Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo Poškaus ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vėtrūna“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1927-340/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „ASF“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje uždaroji akcinė bendrovė „ Jungtinės architektų dirbtuvės“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, pasisakydamas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226, nustatė, kad ieškovas nurodė, jog atsakovas nesumokėjo ieškovui 305703,57 Lt pagal PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226 už darbus, atliktus 2009 m. vasario mėn.; atsakovas grąžindavo atliktų darbų aktus nepasirašytus; ieškovas aktus perrašinėdavo ir iš naujo teikdavo atsakovui; aktus atsakovo atsakingam darbuotojui pavyko įteikti tik 2009 m. gegužės 7 d. Taip pat nustatė, kad atsakovas, atsikirsdamas į šį ieškinio reikalavimą, nurodė, kad šalių statybos rangos sutarties 9.2 punktas numato užsakovo teisę nepriimti atliktų darbų aktų ir jų nepasirašyti, jeigu rangovas nevykdo ar netinkamai vykdo sutarties įsipareigojimus; ieškovo darbo kokybė buvo nepatenkinama, buvo nustatyta daug trūkumų, buvo problemų su jų šalinimu, t. y. pagal sutarties sąlygas atsakovas turėjo teisę nepriimti ieškovo siunčiamus atliktų darbų aktus; be tinkamo atliktų darbų priėmimo pareiga atsiskaityti atsakovui nekilo. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija ir pažymėjo, kad toks šalių sutarties 9.2 punkto aiškinimas prieštarauja CK 6.662 str. 1 d.; įstatymas imperatyviai numato užsakovo pareigą dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą); pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbo rezultatų kokybę, ar kitus trūkumus, privalo pranešti apie tai rangovui. Pažymėjo, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Vertino, kad atsakovas grąžindamas ieškovo siunčiamus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras dėl jų tariamų formalių trūkumų ir tuo pagrindu vengdamas už atliktus darbus apmokėti, elgėsi nesąžiningai, pažeidė įstatymo numatytą užsakovo pareigą priimti atliktus darbus pagal ieškovo pateiktus atliktų darbų aktus. Nustatė, kad pagal tą patį šalių rangos sutarties 9.2 punktą, galutinis darbų atlikimas fiksuojamas surašant atliktų rangos darbų perdavimo-priėmimo aktą, kurį pasirašo rangovas ir užsakovas; atliktų darbų aktus užsakovas priima ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 25 kalendorinės dienos ir privalo pasirašyti juos ar pareikšti argumentuotą nesutikimą per 5 darbo dienas. Pažymėjo, jog, esant ginčytinoms pozicijoms, atliktų darbų aktą būtina pasirašyti tuo pačiu terminu, nurodant ginčo priežastis bei sutartyje numatytu terminu sumokėti už neginčytiną dalį, t. y. ir šalių rangos sutartis numato užsakovo prievolę priimti atliktus darbus, esant darbų trūkumams, juos nurodyti akte. Esant tokioms bylos aplinkybėms, teismas vertino ieškovo 2009 m. gegužės 7 d. pateiktus atsakovui atliktų darbų aktus kaip rangovo (ieškovo) vienašališkai pasirašytus ir konstatavo, kad ieškovo vienašališkai pasirašyti aktai sukelia atsakovui prievolę sumokėti 305703,57 Lt skolą pagal kartu su aktais pateiktas PVM sąskaitas-faktūras Nr. 00003225 ir 00003226.

Apibendrindamas, teismas darė išvadą, kad atsakovas netinkamai, ne pagal šalių rangos sutarties nuostatas realizavo savo teisę reikalauti trūkumų, paaiškėjusių garantinio termino metu, pašalinimo, todėl ieškinį tenkino visa apimtimi.

