Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. M., V. S. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, nuolatinio globėjo skyrimo, išlaikymo lėšų tvarkytojo paskyrimo, trečiasis asmuo L. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Kauno miesto socialinių paslaugų centro 2020 m. vasario 21 d. pateiktoje informacijoje ir jos prieduose apie darbą su šeima nurodyta, kad K. M. sunku suvokti ir patenkinti vaikų poreikius (kadangi D. visą laiką gyveno su močiute, o rūpindamasi A. gaudavo nuolatinę pagalbą ir paramą iš savo mamos), moteriai sunku orientuotis aplinkoje (dažnai nesupranta pateiktos informacijos, ją pamiršta), trūksta motyvacijos priimti siūlomą pagalbą ir bendrauti su specialistais, 2020 m. vasario 18 d. negrįžo nakvoti į namus, nevykdė pagalbos planuose numatytų rekomendacijų. Konstatuota, kad K. M. nėra pajėgi savarankiškai auginti mažamečius, kadangi neieško pagalbos arba nesupranta, kad jos reikia (el. b. 2 tomas, b. l. 207-208, 209-211, 212).

2020 m. vasario 26 d. organizuotas atvejo nagrinėjimo posėdis, kurio tikslas įvertinti pagalbos plano efektyvumą (nustačius apsaugos poreikį, laikinąją priežiūrą mažamečiams) ir pagalbos šeimai tęstinumą. K. M. posėdyje nedalyvavo, apie neatvykimo priežastis neinformavo.

V. S. nurodė, kad susiekti su K. nepavyksta nuo praėjusios savaitės, su vaikais nebendrauja, pas juos nuvykęs nebuvo (D. nematė nuo rugpjūčio mėn.), išlaikymo neteikia, Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesilanko, nes nemato tam poreikio, šiai dienai sąlygų rūpintis D. neturi. L. M. paaiškino, kad K. nematė nuo vasario 24 d. Peržiūrint pagalbos planą specialistai konstatavo, kad K. M. savarankiškai nesirūpino vaikų ugdymu, priežiūra, kasdiene buitimi – tai darė giminaičiai, nestiprino tėvystės įgūdžių (nesiekė lankyti specialios grupės, ar rodyti iniciatyvą konsultuojantis su pagalbą teikiančiais specialistais), ne kartą pastebėta, kad susirgus A. M. moteris nesikreipdavo į medikus, nesiekė stiprinti ryšio su dukra, ja rūpintis, nesikreipė į RPLC konsultacijai dėl pasikartojančio alkoholio vartojimo. Moteris buvo abejinga ir pasyvi paslaugų teikimui, skatinimui vykdyti rekomendacijas. Įvertinus aplinkybių visumą, vadovaujantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 364 straipsnio 6 dalimi konstatuota, kad suėjo vaikų laikinosios priežiūros terminas po to, kai vaikų laikinoji priežiūra buvo pratęsta. Šeimos situacija iš esmės nepasikeitė. Atsižvelgiant į tai, kad laikinosios priežiūros priemonės buvo išnaudotos ir neveiksmingos, o tėvai nesistengė, nekeitė savo elgesio, laikinoji priežiūra šeimai buvo 2020 m. vasario 26 d. nutraukta, 2020 m. vasario 27 d. atliktas pakartotinis šeimos situacijos vertinimas, vaikams nustatytas apsaugos poreikis, priimtas sprendimas paimti vaikus iš jų atstovų pagal įstatymą. Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti vaikus D. S. ir A. M. iš jų atstovų pagal įstatymą, kadangi atstovė pagal įstatymą K. M. su specialistais nebendrauja, nevykdo pagalbos plane numatytų rekomendacijų ir įsipareigojimų, neatsakingai žiūri į vaikų priežiūrą, o D. S. tėvas V. S. raštu nurodė, kad šiuo metu auginti dukrą savarankiškai neturi galimybių, dukrai išlaikymo neteikia ir jos ugdymu nesirūpina (el. b. 2 tomas, b. l. 96-99, 108-112, 113-124, 125-137, 138-146, 147, 148-152, 197-205).

Papildomai 2021 m. vasario 11 d. Kauno miesto socialinių paslaugų centras informavo, kad nuo to laiko, kai buvo nutrauktas atvejo vadybos procesas, šalys savo iniciatyva nesikreipė į Kauno miesto socialinių paslaugų centrą dėl paslaugų atnaujinimo. Skyrius taip pat neturi duomenų, kad šalys būtų siekusios susigrąžinti vaikus iš laikinosios globos, neieškojo pagalbos, nesikreipė nei į globos centrą dėl pasimatymų su vaikais organizavimo, nei į Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymais. Policijos 2021 m. sausio 29 d. pateiktais duomenimis, K. M. gyvenamoji vieta išlieka nežinoma (el. b. 2 tomas, b. l. 84, 85).

Tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Nustatyta, kad atsakovai K. M. ir V. S. dėl savo kaltės nevykdė ir nevykdo įstatymu nustatytų tėvų pareigų vaikų D. ir A. atžvilgiu: neatsakingai žiūri į savo kaip tėvų pareigas puoselėti ir palaikyti šeimos ryšį aktyviais savo veiksmais, rūpintis vaikais, tenkinti jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius, atsakovai nedalyvauja vaikų auklėjime, išlaikymo neteikia, nesuteikia pilnaverčio gyvenimo, nesiekia suprasti vaiko poreikių, nėra duomenų, kad atsakovų padėtis ateityje pasikeis. Tėvų valdžią atsakovai turėtų įgyvendinti nuolat, o ne epizodiško pobūdžio veiksmais, kartkartėmis. Byloje nustatytos aplinkybės ir faktai patvirtina, jog tėvai abejingai žiūri į savo pareigų vykdymą nepilnamečių vaikų atžvilgiu (domėtis vaiku, auklėti, išlaikyti, rūpintis vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu). Darytina išvada, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, atsakovai savo amoraliu elgesiu (alkoholio vartojimas, smurtas) daro žalingą įtaką vaikams, yra visiškai nusišalinę nuo vaikų auginimo, priežiūros, išlaikymo teikimo ir jų gyvenime nedalyvauja, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovei K. M. jos motinos valdžią vaikų D. S. ir A. M. atžvilgiu, o atsakovo V. S. tėvo valdžią dukters D. S. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro atsakovų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl nuolatinės globos (rūpybos) ir gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo (rūpintojo) paskyrimo

Nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą ir kurių priežiūra, auklėjimas, teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai, globos centrui ar vaikų globos (rūpybos) institucijai – CK 3.256 straipsnis. Įstatyme numatyta, kad globa nustatoma vaikams, kurie neturi keturiolikos metų, rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems keturiolikos metų (CK 3.251 straipsnis). CK 3.183 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą įstatyminį reglamentavimą, nepilnamečių vaikų D. S. ir A. M. tėvams apribojus tėvų valdžią į vaikus, atsižvelgiant į tai, kad D. ir A. nėra suėję keturiolika metų, vaikams nustatoma nuolatinė globa.

2021 m. sausio 18 d. vykdant laikinosios globos priežiūrą (el. b. 2 tomas, b. l. 69-70, 71-72), lankant globojamus vaikus D. ir A., konstatuota, kad globa vykdoma tinkamai. Vaikams sudarytos geros buities ir gyvenimo sąlygos, globėja užtikrina tinkamą vaikų auklėjimą, ugdymą bei sveikatos priežiūrą. D. S. lanko (duomenys neskelbtini), mergaitė mokosi pagal pritaikytą ugdymosi programą (el. b. 2 tomas, b. l. 67). Vaikų sveikatos prižiūrimos (duomenys neskelbtini)klinikoje, D. diagnozuota alergija, reguliariai vartoja vaistus (el. b. 2 tomas, b. l. 65-66). A. lanko Kauno lopšelį – darželį (duomenys neskelbtini), bendra vaiko sveikatos būklė – gera (el. b. 2 tomas, b. l. 66, 68). Globėja L. M., kuri su vaikais yra susijusi giminystės ryšiais (močiutė iš mamos pusės) išreiškė norą būti paskirta nuolatine anūkų globėja, pateiktas 2020 m. vasario 10 d. sutikimas (el. b. 2 tomas, b. l. 75). Išvada patvirtina, kad L. M. yra įvertinta Vaikų gerovės centro „Pastogė“ kaip tinkamas asmuo nuolatinai globoti anūkus. L. M. yra našlė, nedirbanti, bet gaunanti pensiją, pajamos minimalios, bet stabilios. Globėja gyvena bute, kuris nuosavybės teise priklauso mirusio vyro tėvui, L. M. turi sveikatos problemų dėl kurių reguliariai vartoja vaistus, bet turimos sveikatos problemos netrukdo rūpintis anūkais (el. b. 2 tomas, b. l. 74), taip pat prie vaikų priežiūros aktyviai prisideda dukra D. M. Socialinių darbuotojų vertinimu, buities sąlygos anūkų globai yra tinkamos (namuose labai tvarkinga, laikomasi saugumo reikalavimų), vaikams senelės namų aplinka yra artima. Pastebėta, kad vaikai prie senelės prisirišę, susiformavęs stiprus, ilgalaikis, teigiamas emocinis ryšys, globėja rūpinasi vaikų ugdymo, sveikatos poreikiais. Teismo posėdžio metu L. M. patvirtino, kad sutinka būti paskirta savo anūkų D. ir A. globėja.

