojimų kenčia, dėl ko reikia nutraukti jų kančias. Medžioklių metu taip pat pasitaiko, jog medžiotojai pastebi dėl kažkokių priežasčių sužalotus gyvūnus, kuriems yra sunku gyventi, maitintis, ir panašiai. Medžiotojai turi teisę apsispręsti, ar reikia nutraukti tokio gyvūno kančias ar ne. Tačiau tai nėra atvejis, kai vienos medžioklės metu vienas medžiotojas šauna į gyvūną, o kitas jį pribaigia, nes tai nėra gyvūno kančių nutraukimas.

Teismo posėdžio metu liudytoja Daiva Lozovskienė paaiškino, kad sausio 8 d. iš medžiotojų klubo „Palomenys“ gavo pranešimą, kad jie sumedžiojo briedžio patiną, kurio amžių sunku nustatyti, pranešta, kad briedis buvo sumedžiotas dėl sveikatos pažeidimų. Kviesta įvertinti sveikatos pažeidimų sunkumą ir ar tinkama mėsa vartojimui. Kvietė J. K.. Pagal darbines funkcijas sužalojimo laipsnio nustatyti negali, tačiau gali fiksuoti, ar buvo koks sveikatos pažeidimas. Tą pačią dieną nuvykus į medžiotojų pirminę apdorojimo aikštelę, kur briedžiui buvo atliktas pirminis apdorojimas – nuluptas kailis ir išimti viduriai, matė pakabintą briedžio skerdeną, kurios priekinėje dešinėje kojoje matė pūlinio kapsulės likučius. Pūlinio kapsulės likučiai buvo apie 10-15 cm dydžio, kas reiškia, kad pūlinys turėjo būti gana didelis, dėl ko galimai turėjo trukdyti gyvuliui judėti ir kelti skausmą, taip pat buvo laužtas dešimtas šonkaulis. Pūlinio kapsulės likučių dydį pamatavo vizualiai. Pūlinys buvo nupjautas, todėl paties pūlinio nematė, kas nupjovė pūlinį, neklausė. Laukinio gyvūno apžiūros aktu nustatė ar briedžio mėsa tinkama naudoti, taip pat, kad buvo pažeidimas, kurio liekanas matė. Pūlinys buvo vidinėje kojos pusėje. Kadangi matė kapsulės likučius, mano, kad pūlinys buvo nešviežias. Mano, kad dėl pūlinio ir jo dislokacijos gyvūnas galimai galėjo gyventi, tačiau turėjo jausti diskomfortą, galėjo tempti, tįsti koją. Pati į aikšteles apžiūrėti nušautų žvėrių važiuoja retai. Ką pasikvietęs pasakojo J. K., neprisimena. Briedžio dalis, kurios buvo tinkamos valgymui, buvo leista naudoti maistui, t. y. dalis, kurios buvo be pažeidimų. Kitos dalys turėjo būti utilizuotos. Ar gyvulys dėl tokio sužalojimo turi būti šaunamas, pasakyti negali.

Teismo posėdžio metu liudytoja Dalia Našlėnienė paaiškino, kad dirba Kaišiadorių valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje vyriausiąja veterinarijos gydytoja-inspektore. Nurodė, kad sausio 8 d. Kaišiadorių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba iš medžiotojų gavo pranešimą apie galimai sumedžiotą briedį. Tarnybos viršininkas nukreipė ją bei kolegę nuvykti į lupyklą ir patvirtinti, ar pranešimas pasitvirtino. Nuvykus nurodytu adresu pasitiko medžiotojas J. K., kuris parodė kur yra lupykla, kur pakabinta skerdena. Būrelio vadovas norėjo, jog būtų įvertinta, kad yra supūliavusi koja, dėl ko galimai briedis šlubavo ir dėl to jie šovė. Skerdena buvo išdorota ir pakabinta. Skerdena buvo vidutinio įmitimo, t. y. gyvulys nebuvo riebus. Nuluptą briedį matė pirmą kartą. Apžiūrėjusi skerdeną matė, kad lūžęs dešinės pusės dešimtas šonkaulis, kuris buvo lūžęs neseniai – diena ar dvi prieš apžiūrą. Lūžis galėjo būti padarytas sumedžiojimo dieną. Gyvūnas buvo nušautas prieš dvi dienas. Taip pat dešinės kojos vidinėje pusėje, tarp alkūnės ir peties sąnario, matė kapsulės likučius, pati kapsulė buvo pašalinta, kapsulė buvo apie 10-15 cm dydžio. Pats briedis buvo vidutinio įmitimo. Briedžio organų ir odos nematė. Grįžusios parašė išvadas, kad pažeistas vietas aplink kapsulę reikia utilizuoti, taip pat, kad visos kitos dalys yra tinkamos maistui. Apžiūrėti briedžio važiavo pirmą kartą. Pavedimą atlikti neplaninę gyvūno sveikatos apžiūrą pagal gautą pranešimą davė tarnybos viršininkas. Pavedimu pavesta atlikti gyvūnų sveikatos kontrolę, t. y. šiuo atveju vizualiai įvertinti sužeidimus. Pagal pareigas gali daryti išvadas, kad gyvūnas dėl sužalojimų galimai galėjo šlubuoti, tempti koją. Daro išvadą, kad dėl sužalojimo gyvūnas galimai galėjo gyventi, bet turėjo jausti diskomfortą. Ar briedį dėl sužeidimo reikėjo šauti, pasakyti negali. Šioje srityje dirba pusantrų metų, tarnyboje – 4 metus. Per pusantrų metų toks patikrinimas buvo pirmas. Po apžiūros pažeistas vietas, t. y. pūlinio vietą, nurodė utilizuoti. Utilizavimo nekontroliavo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.

Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 15.2.1 punktą briedžio patinus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams).

Medžioklės taisyklių 15.3 punkte nurodyta, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijai arba rajono agentūrai, o sumedžiotą gyvūną pristatyti rajono valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kad šioji nustatytų sužeidimo pobūdį, sumedžioto gyvūno tinkamumą vartoti žmonių maistui, surašytų aktą, nurodydama būtinojo sumedžiojimo pagrįstumą. Medžioklės plotų naudotojai privalo vykdyti veterinarijos specialistų nurodymus dėl tolesnio šios medžioklės produkcijos naudojimo.

Pagal Medžioklės taisyklių 28 punktą medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna. Kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai. Medžioklės plotų naudotojai apie tai, kad medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiota daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, arba medžioklėje varant teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiotas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas, arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiotas ne to amžiaus gyvūnas, arba sumedžiotas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu informuoja Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Informacijos priėmimo ir valdymo centrą.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G., jo atstovo advokato Andriaus Bambalo, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovių Vidos Gagienės ir Dainoros Bačėnienės, liudytojų Dariaus Jurevičiaus, Tomo Barkausko, K. T., Daivos Lozovskienės ir Dalios Našlėnienės paaiškinimus, bei administracinio nusižengimo byloje esančius ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Dariaus Jurevičiaus 2018 m. sausio 22 d. J. G. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAU-ANR_P-19-2018 (b. l. 3); medžiotojų klubo „Palomenys“ 2018 m. sausio 6 d. medžioklės lapą Nr. 58, kuriame pažymėta, kad 2018 m. sausio 6 d. medžiotojas J. G. sumedžiojo briedį (b. l. 4); Kauno regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Dariaus Jurevičiaus ir inspekcijos viršininko Tomo Barkausko 2018 m. sausio 9 d. tarnybinį pranešimą dėl medžiotojų klubo „Palomenys“ sumedžioto briedžio patino, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d. atvykus į medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vienete įrengtą pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę nustatyta, kad sumedžioti du medžiojamieji gyvūnai – tauriojo elnio patinas ir ragus numetęs briedžio patinas. Suaugusį briedžio patiną sumedžiojo J. G. ir K. T.. Briedžio patinas sumedžiotas pasibaigus jo medžioklės terminui. Medžiotojai į sumedžioto gyvūno ausį įvėrė ne tam gyvūnui skirtą licenciją, t. y. briedžio ausis buvo pažymėta briedžio jauniklio/patelės licencija, kurios Nr. 000220 (b. l. 5); administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. 2018 m. sausio 6 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad J. G. 2018 m. sausio 6 d. vykusioje medžioklėje du kartus šovė į briedžio dešinį šoną. Paaiškinime taip pat nurodyta, kad „briedis atrodė, jog sužeistas sena žaizda“ (b. l. 6); administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. 2018 m. sausio 22 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad J. G. buvo įsitikinęs, kad briedis buvo patinas, atrodė žemas, ėjo kažkaip keistai, lėtai, šlubčiodamas, briedis atrodė kaip sužeistas (b. l. 7); Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. sausio 8 d. Laukinio gyvūno apžiūros aktą Nr. 31ŪGP-2, kuriame nurodyta, kad patikrinimas atliktas pagal gautą pranešimą. Patikros metu apžiūrėtas nušautas briedžio patinas, medžiotojų teigimu, apie 2-3 metų amžiaus. Apžiūros metu nustatyta, kad briedžio dešinės kojos medialinėje pusėje tarp peties ir alkūnės sąnario matosi pūlinio kapsulės likučiai, lūžęs dešinės pusės dešimtas