- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-11-17
- Bylos Nr.
- 1-258-383/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kaltinamasis
- P. V.
- Advokatai
- Romaldas Brilius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Zuzevičiui, kaltinamajam P. V., jo gynėjui advokatui Romaldui Briliui, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeimyninė padėtis- vedęs, dirba UAB ".", pavežėjas, neteistas,
yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 292 straipsnio 2 dalį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. 2022-10-08 apie 15.20 val., iš anksto susitaręs su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, vykdydamas pavežėjo darbines funkcijas, sutaręs už piniginį 500 Eurų atlygį nuvežti asmenis iki Berlyno, (duomenys neskelbtini) įsodino keturis užsieniečius - (duomenys neskelbtini) pilietį K. L., (duomenys neskelbtini) pilietį E. A., (duomenys neskelbtini) piliečius J. M. ir E. M. į automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), ir neteisėtai gabeno Lietuvos Respublikos valstybės sieną perėjusius ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius keturis užsieniečius - (duomenys neskelbtini) pilietį K. L., (duomenys neskelbtini) pilietį E. A., (duomenys neskelbtini) piliečius J. M., ir E. M. ir juos minėtu automobiliu gabeno Lietuvos Respublikos teritorija iki (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai gabeno minėtus užsieniečius per valstybės sieną, iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, iki kol 2022-10-08 15.20 val. (duomenys neskelbtini), pasienio ruože, likus apie 300 metrų iki valstybės sienos jį sulaikė VSAT (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos pareigūnai.
P. V. tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 292 str. 1 d.
P. V. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, tačiau faktines aplinkybes pripažino, kad jis vežė asmenis, nurodytus kaltinime, vykdydamas pavežėjo darbines funkcijas. Kaltinamasis P. V. paaiškino, kad jis dirba pavežėju, tai yra, teikia keleivių vežimo paslaugas pagal užsakymą. Taksistu dirba apie 14 metų, apie 1,5 metų dirba UAB "B." pavežėju. Šioje bendrovėje dirba naudodamasis automobiliu "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris registruotas jo motinos R. V. vardu. Iškvietimus keleiviams vežti jis gauna tik per programėlę, kuri yra jam priklausančiame telefone "Samsung A53". Prieš keletą savaičių jis gavo skambutį, kad reikia nuvežti žmones į Vokietiją. Tas asmuo kalbėjo rusų kalba. Kadangi jis vykdo darbines funkcijas, tai sutiko nuvežti. Sutarė, kad už nuvežimą jam sumokės 500 eurų. Tas asmuo jam sumokėjo 500 eurų, kai į automobilį sulipo keturi asmenys. Asmenys buvo tamsaus gymio. Kadangi jis dirba pavežėju, ir yra jo pragyvenimo šaltinis, jis nesidomėjo, kas tai per asmenys. Jam buvo nesvarbu, ką veža, jis nesigilino, ar tie asmenys turi teisę važiuoti į Vokietiją. Asmenys moka už vežimą ir jis veža, toks jo darbas. Kad yra toks įstatymas, ir spauda visur rašo, kad neteisėtas užsieniečių gabenimas yra baudžiamas, jis nesigilino. Kad už neteisėta užsieniečių gabenimą yra baudžiamoji atsakomybė, jis nesidomėjo ir jo nedomino. Kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, jis tą puikiai žino. Likus iki Lenkijos-Lietuvos sienos apie 300 metrų, jį sustabdė pareigūnai. Jis suvokė, kad tai jau yra pasienio ruožas. Pasienio pareigūnai jo paprašė pateikti visų jų dokumentus. Po dokumentų patikrinimo pareigūnai juos sulaikė. Tuo metu jis suvokė, kad jo vežami asmenys yra nelegalūs migrantai ir jie neturi teisės kirsti valstybės sieną. Gali pasakyti, kad neteisėtus migrantus per valstybės sieną veža pirmą kartą. Apskritai į užsienio valstybę klientus per UAB „B.“ veža pirmą kartą. Yra vežęs žmones į užsienio valstybes, bet ne tamsiaodžius, ne neteisėtus migrantus ir ne per UAB „B.“ programėlę.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu P. V. kaltę pripažino visiškai, patvirtino nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, kad jam skambino žmogus, kuris prašė nuvežti žmones į Vokietiją, kad žmonės bus iš (duomenys neskelbtini) pabėgelių centro, kad į automobilį įlipo tamsaus gymio asmenys, kad kalbėjo jam nesuprantama kalba, pripažino, kad vežė nelegalius migrantus per valstybės sieną, kad jis nuoširdžiai gailisi ir pažada ateityje to nedaryti (II t., b. l. 153-157).