Kasacinės instancijos teismas pasisakydamas dėl atsakovo prievolės sumokėti ieškovui už atliktus darbus 305703,57 Lt pagal PVM sąskaitas–faktūras Nr. 00003225 ir Nr. 00003226, pripažino pagrįsta teismų išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, šalių sutarties sąlygas, įstatymuose įtvirtintą reglamentavimą bei suformuotą teismų praktiką nėra kliūčių ieškovo vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus pripažinti galiojančiais bei sukeliančiais teisinius padarinius ir jų pagrindu konstatuoti kasatoriaus pareigos įvykdyti piniginę prievolę egzistavimą. Faktas, kad ieškovas pateikė atsakovui aptariamus atliktų darbų aktus, suponuoja galimybę padaryti išvadą, jog juose nurodyti darbai buvo atlikti ir ieškovas buvo pasirengęs šiuos perduoti kasatoriui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl užsakovo prievolės sumokėti rangovui (ieškovui) 720887,93 Lt, t. y. atsakovo „sulaikytus“ 5 proc. iš ieškovui mokėtų sumų, nurodė, kad šalių statybos rangos sutartyje Nr. Reg-014-53-06 nustatyta, kad: iš kiekvienos mokamos sumos užsakovas sulaiko 5 proc., kuriuos sumoka po 15 dienų po baigiamojo darbų etapo, nurodyto kalendoriniame grafike, atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos, pagal 12.4 punktą, iš draudimo bendrovės pateikimo datos (9.10 punktas); rangovo pagal šią sutartį atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja 1 (vienus) metus nuo statinio užbaigimo dienos; garanto (laidavimo suma) dydis – 5 proc. nuo sutartinės darbų kainos (12.4 punktas). Byloje nustatyta, kad: ieškovo reikalaujama priteisti suma – 720 887,83 Lt buvo sulaikyta šalių rangos sutarties 9.10 punkto pagrindu; pastatas, kuriame ieškovas atliko darbus, Valstybinei statybos priežiūros komisijai buvo priduotas 2008 m. spalio 10 d.; po pastato pridavimo garantinio laikotarpio metu paaiškėjo ieškovo atliktų darbų defektai; ieškovas neatsisako vykdyti statybos rangos sutartyje įtvirtintą pareigą šalinti garantinio termino metu atsiradusius defektus; tarp šalių kilo ginčas dėl šių defektų šalinimo tvarkos; ieškovas 2010 m. rugpjūčio 28 d. raštu sustabdė prievolės taisyti darbų trūkumus vykdymą, motyvuodamas tuo, kad atsakovas nepagrįstai vengia sumokėti už atliktus darbus 305703,57 Lt, bei prašydamas sumokėti pusę sulaikytos sumos – 416570,33 Lt. Bylą nagrinėję teismai, atsižvelgę į tai, kad rangovo pagal sutartį atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštas galiojo vienerius metus nuo statinio užbaigimo dienos ir į tai, jog pastatas buvo priduotas 2008 m. spalio 10 d., padarė išvadą, kad atsakovo teisė sulaikyti 5 proc. iš kiekvienos ieškovui mokamos sumos išnyko 2009 m. spalio mėnesį ir, pripažinę atsakovo prievolę sumokėti ieškovui 720887,83 Lt galiojančia, tenkino ieškovo reikalavimą priteisti šią sumą jo naudai iš atsakovo. Tačiau kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šios bylos ir bylos Nr. 3K-3-486/2011 faktinių aplinkybių, reikšmingų materialiosios teisės normų taikymui, panašumus, sprendė, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog teismų išvados dėl atsakovo teisės sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą pasibaigimo ir pagrindo tenkinti aptariamą ieškovo reikalavimą egzistavimo yra padarytos tinkamai taikant materialiosios teisės normas bei nenukrypstant nuo kasacinio teismo teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, nes byloje nenustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, teismai nenustatė, ar buvo įvykdytos visos sutarties sąlygos (9.10 punktas), su kuriomis šalys susiejo sulaikytų sumų išmokėjimą, taip pat kada konkrečiai paaiškėjo ieškovo atliktų darbų defektai, ar jie (kokie konkrečiai defektai) paaiškėjo vienerių metų laikotarpiu po pastato pridavimo Valstybinei statybos priežiūros komisijai (galiojant sulaikymo teisei), ar vėliau, nesiaiškino, kurie iš nustatytų ieškovo atliktų darbų defektų buvo šio ištaisyti. Tik nustačius šias aplinkybes, įvertinus „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslus, o esant sutarties spragai – ir jai užpildyti reikšmingas aplinkybes, galima būtų padaryti pagrįstas išvadas dėl kasatoriaus teisės sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, egzistavimo arba pasibaigimo. Jeigu būtų teisinis pagrindas konstatuoti kasatoriaus teisės sulaikyti savo priešpriešinės prievolės vykdymą egzistavimą, būtų reikšmingos ir faktinės aplinkybės dėl šios teisės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, masto proporcingumo pagrindinės prievolės mastui.

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po kasacijos. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 362 straipsnio 2 dalimi, vadovaujasi šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d.nutartyje pateiktais išaiškinimais ir aplinkybių vertinimu.