šonkaulis (b. l. 8-9); Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto 2018 m. sausio 10 d. raštą dėl sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo ir Aleksandro Stulginskio universiteto Medžioklėtyros laboratorijos išvadą dėl briedžio amžiaus nustatymo, kuriais nustatyta, kad vertinant briedžio dantų nudilimą nustatyta, kad briedis yra apie 7 metų amžiaus (b. l. 10-13); Kauno regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018 m. sausio 6 d. patikrinimo aktą (b. l. 15); medžioklės vadovo D. M. 2018 m. sausio 6 d. ir 2018 m. sausio 22 d. paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d. paskutinio varymo metu buvo sumedžiotas briedžio patinas. Po varymo medžiotojai vieni per kitus pranešė, kad sumedžiotas į jauną briedį panašus žvėris. Kadangi dėl užklimpusio automobilio negalėjo greitai privažiuoti, perdavė jauniklio licenciją, jog įvertų briedžiui ir pasikrovę parsivežtų į lupyklą (b. l. 16-17); medžiotojo K. T. 2018 m. sausio 6 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad medžiotojas, 2018 m. sausio 6 d. dalyvaudamas medžioklėje, šovė į antrametį briedį, nes šalia iš dešinės esantis medžiotojas žvėrį buvo sužeidęs (b. l. 18); to paties medžiotojo 2018 m. sausio 22 d. paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad iš miško ėjo nedidelis briedžio jauniklis. Iš dešinės pusės esantis medžiotojas šovė į žvėrį, jis pamatė, kad šūvis yra taiklus, bet žvėris nekrito, todėl paleido šūvį. Žvėris atrodė sužeistas ar sergantis, nes šlubavo ir sunkiai ėjo (b. l. 19); Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro budėtojo pamainos pranešimų registrą ir ataskaitą, kuriais nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro budėtojo pamainos pranešimų registre laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 6 d. 8.00 val. iki 2018 m. sausio 7 d. 8.00 val. duomenų apie Kaišiadorių r. sav. sumedžiotą briedį negauta (b. l. 20-22); administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad J. G. medžiotojo bilietas išduotas (duomenys neskelbtini)(b. l. 23); 2018 m. sausio 6 d. Ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolą Nr. 00585, kuriuo iš J. G. paimtas lygiavamzdis šautuvas „TOZ 36“, Nr. 19858, taip pat odinis diržas, odinis dėklas (b. l. 25); vaizdo medžiagą, kuria nustatyta, kad sumedžiotam briedžiui į ausį buvo įverta briedžio patelės/jauniklio licencija (b. l. 26), teismas daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad J. G., neturėdamas medžiotojo selekcininko kvalifikacijos ir 2018 m. sausio 6 d. 13.30 val. Kaišiadorių r. sav., Lomenių k., medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vienete kartu su medžiotoju K. T. sumedžiojęs 7 metų amžiaus ragus numetusį briedžio patiną, kai briedžio patinų medžioklės terminas yra pasibaigęs, t. y. sumedžiojęs gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės, pažeidė Medžioklės taisyklių 14, 58.2.2 ir 58.23 punktų reikalavimus, kas atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.

Teismas tiki liudytojų Dariaus Jurevičiaus ir Tomo Barkausko teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, jog versija, kad briedis sumedžiotas dėl to, jog atrodė ligotas ir šlubavo, atsirado tik pradėjus doroti briedį ir briedžio dešinės priekinės kojos medialinėje pusėje tarp peties ir alkūnės sąnario radus pūlinį. Teismas sprendžia, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiškai atitinkantys įvykių seką, neprieštaraujantys tarpusavyje. Teismui nenurodytos jokios objektyvios priežastys, dėl kurių nurodyti asmenys galėtų apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą J. G.. Joks šių asmenų neprocesinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas. Nenustatyta ir jokių aplinkybių, dėl kurių nurodyti asmenys būtų šališki ir suinteresuoti nepagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį J. G. apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu.

