- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1628-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-21-3-00098-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Raimondas Buzelis, Ramūnas Mitkus
- Ieškovas
- UADB „Seesam Lietuva“
- Atsakovas
- I. L.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Ramūno Mitkaus,
teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-621-408/2011 pagal ieškovės UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovei I. L. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
dokumentinio proceso tvarka pateiktu ieškiniu (b.l. 1-2) ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1455,10 Lt netiesioginių nuostolių atlyginimą, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė su atsakove 2009 m. spalio 1 d. sudariusi transporto priemonės draudimo sutartį, kurios pagrindu atsakovė sumokėjo dalį įmokos, tuo tarpu likusios dalies nesumokėjo, dėl ko ieškovė iniciavo vienašališką draudimo sutarties nutraukimą. Iki sutarties nutraukimo 2010 m. rugsėjo 1 d. susidarė prašomi priteisti nuostoliai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. preliminariu sprendimu (b.l. 16-17) ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 1455,10 Lt netiesioginių nuostolių atlyginimą, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovės valstybei 8 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nurodė, jog ieškinio reikalavimai pagrįsti pridedamais rašytiniais įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė teismui prieštaravimus (b.l. 19), kuriuose nurodė vėlesnės įmokos nemokėjusi dėl ketinimo transporto priemonę parduoti, įmokos nesumokėjimas lėmė automatinį sutarties nutrūkimą, atsakovė neturėjo jokio draudiminio įvykio, todėl ieškovės reiškiami reikalavimai yra nepagrįsti.
Atsiliepime į atsakovės prieštaravimus (b.l. 23-25) ieškovė prašė galutiniu sprendimu preliminarų sprendimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad atsakovė buvo tinkamai supažindinta su Bendrosiomis draudimo sutarties sąlygomis, kurių 19.2 p. nurodyta, jog pranešimus viena sutarties šalis kitai turi siųsti raštu. Niekur sutartyje ar teisės aktuose nenumatyta, jog įmokos nesumokėjimas yra automatinis sutarties nutrūkimo pagrindas. Atsakovei nesumokėjus įmokos, ieškovė sutartį nutraukė laikydamasi Draudimo įstatymo 80 str. reikalavimų.
2011 m. gegužės 2 d. galutiniu sprendimu (b.l. 55-56) Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 1455,10 Lt netiesioginių nuostolių atlyginimą, 5% metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 27 Lt žyminio mokesčio, 175,48 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priteisė iš atsakovės valstybei 9,52 Lt teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Teismas nustatė, jog, atsakovei vėluojant sumokėti eilinę įmoką, jai buvo išsiųstas priminimas dėl įmokos mokėjimo, vėliau atsakovei pranešta apie draudimo apsaugos galiojimo sustabdymą, galiausiai sutartis nutraukta, įsiskolinimas paskaičiuotas nutraukimo dienai. Atsakovė, pažeisdama sutartinius įsipareigojimus, raštu neinformavo ieškovės apie ketinimą nutraukti draudimo sutartį, todėl ieškinio reikalavimai yra pagrįsti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 59-64) atsakovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. galutinį sprendimą panaikinti, ieškovės ieškinį atmesti ir nurodo, kad teismas pritaikė teisės normas, reglamentuojančias verslininkų tarpusavio sutartinius santykius, neatsižvelgdamas į vartojimo sutarčių ypatumus. Atsakovės neteisėtus veiksmus teismas susiejo su neinformavimu ieškovės apie ketinimą nutraukti sutartį, tačiau neįvertino analogiško ieškovės elgesio nesiekiant ginčo išspręsti taikiai, kreipiantis tiesiogiai į teismą. Ieškovė nutraukė savo įsipareigojimus, o atsakovei paliko pareigą mokėti įmoką dar už tris mėnesius, neatsižvelgė į tai, jog CK 6.1009 str. pagrindu galėjo sutartį nutraukti iš karto, nereagavo į atsakovės telefoninį pranešimą atsakingam ieškovės atstovui apie tai, jog atsakovė neketina mokėti įmokos. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog neegzistuoja viena iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - neteisėti atsakovės veiksmai. Neįrodyta liko ir antroji sąlyga civilinei atsakomybei taikyti - ieškovės nuostoliai. Jie paskaičiuoti remiantis menamais lūkesčiais, o ne realiai patirtais nuostoliais, nėra aišku, kodėl jie paskaičiuoti už tokį ilgą laikotarpį. Teismas neįvertino aplinkybės, jog draudimo sąlygos prieštarauja viena kitai, niekur sutartyje nenumatyta pareiga atsakovei raštu pranešti apie tai, jog ji nemokės kitos įmokos, tai neįvardinta kaip prielaida sutarčiai nutrūkti. Neįvertinta liko ir aplinkybė, jog draudimo sąlygos atsakovei nebuvo įteiktos, taip pažeidžiant jos, kaip vartotojos, teises. Teismas neatsižvelgė ir į tai, jog draudimo įmokos nemokėjimą ir transporto priemonės pardavimą sąlygojo bloga atsakovės finansinė padėtis, siekis išspręsti paskolos už būstą mokėjimo klausimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 70-73) ieškovė prašo skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo žalos sumą siejusi su dėl atsakovės nevykdytų sutartinių įsipareigojimų negautomis pajamomis. Šalių sudaryta tipinė sutartis parengta laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl atmestinas ir skundo argumentas dėl netinkamų teisės normų taikymo. Atsakovės nurodytame Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 6.5.5 p. tiesiogiai nekalbama apie sutarties nutraukimą, bet daroma nuoroda į sąlygų 5.1.4 p., atitinkantį Draudimo įstatymo 80str., kuriuo ir vadovavosi ieškovė. Atmestinas ir skundo argumentas, jog ieškovė nesiekė ginčo išspręsti taikiai. Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė siuntė atsakovei net keturis pranešimus. Kadangi atsakovė neinformavo ieškovės apie ketinimą nutraukti sutartį, ieškovė negalėjo remtis atsakovės nurodomu CK 6.1009 str. Neatitinka tikrovės ir atsakovės argumentas, jog ji nebuvo supažindinta su draudimo sąlygomis, nes pasirašydama ant poliso ji supažindinimo faktą patvirtino.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, susiję su draudimo sutarties nutraukimo momentu ir pagrindu, lemiančiais ieškovei priteistinos nesumokėtos draudimo įmokos dydį. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 80 str. 1 d., draudėjui laiku nesumokėjus draudimo įmokos dalies, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 d. nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus įmokos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta. Preziumuojama, jog draudėjas tokį pranešimą gavo praėjus protingam terminui nuo jo išsiuntimo paštu dienos. Kaip matyti iš į bylą pateikto draudimo poliso (b.l. 6), eilinę įmoką atsakovė privalėjo sumokėti iki 2010 m. kovo 15 d. Atsakovė neginčija šios savo pareigos nevykdžiusi. Ši aplinkybė pati savaime patvirtina sutartinių įsipareigojimų pažeidimo faktą, o kartu ir vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų - neteisėtų veiksmų (CK 6.246 str.) - egzistavimą. Kartu atsakovė patvirtino nesiuntusi ieškovei prašymo raštu nutraukti draudimo sutartį. Atsakovės argumentas, jog ji telefonu kalbėjo su ieškovės atstovais, vertintinas kaip neįrodytas, kadangi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šią aplinkybę. Atmestinas ir skundo argumentas, jog atsakovė turėjo pagrindą manyti, jog pats eilinės įmokos nesumokėjimo faktas yra pagrindas draudimo sutarčiai nutrūkti. Atsakovės nurodomame bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 6.5.5 punkte, kuris atitinka aukščiau pacituotą Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. nuostatą, tenurodyta, jog įmokos nesumokėjimas yra pagrindas pranešti apie draudimo apsaugos galiojimo sustabdymą, jeigu įmoka nebus sumokėta per 15 