Nors kaltinamasis P. V. kaltės nepripažįsta, jo kaltę patvirtina jo paties pripažinimas esminių faktinių aplinkybių, bei kiti ištirti įrodymai.
Liudytojas D. K. parodė, kad 2022 metų spalio 8 dieną nuo 09.00 iki 20.00 valandos vykdė tarnybą (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos veikimo teritorijoje. Apie 15.20 valandą (duomenys neskelbtini), pasienio ruože, apie (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, vietoje, kurią pravažiavus jau nėra kur apsisukti, neįvažiavus į Lenkijos Respublikos teritoriją, išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, patikrinimui sustabdė automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis P. V.. Automobilį stabdė, nes matė, kad automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdi tamsaus gymio žmogus. Kai sustabdė, pamatė kad dar trys tamsaus gymio asmenys sėdi automobilio galinėje dalyje. Paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas padavė savo dokumentus, kurie buvo tinkami vykimui į užsienį. Paklausė keleivių dokumentų. Pirmiausiai dėl to kreipėsi į vairuotoją, kuris paaiškino, kad nežino, ar jo keleiviai turi dokumentus, ir kad jis paėmė šiuos asmenis iš (duomenys neskelbtini). Vairuotojas aiškino, kad jis dirba pavežėju "B." kompanijoje. Automobilis buvo nepažymėtas B. ženklu. Vairuotojas sakė, kad automobilį pasiskolino iš mamos. Kai vairuotojas pasakė, jog apie keleivių dokumentus nieko nežino, jis kreipėsi tiesiai į keleivius, bet keleiviai nereagavo į jo žodžius. Jis sakė, kad jie pateiktų pasus, mano, kad jie apsimetė, jog nesupranta ko klausia. Sulaikė visus asmenis ir pristatė į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos tarnybines patalpas. Tada neteisėtai gabenami asmenis pateikė Užsieniečių laikinojo apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre korteles, iš kurių ir nustatė, kad jie yra Užsieniečių registracijos centro gyventojai. Vairuotojas paaiškino, kad jis dirba „B.“ pavežėju, kad šiuos keleivius veža į Varšuvą. P. V. taip pat pasakojo, kad šių asmenų vežimą iš (duomenys neskelbtini) jam užsakė tamsaus gymio asmuo, kuris liko Vilniuje ir už asmenų pavežimą sumokėjo P. V. 500 eurų.
Liudytoja R. V. parodė, kad P. V. yra jos sūnus. Sūnus apie 7 metus gyvena jos namuose. Sūnus nuo 2021 m. gruodžio mėnesio pradėjo vykdyti individualią veiklą - teikti pavežėjo paslaugas, įsidarbino kaip vairuotoju įmonėje " B.". Iš pradžių sūnus nuomojosi automobilį ir su nuomotu automobiliu vykdė pavežėjo veiklą. Ji 2022 m. birželio mėnesio pabaigoje ar liepos mėnesio pradžioje nusipirko automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilį mokėjo apie 7500 eurų. Kadangi sūnus vykdo keleivių pervežimo veiklą, o jai automobilis nebuvo reikalingas, todėl leido savo sūnui P. V. naudotis jai priklausančiu automobiliu, tačiau nesudarė jokios sutarties. Nurodytas automobilis nuosavybės teise priklauso jai ir ji prašo šį automobilį jai grąžinti. Ji negalėjo žinoti, kokius asmenis jos sūnus veža dirbdamas savo darbą. Apie sūnaus galimai padarytą nusikalstamą veiką ji nieko nežino.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos jaunesniojo specialisto D. K. tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sulaikytų asmenų yra nurodyta, kad 2022-10-08 vykdant tarnybą (duomenys neskelbtini) pasienio užkardoje, apie 15.20 val. (duomenys neskelbtini), išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, (duomenys neskelbtini) atstumu nuo valstybės sienos su Lenkijos Respublika, dokumentų patikrinimui sustabdė automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (LTU reg.), kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis P. V.. Automobiliu kaip keleiviai, vyko keturi tamsaus gymio asmenys, kurie neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir tik vėliau, (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos tarnybinėse patalpose pateikė Užsieniečių laikinojo apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre korteles, išduotas K. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei Užsieniečio registracijos pažymėjimus, išduotus J. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardais. Vairuotojas paaiškino, kad jis dirba „B.“ pavežėju ir minėtus asmenis vežė į Varšuvą, o paėmė juos (duomenys neskelbtini). Iš autobusų stoties jam užsakė vežimą tamsaus gymio asmuo, kuris liko Vilniuje ir už asmenų pavežimą jam sumokėjo 500 eurų (I t., b. l. 8-9).
