- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-25
- Bylos Nr.
- 2-4071-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Ž., V. G., V.
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys: R. Ž. ir V. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, nurodydamos, kad 1998-03-18 mirė jo ir suinteresuotų asmenų tėvas Z. G., o (duomenys neskelbtini) mirė jų motina S. G. Tėvų santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu tėvai įsigijo butą esantį adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypą sodininkų bendrijoje ,,Rūta“. Be to tėvui 1994-10-28 buvo atkurtos nuosavybės teisės į 3,01 ha žemės sklypą esantį (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties, tik motina kreipėsi į notarę S. Jonaitienę ir jai buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Tačiau paveldėjimo teisės liudijime nebuvo nurodyta, kad sutuoktinį pergyvenusi motina S. G. priėmė ir minėtus žemės sklypus. Teigė, kad motina iki mirties faktiniu valdymu irgi priėmė velionio tėvo palikimą, tai yra aukščiau nurodytus žemės sklypus. Nurodė, kad po motinos mirties nė vienas iš velionės vaikų į vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau pareiškėjas faktiniu valdymu priėmė visą motinos vardu atsiradusį palikimą, pradėdamas ne tik faktiškai jį valdyti, nes toliau juo rūpinosi kaip savu, bet ir atlikdamas kitus aktyvius veiksmus, susijusius su palikimo priėmimu. Todėl pareiškėjas būdamas teisėtu pirmos eilės įpėdiniu, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad po sutuoktinio Z. G. mirties, jį pergyvenusi sutuoktinė S. G. faktiniu valdymu priėmė tėvo vardu atsiradusį palikimą, į kurį jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. O po motinos mirties pareiškėjas A. G. priėmė jos vardu atsiradusį visą palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas jam reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti. Pareiškėjas teigė, kad kitų asmenų pretenduojančių į motinos palikimą ar jį priėmusių, nėra ir notaro biure į šį palikimą paveldėjimo byla neužvesta.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys V. G. ir R. Ž. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu jie iš esmės sutinka, jam neprieštarauja ir prašė teismo jį tenkinti. Teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjas turi teisę paveldėti palikimą, kuris mirties dieną priklausė jų velionei motinai ir jokio nesutarimo tarp įpėdinių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo pareiškimas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, mirus tėvui Z. G. nagrinėtinas remiantis 1964m. CK nuostatomis, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. nuostatą, 2000 m. CK penktosios knygos ,,Paveldėjimo teisė“ normos taikomos paveldėjimo santykiams, tik tada kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001-07-01. Pažymėtina, kad pareiškėjo tėvas mirė 1998-03-18, tai yra dar iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo. O pareiškėjo prašymui dėl palikimo priėmimo mirus jo motinai S. G., taikytinos 2000 m. Civilinio kodekso nuostatos.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos. Palikimo priėmimo (1964 m. CK 587str. 2d.) faktas teismo tvarka gali būti nustatytas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais jį priėmė.
Iš pareiškėjo teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Z. G., mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9).
Iki mirties velionis Z. G. asmeninės nuosavybės teise valdė žemės sklypą esantį Biržų rajone (b.l. 19-21). Nuosavybės teisės į šį žemės sklypą jam buvo atkurtos pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (b.l. 23-24). Taip pat velionis Z. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su S. G. valdė po 1/2 dalį žemės sklypo esančio sodininkų bendrijoje Rūta, kurį jie įsigijo pagal Valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 22). Minėtų žemės sklypų savininkui Z. G. 1998-03-18 mirus, jo vardu atsirado palikimas, kurį valią priimti išreiškė tik sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė S. G.. Tačiau šiai įpėdinei išduodant paveldėjimo teisės liudijimą į palikimo sudėtį liko neįrašyti aukščiau nurodyti žemės sklypai. Tačiau remiantis pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimais, S. G. faktiniu valdymu priėmė ir šį velioniui vyrui priklausiusį turtą, nes juo rūpinosi kaip savu ir atliko kitus aktyvius veiksmus susijusius su jo priėmimu ( mokėjo mokesčius, leido sūnui pareiškėjui A. G. statyti bendrijoje esančiame žemės sklype sodo namelį, rūpinosi su kitu bendraturčiu žemės sklypo esančio Biržų rajone apdirbimu ir priežiūra). Nors S. G. ir buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į velionio sutuoktinio Z. G. palikimą, tačiau šiame dokumente liko nenurodyti minėti žemės sklypai. Pareiškėjas pateikė teismui įrodymus, kad jis yra ne tik teisėtas velionės S. G. įpėdinis, bet ir, jog pastaroji faktiniu valdymu priėmė Z. G. palikimą į kurį jai nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Pareiškėjo motina būdama vienintele velionio vyro vardu atsiradusio palikimo įpėdine, priėmė faktiniu valdymu ir kitą Z. G. priklausiusį turtą (žemės sklypų dalis). Dėl to pripažintina, kad velionio vyro Z. G. palikimą, tai yra likusią jo dalį įpėdinė S. G. priėmė faktiniu valdymu, nors jai į šią palikimo dalį ir nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą.
