- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-19
- Bylos Nr.
- I-744-426/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rūta Miliuvienė (pran.)
- Pareiškėjas
- UAB „BMS“
- Advokatai
- Gytis Kaminskas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, Rūtos Miliuvienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Gyčiui Kaminskui, atsakovo atstovei Vaidutei Raišytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „BMS“ skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvinės patikrinimo pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „BMS“ skunde (b. l. 3-7) prašo panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2006 m. rugsėjo 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. 185-719/1-1.
Nurodo, kad Inspekcijos pareigūnai esmines bylos aplinkybes ištyrė paviršutiniškai, tikrindami bendrovės pateiktus darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, nenustatė jokių pažeidimų. Neaišku, kokiu būdu ir kuo remdamiesi pareigūnai apskaičiavo buvusiai bendrovės darbuotojai A. N. išmokėtą 2178,52 Lt neapskaityto darbo užmokesčio sumą. Jie rėmėsi pastarosios rašytiniame paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis apie tai, jog bendrovė jai atlyginimą mokėjo tris kartus per mėnesį, įskaitant procentinę sumą nuo įvykdytų pardavimų. Tai visiškai nepagrįsti ir tikrovės neatitinkantys buvusios bendrovės darbuotojos teiginiai, kadangi pagal darbo sutartį Nr. 192 A. N. atlyginimas buvo mokamas du kartus per mėnesį ir joks procentinis priedas už atliktus pardavimus nenumatytas. Buvęs bendrovės darbuotojas A. Š. teigė iš darbovietės ginčijamu laikotarpiu gavęs 6000 Lt sumą, nors pagal bendrovės algų žiniaraščius minėtam asmeniui išmokėta 4708,29 Lt. Pareigūnai, apskaičiuodami šio piliečio gautą galimai neapskaitytą darbo užmokestį, tiesiog atėmė iš buvusio bendrovės darbuotojo raštiškame paaiškinime nurodytos sumos tą sumą, kuri oficialiai yra nurodyta bendrovės algų žiniaraščiuose ir kuri jam buvo išmokėta, ir tokiu būdu nustatė pinigų sumą, neapskaitytą bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tokiu pačiu būdu yra apskaičiuota neapskaityta pinigų suma bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose kitam buvusiam bendrovės darbuotojui - D. Ž.. Skaičiuodami iš bendrovės atleisto darbuotojo R. I. neapskaitytas pajamas, Inspekcijos pareigūnai rėmėsi vėl gi tik paties buvusio darbuotojo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, neva jam buvo mokamas skirtumas nuo oficialaus atlyginimo ir to, kuris pervedamas į kortelę.
Akcentuoja, kad siekdami patvirtinti ar paneigti buvusių darbuotojų kaltinimus, pareigūnai turėjo neapsiriboti formaliu patikrinimu, o atlikti išsamų visų aplinkybių tyrimą, tame tarpe apklausti bendrovės buhalterę, kuri betarpiškai atsakinga už įmonės pinigines operacijas išmokant darbo užmokestį, tačiau tokie veiksmai nebuvo atlikti.
Paskutinis iš pažymoje paminėtų bendrovės darbuotojų darbo sutartį nutraukė A. Š. – 2006 m. birželio 14 d.; kiti trys bendrovės darbuotojai darbo sutartis nutraukė dar 2006 m. balandžio mėnesį. Į Inspekcijos pareigūnus minėti asmenys kreipėsi su paaiškinimais tik 2006 m. rugpjūčio mėnesį, praėjus daugiau nei trims mėnesiams po atleidimo; be to, visi minėtų asmenų skundai į Inspekciją atnešti vienu metu t. y. 2006 m. rugpjūčio 1 d. Ši aplinkybė verčia abejoti minėtų asmenų parodymų nešališkumu bei gali būti siejama su jų noru negatyviai atsiliepti apie bendrovę, kadangi minėti buvę bendrovės darbuotojai nebuvo itin stropūs ir pareigingi, o vieno iš jų motyvas palikti darbovietę - nesusiklostę asmeniniai santykiai.
Remiantis mokesčių administratoriui pateiktais dokumentais, bendrovės darbuotojams atlyginimas buvo mokamas laiku ir tiksliai toks, koks numatytas kiekvieno darbuotojo asmeninėje darbo sutartyje. Atlikus bendrovės patikrinimą bei pareigūnams nenustačius darbuotojų minimų faktinių aplinkybių, tačiau neišsisklaidžius abejonėms dėl šios situacijos, Inspekcija turėjo atlikti papildomų aplinkybių tyrimą, o ne daryti skubotas ir nepagrįstas išvadas.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 36-38) nurodo, kad vykdydami 2006 m. rugpjūčio 1 d. operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 185-719, Inspekcijos pareigūnai patikrino pareiškėjo darbuotojų darbo sutartis, darbo užmokesčio priskaičiavimo ir išmokėjimo žiniaraščius, darbo grafikus. Palyginus darbuotojų raštiškuose paaiškinimuose pateiktus faktus dėl UAB „BMS“ dirbto darbo laiko ir išmokamo darbo užmokesčio su pareiškėjo apskaitos dokumentuose užfiksuotais duomenimis, buvo nustatyta, jog A. N., R. I., A. Š., D. Ž. buvo mokamas darbo užmokestis, neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje.