Užsieniečių registracijos centro Užsieniečio laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) pil. K. L., gim. (duomenys neskelbtini), leista būti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei leista gyventi VSAT Užsieniečių registracijos centre (I t., b. l. 10).
Užsieniečių registracijos centro Užsieniečio laikino apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) pil. E. A., gim. (duomenys neskelbtini), leista būti Lietuvos Respublikos teritorijoje bei leista gyventi VSAT Užsieniečių registracijos centre (I t., b. l. 11).
Migracijos departamento prie LR VRM Užsieniečio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) pil. J. M., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje (I t., b. l. 12).
Migracijos departamento prie LR VRM Užsieniečio registracijos pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) pil. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), turi teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje (I t., b. l. 13).
Užsieniečių registracijos centro tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis K. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra nelegalus migrantas. 2022-06-22 jo atžvilgiu priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis skundą atmesti, palikti 2022-05-13 RAAT sprendimą nepakeistą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti prieglobstį. Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo. 2022-08-31 Vilniaus regiono apylinkės teismas paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-02-28 d. Užsienietis URC apgyvendintas 2021-10-12. (duomenys neskelbtini) pilietis E. A., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra prieglobsčio prašytojas. 2022-07-21 priimtas Migracijos departamento sprendimas pakeisti 2022-02-07 Migracijos departamento sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl judėjimo laisvės, suteikiant jam teisę laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsienietis apgyvendintas URC 2021-10-12. (duomenys neskelbtini) pilietis J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra prieglobsčio prašytojas. 2022-08-31 Vilniaus regiono apylinkės teismas paskyrė alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-02-28. Užsienietis apgyvendintas URC 2021-07-22. (duomenys neskelbtini) pilietė E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra nelegali migrantė. 2022-03-21 LVAT nutartimi jos skundą atmetė, paliko galioti 2022-02-03 VAAT sprendimą nepakeistą dėl Migracijos departamento sprendimo nesuteikti prieglobsčio. Migracijos departamento sprendimas įsiteisėjo. 2022-09-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimu skirta alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023-01-01. Užsienietė apgyvendinta URC 2022-07-28. Minėti užsieniečiai, turintys laisvą judėjimą Lietuvos Respublikoje, išvyko iš URC 2022-10-08 10.30 val. ir nesugrįžo į URC iki leistino nustatyto laiko, t. y. iki 2022-10-09 10.30 valandos. (duomenys neskelbtini) J. M., gim. (duomenys neskelbtini), grįžo į URC 2022-10-12 21.27 val., 2022-10-25 18.33 val. vėl išvyko iš URC ir nesugrįžo į URC iki leistino nustatyto laiko, t. y. iki 2022-10-26 18.33 valandos. Užsieniečių buvimo vieta nežinoma (I t., b. l. 16-20).
Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad iš įtariamojo P. V. paimti lengvasis automobilis „Toyota Avensis“, Lietuvos Respublikos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyto automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), savininkė nurodyta R. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Taip pat paimti pinigai 400 eurų kupiūromis po 100 eurų ir 100 eurų kupiūromis po 50 eurų, iš viso 500 eurų (I t., b. l. 25-28, 41-42).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas iš P. V. paimtas lengvasis automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo neteisėtai gabenami žmonės. Apžiūros metu nustatyta, kad ant automobilio uždėtos Lietuvos Respublikos valstybinio numerio (duomenys neskelbtini), lentelės, automobilyje yra penkios sėdimos vietos. Automobilio pažymėtas ženklais, kuriais žymimi lengvieji automobiliai, kuriais teikiama keleivių vežimo pagal užsakymą paslauga - ant automobilio priekinio ir galinio stiklų užklijuoti lipdukai, kuriuose pavaizduotas automobilis (I t., b. l. 47-53).