Byloje nustatyta, kad 2006-08-24 tarp šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. REG-014-38-06 su papildomais susitarimais prie sutarties, pagal kurią rangovas UAB „ASF“ įsipareigojo pagaminti ir sumontuoti pastato B korpuso langus, ventiliuojamus fasadus, aliuminio stiklo konstrukcijas, fasadinę sistemą, pakabinamas lubas ir atlikti parapetų skardinimo darbus pagal projektą objekte VĮ Registrų centras administracinis komercinis kompleksas. Minėtos sutarties 6.2.1. punktu UAB „ASF“ įpareigojo nustatytu laiku pradėti, kokybiškai atlikti, užbaigti ir perduoti užsakovui UAB „Vėtrūna“ visus sutartyje nurodytus darbus ir ištaisyti defektus, nustatytus per laiką, sutartą defektų šalinimo akte, o defektus atsiradusius ir nustatytus per objekto garantinį laiką, ištaisyti per protingai įmanomą trumpą laiką; visus sutartyje minimus darbus atlikti laikantis galiojančių statybos normatyvinių dokumentų, projekto techninių specifikacijų bei Sutarties ir Sutarties dokumentų reikalavimų (Sutarties 8.1 punktas). Rangos sutarties 9.10 p. buvo įtvirtinta UAB „Vėtrūna“ teisė iš kiekvienos mokamos sumos sulaikyti 5 %, kuriuos užsakovas įsipareigojo sumokėti po 15 dienų po Baigiamojo darbų etapo, nurodyto kalendoriniame grafike, atlikimo akto pasirašymo ir darbų kokybės garantijos <...> iš draudimo bendrovės pateikimo datos. Sutarties 12.4 punkte numatyta, kad UAB „ASF“ darbų kokybę turi užtikrinti rangovo pagal šią sutartį atliktų darbų garantinio laikotarpio laidavimo raštas, kurio tekstas turi būti suderintas su užsakovu, iš draudimo kompanijos pateikiamas užsakovui prieš galutinį apmokėjimą už statybos darbus ir galioja 1 (vienus) metus nuo statinio užbaigimo dienos.

Kaip jau buvo minėta, kasacinės instancijos teismas, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutarties dalis, kuriomis paliktos nepakeistos Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo dalys priteisti iš atsakovo UAB „Vėtrūna” 720887,93 Lt skolos ieškovo RUAB „ASF” naudai bei bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tokia apimtimi ir pasisakys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas grąžindamas apeliacinės instancijos teismui bylą dalyje dėl 720887,93 Lt sumos priteisimo nurodė, kad būtina išsiaiškinti ar buvo įvykdytos visos sutarties sąlygos (9.10 punktas), su kuriomis šalys susiejo sulaikytų sumų išmokėjimą, taip pat kada konkrečiai paaiškėjo ieškovo atliktų darbų defektai, ar jie (kokie konkrečiai defektai) paaiškėjo vienerių metų laikotarpiu po pastato pridavimo Valstybinei statybos priežiūros komisijai (galiojant sulaikymo teisei), ar vėliau, nesiaiškino, kurie iš nustatytų ieškovo atliktų darbų defektų buvo šio ištaisyti.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl atsakovo UAB „Vėtrūna“ prievolės sumokėti ieškovui RUAB „ASF” 720887,93 Lt, t.y. sulaikytus 5 proc. iš ieškovui mokėtų sumų, kurie ginčo situacijoje atliko prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją.

Byloje nustatyta, kad: ieškovo reikalaujama priteisti suma – 720 887,83 Lt buvo sulaikyta šalių rangos sutarties 9.10 punkto pagrindu; pastatas, kuriame ieškovas atliko darbus, Valstybinei statybos priežiūros komisijai buvo priduotas 2008 m. spalio 10 d.; po pastato pridavimo garantinio laikotarpio metu paaiškėjo ieškovo atliktų darbų defektai. Pagal šalių pasirašytos sutarties 9.10. p. sulaikytos sumos išmokėjimą siejo su dviem sąlygom, t.y. baigiamojo darbų etapo atlikimo akto pasirašymu bei darbų kokybės garantijos pagal sutarties 12.4. p. iš draudimo bendrovės pateikimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panašias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tą bylą, kurią nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino atitinkamą teisės normą. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. M. v. UAB „ Viknata“, bylos Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-185/2009; kt.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje minimoje 2011 m. gruodžio 7 d. nutartyje Nr. 3K-3-486/2011, kurios aplinkybės iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, yra konstatuota, kad „šalys 5 proc. užsakovo mokėtinos už atliktus darbus sumos sumokėjimą susiejo su tam tikrų veiksmų atlikimu - Baigiamojo darbų atlikimo akto pasirašymu ir garantinio laikotarpio laidavimo rašto pateikimu. Kol šios aplinkybės neatsirado, rangovas neturi teisės reikalauti jam priklausančio 5 proc. užmokesčio už darbus sumokėjimo“. Minėtoje nutartyje teismas taip pat yra nurodęs, kad „sulaikymo“ sutartinės sąlygos tikslas yra užtikrinti užsakovo nuostolių padengimą rangovo netinkamų prievolių vykdymo atveju, ypač rangovui nevykdant ar negalint vykdyti garantinių įsipareigojimų, numatytų statybos rangos sutartyse.

