Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-11-11 · Byla Nr. TS-76-271/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-11-11
Bylos Nr.
TS-76-271/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Nuteistasis
D. J.
Kategorijos
Bylos Nr. TS-76-271/2019
Teisminio proceso Nr. nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Borkovski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. J. (D. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 59-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 59-210 netaikyti D. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Nutarimą grindžia tuo, kad atsižvelgiant į nuteistojo aukštą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 106 balus, ankstesnių teistumų skaičių, gyvenimo stilių ir draugus - nesaikingą alkoholio vartojimą, bendravimą su asmenimis, kurie taip pat girtauja, siejamus su D. J. pakartotiniu nusikalstamu elgesiu praeityje, pakartotinio nusikalstamo elgesio pasireiškimo tikimybę ateityje, polinkį pažeisti teismo skirtus įpareigojimus, nenorą pripažinti asmeninės laisvės apribojimo būtinumą, keisti savo mąstymą apie savo padarytus teisės pažeidimus, polinkį pažeisti kitų asmenų turtines teises (dažnas vagystes), netinkamais visuomenėje būdais siekti sau finansinės naudos, didinantį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, neišreikštą motyvaciją vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, turimus finansinius įsipareigojimus, nepastovią gyvenamąją vietą (nuteistasis, atlikęs bausmę, rasdavo gyvenamąją vietą, tačiau laikinai, kadangi nuolat kartodavo nusikalstamas veikas ir vėl grįždavo atgal į pataisos namus) bei į kitas Komisijos nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis D. J. nesilaikys įstatymų ir nusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. J. pateikė skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad nesutinka su Komisijos nutarimu. Mano, kad jo atžvilgiu priimtas nutarimas nekorektiškas dėl netinkamai naudojamos teistumo sąvokos, kadangi įstatymai nenumato, jog anksčiau teisti asmenys netenka teisės į lygtinį paleidimą. Jis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas lygtinio paleidimo sąlygas, kadangi yra nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimu, trečdalis bausmės jau yra atlikta, per visą bausmės laikotarpį stengėsi nepažeisti režimo reikalavimų, dėjo pastangas, kad būtų į laisvę paleistas anksčiau laiko, nes priešingu atveju gali prarasti pažadėtą darbą, gyvenamąją vietą, mylimą moterį. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo praeities klaidų, Komisijos posėdyje sutiko gydytis dėl alkoholizmo. Mano, kad pagal OASYS metodiką jo pakartotinio nusikalstamumo riziką buvo įvertinta kaip aukšta nepagrįstai. Jis negali dengti skolų pagal vykdomuosius raštus, nes pataisos namai negali jam suteikti darbo. Darbas jam buvo suteiktas tik po Komisijos nutarimo ir už jį pernelyg mažai mokama. Mano, kad jo atžvilgiu priimdama neigiamą sprendimą dėl lygtinio paleidimo, Komisija nesilaikė tiek Lietuvos Respublikos įstatymų, tiek ES teisės aktų nuostatų.

Prokuroro atsiliepimas į skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų jiems atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis D. J. neabejotinai atitinka tik dvi formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – yra pateikęs Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos bei atlikęs įstatymo numatytą bausmės dalį. Vien tik formaliųjų lygtinio paleidimo sąlygų konstatavimo sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, neužtenka. Spręsdami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą tiek Komisija, tiek teismas vertina ir materialiąją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals, tuo tikslu atsižvelgia ne tik į padarytų nusikalstamų veikų, už kurias atliekama bausmė, pobūdį bei pavojingumą, bet ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Susipažinus su D. J. asmens bylos duomenimis nustatyta, kad jis šiuo metu atlieka 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. vasario 12 d. nuosprendį.

Bausmės vykdymo pradžia: 2019-07-03. Bausmės vykdymo pabaiga: 2020-03-02. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2019-09-22. Neatliktos bausmės dalis 2019-10-10 buvo 4 mėnesiai 21 diena.

