Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2189-520/2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-09-20
Bylos Nr.: 2A-2189-520/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-02-3-16087-2009-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Alvydas Barkauskas, Liuda Uckienė
Ieškovas: J. S.

Kategorijos

11.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2189-520/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-16087-2009-0Procesinio sprendimo kategorijos: 11.9., 14., 121.21. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),kolegijos teisėjai Liuda Uckienė, Alvydas Barkauskas,sekretoriaujant Editai Bekerytei,dalyvaujant ieškovui J. S.,atsakovo atstovams likvidatoriui V. A., G. R.,trečiojo asmens atstovui T. D.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. S. ir atsakovo likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo pagal ieškovo J. S. ieškinį atsakovui likviduojamai UAB „Mokslo aidai“ (byloje trečiuoju asmeniu dalyvauja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas J. S. 2009-12-21 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, įpareigoti atsakovą likviduojamą UAB „Mokslo aidai“ įforminti jo atleidimą iš darbo DK reikalavimus atitinkančiu būdu ir tvarka, priteisti jam iš atsakovo 9 064,42 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 3 128,23 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 21 575,25 Lt išeitinės išmokos (iš viso 33 767,90 Lt), 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo šios sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2009-10-01 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ar vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną visiškai atsiskaityti su juo uždelstą dieną, įpareigoti atsakovą išduoti jam DK 208 str. 2 d. numatyto turinio pažymą. Nurodė, jog 1994-01-07 buvo įsteigta UAB „Mokslo aidai“, reorganizavus buvusią IĮ „Mokslo aidai“. Reorganizavus įmonę jis tapo šios bendrovės direktoriumi. Direktoriumi dirbo iki atleidimo. Bendrovę nuspręsta likviduoti ir paskelbti likviduojama nuo 2009-10-01 trečiojo asmens Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ministro įsakymu. Nuo 2009-10-01 paskirtas UAB „Mokslo aidai“ likvidatorius. Tokiu atveju pasibaigė jo, kaip administravimo vadovo, įgaliojimai, bet ne darbo sutartis. Nežinodamas, ar yra atleistas, raštu kreipėsi į atsakovą. Atsakovas laiko jį atleistu iš darbo, tačiau nenurodė atleidimo iš darbo datos ir nepateikė įsakymo. Atsakovas uždelsė atsiskaityti su juo, t. y. neišmokėjo 9 064,42 Lt darbo užmokesčio, 3 128,23 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 21 575,25 Lt išeitinės išmokos (iš viso 33 767,90 Lt), todėl privalo sumokėti jam vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo laiką bei delspinigius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. balandžio 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad ieškovo J. S. faktiniai darbo santykiai egzistavo nuo 1994-04-01 iki 2009-10-01 UAB „Mokslo aidai“, kad darbo santykiai tarp ieškovo J. S. ir UAB „Mokslo aidai“ pasibaigė 2009-10-01 DK 124 str. 2 p. pagrindu, t. y. UAB „Mokslo aidai“ likvidavus be teisių perėmėjo, priteisė ieškovui J. S. iš atsakovo likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ 9 064,42 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 3 128,23 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 21 575,25 Lt išeitinės išmokos, iš viso 33767,90 Lt, įpareigojo atsakovą likviduojamą UAB „Mokslo aidai“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti ieškovui DK 208 str. 2 d. atitinkančią pažymą, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų matyti tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę darbo santykiai, o ne pavedimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad SODROS duomenimis ieškovas UAB „Mokslo aidai“ įregistruotas kaip darbuotojas, jam mokėtas darbo užmokestis, kad įrodymai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, laikantis atitinkantiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią – prima facie, padarė išvadą, jog ieškovas įrodė, o atsakovas nepaneigė faktinių darbo santykių buvimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, paskirtas kontroliuoti, kaip valdoma valstybei priklausanti įmonė, turėjo pareigą, laikydamasis teisės aktų imperatyvių nuostatų, atsižvelgdamas į tai, kad su ieškovu nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, ištaisyti šį trūkumą ir nedelsiant pasirašyti šią sutartį. Kadangi pareiga dėl darbo sutarties įforminimo negali būti perkeliama darbuotojui, teismas laikė, kad Švietimo ir mokslo ministerija, neįforminusi ieškovo darbo sutarties, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė ieškovo, kaip darbuotojo, teises. Teismas nustatė, kad ieškovui buvo mokamas darbo užmokestis, kad 1997-12-19 stebėtojų tarybos posėdžio metu nutarta nuo 1998-01-01 UAB „Mokslo aidai“ direktoriui mokėti mėnesinį atlyginimą, kurio dydis skaičiuojamas taip: vidutinis pagrindinėse pareigose dirbančių darbuotojų atlyginimas padauginamas iš koeficiento 3,5. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad stebėtojų tarybos posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, padarė išvadą, jog šis vienintelis byloje esantis rašytinis sprendimas dėl ieškovo darbo užmokesčio dydžio, atsakovui ir (ar) trečiajam asmeniui pažeidus pareigą sudaryti rašytinę darbo sutartį su ieškovu, pagrindžia ir įrodo ieškovo nurodytas aplinkybes ir paneigia atsakovo argumentus, kad ieškovas nepagrįstai skaičiavo ir mokėjo darbo užmokestį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kokie asmenys dalyvavo tarybos posėdyje, kad visi priimti sprendimai vėliau buvo vykdomi, kad posėdis nėra pripažintas neteisėtu, konstatavo, jog stebėtojų tarybos posėdis (nors įstatai įregistruoti savaite vėliau nei vyko stebėtojų tarybos posėdis) ir jame priimtas sprendimas dėl darbo užmokesčio koeficiento laikytinas teisėtu ir kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai gavo darbo užmokestį. Teismas, atsižvelgdamas į šalių pasisakymus, į tai, kad SODROS duomenimis ieškovas registruotas kaip darbuotojas, į tai, kad atsakovas nepateikė teisės aktų atitinkančio įsakymo dėl ieškovo atleidimo (apie kurį pasirašytinai būtų pranešta ir ieškovui), padarė išvadą, kad atsakovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir netinkamai įformino darbo sutarties (faktinės) nutraukimą. Kadangi atsakovas yra likviduojama įmonė, jos teisių neperima kita įmonė, darbo sutartis įstatyminiu pagrindu (DK 124 str. 2 p.) laikytina pasibaigusia nuo įmonės likvidavimo pradžios, t. y. nuo 2009-10-01. Teismas nustatė, kad su ieškovu iki įmonės likvidavimo pradžios nebuvo atsiskaityta, teismas ieškovo skaičiuotą darbo užmokestį pripažino pagrįstu ir teisėtu ir tenkino ieškovo reikalavimus dėl 9 064,42 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 3 128,23 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei pagal DK 140 str. priklausančios išeitinės išmokos (21 575,25 Lt) priteisimo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas prašo priteisti delspinigius už ne laiku išmokėtą darbo užmokestį, terminą skaičiuodamas po darbo sutarties nutraukimo, vadovaudamasis Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 str., ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo atmetė. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovas yra likviduojama įmonė, kad pats ieškovas nesiėmė visų pagrįstų priemonių dėl atsakovo visiško atsiskaitymo su juo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, kad likvidatoriui iš tiesų galėjo būti neaiškus ieškovo darbo užmokesčio skaičiavimas (stebėtojų tarybos protokolas, kuriame numatytas ieškovo atlyginimo koeficientas, buvo pateiktas tik teisminio nagrinėjimo metu), padarė išvadą, kad vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už visą laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo būtų neprotinga sankcija atsakovui.

