- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-18
- Bylos Nr.
- 2A-60-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė (pran.), Henrichas Jaglinskis, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- L. B.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant atsakovui J. B.
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Institucija, teikianti išvadą – Vilniaus miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. B. 2007-11-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama padidinti 2005-11-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo J. B. nepilnamečių dukterų A. B. , gim. (duomenys neskelbtini), ir A. J. B. , gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistų 220 litų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį iki 500 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui iki dukterų pilnametystės.
Nurodė, kad po 2005-11-14 priimto sprendimo dėl išlaikymo priteisimo situacija šeimoje labai pasikeitė, nes pablogėjo abiejų dukterų sveikata. Jaunesnioji duktė A. serga įgimta nepagydoma liga, kuri palaipsniui pažeidžia visus organus. Šiuo metu ji beveik nieko negirdi, laukia operacijos, po kurios jai bus įdėtas klausos aparatas, kainuojantis virš 10 000 litų. Jaunesnės dukters kepenys yra padidėjusios, jai paskirta speciali dieta. Be to, jai reikia nuolat vartoti brangiai kainuojančius vaistus, kurie nėra kompensuojami. Kadangi A. beveik nieko negirdi, tenka lankytis pas logopedą ir mokytis gestų kalbos. Už logopedo pamokas taip pat reikia mokėti. Ieškovė yra priversta dažnai imti nedarbingumo pažymėjimus ir slaugyti dukterį. Vyresnioji duktė A. taip pat serga įgimta liga, jai neišsivystę stuburo slanksteliai, todėl tenka lankyti baseiną, masažus bei pirkti nekompensuojamus vaistus, stiprinančius stuburą. Atsakovas padengė 10 000 litų išlaikymo įsiskolinimą tik po to, kai buvo areštuotas jo butas. Panaikinus areštą, savo butą jis iš karto padovanojo motinai. Ieškovės duomenimis, atsakovas dirba neoficialiai, daro butuose remontus. Be to, atsakovas su vaikais beveik visiškai nebendrauja bei nedalyvauja jų auklėjime. Visa našta, auginant ir auklėjant vaikus, tenka vienai ieškovei. Ieškovė per mėnesį gauna apie 1200 Lt dydžio darbo užmokestį, kurių nepakanka išgyventi, todėl dažnai tenka skolintis pinigų iš kaimynų, padeda giminės.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas 2009 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies.
Teismas padidino 2005-11-14 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu priteistą išlaikymą iš J. B. dukrai A. B. iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2007-11-21, iki dukters A. B. pilnametystės bei išlaikymą nepilnametei dukrai A. J. B. iki 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t.y. nuo 2007-11-21, iki dukters A. J. B. pilnametystės.
Teismas konstatavo, kad abi mergaitės turi sveikatos sutrikimų, todėl joms reikalingas pastovus gydymas, dieta, vaistai, vitaminai, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, jog išlaidos mergaičių sveikatos priežiūrai iš tiesų yra pakankamai didelės, o nuolat kylant prekių ir paslaugų kainoms priteisto išlaikymo akivaizdžiai nepakanka tenkinti net minimaliausius vaikų poreikius. Mergaičių ryšys su tėvu yra nutrūkęs, tėvas neateina, neskambina ir nebendrauja, tokiu būdu, visa našta, susijusi su šalių vaikų sveikatos priežiūra, tenka vienai ieškovei.
Teismas taip pat pažymėjo, kad nors ieškovė per mėnesį uždirba apie 1200 Lt, o atsakovas, bylos duomenimis, gyvena tik iš 300 Lt dydžio netekto darbingumo pensijos, teismo vertinimu, nuo orientacinio išlaikymo dydžio nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į vaikų poreikius, nukrypti nėra pagrindo. Teismas pažymėjo, jog ieškovė gyvena kartu su savo vaikais, jos gaunamas darbo užmokestis nėra didelis, todėl akivaizdu, kad jo nepakanka išlaikyti būstą, save ir du vaikus, turinčius rimtų sveikatos problemų, kurių gydymui reikia skirti nemažą lėšų dalį. Be to, jai vienai tenka visa našta, auginant ir ugdant šalių vaikus. Atsakovas vaikų sveikata bei auklėjimu visiškai nesirūpina, nepaisant to, kad abu tėvai privalo dalytis atsakomybe už vaikų normalų vystymąsi ir šios pareigos atsisakyti negalima. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo invalidumas nepaneigia dalinio darbingumo buvimo, todėl, atsižvelgiant į jo amžių ir profesines galimybes, jis yra pajėgus dirbti ir užsidirbti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas J. B. prašo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-05-28 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.