Teismas laiko nepagrįstu nuteistojo D. J. teiginius, kad Komisija nepelnytai jo atžvilgiu netaikė lygtinio paleidimo. Teismas pažymi, kad tam, jog nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas teigiamas sprendimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo sąlygas, t.y. jo elgesys ir nuostatos bausmės atlikimo metu, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t.y. kad bus pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Be to, nuteistojo asmenybę atspindi ne tik jo elgesys pataisos įstaigoje, bet ir jo padarytų nusikaltimų pobūdis, jų pavojingumo laipsnis ir kitos aplinkybės, pvz. jo elgesys po atliktų bausmių praeityje, gebėjimas laisvėje laikytis nustatytų įpareigojimų ar visuomenėje priimtų elgesio taisyklių.

Susipažinus su nuteistojo asmens byla, socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis yra teistas 13 kartų, septintą kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo asmenybės vertinimui ir lygtinio paleidimo galimybės svarstymui reikšmingas faktas, kad nuteistasis nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė neišnykus teistumui už ankstesnius nusikaltimus. Dėl sistemingai daromų naujų nusikalstamų veikų nuteistojo teistumai pagal visus jo ankstesnius nuosprendžius tebėra neišnykę. Iš nuteistojo teistumų pažymos matyti, jog jo atžvilgiu jau du sykius buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas (2002-08-05, 2004-12-21 bei 2010-09-17), tačiau parodytas pasitikėjimas nepasiteisino, D. J. išėjęs į laisvę ir toliau sistemingai darydavo naujas nusikalstamas veikas. Nusikalstamos veikos buvo padaromos tiek bausmės vykdymo atidėjimo, tiek lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šios aplinkybės rodo, kad praeityje atliktos bausmės nepadarė nuteistajam teigiamos įtakos ir nesuformavo nuostatų gyventi sąžiningai, laikytis įstatymų. Sistemingas nusikalstamas nuteistojo elgesys truko beveik dvidešimt metų. D. J. praeities teistumai liudija, kad nei lygtinio paleidimo taikymas, nei atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamų veikų darymo. Esant šioms aplinkybėms nuteistojo elgesys šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bei jo asmenybės charakteristikos turi būti išties nepriekaištingi, jog teismas galėtų patikėti, jog jo mąstymas, vertybinės nuostatos, požiūris į visuomenės keliamus reikalavimus asmens elgesiui yra pasikeitusios teigiama linkme, o motyvacija laisvėje laikytis įstatymų reikalavimų ir nebedaryti teisės pažeidimų išties yra tvirta.