Siekiant sukurti vaikui, netekusiam tėvų globos, aplinką, tinkamą jo psichiniam, emociniam ir moraliniam vystymuisi, globa (rūpyba) šeimoje vaikui yra palankiausia aplinka, todėl vaiko globa (rūpyba) šeimoje turi pirmenybę lyginant su kitomis vaiko globos (rūpybos) formomis, ir yra vienas iš vaiko globos (rūpybos) nustatymo principų (LR CK 3.249 str. 3 d.).

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 24 d. įsakymais Nr. Al-170 ir Al-169, nepilnamečiams D. S. ir A. M. nuo 2020 m. kovo 20 d. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta L. M. (el. b. 2 tomas, b. l. 61-62, 63-64).

2021 m. vasario 2 d. išvada Nr. BVR-102 (el. b. 2 tomas, b. l. 78-81) patvirtina, jog Vaikų gerovės centras „Pastogė“ įvertino, kad D. S. ir A. M. globa močiutės L. M. šeimoje geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl nustačius D. S. ir A. M. nuolatinę globą, L. M. skiriama nuolatine D. S. ir A. M. globėja, vaikų globos ir gyvenamoji vieta nustatoma nuolatinės globėjos gyvenamojoje vietoje (CPK 407 straipsnis, CK 3.251 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.259 straipsnis, 3.264 straipsnio 5 dalies 4 punktas, 3.265 straipsnio 1 punktas).

Globėjai išaiškinama, kad globėjas (rūpintojas) privalo: užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje (CK 3.271 straipsnio 1 dalis). Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka vaiko globėjas (rūpintojas) gali perduoti prižiūrėti vaiką kitam asmeniui (CK 3.271 straipsnio 2 dalis). Globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis). Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise, CK IV knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis) ir tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo vaiką nepaisant aplinkybės, kad tėvų valdžia apribota (CK 3.195 straipsnis). Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės K. M. vaikų D. ir A. išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui mokamų periodinių išmokų iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo V. S. dukters D. išlaikymui – po 250 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės. Atsakovė K. M. teismo posėdžio metu su prašoma priteisti išlaikymo suma sutiko, nurodė, kad ieško darbo, greitu metu turi pradėti dirbti kasininke. Atsakovas V. S. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo nepateikė, prašomo priteisti išlaikymo dydžio neginčijo, taip pat nepateikė įrodymų, kad jo sveikatos būklė ar kitos priežastys neleidžia mokėti ieškovo prašomo dydžio išlaikymo nepilnametei dukrai. Bylos duomenimis, atsakovai nekilnojamojo turto, automobilių neturi, nedirba, tačiau yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie sveikatos sutrikimus, trukdančius dirbti, nepateikta.

Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pajamų, susijusių su darbo santykiais neturėjimas ar nepakankamas turėjimas neatleidžia nuo pareigos išlaikyti vaiką, siekiant patenkinti būtiniausius vaiko poreikius. Minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (šiuo metu tai yra 607 Eur), laikomas orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, taigi, prašoma priteisti suma yra mažesnė, nei kasacinio teismo praktikoje rekomendacinis minimalus išlaikymas vaikui per mėnesį. Be to, ieškovei CPK 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti – kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaikų amžių, jų būtinuosius poreikius, į atsakovų amžių, jų galimybes dirbti ir išlaikyti nepilnamečius vaikus, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo iš atsakovų K. M. ir V. S. tenkinamas visiškai (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai).

Globojamo vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti. Iš atsakovų priteisus išlaikymą, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama šiuo teismo sprendimu skiriama nepilnamečių vaikų D. S. ir A. M. nuolatinė globėja L. M. (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą, nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, todėl žyminis mokestis už minėtą reikalavimą nepriteistinas. Ieškovė yra atleista už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, kurį tenkinus, mokėtinas žyminis mokestis priteistinas iš atsakovų: 108 Eur iš atsakovės K. M. bei 67 Eur iš atsakovo V. S. (96 straipsnio 1 dalis).

Teismas turėjo 19,38 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, tenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t.y. po 9,69 Eur iš kiekvieno (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 – 270 straipsniais, 402 straipsniu, 406 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukros D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią sūnaus A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukros D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja paskirti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

D. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su nuolatine globėja L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikų D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. vasario 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteistų išlaikymo lėšų ir visų priklausančių išmokų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti globėją L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovės K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 117,69 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 69 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 76,69 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 69 ct) bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.