Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokurorės Liudmilos Paulienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. kovo mėnesio, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekių kartų smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario - globotinio G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu, tai yra tyčia diržu, rykšte, telefono įkroviklio laidu sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių pastarajam į kojas, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

Be to, R. S. 2023 m. kovo 30 d., apie 16.00 val., gyvenamojo namo kambaryje, adresu (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje mažamečio šeimos nario - globotinio G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), atžvilgiu, tai yra tyčia telefono įkroviklio laidu sudavė ne mažiau kaip 4 kartus pastarajam į kairės kojos šlaunį, taip sukeldama jam fizinį skausmą.

Kaltinamoji R. S. parodė, kad savo kaltę dėl globotinio G. R. sužalojimo visiškai pripažįsta. Nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Ji su vyru P. S. G. R. globoja nuo 2017 metų. Abu su vyru buvo paskirti jo laikinais globėjais. Nuo 2018 metų buvo priimtas Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo ji su vyru tapo G. R. oficialiais globėjais. 2017 metais ji pradėjo globoti ir G. sesę V. A., kurią 10 dienų po jos gimimo atvežė kaip laikiniems globėjams. V. iki šiol tebegyvena su jais. Ji su vyru P. turi keturis vaikus, t. y. tris dukras ir vieną sūnų. Su jais namuose gyvena tik jauniausia dukra E., gim. (duomenys neskelbtini). Su G. R. sutaria gerai. Jis yra geras ir nuoširdus vaikas, tačiau jis yra tokio tipo vaikas, kuris labai reikalauja dėmesio. Kaip ir buvo minėjusi per pirmąją apklausą, kad tai buvo 2023 m. kovo 30 d., kai G. apie 15.50 val. grįžo į namus, (duomenys neskelbtini). Grįžęs pasakė, kad grįžo iš muzikos mokyklos, tačiau ji žinojo, kad jis jau savaitę nebuvo muzikos mokykloje, kadangi apie tai ją buvo informavęs muzikos mokytojas A. M. Jiems su G. besikalbant virtuvės kambaryje, ji jo dar kartą paklausė, ar jis buvo muzikos mokykloje, tai jis ją tikino, kad tikrai buvo. Ji žinojo, kad G. meluoja, jai tuo momentu užėjo pyktis, viskas įvyko greitai ir spontaniškai, kai ji pasiėmė po ranka buvusį telefono įkroviklio laidą ir juo tris ar keturis kartus trenkė G. per kairės kojos šlaunį. Jis tuo metu mūvėjo džinsinėmis kelnėmis. G. pradėjo verkti, nesakė, kad jam skauda. Ji jam liepė eiti į savo kambarį. Tuo metu namuose nieko nebuvo. Vyras buvo išvykęs, E. buvo mokykloje, V. darželyje. Tą vakarą ji su G.i apie tai kas įvyko ir ką ji jam padarė nesikalbėjo. Jie apie tai kalbėjosi kitą dieną, su juo susitaikė, ji jo atsiprašė, apsikabino. Jis jos taip pat atsiprašė už tai, kad melavo dėl muzikos mokyklos. Ji likusias žymes ant G. kairės kojos šlaunies pamatė kitą rytą, t. y. 2023 m. kovo 31 d., kai žadino keltis į mokyklą. Ji jo neklausė, ar jam skaudą koją, jis jai nesiskundė, kad jam skauda sumušimo vietą, nerodė atsiradusių hematomų ant kairės kojos šlaunies. Ji pripažįsta, kad nuo 2019 m. iki 2023 m. kovo 30 d. G. R. yra sudavusi per kojas diržu, rykštele ar telefono įkroviklio laidu. Kiek tai kartų buvo tikrai negali pasakyti, nes neprisimena, datų taip pat nurodyti negali. Niekas iš šeimos narių nematydavo, būdavo jie tik dviese su G. Niekas iš šeimos narių nežinojo apie jos tokias taikomas bausmes G. Ji pripažįsta, kad G. taikė netinkamas auklėjimo priemones, t. y. tokias fizines bausmes. Labai nuoširdžiai dėl to gailisi. Kreipėsi pas psichologę dėl tokio savo elgesio. Yra pasiryžusi bendradarbiauti su visomis institucijomis. Pripažįsta, kad tai tik jos kaltė. Jai tikrai labai sunku kalbėti ir dėstyti savo žodžius, todėl ji norėtų pateikti prie apklausos savo ranka rašytą paaiškinimą ir atsiprašymą, kurį parašė iš visos širdies, nes labai pergyvena ir labai gailisi dėl tokio savo elgesio, tokių fizinių bausmių taikymo G. Ji sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Sutiktų su jai skiriama bauda, tačiau norėtų, kad ji būtų išdėstyta metams, nes materialinė padėtis nėra gera. Kaip ir minėjo, kad globoja du vaikus, o dar patys su vyru turi 4 vaikus, kuriems reikalinga materialinė parama. Ji su vyru ūkininkauja ir tik iš ūkio gauna pagrindines pajamas. Vyras kitur nedirba, tik savo ūkyje, o ji oficialiai yra įdarbinta vyro ūkyje (e. b. l. 157-160, 166-169).

