- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-13
- Bylos Nr.
- eI3-5488-535/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02174-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Neokon Baltija“
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Aleksander Višnevski
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Neokon Baltija“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja UAB ,,Neokon Baltija“ kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2022-11-10 sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-282 dėl 2022-09-13 patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr) FR0680-303, tvirtinimo; 2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2023-02-07 sprendimą Nr. 5-2023/76; 2) 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja paaiškina, kad ginčijamu sprendimu buvo patvirtintas patikrinimo aktas, kuriuo papildomai apskaičiuota 142 097,55 Eur pelno mokesčio (toliau - PM), 28 701,23 Eur PM delspinigių ir skirta 28 419,51 Eur bauda.
Pareiškėja nurodo, kad su sprendimu, jo argumentais ir padarytomis išvadomis kategoriškai nesutinka. Teigia, kad bendrovė nepažeidė Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 31 straipsnio 2 dalies nuostatų, pateikė savo argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau VMI nepagrįstai į juos neatsižvelgė.
Pareiškėja nurodo, kad VMI pateiktose sąskaitose faktūrose nurodytos prekių pristatymo sąlygos – CIP Maskva, Rusija. Tuo tarpu bendrovės 2018-01-30 paaiškinime nurodyta, kad programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“, kuri pristatė prekes bendrovei į Kauną. 2018-02-06 el. laišku gautame paaiškinime bendrovė nurodė, kad įsigytos prekės iš „Haribda Delelopment LTD“ buvo gautos jau įdiegtos į XRD-7000L X-ray difrakometrą, kuris buvo įsigytas iš „Cardex Global Inc“ ir kurį „Cardex Global Inc“ pristatė bendrovei į Kauną.
Pareiškėja nesutinka, kad dokumentai, patvirtinantys bendrovės paaiškinimuose nurodytas aplinkybes apie programinės įrangos, duomenų bazės, licencijų bei techninės dokumentacijos perdavimą Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ nepateikti.
Pareiškėja paaiškina, kad bendrovė nurodė, kad sudarant 2016-06-20 tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016-06-20 su Belizo įmone „Haribda Development LTD“, sutartyje yra padarytas rašymo apsirikimas, neišbrauktas žodis tarpininkavimo, nes iš pačios sutarties matyti, kad sutartis yra ne dėl tarpininkavimo, o dėl programinės įrangos pirkimo. Bendrovė neturi dokumentų, patvirtinančių kokiu būdu „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ programinę įrangą, nes „Haribda Development LTD“ yra likviduota ir patikrinimo metu jau negalėjo jų išsireikalauti, tačiau faktą, kad programinė įranga buvo perduota, patvirtina prekių be programinės įrangos įsigijimas iš „Cardex Global Inc“. Bendrovė įsigijo prekes be programinės įrangos. Tuo tarpu „Cardex Global Inc“, gavusi programinę įrangą iš „Haribda Development LTD“, ją įdiegė ir prekes su įdiegta programine įranga pristatė į Kauną.
VMI padarė nepagrįstas išvadas, nes bendrovei susitarus su Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ dėl rentgeno spindulių difraktometrų ir jų priedų bei aptarnavimo darbų įsigijimo už bendrą 394 000 Eur kainą, dalis programinės įrangos jau buvo atgabentą į Kauną. Pažymi, kad nurodoma įranga (difraktometras), nebuvo skirtas Europos Sąjungos rinkai, todėl jo pardavimas buvo neįmanomas. Būtent todėl bendrovės atstovams atvykus į Kauną ir nustačius, kad įranga jiems yra tinkama, iš karto buvo įformintas pirkimas ir įrangos siuntimas į Maskvą, Rusijos Federacijoje, neišleidžiant įrangos iš muitinės sandėlio, bet perkant ją pačiame sandėlyje. Nupirkus įrangą, UAB „Vamada“ ją atgabeno iš Kauno į Vilnių, kad įforminti muitinės procedūras. Šias aplinkybes patvirtina pridėti krovinio aprašymai ir gabenimo važtaraščiai.
Pareiškėja teigia, kad bendrovė, siekdama įrodyti prekių iš „Cardex Global Inc“ (kartu ir prekių iš „Haribda Delelopment LTD“) įvežimą, nurodė, kad prekes iš Kauno į Vilnių gabeno UAB „Vamada“ pagal 2017-01-31 už transporto paslaugas bendrovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMD17-00011 sumai 323,40 Eur. UAB „Vamada“ pateiktame tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR), nurodyta, kad 9 vietų krovinys, kurio svoris 2 451 kg gabentas iš Kauno (siuntėjas: importo-eksporto terminalas, (duomenys neskelbtini)) į Vilnių (gavėjas: „Vilniaus tranzitas“, „Neokon Baltija“), krovinys (9 paletės) gautas 2016-11-22, tačiau krovinių gabenimo važtaraštis užpildytas neišsamiai, t. y. nenurodytos tikslios pakrovimo ir iškrovimo vietos, nenurodytas krovinio pavadinimas, pridedami dokumentai, nenurodytas vežėjas, nėra vežėjo ir gavėjo parašų, t. y. iš pateiktų dokumentų nėra galimybės identifikuoti koks krovinys/prekės buvo gabenamos. 2.11. Bendrovė niekaip negalėjo įtakoti to, jog iš kito juridinio asmens (UAB „Vamada“) gautas dokumentas yra užpildytas neišsamiai, kadangi tai nepriklauso nuo jos valios. Pažymi, kad visus krovinių gabenimo važtaraščius pildo ne bendrovė, o prekių siuntėjas bei atžymas daro prekių vežėjas, todėl formalus dokumento nepripažinimas, dar nereiškia, kad prekės nebuvo pristatytos.