Šalies argumentai

Ieškovas J. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalis, kuriomis jo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo atmestas ir jam nepriteistos metinės 5 proc. palūkanos nuo 33 767,90 Lt bei procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, ir šiuos reikalavimus patenkinti. Nurodo, kad DK nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju ir tokie jo veiksmai būtų pateisinami, išskyrus atvejį, kai dėl tokio uždelsimo yra kaltas pats darbuotojas. Aplinkybę, kad darbdavys uždelsė atsiskaityti su juo, patvirtina teismo sprendimu jam iš atsakovo priteistas nesumokėtas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas, išeitinė išmoka. Teismas, atmesdamas jo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, savo argumentų nepagrindė įstatymais ar kitais teisės aktais (CPK 270 str. 4 d. 4 p.), todėl nėra galimybės spręsti dėl teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš DK 141 str. 3 d. matyti, kad šioje teisės normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu, kad įstatymai apskritai nenumato jokių priežasčių, dėl kurių darbdavys galėtų uždelsti atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 141 str. 3 d. Teismas spendime nustatė, jog atsakovas tinkamai neįformino darbo sutarties nutraukimo, o ši aplinkybė priskirtina neatsiskaitymo laiku su juo faktui. Teismas, spręsdamas vidutinio atlyginimo priteisimo klausimą, atleidimo įforminimo uždelsimo faktų nevertino ir pažeidė CPK 185 str. reikalavimus. Atleidimo iš darbo dieną jis buvo darbe, todėl objektyvių kliūčių atsakovui išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su jo darbo užmokesčiu ar jo skaičiavimu ir visiškai su juo atsiskaityti nesusidarė, tačiau atsiskaitymo atsakovas neatliko. Jis bylos nagrinėjimo metu, teismui pasiūlius, tarėsi dėl taikos, tačiau nei iš atsakovo, nei iš trečiojo asmens atsakymų dėl taikos sudarymo sąlygų negavo. Uždelsta atsiskaityti ne dėl jo kaltės. Teismas, atmesdamas jo reikalavimą priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, pažeidė DK 141 str., CPK 270 str. 4 d. 4 p., 263 str., 185 str. reikalavimus. Be to, teismas, atmesdamas reikalavimą, DK 141 str. 3 d. įtvirtintos sankcijos atsakovui apskritai netaikė, nors jo kaltės dėl uždelsimo atsiskaityti nenustatė. Byloje reikalavimas dėl delspinigių buvo pareikštas tikintis, kad teismas patenkins reikalavimą pripažinti atleidimą neteisėtu ir jo darbo santykiai tęsis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartimi Nr. 3K-3-625/2008, tuo, kad tai yra darbo byla, privalėjo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 33 767,90 Lt bei procesines palūkanas nuo priteistos sumos.

