- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- e2-6672-922/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00775-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- J. R.
- Atsakovas
- M. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. ieškinį atsakovei M. R. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo santuoką, sudarytą tarp ieškovo J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės M. R., gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) (santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo palikti šalims santuokines pavardes; iš atsakovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad (duomenys neskelbtini)Civilinės metrikacijos skyriuje buvo įregistruota ieškovo ir atsakovės santuoka. Sutuoktinę M. R. iki santuokos sudarymo pažinojo maždaug du mėnesius. Abu sutarė labai gerai, tačiau po santuokos sudarymo paėjus maždaug vienam mėnesiui laikui atsakovė nurodė, kad vyksta aplankyti tėvų į (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybėje. Tačiau iš tėvų pas ieškovą taip ir negrįžo iki šiol. Tik maždaug po savaitės, ji susirinko visus daiktus, o buto raktus įmetė į pašto dėžutę ir išvyko, taip nieko nepasakiusi ir nepaaiškinusi. Tik vėliau ieškovas sužinojo, kad ji grįžo gyventi pas savo buvusį vyrą. Faktiškai jau maždaug 31 metus jų santuoka yra tik formali, gyvena savarankiškus gyvenimus, vienas kitu nesidomi, jų niekas nesieja ir ateityje kartu santuokinio gyvenimo negyvens. Dėl to atsakovė pripažintina kalta dėl santuokos iširimo, nes ji paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Su atsakove ieškovas gyveno vos vieną mėnesį laiko, todėl jokio nekilnojamojo bei kilnojamojo turto bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise neįsigijo. Su atsakove santuokos metu bendrai įgytų kreditorių įsipareigojimų neturi. Šalių santuoka yra iširusi jau trisdešimt vienerius, susitaikyti nėra galimybių, todėl prašoma neskirti termino susitaikyti. Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė. Nutraukiant santuoką, išlaikymo sau ieškovas iš atsakovės nereikalauja. Neturtinės žalos atlyginti, taip pat nereikalauja. Santuoką nutraukus, pasilieka savo pavardę (duomenys neskelbtini)ir neprieštarauja, kad atsakovei liktų jos santuokinė pavardė (duomenys neskelbtini)
Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė juos tenkinti, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia, jog santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, patvirtino visas kitas ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, ieškinys, kiti procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas atvykti į teismo posėdį jai įteikti tinkamai. Teismas posėdžio metu nutarė bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš ieškinio matyti, jog atsakovės kaltė dėl iširusios santuokos grindžiama tuo, kad ji visiškai nesirūpina šeima, ją paliko daugiau nei trisdešimt metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 2 dalimi sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.26-3.30, 3.35, 3.36 ir kituose straipsniuose, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad sutuoktinių pareigų esmę sudaro lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos teikimo, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima pareigos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 str. 1 d. įtvirtintos teisinės sutuoktinių pareigos vienas kitam. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27 str. išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str.). Sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės reiškia jų nevykdymą. Teismui nustatant, kurios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį išsaugojimui tarpusavio santykiams jų pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 20 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Skirstant įrodinėjimo naštą pažymėtina, kad ieškovui teigiant, jog santuoka iširo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 str. 2 d. aplinkybių, šias aplinkybes jis privalo įrodyti pats (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 12, 178 straipsniai).
Ieškovo ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, jog atsakovė nesirūpino ir nesirūpina šeima, ją paliko ir daugiau nei trisdešimt metų šalys negyvena kartu, bei tokiu būdu pažeidė santuokines pareigas, įrodytos ieškovo paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis. Teismas sprendžia, kad byloje žinomų aplinkybių pakanka konstatuoti, jog atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė dėjo kokias nors pastangas šeimos išsaugojimui. Šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas byloje žinomomis aplinkybėmis iširo dėl atsakovės kaltės, jos nesirūpinimo šeima, todėl santuoka nutrauktina dėl jos kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.28 straipsniai, 3.53 straipsnio 1 dalis, 3.60 straipsnio 2-3 dalys).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovas nereikalauja iš atsakovės nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginimo, kadangi, kaip nurodė posėdžio metu, atsakovė ieškovui nepadarė jokios žalos, nes kartu gyveno tik mėnesį laiko, todėl žala nepriteistina.
Ieškovas po santuokos nutraukimo išlaikymo sau priteisti neprašo, šalys pakankamai darbingo amžiaus, nenustatyta aplinkybių, dėl kurių jos negali savęs išlaikyti. Dėl šių aplinkybių išlaikymas nei vienam sutuoktiniui nepriteistinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.69 straipsnio 1 dalimi sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Ieškovo prašymu, šalims paliekamos santuokinės pavardės.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad tarp šalių buvo sudaryta vedybų sutartis, todėl nutraukiant santuoką, teismas turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus. Nagrinėjamu atveju, į bylą pateiktais duomenimis, šalys bendro turto neįgijo.
Kadangi ieškinys visiškai tenkinamas, todėl iš atsakovės priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 EUR žyminio mokesčio valstybės naudai (nes ieškovas nuo jo buvo atleistas) bei 5,64 EUR pašto išlaidų.
Byloje taip pat pateikta valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos išlaidų apskaičiavimo 2019-12-10 pažyma, pagal kurią išlaidos sudaro 191,66 EUR. Ši išlaidų suma valstybės naudai priteistina iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 -270 straipsniais, 375-385 straipsniais, 142 straipsnio 2 dalimi, 268 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3, 3.27, 3.28, 3.53, 3.59, 3.60 straipsniais, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Santuoką tarp J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir M. R., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą (duomenys neskelbtini)civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės M. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo J. R. palikti (duomenys neskelbtini)pavardę, M. R. – (duomenys neskelbtini)pavardę.
Priteisti iš atsakovės M. R., gim. (duomenys neskelbtini), 81,00 EUR (aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Priteisti iš atsakovės M. R., gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 191,66 EUR (vieną šimtą devyniasdešimt vieną eurą 66 ct) į valstybės biudžetą, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752 vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.