Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios UAB „Vilnista“ (ieškinio padavimo metu buvo restruktūrizuojama UAB „Vilnista“) ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“ dėl išankstinių mokėjimų įskaitymo pripažinimo neteisėtais ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys – UAB „Sweco Lietuva“, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė bankrutuojanti UAB „Vilnista“ (ieškinio padavimo metu - restruktūrizuojama UAB „Vilnista“) padavė ieškinį atsakovei UAB „Vilniaus vandenys“, kuriuo prašo: 1. Pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo pagal 2011-11-18 Rangos sutartį Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų renovacija ir statyba Salininkuose“ atliktus išankstinio mokėjimo įskaitymus laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25 pagal 2013 m. gegužės mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr.8; 2013 m. liepos mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr.9; 2013 m. rugsėjo mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr.10; 2013 m. spalio mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr.11; 2013 m. lapkričio mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr.12, viso 212 562,57 Eur sumai. 2. Pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais atsakovo pagal 2011-11-23 Rangos sutartį Nr. 2011-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ atliktus išankstinio mokėjimo įskaitymus laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25 pagal 2013 m. liepos mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr.6; 2013 m. spalio mėn. suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr.7, viso – 238 501,82 Eur sumai. 3. Iš atsakovo priteisti 451 207,75 Eur nuostolius, 6 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovė kaip rangovė ir atsakovė kaip užsakovė ir/arba perkančioji organizacija sudarė dvi Rangos sutartis: 2011-11-18 Rangos sutartį Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų renovacija ir statyba Salininkuose“ (Sutartis Nr.1, sutarties kaina – 9 046 221,92 Lt) ir 2011-11-23 Rangos sutartį Nr.2011-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ (Sutartis Nr.2, sutarties kaina 6 397 222,82 Lt). Pagal Sutarčių Bendrųjų sąlygų 14.2 punktą užsakovė atliko 30 proc. sutarties kainos be PVM dydžio išankstinius mokėjimus (pagal Sutartį Nr.1 - 2 242 864,94 Lt (649 578,59 Eur) ir pagal Sutartį Nr.2 – 1 586 088,30 Lt (459 362,92 Eur)). Šalys susitarė, kad išankstinis mokėjimas bus grąžinamas išskaitant iš tarpinių mokėjimų ne daugiau kaip 40 proc. tarpinio mokėjimo pažymos sumos (Bendrųjų sutarties sąlygų 14.2 (a) ir 14.2 (b)).

Vykdant abi Sutartis už atliktus darbus užsakovė su rangove atsiskaitinėdavo kaip buvo aptarta Sutartyse. Nespėjus galutinai įvykdyti Sutarčių, ieškovė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko akcininkai priėmė sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-3805-661/2013 iškelta UAB „Vilnista“ restruktūrizavimo byla, kuri įsiteisėjo 2013-05-01.

Po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ieškovė ir toliau tęsė veiklą, tame tarpe ir Sutarčių su atsakove vykdymą. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 23 d. nutartimi įtraukė atsakovę į kreditorių sąrašą su 1 702 015,87 Lt (492 937,88 Eur) finansiniu reikalavimu, iš kurio 1 557 930,13 Lt (451 207,75 Eur) sudarė nepanaudoti išankstiniai mokėjimai pagal Sutartis.

Laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25, kuomet teismas patvirtino RUAB „Vilnista“ restruktūrizavimo planą, atsakovė atlikdama tarpinius mokėjimus už pagal Sutartis Nr.1 ir Nr.2 atliktus darbus panaudojo (užskaitė) buvusias išankstinio mokėjimo sumas, tokiu būdu patenkindamas savo kaip kreditorės reikalavimus, dėl ko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi atsakovė buvo išbraukta iš kreditorių sąrašo. Užskaitydama buvusias išankstinio mokėjimo sumas atsakovė einamąsias sąskaitas apmokėjo tik 60 procentų. Pažymėjo, kad PVM sąskaitos faktūros ieškovės buvo išrašomos pagal Atliktų darbų aktus, kuriuos remiantis Sutartimis su visais jų sudedamaisiais dokumentais, tvirtindavo užsakovė ir FIDIC inžinierius. Fiksuojant išankstinių mokėjimų įskaitymus, užsakovė reikalavo pasirašyti tokią formą ir tokiomis sąlygomis, kurios buvo patvirtintos Sutartimis, tačiau ignoruojant restruktūrizavimo bylos iškėlimo faktą.