Kauno teritorinės muitinės raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo neteisėtai gabenami žmonės, vidutinė rinkos vertė 2022 m. spalio mėnesį buvo 6070 eurų (I t., b. l. 64-65).
Asmens kratos protokolas patvirtina, kad iš P. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung" (I t., b. l. 66-70).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas P. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung Galaxy A53 5G ", IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini) su SIM kortele "pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad telefone, kad programoje „WhatsApp“ užfiksuoti susirašinėjimas su adresatu kurio telefono Nr. (duomenys neskelbtini), susirašinėjimas vyksta rusų kalba. Apžiūros metu telefone esančioje navigacijos programoje "Google Maps" įvesti tokie vykimo tikslai: (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 71-82).
Apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas P. V. paimtas mobiliojo ryšio telefonas "Samsung", IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad telefone instaliuota programėlė „B.“, kurią atidarius matyti, kad įrašyti įtariamojo P. V. asmens duomenys. (I t., b. l. 91-96).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus, daro tokias išvadas.
Kaltinamojo P. V. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu dėl faktinių veikos padarymo aplinkybių vertina kaip teisingus, atitinkančius esmines faktines bylos aplinkybes. Tačiau, jo vertinimą savo atliktų veiksmų dėl kaltės, kad jis, vykdydamas darbines pavežėjo funkcijas, galėjo vežti asmenis, nurodytus kaltinime, tai yra, neteisėtai valstybės sieną perėjusius užsieniečius, teismas vertina kaip siekį pateisinti savo nusikalstamus veiksmus.
Kaltinamasis P. V. savo veiksmus vertino taip: - kad jis dirba pavežėju, ir yra jo pragyvenimo šaltinis, jis nesidomėjo, kas tai per asmenys, kad jam buvo nesvarbu, ką veža, jis nesigilino, ar tie asmenys turi teisę važiuoti į Vokietiją, kad asmenys moka už vežimą ir jis veža, toks jo darbas, kad yra toks įstatymas, ir spauda visur rašo, kad neteisėtas užsieniečių gabenimas yra baudžiamas, jis nesigilino, kad už neteisėta užsieniečių gabenimą yra baudžiamoji atsakomybė, jis nesidomėjo ir jo nedomino. Teismas, vertindamas kaltinamojo P. V. išreikštą poziciją dėl jo įvykdytų veiksmų, daro išvadą, kad jo išreikštas toks supratimas apie jo įvykdytą veiką, nešalino jo baudžiamosios atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, P. V. patvirtino, kad jis žino, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Kaltinamasis P. V. pripažino, kad skambinęs asmuo nurodė, kad tie asmenys bus iš (duomenys neskelbtini) pabėgelių centro. Pažymėtina tai, kad P. V. vežami asmenys buvo tamsaus gymio, ką patvirtino ir pats P. V., kad į jo automobilį atėjo tamsaus gymio asmenys. Tai akivaizdi faktinė aplinkybė, kuri patvirtina, kad kaltinamasis P. V. negalėjo nesuprasti, kad tai neteisėtai Valstybės sieną perėję užsieniečiai. Tai gi, akivaizdu, kad kaltinamasis P. V., privalėjo pasiteirauti asmenų asmens dokumentų, įsitikinti, ar jo vežimas šių asmenų bus teisėtas į Vokietijos Respubliką. Pagal migracijos pateiktus dokumentus, nurodytiems asmenims Lietuvos Respublikos teritorijoje judėjimas nebuvo apribotas. Tačiau, nurodyti kaltinime asmenys neturėjo teisės kirsti Lietuvos-Lenkijos sienos.