Be to, liudytojų Dariaus Jurevičiaus ir Tomo Barkausko teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes patvirtina ir tai, kad medžioklės, vykusios 2018 m. sausio 6 d., vadovas D. M. 2018 m. sausio 6 d. ir 2018 m. sausio 22 d. duodamas paaiškinimus nurodė, jog po paskutinio varymo sužinojo, kad yra sumedžiotas briedis, medžiotojai jam vieni per kitus pranešė, kad tai yra jaunas patinas ar į jauną briedį panašus žvėris. Medžioklės vadovo paaiškinimuose nėra duomenų, jog jam būtų buvę pranešta apie tai, kad sumedžiotas sužeistas ar ligotas briedis. Medžiotojas K. T. 2018 m. sausio 6 d. paaiškinime nurodė, jog šovė į briedį, nes jį šūviu buvo sužeidęs iš dešinės esantis medžiotojas. Tik 2018 m. sausio 22 d. paaiškinime K. T. nurodė, jog briedis atrodė sužeistas ar sergantis, šlubavo ir sunkiai ėjo. Teismo posėdžio metu K. T. paaiškino, kad po J. G. į briedį paleisto šūvio matė, kad briedis buvo vangus, sužeistas, pradėjo klupinėti. Kadangi briedis buvo sužeistas medžiotojo J. G., taip pat vangus, kad nutraukti briedžio kančias, šovė į jį du šūvius. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo J. G. teiginiais, jog jis šovė į sužeistą ar ligotą žvėrį. Atsižvelgiant į tai, J. G. teiginiai dėl briedžio ligotumo ar vangumo vertintini kaip subjektyvūs, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Nors Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2018 m. sausio 8 d. Laukinio gyvūno apžiūros akte Nr. 31ŪGP-2 nurodyta, kad briedžio dešinės kojos medialinėje pusėje tarp peties ir alkūnės sąnario matosi pūlinio kapsulės likučiai, taip pat lūžęs dešinės pusės dešimtas šonkaulis, tačiau aktu padarytos išvados, kad pažeistos kūno vietos nukreiptos utilizuoti, kitos skerdenos dalys tinkamos žmonių maistui, kas, kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytojos Daiva Lozovskienė ir Dalia Našlėnienė, reiškia, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojos vertino ne gyvūno sužeidimo laipsnį ar sužeidimo įtaką gyvūno gyvybingumui, o gyvūno mėsos tinkamumą maistui. Todėl vertinant J. G. teiginius, jog jis šovė į sužeistą ar ligotą žvėrį, minėtas aktas ir liudytojų Daivos Lozovskienės ir Dalios Našlėnienės paaiškinimai teismo posėdžio metu nelaikytini gyvūno sužalojimą ar sužalojimo įtaką gyvūno gyvybingumui patvirtinančiais įrodymais.

Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. G., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat į tai, kad nenustatyta J. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35 ir 36 straipsniai), jog J. G. yra pensinio amžiaus, neteistas, administracinio nusižengimo padarymo metu buvo baustas administracine tvarka už mažai pavojingą veiką, bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 290 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatytą minimalaus dydžio nuobaudą – baudą.

Be to, J. G. skirtinos šios administracinio poveikio priemonės:

- asmeniui suteiktos specialiosios teisės – teisės medžioti – atėmimas minimalios trukmės terminui, numatytam ANK 290 straipsnio 8 dalyje (ANK 27-28 straipsniai);

- ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, kurie buvo panaudoti gyvūnui sumedžioti, – lygiavamzdžio šautuvo „TOZ 36“, 12x70, Nr. 19858 ir odinio diržo – konfiskavimas (ANK 27 ir 29 straipsniai, 290 straipsnio 10 dalis).

Odinis dėklas, paimtas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu Nr. 00585, teismo nutarimui įsiteisėjus, grąžintinas J. G. (b. l. 25).

Išnagrinėjus bylą, byloje esantis CD diskas, kuriame įrašyta vaizdo medžiaga (b. l. 26), teismo nutarimui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Įsiteisėjus teismo nutarimui, byloje esanti kulka „Brenneke“ (b. l. 27) grąžintina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 27-29, 635-637 ir 646 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 ct) baudą.

Skirti J. G. administracinio poveikio priemones:

- atimti specialiąją teisę – teisę medžioti – 1 (vieneriems) metams;

- konfiskuoti J. G. priklausančius lygiavamzdį šautuvą „TOZ 36“, 12x70, Nr. 19858 ir odinį diržą.

Odinis dėklas, paimtas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolu Nr.00585, teismo nutarimui įsiteisėjus, grąžintinas J. G..

Byloje esantis CD diskas, kuriame įrašyta vaizdo medžiaga, nutarimui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Byloje esanti kulka „Brenneke“ nutarimui įsiteisėjus grąžintina Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Ričardas Juodis