Nagrinėjamos bylos atveju, nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad UAB „Vėtrūna“ nuostoliai dėl ieškovo nekokybiškai atliktų darbų būtų atlyginti, ar kad ieškovas būtų pašalinęs visus defektus. Teisėjų kolegijos vertinimu nurodytų aplinkybių pagrindu galima pagrįstai laikyti, kad UAB „Vėtrūna“ turi teisę pasinaudoti „sulaikytomis“ lėšomis, kas reikštų minėtos įmonės patirtų nuostolių kompensavimą.

Pažymėtina, kad pagal šalių pasirašytos sutarties 9.13.1. ir 9.13.4 punktus, UAB „Vėtrūna“ turi teisę sulaikyti mokėjimus, jeigu UAB „ASF” neištaiso atliktų darbų defektų ir pašalinęs defektus nesugeba užtikrinti visos darbų apimties kokybės reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtas sutarties sąlygas UAB „Vėtrūna“ neprivalo ieškovui sumokėti sulaikytos sumos iki kol pastarasis neištaisė atliktų darbų defektų. CK 6.207 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Taigi, UAB „Vėtrūna“ turėjo teisę sulaikyti mokėjimus iki defektų pašalinimo, tiek sutarties, tiek ir įstatymo pagrindu.

Pagal sutarties 6.2.1. p. ieškovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu sutartines prievoles, jeigu jis laiku ir kokybiškai atlieka darbus, perduoda juos užsakovui, nustatytais terminais ir kokybiškai pašalina atliktų darbų defektus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčas byloje kilo dėl aliuminio- stiklo fasado įrengimo. UAB „Vėtrūna“ pateikti pranešimai dėl pastebėtų ginčo objekte defektų patvirtina, kad defektai buvo fiksuojami iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir apie juo pranešama UAB „ASF” (181-185 b.l., t. 2). Netrukus po statinio pripažinimo tinkamu naudoti, t.y. 2008 m. spalio 17 d. dalyvaujant techninės priežiūros inžinierei bei ieškovo atstovams buvo surašytas defektų aktas Nr. 2008 10 17 (190-193 b.l., t. 2), kuriame fiksuojama eilė nustatytų defektų, kuriuos UAB „ASF” įsipareigojo pašalinti iki: 16a pastato prabėgimus iki 2008-10-28; 24a pastato ir žemutinės dalies iki 2008-11-07d. Pažymėtina, kad 2008 m. lapkričio 20 d. buvo fiksuojami 2008 m. spalio 17 d. fiksuoti ir nepašalinti defektai bei nauji defektai (195 b.l., t. 2). Byloje esantys 2009 m. rugsėjo 9 d., 2009 m. spalio 19 d., 2009 m. lapkričio 27 d. raštai patvirtina, kad vėl fiksuojami tiek nauji, tiek nustatytu terminu nepašalinti defektai (205-209 b.l., t. 2). Tai, kad ieškovo atliktų darbų defektai paaiškėjo jau pirmaisiais metais po pastato pripažinimo tinkamu naudoti patvirtina ir Vilniaus verslo uosto valdytojo UAB „Nekilnojamojo turto gama“ raštai - 2008 m. birželio 25 d. raštas Nr. 112, 2008 m. spalio 28 d. raštas Nr. 325, 2009 m. birželio 17 d. raštas Nr. 217, 2009 m. birželio 30 d. raštas Nr. 235, 2009 m. liepos 27 d. raštas Nr. 274, 2009 m. liepos 28 d. raštas Nr. 277 (2-7 b.l., t. 3), 2009-08-10 pretenzija Nr. 303, 2009-08-26 pretenzija Nr. 330 (13-16 b.l., t. 3), 2009-10-09 pretenzija Nr. 403 (20 b.l., t. 3) ir kiti pranešimai.