Atsiliepimas

Atsakovas likviduojama UAB „Mokslo aidai“ apeliaciniu skundu prašo teismo sprendimą panaikinti, atmesti ieškovo reikalavimus. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismui jo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytos, taip pat civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos ir teismo patvirtintos faktinės aplinkybės bei jas pagrindžiantys argumentai ir pateikti įrodymai tiesiogiai ir vienareikšmiškai suponuoja, kad teismas nepagrįstai patenkino dalį ieškovo reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio bylas, yra ne kartą pabrėžęs, kad įmonės administracijos vadovo, dirbančio pagal darbo sutartį, teisinė padėtis yra specifinė, nes iš esmės jį ir bendrovę sieja ne darbo teisiniai santykiai, bet civiliniai teisiniai santykiai, atsirandantys pavedimo sutarties pagrindu. Tarp šalių nebuvo ginčo dėl to, kad ieškovas J. S. buvo UAB „Mokslo aidai" administracijos vadovas, vykdęs vienasmenio valdymo organo funkcijas, todėl teismas neturėjo pagrindo neigti, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę savo prigimtimi civiliniai pavedimo teisiniai santykiai, kuriems taikomos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, ką taip pat patvirtina ir tai, kad šiuo atveju šalys apskritai nebuvo sudariusios darbo sutarties. Teismas išsprendė tarp šalių kilusį ginčą, vadovaudamasis išimtinai darbo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais, dėl ko priėmė neteisėtą ir neteisingą sprendimą. Su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis atitinka ne darbo teisinius, o civilinius teisinius santykius, todėl turi būti taikomi specialūs tokios sutarties pasibaigimo pagrindai. Teisės doktrinoje pripažįstama, kad jei bendrovės vadovą į pareigas paskyręs organas praranda juo pasitikėjimą ar nusprendžia operatyviai keisti bendrovės valdymą, jis gali pasinaudoti absoliučia teise atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų, kaip įtvirtina Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. Ši bendrovės organo teisė nėra ribojama jokių sąlygų ar aplinkybių. Vieninteliam bendrovės akcininkui, įgyvendinus teisę atšaukti bendrovės vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis taip pat pasibaigia, nes pasibaigia visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas atstovauti bendrovei. Šis pasibaigimas turi būti įforminamas pagal DK 124 str. 1 p. ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą. Šioje byloje tai ir turėjo patikrinti teismas. Darbo sutarties su ieškovu pasibaigimą teismas nepagrįstai siejo su jo likvidavimo procedūra ir tokiu būdu nepagrįstai apribojo bendrovės akcininko absoliučią teisę atšaukti bendrovės vadovą. Ieškovas J. S. atleistas iš UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus pareigų nuo 2009-10-01 pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. įtvirtintą specialų pagrindą, vieninteliam UAB „Mokslo aidai“ akcininkui biudžetinei įstaigai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai praradus pasitikėjimą bendrovės vadovu. Akcinių bendrovių įstatymo 29 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams. UAB „Mokslo aidai“ vienintelis akcininkas yra biudžetinė įstaiga Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, kurios teises 2006-03-20 išduoto įgaliojimo pagrindu UAB „Mokslo aidai“ galėjo įgyvendinti vienintelio bendrovės akcininko struktūrinio vieneto darbuotojas — Ekonomikos departamento Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A. B. Teisė atšaukti juridinio asmens vadovą nepateko tarp įgaliojime nurodytų išimtinių atvejų, kada vienintelio akcininko vardu sprendimą privalo priimti akcijų valdytojo vadovas, todėl A. B., veikdamas kaip vienintelio akcininko atstovas, turėjo teisę priimti raštišką sprendimą ieškovą J. S. atšaukti iš UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus pareigų, kaip praradusį akcininko pasitikėjimą. Šią teisę vienintelio akcininko įgaliotas asmuo įgyvendino 2009-09-28, todėl neaišku, kodėl šios reikšmingos aplinkybės pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė, nevertino bei į ją neatsižvelgė, priimdamas sprendimą. Jo (atsakovo) likvidatorius V. A., vadovaudamasis pirmiau nurodytu vienintelio bendrovės akcininko įgalioto asmens sprendimu, Akcinių bendrovių įstatymo jam suteikiama kompetencija, siekdamas įstatymų nustatyta tvarka įforminti darbo sutarties su J. S. pasibaigimą, 2009-10-01 išleido įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir darbo sutarties su juo nutraukimo, tačiau teismas šios aplinkybės taip pat nevertino. Dėl šių priežasčių ieškovo J. S. reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu turėjo būti pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai skaičiavo šioje byloje reikalaujamą darbo užmokestį, ir nepagrįstai patenkino ieškovo piniginius reikalavimus. Netoleruotina tokia situacija, kai vienasmenis valdymo organas pats sprendžia jam priklausančio darbo užmokesčio dydį, todėl visi ieškovo teismui pateikti įsakymai, kuriais jis sprendė savo darbo užmokesčio dydžio klausimus, turėjo būti pripažinti niekiniai ab initio, kaip pažeidžiantys imperatyvias įstatymo normas ir UAB „Mokslo aidai“ įstatus. Pagal UAB „Mokslo aidai“ 1995-06-01 įstatus, kurie galiojo iki 1997-12-29, nebuvo sudaromi ir negalėjo būti sudaromi jokie kolegialūs valdymo ar priežiūros organai, todėl 1997-12-19 stebėtojų tarybos sprendimu nustatytas mėnesinis atlyginimo dydžio koeficientas negaliojo, t. y. ieškovas nepateikė jokių stebėtojų tarybos sudarymą patvirtinančių įrodymų, toks bendrovės priežiūros organas taip pat nebuvo nurodytas juridinių asmenų registre, todėl UAB „Mokslo aidai“ negalėjo įgyti civilinių pareigų ieškovo atžvilgiu, remdamasi stebėtojų tarybos sprendimais iki tol, kol toks priežiūros organas nebuvo numatytas bendrovės įstatuose. Bendrovės vadovo darbo užmokestis turėjo būti aptartas su juo darbo sutartyje arba patvirtintas vienintelio akcininko sprendimu, kuriam įstatymas suteikia teisę nustatyti bendrovės vadovo darbo užmokestį ir kitas sąlygas. Tai, kad dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių, su ieškovu nebuvo sudaryta darbo sutartis, nesudaro pagrindo bendrovės vadovui tvirtinti savo atlyginimo dydžio. CK 6.758 str. 3 d. nurodoma, kad jei atlyginimo už pavedimą dydis nėra aptartas nei sutartyje, nei įstatyme, jis turi būti nustatomas, atsižvelgiant į papročius, rinkos kainas, suteiktų paslaugų pobūdį ir trukmę, atitinkamas paslaugas teikiančių asmenų profesinių susivienijimų rekomendacijas ir kitas svarbias aplinkybes. Visu bendrovės gyvavimo laikotarpiu buvo vadovaujamasi minėta nuostata, o bendrovės vadovui mokamas darbo užmokestis buvo priklausomas nuo bendrovės finansinės padėties. Nei UAB „Mokslo aidai“ vadovui, nei kitiems bendrovės administracijos darbuotojams dėl sudėtingos bendrovės finansinės padėties atlyginimas nebuvo mokamas nuo 2009 m. gegužės mėn. Nepriklausomo teismo eksperto atlikto tyrimo metu nustatyta, jog UAB „Mokslo aidai‘ vadovas nuo 2008 m. vidurio priėmė neigiamą įtaką bendrovės veiklai turėjusius ir netgi galimai neteisėtus sprendimus, todėl turi būti laikomas atsakingu už bendrovės sunkią finansinę būklę (dėl šių veiksmų galimo neteisėtumo šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-1508-104/2011). Nors iki 2009 m. pradžios UAB „Mokslo aidai‘ veikė pelningai, UAB „Mokslo aidai“ direktoriui sužinojus apie numatomą vykdyti likvidavimo procedūrą, bendrovės veiklos rezultatai tapo itin neigiami, todėl bendrovės direktorius turi prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, valdant bendrovę, ir gauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto minimalaus dydžio atlygį už savo darbą. Byloje surinktų įrodymų visuma vienareikšmiškai pagrindžia faktą, kad ieškovo veiksmuose yra kaltės dėl pasitikėjimo juo praradimo ir atleidimo iš darbo požymių, todėl netaikytinos DK 140 str. 2 d. nuostatos dėl dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos mokėjimo, ir konstatuotina, kad ieškovas apskritai neturėjo teisės reikalauti išmokėti jam išeitinę išmoką. Taip pat negalėjo būti taikomos kolektyvinės sutarties nuostatos bendrovės vadovui, nes bendrovės vadovo santykiai su bendrove nepatenka į šios sutarties reguliavimo sritį. Atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad ieškovas pažeidė ieškiniui dėl neteisėto atleidimo iš darbo paduoti numatytą vieno mėnesio terminą ir prašė taikyti ieškinio senatį. Dėl šio jo argumento teismas sprendime nepasisakė, todėl tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad, atleidžiant ieškovą iš UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus pareigų, buvo pažeistos jo teisės, jis prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškovo reikalavimus atmesti.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo ieškovo skundą atmesti, tenkinti atsakovo apeliacinį skundą ir atmesti ieškovo ieškinį. Nurodo, kad jis yra vienintelis likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ akcininkas, kad jis priėmė 2009-09-22 įsakymą Nr. ISAK-1911 „Dėl akcijų valdytojų teisių įgyvendinimo“, kuriuo nuo 2009-10-01 suteikė UAB „Mokslo aidai“ likviduojamos bendrovės statusą ir paskyrė bendrovės likvidatoriumi V. A. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A. B., veikdamas pagal 2006-03-20 įgaliojimą Nr. IGAL-11, bei vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., priėmė sprendimą ir nuo 2009-10-01 atšaukė ieškovą iš UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą. Teismas nepagrįstai ir neteisingai įvertino ieškovo darbo užmokesčio skaičiavimą. Ieškovas rėmėsi UAB „Mokslo aidai“ stebėtojų tarybos posėdžio, įvykusio 1997-12-19, protokolu, kuriame nustatyta, kad nuo 1998-01-01 UAB „Mokslo aidai“ direktoriui mokėti mėnesinį atlyginimą, kurio dydis skaičiuojamas taikant 3,5 dydžio koeficientą, tačiau stebėtojų taryba bendrovėje galėjo būti sudaryta tik jei toks priežiūros organas būtų numatytas bendrovės įstatuose, o pagal tuo metu galiojusių 1995-06-01 UAB „Mokslo aidai“ įstatų 7 skirsnį nei valdyba, nei stebėtojų taryba bendrovėje sudarytos nebuvo. Stebėtojų tarybos priimtas sprendimas yra niekinis. Bendrovės direktorius nėra įgaliotas pats sau nusistatyti atlyginimo, kadangi tokia jo teisė prieštarautų tiek bendrovės, tiek bendrovės akcininkų interesams, todėl bendrovės direktoriaus priimti įsakymai dėl darbo užmokesčio pažeidžia imperatyvias įstatymo normas bei UAB „Mokslo aidai“ įstatus ir yra niekiniai. Ieškovas, priimdamas sprendimus dėl savo darbo užmokesčio didinimo bei savo šeimos narių (savo sūnaus ir būsimos marčios), kurie pagal tuo metu buvusią bendrovės finansinę būklę buvo nenaudingi bendrovei ir jos akcininkui, tenkino savo privačius interesus. Taikant sąžiningo ir protingo bendrovės vadovo standartą, ši situacija vertinama kaip prieštaraujanti juridinio asmens interesams. Jis kaip akcininkas žinojo iškreiptą informaciją apie įmonės finansinę padėtį, todėl negalėjo atitinkamai mažinti direktoriaus J. S. darbo užmokesčio. Tarp ieškovo ir atsakovo teisiniai santykiai buvo specifiniai, nes iš esmės juos siejo civiliniai teisiniai santykiai. Ieškovui dar 2009 m. kovo mėn. buvo žinoma, kad jis bus atleistas iš UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus pareigų.