Nukentėjusysis G. R. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad R. S. yra jo globėja. Kalbės, kaip mama jį mušė. Jis nebuvo nuėjęs į muzikinę, bet namo nėjo, o kai parėjo namo gavo. Čia viskas prieš mėnesį buvo. Ketvirtadienį, nes ketvirtadieniais jam į muzikinę reikia. Nebuvo namuose nieko. Buvo dar „biškį“ ir pamelavęs, nes antradienį pasakė, kad buvo muzikinėje, nors iš tikro nebuvo. Mokytojas parašė tėčiui, paklausė, kad ar jis serga, kad neatėjo į muzikinę, o tėtis parašė, kad ne. Parėjus namo mama sako: „aš moku už muzikinę, o tu net neini ten“. Tada ji pasiėmė laidelį ir jį mušė. Su telefono laidu. Į koją mušė ir į abi kojas mušė. Nepamena kiek kartų, mėlynės liko, pajuto skausmą. Iš 10 balų, buvo 10. Skaudėjo visą mėnesį, kai prisiliesdavo. Dar net tebėra ant vienos mėlynė, o ant kitos tik raudona. Yra ir daugiau mušusi, bet be mėlynių. Laidas, kuriuo mušė, buvo padėtas prie visų laidų, prie šaldiklio, ten kur rozetė yra. Po primušimo laidu, pasakė, kad nori miegoti ir nenori nieko matyti. Po to karto, kai reikėjo eiti ryte į mokyklą, sakė, kad yra ožių karalius. Mokykloje draugas paklausė, kas buvo jo kojai, nes buvo su šortais persirengęs prieš kūno kultūros pamoką. Pasakė, kad mama mušė. Draugas pasakė mokytojai, o mokytoja L. L. vaikų teisėms pranešė. Išsigandęs buvo. Šaldiklis svetainėje yra, ten yra rozetė. Dvi virtuves turi. Ne tikrojoje virtuvėje, o ten kur pyragus kepa. Kad mušė niekas nematė, nes sesė mokykloje buvo, kita mažoji sesė darželyje, brolis ir dar kita sesė Vilniuje, o dar kita sesė Kaune. Tėtis Skuode buvo. Verkė. Yra mušusi, tik mėlynių nebūdavo ir su laidu ir su diržu, ir „beržinės košės“ yra gavęs, t. y. su rykšte. Visada į kojas duoda. Vieną kartą per mėnesį mušdavo. Su rykšte irgi vieną kartą, bet seniai, į mokyklą dar nėjo, į paruošiamąją tik. Su diržu nepamena kada mušė, labai seniai. Su laidu dabar jau kokius tris metus muša, nes nenori eiti į tą muziką, todėl ir muša. Nori tik žaisti. Sesė yra mačiusi ir tėtis ir brolis. Būdavo tik raudona. Muša, nes neklauso: neina į muzikinę ir neklauso. Likdavo tik raudona, o dabar atrodo, kad ištisus metus mušė. Po kitų mušimų apie valandą skaudėdavo, verkdavo. Kalbasi po tų įvykių, globėja sako: jau geruoju būsim, o jis labai nori žaisti. Mušė su tuo pačiu pakrovėju, pakrovėjas kartais stalčiuje būna, jis baltas, su jungikliu. Nuo telefono su trikampiu, kištukas su trikampiu. Matę, kaip jį globėja muša: mažoji, kur irgi globojama, V. ir T., G. ir E., ji pati mažiausia. M. irgi yra matęs. Kaip jaučiasi broliai ir sesės, kai jį muša - jie dažniausiai nemato, išeina ir užsidaro duris. Jie girdi kaip ant jo šaukia. Neprisimena, ką mama sako šaukdama. Mažoji sesė irgi yra gavusi su diržu. Buvo ji „biškį“ prisidirbusi, buvo išsigandusi, verkė. Liepė jai valandą ant kėdutės sėdėti. Paprašius patikslinti aplinkybes dėl to, jog nukentėjusysis prieš tai minėjo, kad brolis ir sesės matę, kaip jį muša, o dabar parodo, kad nematę, nukentėjusysis patikslino, kad mažoji kartais atidarydavo duris ir pažiūrėdavo, jie būdavo kitoje namo pusėje. Būdavo ir ant sofos. Kartais ir mato, o kartais tik girdi ir visi jie yra matę. Ir ant sofos jie būna ir kitoje namo pusėje, sako globėja eiti iš ten, kartais jie išeina, o kartais lieka. Globėjas taip pat matydavo, nes dažniausiai sėdėdavo prie kompiuterio. Mamai sakydavo, bet neprisimena ką. Tame pačiame kambaryje, svetainėje viskas vykdavo. Niekas jo neužstodavo ir niekam nėra pasakojęs. Mušdavo, jog neklausydavo. Nedarydavo, ką liepdavo. Skaityti knygų nenori, liepdavo pareiti iš lauko, o jis nenorėdavo. Reikėdavo sėdėti 5 min. ant kėdutės, jei neišsėdi ramiai, tada dar 5 min. ir taip vis prideda. Būna, kad neišsėdi, tada dar uždeda. Bandė būti ištvermingas. Dabar jau nebėra taip. Dabar su laidu ir diržu. Ir ant kėdutės paskutinį kartą prieš kokius tris metus tik sėdėjo, dabar tik mažoji sesė sėdi. Sesės nemuša, tik apšaukia ir miegoti liepia ant sofos, šiaip ji su mama miega. Svetainėje užrakina ją ir liepia miegoti vienai. Bet ne dažnai taip būna, tik kartą buvo. Sesė nėra gavusi nei su laidu, nei su diržu. Jie visi nuo 6 metų turėjo telefonus, o jis ne. Kai mušė buvo su džinsais ir uniforma, kartą buvo ir be rūbų. Gerai sutaria su globėja. Nekalbėjo apie tą įvykį, nes jau daug laiko praėjo. Namuose jaučiasi gerai. Blogų dalykų nėra namuose dabar. Nepyksta. Pridedama: skaitmeninė laikmena su mažamečio nukentėjusiojo G. R. apklausos vaizdo ir garso įrašu (e. b. l. 18-20, 21).