2011 m. balandžio 5 d. ekspertizės akte Nr. 11-04/05 nurodyta, kad per netinkamai įrengtą aliuminio- stiklo fasadą C korpuse, į pastato patalpas ir konstrukcijas patenka vanduo. Minėtu ekspertizės aktu nustatyta, kad fasado nesandarumą lemia šie ekspertizės akte nustatyti defektai (229-230 b.l., t. 3): 1) Elipsės formos vertikalūs profiliai nėra varžtų pagalba pritvirtinti prie prispaudžiamojo profilio. Dėl to profiliai pasislenka žemyn, padidėja tarpai tarp profilių, tuo pablogindami sistemos sandarumą. 2) Elipsės formos profilių galai nėra sandarinti tarpusavyje (ar atskirai užsandarinti). Dėl šios priežasties vanduo patenka į aliuminio fasado sistemos (profilių) vidų. 3) Kai kurie apdailiniai profiliai yra pasisukę vienas kito atžvilgiu. Dėl to vanduo lengviau patenka į aliuminio fasado sistemos (profilių) vidų. 4) Ne visi prispaudžiamųjų profilių prisukimo varžtai tinkamai įsukti. Dėl to prispaudžiamieji profiliai netinkamai prisispaudžia prie stiklo paketų, o dėl to pablogėja sistemos sandarumas. 5) Netinkamai supjautos ir suklijuotos tarpinės. Tai sumažina fasado sistemos sandarumą. 6) Sandarinimui panaudota butilo juosta nėra tinkama aliuminio-stiklo konstrukcijų sandarinimui. Sukant prispaudžiamąjį profilį lipni danga apsivelia varžtą, butilo juostoje susidaro pakankamai didelės skylės ir dėl to sumažėja fasado sandarumas. 7) Valymo įrangos laikančiųjų konsolių sandarinimas nėra atliktas tinkamai.ir kt.

Teisėjų kolegijos vertinimu visi minėtame ekspertizės akte nurodyti defektai yra atsiradę ne dėl eksploatavimo, bet dėl netinkamo montavimo ar panaudotų netinkamų medžiagų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad didžioji dalis defektų buvo pastebėti ir užfiksuoti nepraėjus vieneriems metams nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti, kas patvirtina, kad defektai paaiškėjo laikotarpiu, kai UAB „Vėtrūna“ turėjo teisę defektų šalinimui panaudoti sulaikytas lėšas.

Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas aplinkybes dėl ieškovo ištaisytų defektų apimties, pažymi, kad jau 2011 m. balandžio 5 d. ekspertizės akte yra nustatyta, kad tuo laikotarpiu visi defektai buvo užfiksuoti ir nebuvo pašalinti. Ekspertas nustatė, kad defektų ištaisymo kaina yra 740000 Lt. Byloje nėra pateikta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad ieškovas būtų ėmęsis veiksmų defektų šalinimui ar juos pašalinęs. Todėl ieškovui tinkamai neįvykdžius pareigos pašalinti atsiradusius defektus, atsakovas įgijo teisę į piniginių lėšų sulaikymą.

Remiantis išdėstytu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismai netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, taip pat netinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias materialinės teisės normas, todėl skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 720887,93 Lt atsakovo UAB „Vėtrūna“ sulaikytos sumos priteisimo, naikinama ir šioje dalyje ieškinys atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).

LR CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovas UAB „ASF“ ieškinio pateikimo metu buvo restruktūrizuojama įmonė, o Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 31 d. nutartimi minėtai įmonei iškėlė bankroto bylą. Tuo tarpu atsakovui UAB „Vėtrūna“ Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. buvo iškelta restruktūrizavimo byla (59-60 b.l., t. 5).

LR CPK 83 straipsnio reglamentuojančio atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, 8 punkte numatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiama įmonė (įstaiga), kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Bylos duomenimis, atsakovas byloje pateikė įrodymus, kad už kasacinio skundo padavimą sumokėjo 14266 Lt žyminį mokestį (1 b.l., t. 5), tačiau aukščiau paminėto teisinio reglamentavimo pagrindu to daryti neturėjo, todėl minėta suma iš valstybės biudžeto grąžintina RUAB „Vėtrūna“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti, sprendimo dalis, kuriomis priteista iš atsakovo UAB „Vėtrūna“ ieškovui UAB „ASF“ 720887,93 Lt skolos, bei valstybei 14265,91 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą bei 29,70 Lt dokumentų siuntimo išlaidų ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vėtrūna“ (įmonės kodas: 180315137) 14266 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už kasacinį skundą (AB SEB banko 2012 m. lapkričio 9 d. mokėjimo nurodymas, Nr. 3733). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.