Ieškovės tvirtinimu, atsakovė laikotarpiu nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25, kuomet teismas patvirtino RUAB „Vilnista“ restruktūrizavimo planą, be teismo leidimo atliko ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte draudžiamą veiksmą – mokėjimų įskaitymą, tokiu būdu sumažindama savo kreditorinį reikalavimą, pažeisdama ĮRĮ normą bei kitų įmonės kreditorių interesus, padarydama neigiamą įtaką restruktūrizavimo plano įgyvendinimui. Ieškovės manymu, dėl atsakovės veiksmų ji patyrė turtinius nuostolius 451 207,75 Eur sumoje, kurie priteistini iš atsakovės (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 6.249 straipsnis).

Atsakovė UAB „Vilniaus vandenys“atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ĮRĮ) nenustato, kad įmonei iškėlus restruktūrizavimo bylą, restruktūrizuojamos įmonės sudarytos ūkinės veiklos sutartys laikomos pasibaigusiomis. Tokiu būdu ieškovei restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo, nekeičia, t. y. niekaip negalėjo įtakoti šios įmonės įsipareigojimų vykdymo atsakovei pagal Sutartį Nr. 1 ir Sutartį Nr. 2. Tą patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis bei teismo patvirtintas restruktūrizavimo planas.

Svarbi aplinkybė, kad Sutarties Nr. 1 avansinio mokėjimo grąžinimo garantijos galiojimo terminas baigėsi 2013-04-30, o Ieškovė nepateikė nei šios sutarties pratęsimo, nei naujos sutarties, t. y. tuo metu nebuvo avansinio mokėjimo grąžinimo garantijos, todėl nuo 2013-05-01 pradėjo veikti Sutarties Nr. 1 Konkrečiųjų sąlygų 14.2 punktas, kuris nustatė, kad „Rangovui nepateikus (nepratęsus) išankstinio mokėjimo garantijos tam tikru sutarties vykdymo laikotarpiu išmokėtas išankstinis mokėjimas bus dengiamas sąskaitoje/sąskaitose už atliktus Rangos darbus nurodyta mokėtina suma, t. y. Rangovui mokėjimai bus atliekami tik visiškai padengus jam pervesto išankstinio mokėjimo suma“. Konkrečiųjų sutarties sąlygų 14.2 punktas numato reikalavimus, kad išankstinis mokėjimas galimas tik pateikus garantiją ar laidavimą. Taip pat numatyta, kad išankstinio mokėjimo užtikrinimas turi galioti iki tol, kol pateikiama paskutinė sąskaita, kurioje pilnai padengiamas išankstinis mokėjimas, o ieškovei nepateikus galiojančio užtikrinimo, buvo taikomos atitinkamos pasekmės, numatytos Sutartyse.

Vertinant tai, kad restruktūrizavimo procesas nesustabdo įmonės ūkinės veiklos, atsakovė turėjo teisę reikalauti tinkamai ir laiku atlikti Sutartimis sutartus statybos darbus, kurių atlikimas jau buvo apmokėtas avansinio mokėjimo suma, nustatyta Sutartyse. Atsakovė savo finansinę prievolę apmokėti už Sutartyse numatytus darbus jau buvo įvykdžiusi, o ieškovei liko pareiga įvykdyti numatytus darbus. Tai patvirtina ir 2013-07-10 advokato E. B. pateikta teisinė išvada Nr. 032/EB, kurioje pasisakyta, kad „Nėra teisinio pagrindo mokėti už atliktus statybos-remonto darbus, kol darbais nebus padengta visa avanso mokėjimo suma“.

