- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-15
- Bylos Nr.
- I-1423-644/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00445-2017-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- S. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. P. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-10)
Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011-07-19 iki 2013-10-30 buvo laikomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, kankinančiomis sąlygomis. Paaiškino, kad buvo laikomas ankštose palatose (kamerose), kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais reglamentuotas gyvenamasis plotas. Pažymėjo, kad patalpose buvo susikaupusi drėgmė, dėl kurios patalpose esančių baldų, langų, sienų, grindų būklė neatitiko nustatytų reikalavimų. Teigė, kad palatose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos, temperatūros. Ligoninės stogo dangoje buvo asbesto, kuris kelia pavojų sveikatai, o geriamas vanduo – su kalkėmis. Ligoninės personalas kalba tik lenkų arba rusų kalbomis, dėl ko pareiškėjui kilo pasipiktinimas. Pažymėjo, kad patyrė nepatogumų lipdamas į dviaukštę lovą, jam skaudėjo ranką ir šoną. Laikotarpiu nuo 2013-10-25 iki 2013-10-30 pareiškėjas buvo laikomas su atvira tuberkulioze sergančiais asmenimis, dėl to jautė nerimą, nes galėjo užsikrėsti šia liga. Dėl minėtų aplinkybių patyrė diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepime (b. l. 16-19) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu periodiškai buvo laikomas šiose Laisvės atėmimo vietų ligoninės kamerose: Chirurginio (Bendrojo) skyriaus kamerose Nr. 25, Nr. 22, Nr. 23, Nr. 19, Nr. 20 ir Vidaus ligų skyriaus kamerose Nr. 30, Nr. 27, Nr. 1, Nr. 3, Nr. 15. Nurodė, jog konkrečių duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma atskirose palatose, nėra galimybės pateikti, tačiau įprastai toje pačioje palatoje visos lovos nebūna užimtos. Ligoninės administracija negali daryti jokios įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų arba nuteistųjų asmenų skaičiui, nes turi suteikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas visiems asmenims, kuriems tokios paslaugos turi būti suteiktos. Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus ir dažniau. Pažymėjo, kad įstaigos sanitarinių patalpų būklė atitinka nustatytus reikalavimus. Natūralus patalpų apšvietimas užtikrinamas per kamerų langus. Asmenys, sergantys aktyvia tuberkulioze, arba pagal gydytojų išvadas, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. Ligoninėje nėra duomenų, kad asmens sveikatos priežiūros specialistas būtų teikęs rekomendacijas pareiškėją paguldyti tik pirmame dviaukštės lovos aukšte. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra abstraktaus pobūdžio, nepagrįstas priežastinis ryšys. Prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Pareiškėjas teismui pateikė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje netinkamomis, antisanitarinėmis, orumą žeminančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2011-07-13 iki 2013-10-30.
Atsakovo atstovas prašė pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Pareiškėjas pažymėjo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, kadangi bylose dėl nusikaltimų žmoniškumui senaties terminas netaikomas.
Nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos neteisėtais viešojo administravimo subjektų veiksmais, atlyginimo taikytinos ieškinio senatį reglamentuojančios Civilinio kodekso normos (toliau – CK). Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, jog reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų senaties terminą. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu.
Pagal CK 1.127 str. 1 d. įtvirtintą bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką administracinėse bylose nurodė, jog sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį bei momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, jog jo teisė yra pažeista (žr., 2012 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-363/2012).
Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nuo pat jo apgyvendinimo Ligoninėje pradžios, nes galėjo domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl gyvenimo sąlygų į įstaigos administraciją, tačiau į teismą kreipėsi 2017-03-22 (b. l. 14), todėl skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas praleido senaties terminą.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr. pvz. LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas prašo teismo netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi bylose dėl nusikaltimų žmoniškumui senaties terminas netaikomas. Tačiau, teismas pažymi, kad šiuo atveju žala kildinama iš neteisėtų valstybės institucijos veiksmų (neveikimo), t. y. žalos padarymo pagrindas byloje nėra nusikaltimas (ir juolab žmoniškumui), todėl nepripažįstamas pagrįstu pareiškėjo prašymas netaikyti ieškinio senaties termino (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2758-520/2016)
Pareiškėjas skunde nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė diskomfortą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ir pan. Teismo vertinimu, jei pareiškėjas jautė diskomfortą, kančią ir nepatogumus, tai jis turėjo galimybę realiai suvokti, jog jo teisės pažeidžiamos ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas sprendžia, kad minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių jis įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į teismą, vertintinos kaip subjektyvios ir negali pateisinti 3 metų ieškinio senaties termino nesilaikymo. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas tenkintinas, skundo reikalavimui už nurodytą laikotarpį taikytina trijų metų ieškinio senatis ir pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.). Atitinkamai pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, sietinos su šiuo laikotarpiu ir galimu neturtinės žalos padarymu, nevertintinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.