Ieškovas J. S. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas skundą grindžia tuo, jog tarp ginčo šalių buvo civiliniai pavedimo, o ne darbo santykiai, tačiau šio teiginio teisinėmis normomis nepagrindžia, o pats tas faktas, kad ieškovas buvo bendrovės direktoriumi, akivaizdu, pavedimo teisinių santykių buvimo patvirtinti negali. SODROS duomenys rodo priešingai, t. y. kad jis yra įregistruotas kaip UAB „Mokslo aidai“ darbuotojas ir kad jam buvo mokamas darbo užmokestis. Teismas pagrįstai laikė, kad darbo sutartis pasibaigė pagal DK 124 str. 2 p. nuo įmonės likvidavimo pradžios, t. y. 2009-10-01. Atsakovo teiginys, kad skundžiamame teismo sprendime neatsižvelgta į su atšaukimu iš pareigų susijusias aplinkybes, prieštarauja sprendimo tekstui. Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 6 d. nustato, jog bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo, todėl jo, kaip bendrovės direktoriaus (vadovo), pareigų vykdymas 2009-10-01 buvo pasibaigęs. Tad 2009-10-01 jo darbo sutartis negalėjo pasibaigti atšaukimo pagrindu, nes ji nurodytą dieną jau buvo pasibaigusi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo, t. y. pagal DK 124 str. 2 p. 2009-10-01, esant jau paskirtam įmonės likvidatoriui, jis jau buvo netekęs bendrovės vadovo įgaliojimų, t. y. jau nebuvo jos vadovu, kurį būtų galima atšaukti pagal Akcinių bendrovių 37 str. 3 d. 2009-10-01 likvidatoriaus įsakyme dėl atleidimo nėra nurodytas teisinis pagrindas - DK straipsnis, pagal kurį jis yra atleistas iš darbo, be to, pats šis įsakymas yra be registracijos numerio ir datos. Taip pat kelia abejonių dėl tikrumo kaip įrodymas (CPK 203 str.) ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojo A. B. pasirašytas 2009-09-28 raštas Nr. 18-09-R-7344 „Dėl UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus atšaukimo“ dėl to, kad byloje yra ir kitas šios ministerijos 2009-09-24 raštas, turintis tą patį registracijos Nr. 18-09-R-7344, be to, nė su vienu iš šių dokumentų jis (ieškovas) nebuvo supažindintas, kaip reikalauja teisės aktai, tad apie jų buvimą sužinota tik nagrinėjant bylą teisme, kai atsakovas su 2010-09-28 raštu juos pateikė teismui. Apeliantas netinkamai vertina bylos aplinkybes, susijusias su darbo užmokesčio skaičiavimu ir mokėjimu, teigdamas, kad jis, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas, pats nusistatinėjo sau darbo užmokesčio dydį. Toks teiginys prieštarauja byloje stebėtojų tarybos 1997-12-19 nutarimui, kuriuo yra nustatytas direktoriaus mėnesinio atlyginimo dydis. Jam atlyginimo dydis yra nustatytas ne jo paties, o stebėtojų tarybos, bendrovės direktorius leido įsakymus tik dėl šio stebėtojų tarybos nustatyto dydžio atlyginimo mokėjimo. Teismas nustatė, kad minėtas stebėtojų tarybos sprendimas dėl darbo užmokesčio dydžio direktoriui nustatymo yra teisėtas, kad jam pagrįstai buvo mokamas stebėtojų dydžio nustatytas atlyginimas. Kadangi tarp ginčo šalių yra pagrįstai teismo nustatyti darbo, o ne pavedimo santykiai, tai atsakovo argumentai, kad atsiskaitant su juo yra taikytinos ne minėtos DK, o CK 6.758 str. 3 d. nuostatos, yra nepagrįsti. Atsakovo skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria patenkinti jo reikalavimai dėl darbo užmokesčio, išeitinės išmokos ir kitų su visišku atsiskaitymu susijusių išmokų priteisimo, laikytina teisėta ir pagrįsta, CPK 329, 330 str. numatytų pagrindų sprendimą naikinti nėra. Teismas skundžiamame sprendime nustatė, kad atsakovas nepateikė teisės aktų atitinkančio įsakymo dėl ieškovo atleidimo, apie kurį pasirašytinai būtų pranešta ir jam, todėl atsakovas apskritai nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie teisės jam kreiptis į teismą atsiradimą, t. y. ir kreipimosi į teismą teisės atsiradimo termino pradžią. Sprendimo dalyje „Dėl kitų reikalavimų“ teismas pažymi, kad „kiti šalių pasisakymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako“, prie tokių esminės reikšmės bylai neturinčių pasisakymų ir rašytinių įrodymų priskirtinas ir atsakovo prašymas dėl kreipimuisi į teismą senaties termino taikymo, kadangi šiam prašymui pagrįsti duomenų byloje nepateikta. Teismas, nepasisakydamas atskirai dėl atsakovo prašymo taikyti kreipimosi į teismą senatį, nepažeidė CPK 185 str. reikalavimų ir dėl to negalėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo J. S. apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp ieškovo J. S. ir atsakovo UAB „Mokslo aidai“ buvo susiklostę vien tik darbo teisiniai santykiai, ir bylą pagal ieškovo ieškinį nagrinėjo, taikydamas vien tik DK nuostatas, pripažino, kad ieškovo faktiniai darbo santykiai egzistavo nuo 1994-04-01 iki 2009-10-01 UAB „Mokslo aidai“, kad darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pasibaigė 2009-10-01 DK 124 str. 2 p. pagrindu, ir ieškovui priteisė 21 575,25 Lt išeitinės išmokos, neatsižvelgdamas į Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, tačiau pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog darbo sutartis su ieškovu nutraukta dėl to, kad vienintelis atsakovo likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ akcininkas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija atšaukė ieškovą iš atsakovo direktoriaus pareigų, kaip praradusį akcininko pasitikėjimą. Byloje esantys įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl mokėtino ieškovui darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas dydžio, dėl ieškovo reikalavimo priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą laiką atsiskaityti nepriteisimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija bylą nagrinėja, neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, nes byloje nenustatytas viešojo intereso pažeidimas, dėl kurio turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nurodytos ribos (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str., nenustatyta.

Byloje esantis išrašas iš Juridinių asmenų registro tvirtina, kad Matematikos ir informatikos instituto individuali įmonė „Mokslo aidai“ buvo įregistruota 1994-01-07, 1995-06-01 pasikeitė įmonės teisinė forma, t. y. Matematikos ir informatikos instituto individuali įmonė „Mokslo aidai“ tapo UAB „Mokslo aidai“, nuo 1995-06-01 iki 1997-12-29 vieninteliu akcininku buvo Matematikos ir informatikos institutas, nuo 1997-12-29 vienintelis akcininkas yra Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija. UAB „Mokslo“ aidai nuo 2009-10-01 įgijo likviduojamos įmonės teisinį statusą, įmonės likvidatoriumi paskirtas V. A. (viešame registre šie duomenys įregistruoti 2009-10-06). Juridinių asmenų registre yra įregistruota, kad ieškovas J. S. nuo 1994-01-07 iki 2009-10-06 buvo įmonės direktoriumi (uždarosios akcinės bendrovės vadovu išrinktas 1995-03-28), kad juridinio asmens vardu veikia vadovas (vienasmenis atstovavimas) (b. l. 37-41). Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad tarp ieškovo ir UAB „Mokslo aidai“ buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau byloje esantys duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus leidžia daryti išvadą, kad su ieškovu buvo sudaryta ir darbo sutartis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenimis, tuo, kad atsakovas nepaneigė faktinių darbo santykių buvimo, kad darbo sutartį su ieškovu turėjo sudaryti Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, o to nepadariusi, pažeidė ieškovo, kaip darbuotojo, teises, padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę vien tik darbo teisiniai santykiai, atmetė atsakovo ir trečiojo asmens argumentus dėl pavedimo teisinių santykių su ieškovu egzistavimu. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutiktina, nes tai, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenis ieškovas dirbo, gavo darbo užmokestį, nepaneigia aplinkybės, jog tarp ieškovo ir UAB „Mokslo aidai“ buvo susiklostę pavedimo teisiniai santykiai, kad ieškovo ir bendrovės santykius reglamentavo ir Akcinių bendrovių įstatymas. Juridinių asmenų registre 2005-05-19 įregistruotų bendrovės įstatų 6.4 p. numato, kad bendrovės vadovo kompetencija, jo rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo tvarkos, kuri numatyta Akcinių bendrovių įstatyme (b. l. 79-82). Pripažinti pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai, kurių pagrindu nurodoma, kad tarp ieškovo ir UAB „Mokslo aidai“ buvo susiklostę ir pavedimo santykiai.

Kaip jau buvo minėta pirmiau, ieškovas buvo UAB „Mokslo aidai“ vienasmenis bendrovės atstovas, veikė juridinio asmens vardu. Bendrovės vadovą ir bendrovę sieja sutartiniai santykiai. Jie įforminami darbo sutartimi. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovo buvimas bendrovės organu lemia tai, jog daugelis administracijos vadovo teisių ir pareigų atsiranda įstatymo, o ne sutarties pagrindu, taigi administracijos vadovo ir bendrovės santykiams daugiau būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Be to, vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, teisinį statusą reglamentuoja civilinės teisės normos, taikomos akcinių bendrovių organų veiklai reguliuoti. Administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-880/2002; kt.). Tuo atveju, kai su vadovu sudaroma darbo sutartis, atsiradę teisiniai santykiai atitinka ne darbo, bet civilinius teisinius santykius, nes bendrovės ir administracijos vadovo santykiams būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai, juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos išimtys su bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims. Viena iš nurodytų išimčių yra ta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis ne DK, bet CK ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais pagrindais. Bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-11-26 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-1200/2001; kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra nurodyta jokių aplinkybių ir pateikta įrodymų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad ieškovo ir UAB „Mokslo aidai“ nesiejo pavedimo teisiniai santykiai, kad tarp ieškovo, kaip bendrovės direktoriaus, ir bendrovės buvo susiklostę išimtinai tik darbo teisiniai santykiai. Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad bendrovės akcininkas (trečiasis asmuo) turėjo teisę priimti sprendimą atšaukti išrinktą bendrovės vadovą, nes tokią teisę akcininkui suteikia Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-457/2005; kt.). Atsakovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad bendrovės vienintelio akcininko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Turto valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas A. B., veikdamas pagal 2006-03-20 įgaliojimą Nr. IGAL-11, bei vadovaudamasis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., priėmė sprendimą ir nuo 2009-10-01 atšaukė ieškovą iš UAB „Mokslo aidai“ direktoriaus pareigų praradus pasitikėjimą ir ieškovas iš darbo buvo atleistas nuo 2010-10-01 pagal DK 124 str. 1 p. ir specialiojo įstatymo konkretų pagrindą (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str.), o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo atleidimą iš darbo siejo su bendrovės likvidavimo procedūra. Su tokiais atsakovo ir trečiojo asmens argumentais nesutiktina, nes byloje esantys įrodymai tvirtina, kad darbo sutartis su ieškovu 2009-10-01 buvo nutraukta ne dėl to, kad ieškovas buvo atšauktas iš direktoriaus pareigų, kaip praradęs pasitikėjimą, o dėl to, kad bendrovė nuo 2009-10-01 įgijo likviduojamos bendrovės statusą akcininko sprendimo pagrindu, nuo 2009-10-01 buvo paskirtas bendrovės likvidatorius V. A., o Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 6 d. imperatyviai numato, kad nuo išrinkimo (paskyrimo) likvidatorius įgyja bendrovės vadovo ir valdybos teises ir pareigas, bendrovės vadovas ir valdyba netenka savo įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo. Byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad su ieškovu darbo sutartis buvo nutraukta dėl to, jog jis buvo atšauktas iš bendrovės direktoriaus pareigų, kaip praradęs pasitikėjimą.

Bylos nagrinėjimo metu atsakovo ir trečiojo asmens pateikti trečiojo asmens Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. 2009-09-28 raštas Nr. 18-09-R-7344, likvidatoriaus 2009-10-01 įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo (b. l. 116-117) nepatvirtina, kad 2009-10-01 darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl to, kad vienintelis bendrovės akcininkas priėmė sprendimą ieškovą atšukti iš direktoriaus pareigų, kaip praradusį pasitikėjimą. To nepatvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kada teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-113/2003; kt.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, susijusius su ieškovo darbo sutarties nutraukimu 2009-10-01 pagal CPK 185 str., kasacinio teismo suformuotą praktiką, daro išvadą, kad atsakovas nenutraukė darbo sutarties su ieškovu, remdamasis minėtais dokumentais, nes atsakovo atlikti veiksmai, susiję su ieškovo atleidimu iš darbo iki 2009-10-01 ir po 2009-10-01, prieštarauja minėtiems dokumentams. Ieškovas 2009-11-24 pateikė atsakovui prašymą, kad jam būtų atsakyta, ar jis yra nušalintas nuo pareigų, bet neatleistas iš darbo, ar atleistas iš darbo (b. l. 9). Atsakovas ieškovui 2009-11-30 atsakyme nenurodė jokių aplinkybių, kad ieškovas yra atšauktas dėl to, jog prarado pasitikėjimą, ir aiškiai nurodė, kad darbo sutartis yra laikoma pasibaigusia nuo 2009-10-01, nes nuo likvidatoriaus paskyrimo bendrovės vadovas netenka savo įgaliojimų (b. l. 35-36). Atsakyme nurodoma apie Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d., tačiau nėra nurodytas nei akcininko sprendimas, nei likvidatoriaus priimtas įsakymas. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad darbo santykiai tarp šalių pasibaigė 2009-10-01 atsakovo akcininkui priėmus sprendimą likviduoti bendrovę, tą pačią dieną atsakovo likvidatorius išleido įsakymą dėl J. S. atleidimo iš darbo ir tokiu būdu įformino ieškovo darbo santykių su atsakovu pasibaigimą. Atsakovas, atsikirsdamas į ieškovo teiginį, kad jam nebuvo įteiktas minėtas įsakymas, nurodo, kad jokie teisės aktai nenumato atsakovo pareigos įteikti tokį įsakymą ieškovui, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009-09-22 įsakymas Nr. ISAK-1911 „Dėl akcijų valdytojo teisių įgyvendinimo“ ieškovui įteiktas 2009-09-22, tą pačią dieną informuojant apie darbo santykių pasibaigimą nuo 2009-10-01 (b. l. 56). Be to, atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo atleidimo iš darbo dieną darbo sutartis nebuvo sudaryta, dėl ko jos nutraukti atskiru įsakymu atsakovas negalėjo, nes neegzistavo pats objektas, kurį reikėtų nutraukti, ir dėl to ieškovo reikalavimas įteikti jam įsakymą dėl darbo sutarties nutraukimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Trečiasis asmuo (UAB „Mokslo aidai“ vienintelis akcininkas) 2010-01-28 atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę atšaukti bendrovės vadovą iš einamų pareigų nepriklausomai nuo jo kaltės buvimo, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui įgyvendinus šią teisę, t. y. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrui 2009-09-22 priėmus įsakymą Nr. ISAK-1911 dėl akcijų valdytojo teisių įgyvendinimo, su ieškovu darbo santykiai pasibaigė, nes pasibaigė visuotinio akcininkų susirinkimo pavedimas, remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 73 str. 6 d. nuo 2009-10-01 UAB „Mokslo aidai“ likvidatorius įgijo bendrovės vadovo įgaliojimus, o bendrovės vadovas neteko įgaliojimų nuo likvidatoriaus paskyrimo ir jo darbo santykiai su bendrove nutrūko (b. l. 75-76). Trečiasis asmuo, teigdamas, kad ieškovas praleido ieškinio senatį apginti savo pažeistą teisę, nurodė, jog 2009-09-22 įsakymas NR. ISAK -1911 ieškovui įteiktas 2009-09-22 ir tai gali paliudyti A. B. bei V. A., nuo šio įsakymo įteikimo momento ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie tariamą teisės pažeidimą. Atsiliepimą pasirašė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įgaliotas asmuo (b. l. 77, 83), kuris nenurodė jokių aplinkybių apie akcininko sprendimą atšaukti ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų kaip praradusį pasitikėjimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad akcininkas 2010-10-01 nutraukė darbo sutartį su ieškovu ne dėl to, kad ieškovą atšaukė iš bendrovės vadovo pareigų, kaip praradusį pasitikėjimą. Be to, atsakovo likvidatorius V. A. ir ieškovas 2009-10-01 ir 2009-11-12 pasirašė aktus, kuriais ieškovas likvidatoriui perdavė dokumentus (b. l. 70, 19-20), kuriuose nurodyta, kad UAB „Mokslo aidai“ direktorius J. S., remiantis Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ministro 2009-09-22 įsakymu Nr. ISAK-1911, DK 136 str., netekęs įgaliojimų, perduoda likvidatoriui dokumentus. Taigi šiuose aktuose aiškiai nurodoma, kad ieškovas yra netekęs įgaliojimų, kaip kad tai numato Akcinių bendrovių įstatymo 76 str. 3 d. DK 136 str. nereglamentuoja darbo sutarties nutraukimo, kai bendrovės vadovas yra atšaukiamas dėl prarasto pasitikėjimo. Likvidatorius įsakymą Nr. 1 priima 2009-10-02 dėl to, kad netekęs įgaliojimų ieškovas turi perduoti dokumentus (b. l. 22), nors jei likvidatorius buvo priėmęs įsakymą ir 2009-10-01 (b. l. 117), tai 2009-10-02 priimto įsakymo numeris turėjo būti kitas. Byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad ieškovui buvo įteikti trečiojo asmens Turto valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto A. B. 2009-09-28 raštas Nr. 18-09-R-7344, likvidatoriaus 2009-10-01 įsakymas dėl ieškovo atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo. Tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo nepagrįstai teigia, kad ieškovas praleido ieškinio senatį ginčyti atleidimą iš darbą, nes byloje nėra įrodymų, kad ieškovui buvo įteikti kokie nors dokumentai, kuriuose būtų nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas. DK 297 str. 1 d. numato, kad vieno mėnesio ieškinio senaties terminas ginčyti atleidimą iš darbo skaičiuojamas nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos. Apie tai, nuo kada ir kokiu pagrindu su ieškovu nutraukta darbo sutartis ieškovas buvo informuotas raštu 2009-11-30, o į teismą kreipėsi 2009-12-21.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad UAB „Mokslo aidai“ akcininkas priėmė sprendimą atšaukti ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų ir su juo nutraukė darbo sutartį ne dėl to, kad ieškovas prarado pasitikėjimą, o dėl to, kad buvo pradėtas akcininko sprendimu bendrovės likvidavimas, likvidatoriumi paskirtas kitas asmuo, o paskyrus likvidatorių ieškovo įgaliojimai nutrūko. Atsižvelgiant į tai, pakeistina sprendimo dalis, kuria pripažinta, kad ieškovo J. S. faktiniai darbo santykiai egzistavo nuo 1994-04-01 iki 2009-10-01 UAB „Mokslo aidai“, kad darbo santykiai tarp ieškovo J. S. ir UAB „Mokslo aidai“ pasibaigė 2009-10-01 DK 124 str. 2 p. pagrindu, t. y. UAB „Mokslo aidai“ likvidavus be teisių perėmėjo, nurodant, kad ieškovo J. S. ir atsakovo UAB „Mokslo aidai“ sudaryta darbo sutartis nutraukta 2009-10-01 DK 124 str. 1 p. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., 73 str. 6 d. pagrindu. Byloje buvo teikiami įrodymai, kad ieškovas netinkamai organizavo bendrovės veiklą, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010-12-17 sprendimu iš ieškovo atsakovui yra priteistas žalos atlyginimas, tačiau šių įrodymų pagrindu negalima nagrinėjamoje byloje konstatuoti, kad ieškovas buvo atšauktas iš einamų vadovo pareigų dėl šių aplinkybių, su juo nutraukta darbo sutartis dėl ieškovo kaltės, nes atsakovas, atšaukdamas ieškovą iš pareigų ir nutraukdamas darbo sutartį, nesivadovavo tokiu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas ieškovui priteisė 21 575,25 Lt išeitinę išmoką, tačiau ieškovas iš darbo yra atleistas ne pagal DK 129 str., 136 str. 1 d. 6 p., todėl ieškovui išeitinė išmoka turi būti mokama pagal DK 140 str. 2 d., t. y. dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Byloje buvo pateikta kolektyvinė sutartis, kurios 4.22 p. numato, kad nutraukus darbo sutartį darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės išeitinės pašalpos didinamos 50 proc. nei numatyta DK 140 str., tačiau šis kolektyvinės sutarties nuostata ieškovui netaikytina, nes kolektyvinę sutartį ieškovas pasirašė atstovaudamas darbdavį, būdamas vienasmeniu bendrovės valdymo organu, o ne atstovaudamas darbuotojus. Kolektyvinės sutarties 1.3 p. numatyta, kad kolektyvinę sutartį pasirašo UAB „Mokslo aidai“ vadovas (toliau darbdavys), kuris negali atstovauti darbuotojų ir darbdavių interesams kartu (DK 19 str. 2 d.), o kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas tarp darbdavio ir įmonės darbuotojų kolektyvo dėl darbo, darbo apmokėjimo ir kitų socialinių bei ekonominių sąlygų. Dėl to ieškovui turėjo būti priteista 5 753,40 Lt išeitinė išmoka (suma nurodyta atskaičius su darbo teisiniais santykiais susijusius privalomus mokesčius).