CK 6.655 straipsnis numato reikalavimą, kad tik rangos sutartyje numatytais atvejais rangovas turi teisę reikalauti avanso apmokėjimo, t. y. atsiskaitymą už darbų ar atskirų jų etapų įvykdymą atlikti iš anksto. Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 Pasiūlymo priede Nr. 1.1 yra nurodyta: išankstinis mokėjimas – iki 30 % nuo priimtos sutarties sumos. Tai reiškia, kad pasirašius Sutartis buvo pervedama 30 % sutarties vertės, nors darbai dar nebuvo pradėti. Šis mokėjimas yra skirtas iš anksto apmokėti dalį pagal Sutartį numatytų darbų. Taip pat minėtame priede nurodyta, kad išankstinio mokėjimo grąžinimo suma – 40 % tarpinio mokėjimo. Tai reiškia, kad ieškovė kiekvieną kartą pateikdama sąskaitas už atliktus darbus, turėjo minusuoti avansinio mokėjimo grąžinimo sumą (40 %), ką ieškovė ir darė. Todėl ieškovė klaidingai teigia, kad atliktų darbų aktai ir sąskaitos faktūros bei mokėjimo dokumentai pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25 atsakovė į einamuosius mokėjimus už tarpinius rangos darbus įskaitė išankstinių mokėjimų sumas ir tokiu būdu einamąsias sąskaitas apmokėjo 60 %. Anaiptol, 2013-05-17 rašte ieškovė pati nurodė, kad „<...> gegužės mėn. aktavimu padengs nesugrąžinto avanso dalį <...>, kas parodo, kad pati ieškovė pritarė tokiam apmokėjimui už darbus ir pripažino, kad išankstinis mokėjimas yra ne vienarūšių prievolių įskaitymas, o Sutartimi numatytas avansinis mokėjimas.

CK 6.130 straipsnis numato vieną iš prievolės pasibaigimo pagrindų – įskaitymą, kuriame numatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Kad įskaitymas būtų laikomas tinkamai įgyvendintu, turi būti tenkinamos būtinosios sąlygos: 1) turi būti įskaitomi priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai (CK 6.130 str.) ; 2) turi būti gautas vienos prievolės šalies pareiškimas (CK 6.131 str.). Atsakovė pervedė 30 % išankstinį mokėjimą (avansą), o ieškovė už šią sumą privalėjo atlikti Sutartyje numatytus darbus, kurie yra jos ūkinė-komercinė veikla, todėl šie reikalavimai nėra priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai. Taip pat, nebuvo gautas atsakovės pareiškimas apie įskaitymą, kas yra būtinoji įskaitymo taikymo sąlyga. Anaiptol, atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, kad nesiekia įskaitymo, kadangi šiuo atveju neegzistuoja sąlygos įgyvendinti įskaitymą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, negalėjo būti įvykdytas įskaitymas, todėl yra visiškai nepagrįstas Ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais suvestinius (supaprastintus) atliktų darbų aktus bei iš Atsakovės priteisti 451 207,75 Eur nuostolius.

Nesuprantami ieškovės teiginiai, kad „<...>Užsakovas reikalavo pasirašyti tokią formą ir tokiomis sąlygomis <...>“ bei kad „Ieškovė neturėjo realių galimybių daryti įtakos UAB „Vilniaus vandenys“ pozicijai ir faktiniam atliktų darbų aktavimui, įforminimui“. Minėtus aktus yra pasirašęs FIDIC Inžinierius, projekto finansininkas, Ieškovė ir Ieškovės vyr. finansininkas. Ieškovė, jeigu nesutiko su suvestiniuose (supaprastintuose) atliktų darbų aktuose nurodytais duomenimis, turėjo pranešti FIDIC Inžinieriui. Ieškovė per 28 dienas nuo aktų pasirašymo dienos nesikreipė į FIDIC Inžinierių, todėl prarado teisę ginčyti minėtus aktus ir prašyti juos panaikinti.

Verta paminėti, kad teismo patvirtintame restruktūrizacijos plane nėra jokios informacijos, kad keičiamas Sutarčių vykdymas bei atsiskaitymo tvarka, todėl visiškai nepagrįstas ieškovės teiginys, kad sutartinių įsipareigojimų įvykdymas atsakovei turėjo įtakos paties plano įgyvendinimui, restruktūrizavimo trukmei, rezultatyvumui.

Avansas, kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai, todėl atsakovės iš anksto apmokėti ieškovei statybos-montavimo darbai (avansas) nesukelia šalių vienarūšių kreditorinių reikalavimų įskaitymo teisinio santykio, todėl ieškovės reikalavimas turi būti atmestas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Reikalaujant atlyginti žalą, ieškovė turi įrodyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas, numatytas CK 6.246 - 6.249 straipsniuose: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir žalą. Atsakovė nėra atsakinga už ieškovės neva patirtus 451 207,75 Eur nuostolius. Tik nustačius visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas bei įrodžius, kad dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė nuostolius, Ieškovė galėtų reikalauti nuostolių atlyginimo. Atsakovė savo kompetencijos apimtyje bei vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais, tinkamai ir laiku vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, vykdė FIDIC Inžinieriaus ir Agentūros nurodymus, kylančius iš Sutarčių, bendradarbiavo su ieškove ir Administratoriumi, bei padarė viską, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų.

Pažymėjo, kad Bendrųjų FIDIC Sutarties sąlygų 20.2 punktas numato, kad ginčus turi nagrinėti ginčų nagrinėjimo komisija (GNK), o 20.4 punktas numato, kad jeigu kyla Šalių ginčas (bet kurio pobūdžio), susijęs su Sutartimi arba Darbų įvykdymu, įskaitant ginčą dėl bet kurios pažymos, Inžinieriaus sprendimo, nurodymo, nuomonės arba įvertinimo, kiekviena šalis dėl to ginčo gali kreiptis į GNK, kad gautų komisijos sprendimą, nuorašus nusiųsdamas kitai Šaliai ir Inžinieriui. Tai reiškia, kad šalys Sutartyse numatė, kad tarp šalių kilę ginčai pirmiausia turi būti sprendžiami ginčų nagrinėjimo komisijoje, o tik po to gali būti perduoti nagrinėti teismui.

Ieškovė pateikė dubliką dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų aplinkybių, kuriame palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus.

Atsakovė pateikė tripliką, kuriame iš esmės palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiasis asmuo UAB „Sweco Lietuva“ – FIDIC inžinierius atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad palaiko atsakovo argumentus.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepime prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad įgyvendinant Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir veiksmų programas, taisykles ir jų priedą, Agentūrai priskirtos įgyvendinančios institucijos funkcijos bei Taisyklėmis pavesta sudaryti sutartis su pareiškėjais. Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Vilniuje“ įgyvendinimo 2010-01-08 Projekto vykdytojas UAB „Vilniaus vandenys“ ir Agentūra pasirašė Projekto finansavimo sutartį Nr.V/2010/NS/61. Vykdydama projektą Atsakovė kaip užsakovė 2011-11-18 sudarė dvi rangos sutartis: Nr. 11-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ ir Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų renovacija ir statyba Salininkuose“. Tvirtina, kad, atlikdama teisės aktuose jai apibrėžtas funkcijas ir tikrindama dėl Projekto sutarčių teikiamus mokėjimo prašymus, Agentūra nenustatė Sutartyse numatytų sąlygų pažeidimų, Atsakovei kaip Projekto vykdytojai atsiskaitant už Ieškovei kaip rangovei pagal Sutartis atliktus darbus.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas

Ieškinys atmestinas.

Atsakovė vykdydama projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Vilniuje“ Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-035 kaip užsakovė 2011-11-18 su Ieškove sudarė dvi rangos sutartis (Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) sutartis):

Nr. 11-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ (toliau - Sutartis Nr. 1); Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų renovacija ir statyba Salininkuose“ (toliau - Sutartis Nr. 2). Abu projektai finansuojami pagal Lietuvos 2007-2013 metų ES Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas. Statybos darbų paslaugos abiems projektams pirktos vadovaujantis LR Viešųjų pirkimų įstatymu.