Liudytoja D. K. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos pradinių klasių mokytoja. Šiuo metu moko trečią klasę. Šią klasę lanko G. R., kurį moko nuo pirmos klasės. (duomenys neskelbtini) jos klasės mokinys jai pasakė, kad G. R. gavo mušti nuo savo globėjos R. S. Tikriausiai G. pats jam pasisakė, nes įtaria, kad draugas norėjo jį pasikviesti žaisti futbolą, o G. atsisakė, nes jam reikia eiti į muzikos mokyklą. Ir jų pokalbio metu, ko gero, G. ir pasakė priežastį dėl kurios jis negalės, nes nenuėjo į muzikos mokyklą, tai nuo globėjos ir gavo mušti. Sužinojusi tokią informaciją, ji pasikvietė G. ir jo paklausė, kas jam buvo su globėja, kas jam nutiko, ar globėja jį mušė ir kodėl. Tai jis pasakė, kad jo globėja R., jis ją vadina, mama, jam, jei gerai atsimena, lygtai sakė diržu trenkė per kojas, nes jis nenuėjo į muzikos mokyklą. Ji pati matė ant G. kairės kojos šlaunies pailgos formos du dryžius. G. pasakodamas apie tai, kad jį mušė globėja, nebuvo susijaudinęs, neverkė. Jis jai neatrodė susijaudinęs ar pasimetęs. Viską suprato. Ji nepaklausė jo, kaip jis tuo metu jautėsi, ar jam skaudėjo bei kada tai įvyko. Su G. pokalbio metu išsiaiškino, kodėl globėja jam taikė tokią bausmę. Ji jo taip pat paklausė, ar globėja yra kada taikiusi tokias fizines bausmes, tai jis atsakė, kad tikrai ne, tai buvo pirmas kartas. Apie šį įvykį ji pranešė (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinei pedagogei (e. b. l. 61-64).

Liudytoja J. L. parodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos socialinė pedagogė. (duomenys neskelbtini) į ją kreipėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos Vaiko gerovės komisijos pirmininkė V. Š., kuri pranešė, kad (duomenys neskelbtini) gimnazijos 3 klasės mokinys G. R. galimai buvo sumuštas savo globėjos R. S. Ji, reaguodama į šią informaciją, pasikalbėjo su G. R. apie šį įvykį. Kaip tik buvo fizinio ugdymo pamoka, G. buvo apsivilkęs šortais, tai jis pakėlė šortus ir pamatė ant jo kairės kojos šlaunies pailgas hematomas. Daugiau kūno vietų, kur jį galimai mušė globėja nenurodė, tik kairės kojos šlaunį. Ji jo tada paklausė, kas jam nutiko. Tai G. jai ir pasakė, kad jo globėja R. S. ant jo buvo labai supykusi, kadangi jis ne laiku grįžo į namus, užsižaidė lauke futbolą. Kad dėl šių priežasčių R., neradusi namuose diržo, jam telefono įkroviklio laidu trenkė per kairės kojos šlaunį. Tačiau kiek kartų G. nedetalizavo, taip pat jo nepaklausė kada tai įvyko. Tik suprato, kad tai įvyko jų namuose, kai jis grįžo ne laiku namo. Ji nepaklausė G., ar jam tuo metu skaudėjo, kai globėja jį mušė telefono įkrovimo laidu ir ar dabar jam skauda. Taip pat nepaklausė, ar jį globėja mušė per rūbus, ar liepė nusivilkti rūbus ir mušė per nuogą koją. Jis pasakodamas neverkė, jokių emocijų nerodė, pasakojo viską gana ramiai, tačiau jai pasirodė, kad jis vis tiek buvo nuliūdęs. Jis bent jau jai nesiskundė, kad jam skauda sumušimo vietą. Ji nepaklausė, kas buvo dar namuose ir ar kas matė, kaip jis buvo sumuštas globėjos. Ji jo paklausė, ar globėja nemuša sesės, tai jis atsakė, kad ne, tik jei ji prasikalsta, jai liepia atsisėsti ant „drausmės“ kėdutės. Ji dar paklausė G., ar globėja matė, kad jam yra atsiradusios hematomos ant kairės kojos šlaunies, tai jis atsakė, kad nežino, gal ir galėjo matyti, kai jį rytais žadina (e. b. l. 55-58).

Asmens apžiūros protokole ir jo prieduose (fotolentelė) nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, dalyvaujant D. N., gyvenančiai tuo pačiu adresu, G. R. parodė kairės kojos šlaunį, ant kurios stebimos dvi mėlynės ir nubraižymai. G. R. taip pat parodė ant nugaros dešinės pusės mentės apgijusią žaizdą, ant kurios matosi užsidėję šašai (e. b. l. 65-71).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Skyrius) (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), G. R., gim. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatine globėja bei turto paprastąja administratore paskirta R. S.. P. S. yra mažamečio globėjos sutuoktinis. Gavus pranešimą apie galimą smurtą prieš mažametį G. R., Skyrius, iki kol bus atliktas vaiko situacijos vertinimas, mažametį paėmė iš šeimos ir apgyvendino saugioje aplinkoje pas vaiko globėjos sutuoktinio seserį D. N., gyvenančią (duomenys neskelbtini) mieste. Atlikus vaiko situacijos vertinimą ir nustačius vaiko apsaugos poreikį, Skyrius kreipėsi į Skuodo socialinių paslaugų šeimai centrą dėl atvejo vadybininko skyrimo darbui su šeima bei informaciją perdavė Pagalbos įtėviams ir globėjams skyriui. (duomenys neskelbtini)vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas D. N. Skyrius, vykdydamas G. R. globos priežiūrą, iki šio įvykio vaiko teisių pažeidimų šeimoje nėra užfiksavęs. Šeimoje buvo pastebimi glaudūs ir nuoširdūs santykiai. G. globėją ir jos sutuoktinį vadina „tėčiu“ ir „mama“. Globėja užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, ugdymosi procesą, sveikatos priežiūrą, tikslingą globos išmokų panaudojimą. G. globėja, vykdydama vaiko globą, bendradarbiauja su vaiko teisių apsaugos, sveikatos priežiūros, teisėsaugos, ugdymo ir kitomis institucijomis. Tarnybos atestuoti specialistai (GIMK) teigė, kad globėja tinkamai atlieka savo pareigas, dalyvauja visuose globos centro organizuojamuose mokymuose, renginiuose. Po įvykio, apsilankius globėjos namuose, moteris pripažino, kad pasirinko netinkamą auklėjimo priemonę ir dėl to gailisi. R. S. sutiko priimti visą siūlomą pagalbą. Moteris jau susitarė dėl psichologo konsultacijos. Pridedama: vaiko situacijos vertinimo anketa, 9 lapai; Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimas, 7 lapai; vaiko laikinosios priežiūros organizavimo vaiką laikinai prižiūrinčių asmenų gyvenamojoje vietoje aktas, 4 lapai; vaiko globos peržiūros aktas, 3 lapai; įgaliojimas atstovauti tarnybai, 2 lapai (e. b. l. 74-75, 85-91).

Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad R. S. tyrimui pateikė: Skuodo rajono savivaldybės padėkos kopiją, Skuodo rajono „Metų moteris 2017“, „Metų mama“, padėkos kopijas, kurios prijungtos prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 138-142).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Teismo vertinimu, bylos duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimus, patvirtina kaltinamosios padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (du epizodai), kadangi kaltinamoji, laikotarpiu nuo 2019 m. iki 2023 m. kovo mėnesio, ir 2023 m. kovo 30 d., apie 16.00 val., smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą mažamečiui.

Dėl atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės dėl abiejų veikų yra tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių dėl abiejų veikų nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

Skiriant bausmes kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkės asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Kaltinamoji padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, anksčiau neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti, charakterizuojama teigiamai. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajai už padarytas nusikalstamas veikas numatytas, prokurorės pareiškime siūlomas, baudos bausmes, kurių dydžiai artimi įstatyme numatytam mažiausiam baudos dydžiui (BK 47 straipsnio 1-3 dalys).

Paskirtos bausmės subendrinamos jas iš dalies sudedant. Parenkant bausmių bendrinimo būdą, pridedamos bausmės dalį, atsižvelgiama į pirmiau nurodytus duomenis dėl bausmių skyrimo, už atskiras veikas skiriamų bausmių dydžius (BK 63 straipsnio 1, 4 dalis).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino esanti kalta, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamajai nustatomas 12 mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis, BPK 352 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė savo šeimos nariui todėl jai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 3 dalį, ir paskirti jai bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2019-2023 metų veikos) – 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą;

pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (dėl 2023 m. kovo 30 d. veikos) – 50 MGL (2 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti 81 MGL (4 050,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. S. sumažintą 54 MGL (2 700,00 Eur) (dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų 00 ct) dydžio baudą.

R. S. privalo savanoriškai sumokėti paskirtą baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, R. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį, išklausant visą kursą.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, ji turi teisę paduoti teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.