Tuo tarpu socialinio tyrimo išvados turinys nesuteikia pagrindo taip manyti. Joje yra akcentuojama, kad nesaikingas alkoholio vartojimas, bendravimas su asmenimis, kurie taip pat girtauja, sietini su D. J. pakartotiniu nusikalstamu elgesiu praeityje. Kontaktų su neigiamą įtaką darančių draugų ir pažįstamų ribojimas, atsisakymas vartoti alkoholį, orientavimasis į darbinę veiklą, stabilūs santykiai su partnere, galėtų būti D. J. gyvenimo būdo pokyčius įtakojantis bei pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantis veiksnys, tačiau nuteistasis neidentifikuoja savęs kaip asmens, turinčio vartojimo problemų, ir nėra motyvuotas jų spręsti. Nors 2019-07-16 D. J. pradėjo dalyvauti Priklausomybių reabilitacijos grupės (toliau PRG) reabilitacinėje programoje, tačiau dalyvaudamas PRG programoje pažeidė sutarties punktus (nerūkyti, pranešti apie svarbius įvykius, susijusius su kitais PRG nariais bei jų reabilitacijos procesu). Atsižvelgiant į šiuos pasikartojančius nuteistojo programos taisyklių pažeidimus, atvirumo ir bendradarbiavimo su PT/PRG personalu trūkumą, sutartis buvo nutraukta. Nors nuteistajam nebūdingas uždarumas, bendrauja noriai, tačiau apie neigiamas savo savybes bei pokyčius kalbėti nelinkęs. D. J. neigia esamas alkoholio vartojimo problemas, todėl rizika žalingam vartojimui išlieka aukšta. Išvadoje pažymima, kad atsižvelgiant į D. J. nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, galima daryti išvadą, kad esant nuteistajam nepalankiai situacijai, apsvaigus nuo alkoholio, gali kartotis jo destruktyvus elgesys, nemąstant apie galimas neigiamas pasekmes.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas neturi pagrindo tikėti, jog nuteistojo pažadas Komisijai laisvėje gydytis nuo alkoholizmo buvo nuoširdus, kadangi laisvės atėmimo vietoje suteikiamomis galimybėmis spręsti priklausomybės alkoholiui problemą, jis taip ir nepasinaudojo, o jo nuostata neigti alkoholio vartojimo problemą neleidžia manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis rimtai ir atsakingai vertins teismo įpareigojimą gydytis nuo alkoholizmo.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pabrėžiama, kad D. J. yra būdingos problemų suvokimo bei sprendimų galimybių ribos, todėl tikimybė, kad netinkamas, nusikalstamas elgesys kartosis, išlieka. Nuteistojo konfliktų sprendimo įgūdžiai bei probleminių sričių identifikavimas reikalauja papildomos intervencijos. Esant tęstiniam nuteistojo alkoholio vartojimui, šių kriminogeninių poreikių įtaka destruktyviam elgesiui gali sustiprėti. Vertinant galimą intervencijos priėmimą, pastebima, kad šiuo metu nuteistasis stokoja motyvacijos pokyčiams.

Nors D. J. buvimo pataisos namuose laikotarpiu nuobaudų neturi, tačiau nebuvo ir skatintas.

Viena iš būtinųjų nuteistojo lygtinio paleidimo sąlygų pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas – nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau nuteistojo asmens byloje nėra jokių duomenų, kad jos būtų vykdomos. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis neišreiškė motyvacijos vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Iš esmės neigiamas dalyvavimo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse įvertinimas, PRG programos nutraukimo faktas verčia abejoti nuteistojo teiginiais, kad būdamas pataisos namuose jis dėjo visas pastangas, kad būtų anksčiau laiko paleistas į laisvę, ir nerodo pastangų mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Atitinkamai teismui nėra pagrindo konstatuoti, jog yra įvykdyta viena iš būtinųjų lygtinio paleidimo sąlygų.

Nors pareiškėjas teigia, jog nuoširdžiai gailisi dėl praeities klaidų, socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad pareiškėjas turėtų tvirtą nusistatymą ir valios išėjęs į laisvę iš esmės keisti savo gyvenimo būdą, laikytis įstatymų reikalavimų, nebedaryti nusikalstamų veikų.

D. J. nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip aukšta. O nuteistojo elgesys praeityje bei aukščiau paminėti nuteistojo asmenybės įvertinimai kelia pagrįstų abejonių, jog nuteistasis laisvėje negrįš prie ankstesnio nusikalstamo gyvenimo būdo.

Nuteistasis praeityje būdamas laisvėje ne kartą nesugebėjo laikytis įstatymų reikalavimų, o vertinant jo būsimo elgesio perspektyvą, socialinio tyrimo išvada šiuo metu taip pat neleidžia daryti išvados, kad įvyko ženklūs teigiami jo asmenybės pokyčiai, jis pasitaisė ir būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Visos šios aplinkybės neduoda teismui pagrindo manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas sutinka su Komisijos išvada, kad jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiai dienai jau yra pasiekti ir nuteistąjį toliau įmanoma taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarime Nr. 59-210 netaikyti nuteistajam D. J. lygtinio paleidimo padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals, yra pagrįsta, todėl nuteistojo skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 3 punktu, teismas,

nutaria:

netenkinti nuteistojo D. J. skundo.

Palikti nepakeistą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. spalio 14 d. nutarimą Nr. 59-210 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. J..

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski