Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

Č. B. (Č. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Vilniaus r. sav., Sužionių sen., Veriškių k., (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, turintis neįgalumą, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 310 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. B. žiauriai elgėsi su gyvūnu, o būtent:

jis nuo 2016 metų vasario mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iki 2016-05-01 Vilniaus r., Sužionių sen., Vėriškių k., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nesuteikdamas būtinos veterinarinės pagalbos, laikė pririštą sergantį, jam priklausantį šunį (kalę) – rudos spalvos mišrūną, dėl ko jis išseko, sulyso, tapo vangiu ir nebepastovėjo ant kojų, tokiu būdu jį kankino, šuo buvo suluošintas, kas pasireiškė kairės pusės žando ir kramtomųjų raumenų nekrotizavimu – nekrozės zona 7x7 cm, kairės pusės akies paraudimu ir jos nežymiu išvirtimu, trišakio nervo pažeidimu.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. B. (toliau-kaltinamasis) kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai, paaiškino, kad jo dukra V. L. buvo pasiėmusi auginti metų neturintį šuniuką - beveislę kalytę, rudos spalvos, kurią pavadino Fifa. 2016 metais šuniui buvo jau 11 metų. Prieš porą metų, tikslaus laiko nepamena, dukra išsikraustė ir šunį paliko auginti jam. Jis sutiko prižiūrėti minėtą šunį. Šuo buvo pririštas kieme prie namų, prie būdos, kur jis gyvena Vilniaus r., Sužionių sen., Vėriškių k., (duomenys neskelbtini). Jis šunimi rūpinosi ir šunį maitino, šuo tikrai buvo prižiūrėtas. Maždaug prieš tris mėnesius iki šuns išvežimo ir užmigdymo, apie 2016 metų vasario mėn., tikslaus laiko nepamena, šunį buvo kažkas sumušęs arba šuo buvo sukandžiotas kitų šunų, tiksliai nežino, nes įvykio nematė. Šuo buvo pririštas ir niekam netrukdė. Gali būti, kad kažkam nepatiko, kad šuo dažnai loja. Ryte, išėjęs maitinti šuns, pastebėjo, kad šuo yra sužalotas - ant jo kairiojo žando buvo žaizda. B. J. B., anksčiau dirbusi veterinare, jam patarė, kokius vaistus nupirkti žaizdos dezinfekavimui ir davė jam tepalą žaizdai tepti. Jis nupirko minėtus vaistus, kuriais apdorojo šuns žaizdą, bei tepė tepalu ir šuns žaizda kuriam laikui užgijo, bet po to vėl atsivėrė. Kada žaizda vėl atsivėrė, jis nepastebėjo. Šuns į veterinarijos gydyklą nevežė, nes tai labai brangiai kainuoja, o jo pajamos tėra 150 eurų per mėnesį, nedirba, gauna neįgalumo pašalpą, jo darbingumas yra tik 40 procentų. Gyvena kartu su žmona D. B., kuri ilgą laiką nedirbo ir turi darbą tik paskutinius 4 mėnesius, ji uždirba nedaug. Supranta, kad šuo buvo paliktas prižiūrėti jam ir jis turėjo šunimi rūpintis. Rūpinosi, kiek galėjo, bet laiku nepastebėjo, kad šuniui vėl atsivėrė žaizda. Po sumušimo šunį toliau maitino ir šuo ėdė. Nepastebėjo, kad šuo būtų vangus ar negalėtų pastovėti ant kojų. 2016-05-01, grįžęs namo, pamatė, kad šuns nėra. Žmona D. B. jam pasakė, kad kažkas atvažiavo ir šunį išsivežė. Taip pat pasakė,

kad šunį užmigdė. Nori pasakyti, kad sutiktų su proceso baigimu teismo baudžiamuoju įsakymu. Sunkių darbų negali dirbti dėl savo neįgalumo, bet galėtų sumokėti jam paskirtą baudą, jeigu ji teismo būtų išskirstyta dalimis (b.l. 44-45, 94-95).

Be visiško prisipažinimo, jo kaltė grindžiama tokiais duomenimis:

2016-05-17 Ž. V. protokolu-pareiškimu, kad ji dirba VšĮ „Tautmilės globa“ gyvūnų prižiūrėtoja. 2016-05-01 apie 14 val. į jų įmonę paskambino moteris, kuri pranešė, kad Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., (duomenys neskelbtini), prie būdos yra pririštas sergantis šuo, kuriuo niekas nesirūpina. Nuvykus minėtu adresu, buvo aptiktas prie būdos pririštas šuo, kurio būklė buvo kritiška. Šuo buvo išsekęs, negalėjo atsistoti ant kojų, ant kairės snukio pusės buvo žaizda. Šuo buvo pristatytas į UAB „Jakovo veterinarijos centras“, tačiau šuns išgelbėti nepavyko. Prašo nustatyti šuns savininką ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnu (b.l. 3-5).

UAB „Jakovo veterinarijos centras“ veterinarijos gydytojos I. B. 2016-05-03 pažyma, kurioj nurodyta, kad 2016-05-01 VšĮ „Tautmilės globa“ kreipėsi į gydyklą su šunimi, kurį rado išsekusį, sulysusį, vangų ir nebegalintį stovėti ant kojų. Apžiūros metu nustatyta: visas kairės pusės žandas ir kramtomieji raumenys – nekrotizuoti. Nekrozės zona apie 7x7 cm. Kairės pusės akis paraudusi, matomas nežymus išvirtimas. Trišakio nervo pažeidimas (b.l. 11).

2016-05-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūros objektas – šuns būda, kuri yra Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-18).

2016-05-17 liudytojos Ž. V. parodymais, kad dirba VšĮ „Tautmilės globa“ gyvūnų prižiūrėtoja. 2016-05-01 apie 14 val. į prieglaudą paskambinusi moteris pranešė apie neprižiūrimą, sergantį šunį Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu 2016-05-01 apie 15 val., prie būdos buvo aptiktas pririštas šuo, kurio būklė buvo kritiška. Šuo buvo išsekęs, apatiškas, negalėjo atsistoti ant kojų, ant kairės snukio pusės buvo atsivėrusi pūliuojanti žaizda, nuo kurios sklido yrančių audinių kvapas. Šuo buvo skubiai nugabentas į UAB „Jakovo veterinarijos centras“. Apžiūros metu gydytojas nustatė kairės pusės žando ir kramtomųjų raumenų nekrozę, nežymų kairės akies išvirtimą, trišakio nervo pažeidimą. Šuns išgelbėti nepavyko ir teko užmigdyti. Anot veterinarijos gydytojo, šuns žaizda buvo sena, juo niekas nesirūpino, šuo ilgai kankinosi paliktas be būtinosios pagalbos (b.l. 21).

2016-07-22 liudytojo D. J. parodymais, kad jis yra VšĮ „Tautmilės globa“ savanoris. VšĮ „Tautmilės globa" užsiima savanoriška beglobių gyvūnų globa. 2016-05-01 VšĮ „Tautmilės globa" darbuotoja Ž. V. gavo pranešimą, kad Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., (duomenys neskelbtini)., prie būdos guli išsekęs šuo su žaizda ant snukio. Tą pačią dieną jis kartu su Ž. V. nuvažiavo į Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., Ūkininkų g. Atvykę į vietą, pastebėjo, kad prie kelio yra šuns būda. Priėję prie būdos, pamatė, kad prie jos guli pririštas šuo - juodai, rudos spalvos mišrūnas. Šuo nelojo, buvo apatiškas, vangus, visą laiką gulėjo, nesistojo. Jiems priėjus arčiau, šuo pakėlė galvą ir ant jo snukio iš kairės pusės pasimatė yranti žaizda. Prie šuns buvo padėtas dubuo su maistu, bet maistas buvo nepaliestas. Nuo šuns sklido stiprus yrančių audinių kvapas. Jie šunį pakėlė ir nunešė į automobilį, šuo visai nesipriešino. Iš gretimais būdos esančio namo niekas neišėjo, prie namo jokių žmonių nebuvo. Šunį nuvežėme į UAB „Jakovo veterinarijos centras“, kur šunį apžiūrėjo. Kadangi šuns būklė buvo labai sunki ir jam nebuvo galima padėti, buvo nuspręsta šunį užmigdyti. Anot veterinaro, šuns žaizda galėjo būti apie 3 mėnesių senumo, todėl šuo ilgai kankinosi ir paliktas be būtinos veterinarinės pagalbos (b.l. 23-24).

2016-07-21 liudytoja D. B. parodymais, kad jos dukra V. L. buvo pasiėmusi auginti metų neturintį šuniuką - beveislę kalytę, rudos spalvos, kurią pavadino Fifa. Tuo metu dukra dar buvo maža ir norėjo šuniuko. Šiemet šuniui buvo 11 metų. Prieš porą metų, tikslaus laiko nepamena, dukra išsikraustė ir šunį paliko auginti jos vyrui Č. B.. Šuo buvo pririštas kieme prie namų, prie būdos, kur jie gyvena Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., (duomenys neskelbtini). Vyras šunimi rūpinosi ir jį maitino. Maždaug prieš tris mėnesius iki šuns išvežimo ir užmigdymo, tikslaus laiko nepamena, šunį buvo kažkas sumušęs. Kas sumušė šunį, ji nežino, nes tai buvo naktį, šuo buvo pririštas netoli kelio. Niekas niekada dėl šio šuns nesiskundė. Po sumušimo ant šuns kairiojo žando buvo žaizda. Vyras šunį gydė vaistais ir kuriam laikui tas padėjo, žaizda užgijo, bet po kažkiek laiko vėl atsivėrė. Šuns į veterinarijos gydyklą jie nevežė, nes tai labai brangiai kainuoja, vyras gauna 150 eurų invalidumo pašalpą, o ji tuo metu nedribo. Vyras nieko nesakė, kad po sumušimo šuo būtų blogai ėdęs, jis ir toliau šunį maitino. Ji nepastebėjo, kad šuo būtų vangus ar negalėtų pastovėti ant kojų. 2016-05-01, kai šunį išvežė, ji buvo namuose, pamatė, kaip šunį padėjo į mašiną ir išvežė, bet ji nespėjo paklausti nei kas išveža, nei kodėl (b.l. 27-28).

2016-08-01 liudytojos V. L. parodymais, kad Č. B. yra jos patėvis, jis ją augina nuo 5 metų. Prieš 11-12 metų ji, gyvendama kartu su motina D. B. ir patėviu Č. B. Vilniaus r., Sužionių sen., Vėriškių k., pasiėmė auginti 2-3 mėnesių šuniuką - beveislę kalytę, juodai - rudos spalvos, pavadino ją Fifa. Dabar šuniukui būtų buvę 11-12 metų. Prieš porą metų, tikslaus laiko nepamena, ji iš tėvų išsikraustė gyventi į Nemenčinės mstl., po to išvažiavo į užsienį. Su patėviu Č. B. susitarė, kad šuniuką palieka prižiūrėti jam. Dėl šuns priežiūros tarėsi su patėviu, o ne su motina, kadangi motina augino jaunesnį jos brolį, ir ji nenorėjo užkrauti motinai dar ir šuns. Patėvis sutiko. Kiek žino, patėvis šunimi rūpinosi ir jį prižiūrėjo. Dabar ji grįžo gyventi vėl pas tėvus ir iš tėvų sužinojo, kad, kol jos nebuvo, šunį kažkas sumušė, šuo sirgo, o po to buvo išvežtas ir užmigdytas. Kiek žino, patėvis Č. B. bandė gydyti sergantį šunį, bet kodėl pastarasis nesikreipė į veterinarijos gydyklą, ji nežino, jis jai neaiškino. Daugiau nieko papasakoti negali, nes apie šuns sumušimo aplinkybes ir tolesnius įvykius nieko nežino (b.l. 30).

2016-08-01 liudytojos J. B. parodymais, kad Č. B. ji pažįsta, jis yra jos vyro brolis. Galimai prieš tris mėnesius, bet gali ir klysti, nes jau tiksliai nepamena, praėjo daug laiko, Č. B. atėjo pas ją. Jis norėjo su ja pasikonsultuoti, kaip gydyti jo šunį. Č. B. papasakojo, kad jo šunį kažkas sumušė ir šuniui ant snukio yra atsivėrusi žaizda. Šuo buvo pririštas prie namų. Ji anksčiau dirbo veterinarijos gydytoja, todėl galėjo jam šiek tiek patarti. Ji davė Č. B. vandenilio peroksidą ir paaiškino, kad dezinfekuotų šuns žaizdą vandenilio peroksidu. Taip pat davė tetraciklino tepalą ir paaiškino, kad tepalu reikia tepti šuns žaizdą, kad žaizda geriau gytų. Kadangi ji galėjo padėti tik tiek, todėl paaiškino Č. B., kad jam vis tiek reikia kreiptis pas veterinarijos gydytojus į Nemenčinę, nes ji jau seniai nebedirbo veterinarijos gydytoja. Daugiau Č. B. pas ją konsultuotis atėjęs nebuvo ir jai nesakė, kad jo šuniui vėl pablogėjo. Daugiau nieko papasakoti negali, nes apie tolesnį šuns likimą nieko nežino (b.l. 32).

2016-08-31 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo R. S. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2016-08-30, nuvykus į Vilniaus r., Sužionių sen., Veriškių k., buvo bendrauta su Ūkininkų g. 1 namo gyventojais, kurie paaiškino, kad nežino, kas galėjo pranešti apie Č. B. šuns nepriežiūrą VšĮ „Tautmilės globai", kadangi, anot gyventojų, Č. B. savo šunį prižiūrėjo, jį maitino ir šuns neskriaudė (b.l. 33).

2016-09-01 liudytojos H. B. parodymais, kad Č. B. pažįsta, jis yra jos kaimynas. Gyvena tame pačiame name Vilniaus r., Sužionių sen., Vėriškių k., Ūkininkų g. 1. Kaimynas su šeima gyvena bute Nr. 3, ji gyvena bute Nr. 4. Kaimynai jau seniai, virš 10 metų, turėjo šunį - juodai rudos spalvos kalytę. Šuo buvo pririštas prie jų namo lauke, prie būdos. Šunimi kaimynas Č. B. visą laiką rūpinosi ir jį prižiūrėjo, maitino. Niekas iš kaminų niekada neturėjo jokių nusiskundimų dėl minėto šuns. Ji asmeniškai nežino, kas galėjo pranešti gyvūnų globos organizacijai apie Č. B. šuns nepriežiūrą, tarp kaimynų jokių kalbų apie tai nebuvo, nes, kaip ir minėjo, šunimi Č. B. rūpinosi, kiek galėjo. Per visus tuos metus, kai kaimynas augino šunį, ji nematė, kad jis ar kas nors kitas šunį muštų, ar kitaip skriaustų, ar kad šuo atrodytų sumuštas. Apie 2016 metų gegužės mėnesį, tikslaus laiko nepamena, pastebėjo, kad šuo buvo sužalotas. Galimai Č. B. kalytę rujos metu galėjo sužaloti kiti šunys, bet apie šuns sužalojimo aplinkybes ji nieko papasakoti negali, nes nieko apie tai nežino. Neatkreipė dėmesio į tai, ar iki šuns išvežimo ir užmigdymo, šuo atrodė ligotas, nusilpęs ar vangus. Matydavo, kad šuo vaikšto prie būdos ir daugiau dėmesio į jį neatkreipdavo (b.l. 35).

Liudytoja I. B. 2016-10-18 apklausos metu nurodė, kad 2016-05-01 iš VšI „Tautmilės globa“ buvo atvežtas į Jakovo veterinarijos centrą šuo. Tai buvo rudos spalvos patelė, mišrūnas. Šuo buvo išsekęs, sulysęs, vangus ir nebegalintis stovėti ant kojų. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad šuns kairės pusės žandas ir kramtomieji raumenys nekrotizuoti, pažeistas trišakis nervas, kairės pusės akis paraudusi ir nežymiai išvirtusi. Šuns būklė buvo labai sunki, jam padėti jau nebuvo galimybės, todėl buvo nuspręsta palengvinti šuns kančias ir šunį užmigdyti. Tokia šuns būklė buvo sąlygota būtent šuns nepriežiūros, t. y. laiku nesikreipus pagalbos po šuns sumušimo (žandikaulio traumos) šuniui nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba, todėl šuns kairės pusės žandas buvo pažeistas nekrozės, atrofavosi kramtomieji raumenys, šuo nebegalėjo kramtyti, nustojo ėsti, dėl ko pradėjo lysti ir prarado jėgas. Jeigu šeimininkas būtų laiku kreipęsis į veterinarijos gydytojus, traumuotas šuns žandikaulis būtų sutvirtintas, nekrozė neišsivystytų ir šuo neprarastų galimybės kramtyti maisto. Apžiūros metu buvo sunku nustatyti šuns amžių, kadangi išpuvus žandikauliui iškrito beveik visi dantys. Šuniui galėjo būti 11 metų, kaip nurodo šeimininkas. Esant tokiam amžiui, šuns sveikimo procesas yra lėtesnis, bet laiku kreipusis į veterinarijos gydytoją, šuniui galima buvo padėti ir jį išgydyti (b.l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (b.l. 10, 12-13).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis Č. B. žiauriai elgėsi su gyvūnu, t. y. nesuteikdamas būtinos veterinarinės pagalbos, laikė pririštą sergantį šunį, dėl ko jis išseko, sulyso, tapo vangiu ir nebepastovėjo ant kojų, tokiu būdu jį kankino, t y. padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino dėl inkriminuoto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant bausmę atsižvelgta į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumą, kaltės formą – tiesioginę tyčia, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra jo atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, bei sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokuroro pareiškime teismui siūlomos rūšies ir dydžio bausmė, kuri BK 64¹ str. pagrindu mažintina 1/3 dalimi (b.l. 47-59, 96-100). Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (b.l. 46).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,

nusprendė:

Č. B. (Č. B.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 310 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹str. paskirtą bausmę mažinti 1/3, t. y. iki 6 MGL (225,96 eurų) dydžio baudos.

Sumažinta bauda per dešimt mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 6801).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.