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Byloje esantis 2010 m. gegužės 14 d. priminimas (b.l. 26) vertintinas kaip Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. reikalavimus atitinkantis dokumentas, atsižvelgiant į byloje esančius jo išsiuntimo faktą patvirtinančius įrodymus (b.l. 27-29), atsakovei nepaneigus Draudimo įstatymo 80 str. 1 d. įtvirtintos tinkamo įteikimo prezumpcijos, sukeliantis minėtoje teisės normoje nurodytas teisines pasekmes. Atsakovei neįvykdžius priminime nurodyto įpareigojimo, 2010 m. birželio 1 d. draudiminė apsauga buvo sustabdyta, apie tai, o kartu ir aplinkybę, jog už sustabdymo laikotarpį įmoka ir toliau bus skaičiuojama, atsakovei pranešant tos pačios dienos pranešimu (b.l. 30). Taigi, nors atsakovė ir vėlavo sumokėti draudimo įmoką, iki 2010 m. birželio 1 d. draudimo apsauga galiojo. Vadovaujantis Draudimo įstatymo 80 str. 3 d., bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 5.1.4 punktu, draudikas įgyja teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį praėjus trims mėnesiams po draudimo apsaugos sustabdymo. Kaip matyti iš Poliso nutraukimo akto (b.l. 5), draudimo sutartis buvo nutraukta iš karto po to, kai suėjo įstatyme ir sutartyje nustatytas terminas, todėl daryti išvadą, jog ieškovė nepagrįstai delsė nutraukti draudimo sutartį, nėra teisinio pagrindo. Aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog nuostolių dydį ieškovė tinkamai susiejo su draudimo įmoka, mokėtina už laikotarpį iki draudimo sutarties nutraukimo dienos. Ši nuostolių suma atitinka ieškovės negautas pajamas (CK 6.249 str. 1 d.), todėl kaip nepagrįstas vertintinas atsakovės argumentas, jog ieškinio suma paremta tik prielaidomis ir ieškovės lūkesčiais. Nurodytų pranešimų atsakovei siuntimas paneigia ir apeliacinio skundo argumentą, jog ieškovė vengė ginčą spręsti taikiai, tiesiogiai kreipdamasi į teismą. Atsakovės nurodomame CK 6.1009 str. reglamentuojama draudėjo teisė nutraukti draudimo sutartį ir nieko nepasisakoma apie atitinkamą draudiko teisę. Vienašališko sutarties nutraukimo draudėjo iniciatyva galimybė numatyta ir bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 5.4.1 p., tuo tarpu tarp sąlygų 5.4.2 punkte įtvirtintų pagrindų draudikui nutraukti draudimo sutartį jokios teisinio reglamentavimo išimtys, paneigiančios aukščiau aptartas nuostatas, kurių draudimo bendrovė turi laikytis draudėjui vėluojant sumokėti draudimo įmoką, ir suteikiančios teisę draudimo sutartį nutraukti nedelsiant, nėra numatytos. Sutartinėms nuostatoms atitinkant teisinį reglamentavimą, kaip nepagrįstas vertintinas apeliacinio skundo argumentas, jog šios sąlygos buvo prieštaringos, pažeidžiančios atsakovės, kaip vartotojos, interesus. Poliso turinys patvirtina, jog atsakovė buvo supažindinta su draudimo sąlygomis, jų kopiją gavo. Apeliacinio skundo argumentas, jog eilinės įmokos atsakovė nesumokėjo dėl prastos finansinės padėties, siekdama išspręsti su būsto paskola susijusius klausimus, nepaneigia jos pareigos civiliniuose santykiuose elgtis sąžiningai, bendradarbiauti su kita civilinio santykio šalimi, tinkamai įgyvendinti įstatyminę teisę nutraukti civilinį santykį. Įvertinusi tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija, pripažindama, jog ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, nuostolių atsiradimą nulėmė netinkamas atsakovės elgesys, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tarp šalių kilusį teisinį ginčą išsprendė tinkamai, ginčijamą teismo sprendimą naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, iš atsakovės ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas (b.l. 93).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UADB „Seesam Lietuva“ (juridinio asmens kodas 111631975) 87,53 Lt (aštuoniasdešimt septynis litus 53 ct) bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtoms išlaidoms atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.