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3805-661/2013 Ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla ir įmonės administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (toliau – administratorius). Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3805-661/2013 buvo patvirtintas Atsakovės kaip antros eilės kreditorės finansinis reikalavimas 1 558 385,99 Lt sumai. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3805-661/2013 Atsakovė išbraukta iš kreditorių sąrašo. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizuojamos UAB „Vilnista“ restruktūrizavimo planas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi Ieškovės restruktūrizavimo byla nutraukta (nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 28 d.).

Šiuo metu vykdoma UAB „Vilnista“ bankroto procedūra neteismine tvarka.

Ginčas tarp šalių kilęs dėl užsakovės (atsakovės) ir rangovės (ieškovės) tarpusavio atsiskaitymų pastarajai iškėlus restruktūrizavimo bylą.

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Šio punkto apribojimai netaikomi gavus teismo leidimą šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais.

Ieškovės tvirtinimu, atsakovė laikotarpiu nuo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25, kuomet teismas patvirtino RUAB „Vilnista“ restruktūrizavimo planą, be teismo leidimo atliko ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte draudžiamą veiksmą – mokėjimų įskaitymą, tokiu būdu sumažindama savo kreditorinį reikalavimą, pažeisdama ĮRĮ normą bei kitų įmonės kreditorių interesus, padarydama neigiamą įtaką restruktūrizavimo plano įgyvendinimui. Ieškovės manymu, dėl atsakovės veiksmų ji patyrė turtinius nuostolius 451 207,75 Eur sumoje, kurie priteistini iš atsakovės (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 6.249 straipsnis).

Atsakovė neigia, kad buvo atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.

Taigi nagrinėjamu atveju kvalifikuojant šalių teisinius santykius svarbu nustatyti, ar ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25) atsakovės atlikti veiksmai atitiko priešpriešinių prievolių įskaitymą.

Įskaitymas – vienas iš prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Reikalavimo įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo praktikoje dėl įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo suformuluotos sąlygos, kurias turi atitikti įskaitomos prievolės: 1) prievolės šalis turi sieti abipusės, nebūtinai tuo pačiu teisiniu pagrindu atsiradusios, teisės ir pareigos; 2) šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pats; 3) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. nukreipti viena kitai, o ne trečiajam asmeniui, ir visiškai ar iš dalies padengti vienas kitą; 4) abu reikalavimai turi būti galiojantys ir vykdytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-591/2009; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).

Nagrinėjamoje byloje šalių abipusiai sutartiniai santykiai atsirado 2011-11-18 ir 2011-11-23 sudarytų rangos sutarčių (Nr. 11-11/23 „Vandentiekio ir nuotekų sistemų išvystymas Buivydiškėse, vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungimas prie Vilniaus miesto tinklų“ ir Nr. 2011-11/18 „Vandentiekio ir nuotekų renovacija ir statyba Salininkuose“) pagrindu, t.y. iki ieškovei restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. B2-3805-661/2013), kuria ieškovei iškelta restruktūrizavimo byla, pažymėjo, kad bendrovės pagrindinė veikla – statybų darbai, kreipimosi į teismą metu įmonė nebuvo nutraukusi ūkinės komercinės veiklos, turėjo galiojančių sutarčių. ĮRĮ nenustato draudimo vykdyti Sutartis ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą. Ieškovė ieškinyje taip pat pripažįsta, kad po restruktūrizavimo bylos iškėlimo ji ir toliau tęsė ūkinę komercinę veiklą, tame tarpe Sutarčių su atsakove vykdymą. Taigi aptartos aplinkybės patvirtina, kad ieškovei iškėlus restruktūrizavimo bylą ieškovės ir atsakovės sutartiniai santykiai tęsėsi.