Liudytojo D. K. parodymai visiškai patvirtina P. V. kaltę. Liudytojas D. K. patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos su Lenkijos Respublika, vietoje, kurią pravažiavus jau nėra kur apsisukti, neįvažiavus į Lenkijos Respublikos teritoriją, išvykstant iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką, patikrinimui sustabdė automobilį "Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis P. V.. Automobilį stabdė, nes matė, kad automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdi tamsaus gymio žmogus. Kai sustabdė, pamatė kad dar trys tamsaus gymio asmenys sėdi automobilio galinėje dalyje. Paprašė pateikti dokumentus. Vairuotojas padavė savo dokumentus, kurie buvo tinkami vykimui į užsienį. Paklausė keleivių dokumentų. Pirmiausiai dėl to kreipėsi į vairuotoją, kuris paaiškino, kad nežino, ar jo keleiviai turi dokumentus, ir kad jis paėmė šiuos asmenis iš (duomenys neskelbtini). Vairuotojas aiškino, kad jis dirba pavežėju "B." kompanijoje. Kai vairuotojas pasakė, jog apie keleivių dokumentus nieko nežino, jis kreipėsi tiesiai į keleivius, bet keleiviai nereagavo į jo žodžius. Jis sakė, kad jie pateiktų pasus, mano, kad jie apsimetė, jog nesupranta ko klausia. Sulaikė visus asmenis ir pristatė į (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos tarnybines patalpas. Tada neteisėtai gabenami asmenis pateikė Užsieniečių laikinojo apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre korteles, iš kurių ir nustatė, kad jie yra Užsieniečių registracijos centro gyventojai. Vairuotojas paaiškino, kad jis dirba „B.“ pavežėju, kad šiuos keleivius veža į Varšuvą. P. V. taip pat pasakojo, kad šių asmenų vežimą iš (duomenys neskelbtini) jam užsakė tamsaus gymio asmuo, kuris liko Vilniuje ir už asmenų pavežimą sumokėjo P. V. 500 eurų.
Taigi, liudytojas D. K. patvirtino, kad kaltinamasis P. V. gabeno užsieniečius, kurie neturėjo tinkamų dokumentų kirsti Lietuvos-Lenkijos sieną, tai yra, P. V. neteisėtai vežė neteisėtai perėjusius Lietuvos sieną ir neturinčius Lietuvoje nuolatinės gyvenamosios vietos.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Kaltinamojo P. V. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo buvo kvalifikuota pagal LR BK 292 straipsnio 2 dalį – kaip įvykdyta dėl savanaudiškų paskatų. Teismas, įvertinęs įrodymus, faktines aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamojo veika turi būti kvalifikuota pagal šio straipsnio 1 dalį, šalinant iš kaltinimo savanaudiškas paskatas.
Nusikalstama veika, numatyta BK 292 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaroma alternatyviais veiksmais: 1) neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabenant nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį; 2) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį gabenant Lietuvos Respublikos teritorijoje; 3) neteisėtai valstybės sieną perėjusį nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį slepiant Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pažymėtina, kad pagal BK 292 straipsnį numatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio užsieniečio arba neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimą ar slėpimą Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Pagal BK 292 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus veiksmus padarė dėl savanaudiškų paskatų, arba jeigu tai sukėlė pavojų asmens gyvybei. Savanaudiškomis paskatomis laikytini tokie asmens veiksmai, kuriais jis, neteisėtai gabendamas žmones per valstybės sieną, siekia gauti materialinės naudos – pinigų, daiktų, įgyti turtinę teisę, išvengti išlaidų ir pan.
Nusikalstama veika padaroma dėl savanaudiškų paskatų tada, kai ji padaroma siekiant turėti iš to kokią nors turtinę naudą sau ar kitiems asmenims (kasacinė nutartis 2K-332/2012).
Nusikaltimo objektyviosios pusės realizavimui pakanka, jog būtų atliktas bet kuris vienas iš šio straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų. Šio nusikaltimo subjektyviam požymiui – kaltei – būdinga tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturintį užsienietį, neteisėtai valstybės sieną perėjusį tokį užsienietį gabena ar slepia Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir siekia tai daryti. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali. Neteisėtas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčio asmens gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neteisėtai valstybės sieną perėjusio tokio užsieniečio gabenimas ar slėpimas Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Ar pavyko tokiais veiksmais pergabenti ar paslėpti užsienietį Lietuvos teritorijoje, ar to padaryti nepavyko, veikai kvalifikuoti pagal BK 292 straipsnį reikšmės neturi.