Pasak atsakovo, įvertinus sąvoką „darbo užmokestis, neapskaitytas buhalterinės apskaitos dokumentuose“, akivaizdu, kad ūkio subjektas, kuris moka dalį darbo užmokesčio „vokelyje“, neprivalo šių išlaidų pagrįsti dokumentais ir įtraukti į įmonės apskaitą. Tai reiškia, kad tikslas yra vienas - nuslėpti šių pinigų mokėjimo (darbo užmokesčio išmokėjimo) faktą, siekiant apgauti valstybę ir visuomenę, taip pat ir darbuotojus, nes jiems susirgus ar gavus traumą, valstybė išmokės socialines pašalpas tik nuo oficialaus darbo užmokesčio, o ne nuo visos sumos (oficialaus ir neoficialaus darbo užmokesčio).
Anot atsakovo, tik buvę darbuotojai gali patvirtinti/paneigti faktus, jog pareiškėjas mokėjo neoficialų darbo užmokestį, nes minėti asmenys nebijo, kad, pateikus teisingus duomenis mokesčių administratoriui, jų atžvilgiu darbdavys taikys poveikio priemones (atleidimas iš darbo, darbo užmokesčio sumažinimas, drausminės nuobaudos ir pan.). Atkreipia dėmesį, kad mokamo neoficialaus darbo užmokesčio faktus patvirtino ne vienas, o keturi buvę darbuotojai. A. N., D. Ž., A. Š., R. I., prieš duodami paaiškinimus Inspekcijos pareigūnams, buvo supažindinti su Administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² straipsniu, kuriame numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas skundą palaikė jame nurodytais motyvais.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Administracinė byla nutrauktina.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai, vadovaudamiesi 2006 m. rugpjūčio 1 d. operatyvaus patikrinimo pavedimu Nr. 185-719, patikrino UAB „BMS“ veiklą bei įmonės dokumentaciją ir surašė operatyvaus patikinimo pažymą Nr. 158-719/1-1 (b.l. 40-42), kurioje nustatė, jog bendrovė 2006 m. sausio - balandžio mėn. savo darbuotojams A. N., R. I., A. Š. ir D. Ž. (visi jie buvo atleisti iš bendrovės 2006 m. balandžio-birželio mėn.) išmokėjo 4954,04 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Tokią išvadą mokesčių administratoriaus pareigūnai padarė sulyginę patikrinimo metu bendrovės pateiktus dokumentus su buvusių darbuotojų raštiškais paaiškinimais apie gautą darbo užmokestį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nustatyta, kad UAB „BMS“ 2006 metais keturiems buvusiems darbuotojams išmokėjo 4954,04 Lt darbo užmokesčio, neapskaityto bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kaip matyti iš skundžiamo akto turinio, jokie privalomi nurodymai ar įpareigojimai UAB „BMS“ nenustatyti. Pažymoje tik nustatytos tam tikros faktinės aplinkybės, kurių pagrindu gali būti priimti atitinkami sprendimai. Pareiškėjas nenurodė, kokias jo teises ar pareigas minėta pažyma objektyviai nustatė, pakeitė ar panaikino, kokias konkrečias jo teises ar saugomus interesus gali pažeisti ar pažeidžia ginčijama pažyma.
Taigi, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti tokį aktą (pažymą), kuris negali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, todėl yra pagrindas administracinę bylą pagal paduotą skundą nutraukti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). Panašios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Administracinės bylos Nr. A11– 316/2005, Nr. AS6-322/2006).
Be to, atsižvelgtina, kad skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas teismui priimti patvarkymą, tiesiogiai paveiksiantį tarp ginčo šalių esantį materialinį teisinį santykį. Skundo reikalavimu yra formuluojamas asmens prašymas panaikinti administracinį aktą, įpareigoti administracinę instituciją atlikti tam tikrus veiksmus ir pan. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnis). Tuo tarpu pripažinimas neteisėtais Inspekcijos pareigūnų veiksmus rengiant minėtą operatyvaus patikrinimo pažymą negali būti laikomas teismo patvarkymu dėl ginčo santykio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p., 102 str., 149 str. 2 d.,
nutarė:
nutraukti administracinę bylą Nr. I-744-04/2007 pagal pareiškėjo UAB „BMS“ skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugsėjo 4 d. operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. 185-719/1-1 panaikinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.