Sutarties Nr. 1 ir Sutarties Nr. 2 Pasiūlymo priede Nr. 1.1, be kita ko, nustatytos darbų apmokėjimo sąlygos: išankstinis užsakovo mokėjimas – iki 30 % nuo priimtos sutarties sumos, skirtas iš anksto apmokėti dalį pagal Sutartį numatytų darbų; išankstinio mokėjimo grąžinimo suma – 40 % tarpinio mokėjimo. Konkrečios sutarties sąlygų 14.2 punktas nustato reikalavimus ir rangovei - išankstinis mokėjimas galimas tik rangovei pateikus garantiją ar laidavimą; tuo atveju, jei rangovė nepateiktų (nepratęstų) išankstinio mokėjimo garantijos tam tikru sutarties vykdymo laikotarpiu, nustatyta, kad išmokėtas išankstinis mokėjimas bus dengiamas sąskaitoje/sąskaitose už atliktus Rangos darbus nurodyta mokėtina suma, t. y. rangovei mokėjimai bus atliekami tik visiškai padengus jai pervesto išankstinio mokėjimo sumą (I t. b.l. 12, 20, 157).

Atsakovės teiktais duomenimis, ji vykdė avansinius mokėjimus kol buvo avanso grąžinimo laidavimas. Šios aplinkybės neneigia ir ieškovė. Pati ieškovė patvirtino, kad, jai iškėlus restruktūrizavimo bylą, draudimo bendrovė atsisakė pratęsti avanso grąžinimo laidavimą (I t., b.l. 75). Taigi pasibaigus laidavimo galiojimui (2013-04-30), atsakovė nebeatliko avansinių mokėjimų (Konkrečios sutarties sąlygų 14.2 punktas) bei vykdė avansinio mokėjimo grąžinimus (40 %), kaip ir buvo nustatyta Sutartyse (I t., b.l. 42, 45, 48, 54, 57). Ieškovė nepaneigė atsakovės argumentų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25) ji vykdė Sutartimis nustatytus darbus, kurie jau buvo atsakovės apmokėti avansiniais mokėjimais.

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad avansas, kaip išankstinis mokėjimas už darbus, ir įskaitymas, kaip prievolės pasibaigimo pagrindas, yra atskiri ir skirtingomis aplinkybėmis taikytini teisės institutai. Įskaitymui atlikti reikalingos anksčiau nutartyje nurodytas sąlygas atitinkančios šalių priešpriešinės prievolės, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu turi tiek reikalavimo teisę, tiek prievolę. Šios priešpriešinės prievolės gali pasibaigti ar sumažėti jas įskaičius tarpusavyje. Tuo tarpu avansas atlieka mokėjimo funkciją ir yra vienos šalies iš anksto pagal sutartį kitai šaliai sumokama suma už būsimus darbus. Dėl to reikalavimo teisė atsiranda tik vienai iš šalių: arba avansą sumokėjusiai šaliai (jei avansas yra didesnis už realiai kitos šalies pagal sutartį atliktų darbų, už kuriuos jis mokėtas, vertę), arba darbus atlikusiai šaliai (jei avansas yra mažesnis už realiai atliktų darbų kainą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atliko darbų daugiau negu jai buvo apmokėta avansiniais mokėjimais (CPK 178 straipsnis). Todėl spręstina, kad laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25 reikalavimo teisę turėjo tik avansą sumokėjusi šalis – atsakovė. Nenustačius tarp ginčo šalių priešpriešinių reikalavimų, kas yra viena iš sąlygų įskaitymo institutui taikyti, darytina išvada, kad ieškovės argumentai dėl atsakovės atliktų įskaitymų laikotarpiu nuo 2013-05-01 iki 2013-11-25 laikytini nepagrįstais. Todėl atmestini ieškovės argumentai, kad atsakovė pažeidė ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei restruktūrizuojamos įmonės kitų kreditorių interesus.

Dėl aptartų aplinkybių ieškinio 1 ir 2 reikalavimai dėl įskaitymų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Trečiuoju reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 451 207,75 Eur nuostolių. Teismui nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestinas (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 6 punktas , 6.249 straipsnis).

Vadovaudamasis CK 6.130 straipsniu, 6.249 straipsniu, CPK 178 straipsniu, 259 straipsniu, 268 straipsniu, ĮRĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.