Palikimo atsiradimas nustatomas nuo palikėjo mirties momento (1964m. CK 569str. 1d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga (1964m. CK 587str. 3d.). Kaip jau minėta palikėja Z. G. mirė (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios datos pareiškėjos motinas S. G. turėjo teisę ne tik kreiptis į vietos notarą dėl palikimo priėmimo, prašydama pastarąjį išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į atsiradusį palikimą, bet ir jį priimti faktiniu valdymu, kadangi tuo metu galiojęs įstatymas numatė tik du atsiradusio palikimo priėmimo būdus. Kaip jau paminėta įpėdinė S. G. ne tik kreipėsi į vietos notarą, bet ir faktiniu valdymu priėmė visą palikimą. Pažymėtina, jog tokiu atveju įpėdinio veiksmai atitiko įstatymo reikalavimus (1964m. CK 587str. 3d.).
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėjas pareiškime teismui nurodė, kad jis laikytinas irgi įpėdiniu pagal įstatymą, nes po motinos S. G. mirties, priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai ji valdyti (2000m. CK 5. 50 str.). Atskirai pažymėtina, jog valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kuris suteikia valdytojui galimybę tiesiogiai veikti daiktą. Teisės doktrina ir teismų praktika pripažįsta, jog įpėdinis (įpėdiniai) faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius. Iš to seka, kad kas valdo tam tikrą daiktą, tam pripažįstami ir tam tikri
įgaliojimai. Dėl to remiantis aukščiau paminėtu atskirai pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjo A. G., kaip įstatyminio įpėdinio veiksmai atitiko ir faktiniam valdymui įstatymo keliamus reikalavimus (2000 m. CK 5.50 str.).
Atskirai pažymėtina, kad palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Tiek 1964 m. CK, tiek 2000 m. CK nustatė, kad pirmiausia, pagal įstatymą teisę paveldėti įgyja palikėjo sutuoktinis ir vaikai. Kadangi velionis Z. G. susilaukė trijų vaikų, todėl paveldėjimo teisę pagal įstatymą galėjo ir jie įgyti, tačiau jiems atsisakius šios teisės, visą jų tėvo palikimą priėmė ir tuo pačiu paveldėjo jų motina S. G., kaip pirmosios eilės įpėdinė (1964m. CK 573str. 1d. 1 p.), o vėliau tik pareiškėjas A. G. (2000 m. CK 5. 11 str. 1d. 1p.).
Tuo pačiu pažymėtina, kad paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (1964m.CK 587str., 2000 m. CK 5. 50 str.). Atskirai pastebėtina, jog palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris ir jam taikomos visos sandorių sudarymo taisyklės. Sandoriui sudaryti nepakanka asmens vidinės valios, šiuo atveju noro įgyti nuosavybės teisę į palikimą ateityje. Todėl kaip jau minėta, kad būtų sudarytas sandoris, asmens valia turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Tik toks valios išreiškimas sukelia teisinių padarinių. Kadangi pareiškėjas A. G. įstatymo nustatyta tvarka, priėmė palikėjai S. G. priklausiusį turtą, tai tuo pat metu jis įgijo ir paveldėjimo teisę ir į visą velionei motinai S. G. priklausantį turtą. Remiantis aukščiau nurodytu darytina išvada, jog pareiškėjas A. G. būdamas vieninteliu velionės motinos Z. G. pirmos eilės įpėdiniu irgi turi ne tik subjektinę paveldėjimo teisę į atsiradusį palikimą, bet ir faktiniu valdymu išreiškė valią jį priimti visą, todėl palikimą priėmusiam įpėdiniui (pareiškėjui) gali būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą Z. G. vardu atsiradusį palikimą. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl įpėdinio A. G. priimtas palikimas laikomas priklausančiu šiam įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento.
Šie aukščiau nurodyti juridinę reikšmę turintys faktas dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, pareiškėjui nustatomi su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionės motinos S. G. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 214 - 222 str.
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. pareiškimą tenkinti visiškai.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. G., (a/k (duomenys neskelbtini) priėmė po vyro Z. G., (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. G., (a/k (duomenys neskelbtini) priėmė po motinos S. G., (a/k (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
3. Šie juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjui A. G. nustatomi su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į velionės motinos S. G., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.