Išnagrinėjus byloje dalyvaujančių asmenų nurodytas aplinkybes, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovui turi būti sumokėtas darbo užmokestis pagal stebėtojų tarybos posėdyje, įvykusiame 1997-12-19, priimtą sprendimą, kuriame nurodyta, kad nuo 1998-01-01 UAB „Mokslo aidai“ direktoriui mokėti mėnesinį atlyginimą, kurio dydis skaičiuojamas taip: vidutinis pagrindinėse pareigose dirbančių darbuotojų atlyginimas padauginamas iš koeficiento 3,5 (b. l. 147). Atsakovo ir trečiojo asmens argumentai, kad ieškovui turėjo būti mokamas minimalus darbo užmokestis, nėra niekuo pagrįsti, nes byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad UAB „Mokslo aidai“ visuotinis akcininkų susirinkimas ar kitas valdymo organas būtų nustatęs ieškovui mokėtiną minimalaus dydžio darbo užmokestį, kad vienintelis bendrovės akcininkas būtų priėmęs sprendimą dėl ieškovui mokėtino darbo užmokesčio, būtų prieštaravęs dėl ieškovui mokamo darbo užmokesčio, kuris buvo apskaičiuojamas pagal minėtą stebėtojų tarybos sprendimą, nors akcininkui šis sprendimas buvo žinomas. Stebėtojų tarybos posėdyje dalyvavo ir posėdžiui pirmininkavo A. B. Stebėtojų tarybos narius, kurie pasirašė minėtą sprendimą, paskyrė akcininkas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 1997-04-23 sprendimu (b. l. 78). Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 1995-09-11 įsakymu Nr. 876 A. B. buvo paskyrusi valstybei priklausančių akcijų turėtojo atstovu „UAB „Mokslo aidai“ (b. l. 177). Apie tai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 1995-09-15 raštu informavo UAB „Mokslo aidai“ (b. l. 178). Byloje nustatyta, kad UAB „Mokslo aidai“ įstatų redakcija, kuri numatė stebėtojų tarybos veikimą, buvo įregistruota savaite vėliau nei kad buvo priimtas stebėtojų tarybos 1997-12-19 sprendimas, tačiau tai nesudarė pagrindo ieškovui nesivadovauti šiuo sprendimu, nes, kaip jau buvo minėta, akcininkas nebuvo priėmęs jokio sprendimo dėl ieškovui mokėtino atlyginimo, o stebėtojų tarybos 1997-12-19 sprendimą pasirašė teisėtas vienintelio akcininko atstovas, akcininkas nereiškė ieškovui pretenzijų dėl ieškovui mokamo atlyginimo. Dėl to nepripažintini pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo motyvai, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas ieškovo nurodytas jam neišmokėtas darbo užmokestis, atleidžiant jį iš darbo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, ir prašoma priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo 33 767 ,90 Lt ir procesines palūkanas nuo priteistos sumos, daro išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo ieškovo apeliacinio skundo argumentų pagrindu tenkinti apeliacinio skundo reikalavimus. Ieškovas ieškiniu neprašė priteisti palūkanų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo tenkinti tokio reikalavimo. Teismas negali keisti nei ieškinio dalyko, nei jo pagrindo; negali priteisti ieškovui to, ko šis neprašė, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 417 str.: byloje pagal darbuotojo ieškinį pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. patenkinti reikalavimus daugiau nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2010). Apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Ieškovas ieškiniu prašė priteisti delspinigius bei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė šiuos ieškovo reikalavimus, kuriuos ieškovas suformulavo ieškinyje, laikydamasis dispozityvumo principo. DK nuostatos nenumato, kad priteisiamos palūkanos už uždelstą atsiskaityti laiką (DK 141 str. 3 d. numato vidutinio darbo užmokesčio priteisimą už uždelstą atsiskaityti laiką). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 6.37 str. netaikomas darbo bylose siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2010). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje nustatė, kad pagal DK 141 str. 3 d. ieškovui negali būti priteistas vidutinis darbo užmokestis dėl to, kad 2009-10-01 ieškovui nebuvo sumokėtos jo ieškinyje nurodytos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pažymima, kad pagrindas taikyti DK 141 str. 3 d. nustatytus padarinius yra saistomas tokių sąlygų konstatavimo: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl uždelsimo atsiskaityti darbuotojas nėra kaltas. Šios DK normos paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos; antra, nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną. Ši, kaip ir bet kuri kita, sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-12-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2008; 2009-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; 2010-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant bylas, kuriose aktualus tinkamo atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju faktas, atleidžiamo darbuotojo teisinis statusas pripažįstamas svarbiu svarstant darbdavio kaltę dėl uždelsto atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-16 nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-33/2006; 2009-09-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009; kt.). DK 35 str. nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Juridinio asmens vadovo statusas yra specifinis. Šis statusas suponuoja jo pareigą aktyviai bendradarbiauti perduodant bendrovės turtą ir dokumentaciją likvidatoriui. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, žinodamas apie savo pareigą perduoti likvidatoriui visus dokumentus, 2009-10-01 visų dokumentų, iš jų dokumentų, susijusių su jam neišmokėtu darbo užmokesčiu ir jo apskaičiavimu, nepateikė. Dokumentas, pagrindžiantis darbo užmokesčio apskaičiavimą, buvo pateiktas tik bylos nagrinėjimo metu. Be to, ieškovas nurodė, kad jam nebuvo išmokėtas darbo užmokestis už mėnesius, kai jis pats dar vadovavo įmonei ir turėjo išsimokėti darbo užmokestį, nes pats ieškovas buvo atsakingas už bendrovės lėšų tvarkymą. Dėl šių aplinkybių darytina išvada, kad su ieškovu nebuvo laiku atsiskaityta dėl ieškovo kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės. Taip pat pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra likviduojama įmonė, pagrįstai nustatė, jog vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelstą atsiskaityti laiką, būtų neproporcinga sankcija atsakovui už tai, kad jis neišmokėjo ieškovo nurodytų išmokų 2009-10-01.

Dėl pirmiau nurodytų aplinkybių ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas, o atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. pakeistinas pirmosios instancijos teismo nustatytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, sumažintina priteista išeitinė išmoka. Atsižvelgiant į tai sumažintina iš atsakovo valstybei priteista 1 148 Lt žyminio mokesčio suma iki 673,38 Lt. Kadangi iš dalies tenkintas atsakovo apeliacinis skundas, todėl iš ieškovo atsakovui priteistina atsakovo sumokėta žyminio mokesčio dalis už patenkintą apeliacinio skundo reikalavimą, t. y. 474,66 Lt (CPK 93 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškovo J. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovo J. S. ir atsakovo UAB „Mokslo aidai“ sudaryta darbo sutartis nutraukta 2009-10-01 DK 124 str. 1 p. ir Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 3 d., 73 str. 6 d. pagrindu.

Priteisti ieškovui J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ (juridinio asmens kodas 122256238, buveinė: A. Goštauto g. 12, Vilnius) 9 064,42 Lt darbo užmokesčio, 3 128,23 Lt kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 5 753,40 Lt išeitinės išmokos.

Įpareigoti atsakovą likviduojamą UAB „Mokslo aidai“ (juridinio asmens kodas 122256238, buveinė: A. Goštauto g. 12, Vilnius) per 10 (dešimt) dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos išduoti ieškovui J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) DK 208 str. 2 d. atitinkančią pažymą.

Kitus ieškovo ieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300 AB „Swedbank” įmokos kodas 5660) iš likviduojamos UAB „Mokslo aidai“ (juridinio asmens kodas 122256238, buveinė: A. Goštauto g. 12, Vilnius) 673,38 Lt žyminio mokesčio.“

Priteisti likviduojamai UAB „Mokslo aidai“ (juridinio asmens kodas 122256238, buveinė: A. Goštauto g. 12, Vilnius) iš ieškovo J. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 474,66 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkė Dalia VišinskienėTeisėjai Liuda UckienėAlvydas Barkauskas