teismui buvo pateikti įrodymai apie apelianto sveiktos būklę, jog jis negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Taigi, šiuo metu apeliantas yra beviltiškoje turtinėje padėtyje. Jis gyvena iš pensijos, jį papildomai išlaiko motina, todėl atsakovas negali mokėti teismo nustatytos išlaikymo sumos;teismo išvada, jog apeliantas, turėdamas trečią neįgalumo grupę, gali užsidirbti, prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems principams. Apeliantas neturi jokių galimybių įsidarbinti. Be to, jis negali dirbti bet kokio sunkaus fizinio darbo , jam yra ribojama darbo laiko trukmė, darbo krūvis;teismo išvada, jog jis butą padovanojo savo motinai tik kad likviduotų 10000 Lt skolą, negali būti pagrindas teigti, kad apeliantas pablogino savo turtinę padėtį. Teigia, kad apeliantas neturi kur gyventi. Be to, atsakovas padovanojo butą savo motinai, nes ji iš savo pensijos išlaiko apeliantą;pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis vien prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principu, kadangi apeliantas dėl prastos sveikatos negali dirbti sunkaus fizinio darbo.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą gauta nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Vilniaus m. 4 apylinkės teismo 2005-11-14 sprendimu iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas jo dukroms- A., gimusiai (duomenys neskelbtini)ir A. J. , gimusiai (duomenys neskelbtini) po 220 Lt kas mėnesį.
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą, nurodydama, kad atsakovo teikiamas išlaikymas- po 220 Lt kiekvienam vaikui, neatitinka vaikų poreikių, kadangi dukros turi sveikatos problemų, išaugo poreikiai maistui bei jo kainos, padidėjo būsto išlaikymo išlaidos. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1MMA), t.y. laikomasi nuostatos, jog 800 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Teismas, remdamasis ieškovės paaiškinimais, jos pateiktais rašytiniais įrodymais, (b.l. 9-14, 73-75) nustatė, kad abi šalių dukros turi rimtų sveikatos sutrikimų, t.y. kad jos abi turi specialių poreikių, kurių patenkinimas susijęs su papildomomis išlaidomis, šiuo metu tenkančiomis tik ieškovei. Todėl nustatydamas atsakovo pareigą teikti dukroms išlaikymą po 400 Lt, teismas realiai iš jo priteisė mažesnę dalį išlaidų, būtinų dukrų poreikiams patenkinti, kadangi visos su specialiais dukrų poreikiais susijusios išlaidos ir toliau tenka ieškovei, o atsakovo teikiamo išlaikymo suma dengiama pusė išlaidų, skirtų jų būtinųjų poreikių patenkinimui. Atsakovo apeliaciniame skunde akcentuojama jo sveikatos būklė ir jo gaunamos pensijos dydis, taip pat- jo ribota galimybė susirasti darbą. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas turėjo darbo vietą (b.l. 99)- iki 2008-10-13 jis dirbo UAB ,,Pejasta“ ir gaudavo tam tikras pajamas (b.l. 51), nors jau tuo metu tam tikras nedarbingumo procentas jam buvo nustatytas (b.l. 48). Nors atsakovas tvirtina, kad darbdavys jį iš darbo atleido dėl riboto darbingumo, įrodymų, kokiu pagrindu buvo nutraukta darbo sutartis su J. B. , jis nepateikė, t.y. byloje nėra įrodyta, kad darbo santykiai nutrūko dėl atsakovo sveikatos būklės darbdavio iniciatyva. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad vertindamas atsakovo turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje pablogino savo turtinę padėtį ne tik darbo santykių prasme, bet ir tuo aspektu, kad jam nuosavybės teise priklausiusį butą neatlygintinai perleido savo motinai (b.l. 108-112). Apeliacinio skundo argumentas, jog butą padovanojo dėl tos priežasties, kad motina jį išlaiko, teisiniu požiūriu nėra reikšmingas, kadangi, kaip minėta, sprendžiant išlaikymo dydžio vaikams klausimus ir atitinkamai vertinant tėvų turtinę padėtį, prioritetas turi būti teikiamas vaikų interesams, todėl tokia aplinkybė kaip turtinės padėties pabloginimas, mažinant turimą turtą, negali būti vertinama apelianto naudai.
Sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo sumą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į faktinę aplinkybę, kad vyresnioji šalių dukra A. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, taigi, jai priteistas didesnis (400 Lt ) išlaikymas nuo ieškinio padavimo dienos iki pilnametystės priteistas už nepilnus keturis mėnesius. Tuo tarpu jaunesnioji dukra A. J. , atsižvelgiant į jos sveikatos būklę, turi teisę gauti iš tėvų išlaikymą patenkinantį ne vien būsto, maisto, rūbų, lavinimo poreikius, bet ir užtikrinantį jos gydymą, sveikatos būklės palaikymą. Ieškovės gaunamas darbo užmokestis yra arti minimalios ribos (b.l. 8), todėl paskirstant vaikų išlaikymo prievolę, jai tenkanti dalis taip pat negali būti ženkliai didesnė, negu atsakovo. Įvertindama abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį bei būtinybę vaikams teikiamu išlaikymu užtikrinti jų būtinųjų poreikių patenkinimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiamas sprendimas paliekama nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., iš apelianto valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 9,75 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas
nutarė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto J. B. valstybei 9,75 Lt (devynis litus ir septyniasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.