Taigi, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo vertinta itin svarbi faktinė aplinkybė, kad kaltinamasis P. V. asmenis vežė vykdydamas pavežėjo darbines funkcijas. P. V., kaip pavežėjas, turėjo teisę gauti atlygį už savo vykdomas darbines pavežėjo funkcijas. Byloje nustatyta, kad jis dirba pavežėju-taksistu. Ikiteisminio tyrimo metu P. V. gautas 500 eurų atlygis už asmenų vežimą vykdant savo pavežėjo darbines funkcijas buvo vertintas kaip savanaudiškos paskatos. Teismas daro išvadą, kad atlygis, gautas vykdant darbines pavežėjo funkcijas, negali būti vertinta kaip savanaudiškos paskatos. Taigi, iš kaltinimo šalinama savanaudiškos paskatos ir kaltinamojo P. V. nusikalstama veika iš LR BK 292 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojama į LR BK 292 straipsnio 1 dalį.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 292 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam P. V., vadovaujasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Bausmės skyrimas viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, nes paskiriant bausmę įvertinamas padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, nusikaltimo požymiai, jų turinys bei pobūdis, kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teismas, įvertinęs veikos pavojingumą ir visas minėtas kitas bylos aplinkybes bei padaręs išvadą, kad kaltininkui konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė nėra teisinga, gali motyvuotai skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę, t. y. gali konkrečioje byloje kaltininkui nustatyti kitokias, individualizuotas bausmės ribas, nuosprendyje nurodydamas, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už šios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, o skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Teismas, skirdamas P. V. bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes, į lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamojo P. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Yra teisiamas pirmą kartą. Turi šeimą. Yra dirbantis. Teigiamai charakterizuojamas.
BK 292 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės: bauda, areštas, laisvės atėmimas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Skirdamas bausmę kaltinamajam P. V., teismas atsižvelgia į įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, stadiją, kad jis padarė baigtą apysunkį tyčinį nusikaltimą valdymo tvarkai, tačiau padarytas nusikaltimas neigiamų pasekmių nesukėlė, nes neteisėtai gabenami užsieniečiai buvo sulaikyti. Atsižvelgiama į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o taip pat į jo asmenybę, kad jis teigiamai charakterizuojamas, neteistas ir dirbantis. Turi šeimą. Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant minimalią baudą.
Konfiskuojamas turtas, kuris yra nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamai veikai daryti panaudojo automobilį, kuris nuosavybės teise jam nepriklausė. Bylos duomenimis nustatyta, kad lengvasis automobilis „Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), ir jo registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžinti savininkei R. V.. Taigi, automobilis yra nusikalstamos veikos priemonė. Kadangi automobilis grąžintas teisėtai savininkei, ir konfiskuoti automobilio nėra galimybės, todėl iš kaltinamojo yra išieškoma automobilio vertė pinigine išraiška – 6070 eurų. Taip pat konfiskuojama asmens kratos metu rasti 500 eurų, kadangi šis atlygis gautas už neteisėta užsieniečių gabenimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 str.
nusprendė:
P. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 292 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 5000 (penkių tūkstančių) eurų (100 MGL dydžio) bauda.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme nuo 2022-10-08 iki 2023-10-09 išbūtą laiką (vieną parą), vieną sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir galutinę bausmę paskirti 98 MGL 4900 (keturių tūkstančių devynių šimtų) eurų (98 MGL) dydžio baudą.
Palikti P. V. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Asmens dokumento paėmimą panaikinti ir asmens tapatybės kortelę grąžinti P. V..
Priteisti iš P. V. konfiskuotino automobilio „Toyota Avensis", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) vertę 6070 (šešis tūkstančius septyniasdešimt) eurų Valstybei.
1. Pinigus - 500 eurų (saugomi (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 36-40) – konfiskuoti.
2. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A53 5 G“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 83-84) – konfiskuoti.
3. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A02s“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), (saugomas (duomenys neskelbtini), I t., b. l. 147-151) – konfiskuoti.
4. Mobiliojo ryšio telefonas „Huawei Y9“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortelė „labas“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), (saugomas (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 147-151) – konfiskuoti.
5. Mobiliojo ryšio telefonas „Vision 1“, IMEI 1: (duomenys neskelbtini), IMEI 2: (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), (saugomas (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 147-151) – konfiskuoti.
6. Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung Galaxy A02s“, IMEI numeris nenustatytas, su SIM kortelėmis „pildyk“ Nr. (duomenys neskelbtini), (saugomas (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 147-151) – konfiskuoti.
7. optine laikmeną (CD-R) su telefono ryšio abonentinių numerių telefoninių skambučių išklotine, (saugoma (duomenys neskelbtini), II t., b. l. 198-199) – sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.