Pareiškėja teigia, kad faktą, jog visa įranga buvo išgabenta ir pasiekė paskirties vietą patvirtina krovinio transportavimo dokumentai, iš kurių matyti, kad krovinys buvo pristatytas į Rusijos Federaciją. Jei įranga nebūtų pasiekusi paskirties vietos ir nebūtų perduota OOO „Element“, Rusijos muitinė nebūtų išleidusi transporto priemonės atgal į Lietuvos Respubliką.
Mokesčių administratorius neatkreipė dėmesio, kad pagal CMR važtaraštį buvo siunčiama du difraktometrai ir elektroninė įranga (lazerinis aparatas). Tai, kad prekės buvo gautos, klientas (OOO „Element“) pasirašė 24 CRM važtaraščio laukelyje. Susidaro situacija, kad vienu kartu gabenant prekes, toje pačioje transporto priemonėje, pagal tuos pačius gabenimo dokumentus, mokesčių administratorius difraktometrų pristatymo nepripažįsta, tuo tarpu dėl elektroninės įrangos (lazerinio aparato) jokių pretenzijų nereiškia. Mokesčių administratorius net nepasidomėjo ar pagal šiuos krovinio gabenimo dokumentus atkeliavo ir kita įrangą, kurios gavimą patvirtino OOO „Element“ savo parašu.
Pareiškėja nurodo, kad VMI akcentuoja, kad, pagal PMĮ 31 straipsnio 2 dalį, pareiga įrodyti materialiųjų vertybių įvežimą tenka Lietuvos vienetui. Todėl bendrovė, žinodama, kad būtent jai tenka pareiga įrodyti prekių įvežimo (?) (tikėtina padarytas rašymo apsirikimas) iš šalies teritorijos faktą, turėjo surinkti šį faktą patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėja teigia, kad tokie dokumentai buvo pateikti patikrinimą atlikusiam mokesčių administratoriui: CMR važtaraščiai patvirtina, kad krovinys buvo pristatytas į Rusijos Federaciją, ką patvirtina atitinkami antspaudai CMR deklaracijose.
Pareiškėja paaiškina, kad OOO „InterAnalyt-Region“ yra kompanijos Shimadzu Europa GmbH atstovas Rusijoje. Kadangi OOO „InterAnalyt-Region“ negali prekiauti tiesiogiai su Europos Sąjunga, jos atstovu Europoje yra kompanija „Cardex Global Inc“. Bendrovei įsigijus prekes (difraktometrus) iš „Cardex Global Inc“, dokumentus šioms prekėms išsiuntė OOO „InterAnalyt-Region“. Tai patvirtina OOO „InterAnalyt-Region“ ir Shimadzu Europa GmbH, DIMAX siuntos dokumentas, kuris buvo pateiktas mokesčių administratoriui, taip pat įformintas OOO „InterAnalyt-Region“ siunčiant dokumentus bendrovei, tačiau mokesčių administratorius nekreipė į tai dėmesio.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad bendrovė pirko prekes pagal sąlygas FCA Kaunas, todėl kaip prekės atkeliavo į Kauną ir kokios bendrovės jas gabeno, bendrovei ir šiam ginčui nėra aktualu. Esmė yra ta, kad bendrovė prekes (difraktometrus) įsigijo ir jose buvo suinstaliuota programinė įranga.
Pareiškėja pakartotinai nurodo, kad VMI atliktos viešosios paieškos nepatvirtina išsakytų argumentų ir negali būti įrodymu, dėl skelbiamų oficialių kainų. Viešojoje prieigoje yra pateikiami pasiūlymai tik minimaliems reikalavimams arba bazinėms įrangoms, tuo tarpu instaliuojant programines įrangas į sukomplektuotą techninę įrangą, kaina keičiasi ir brangsta tūkstančiais. VMI nepagrindė, kad jos viešoje prieigoje rasta programinė įranga atitinka ir gali būti naudojama su bendrovės sukonfigūruota technine įranga, kaip nepagrindė, kad programinė įranga nebuvo suinstaliuota.
Pareiškėja pažymi, kad ne bendrovė, o mokesčių administratorius pateikė argumentus, neva programinė įranga negalėjo būti naudojama ir suinstaliuota į bendrovės įsigytą ir vėliau eksportuotą įrangą, todėl būtent mokesčių administratoriui tenka įrodinėjimo našta.
Siekdama vien pagrįsti savo poziciją, o ne objektyviai įvertinti pateiktus įrodymus, VMI nurodė, kad bendrovės kartu su rašytinėmis pastabomis pateiktas susirašinėjimas yra netiesioginis įrodymas, kuris negali būti vertinamas, kaip pakankamas šiuo atveju reikšmingoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti. Tačiau nepaisant VMI išsakytų argumentų, būtent pateiktas susirašinėjimas patvirtina šiame ginče svarbias aplinkybes, apie įrangos įsigijimą, gabenimą, apžiūrą Kaune ir išvežimą.
Pareiškėja teigia, kad bendrovė nurodė, kaip vyko bendradarbiavimas pagal pasirašytas sutartis su „Haribda Development LTD“. „Haribda Development LTD“ teikė paslaugas, t. y., kad „Haribda Development LTD“ supažindino bendrovę su OOO „Element“ ir jos galimybėmis įsigyti įrangą iš UAB „Neokon Baltija“; atsiskaitoma buvo tokia tvarka: OOO „Element“ patvirtindavo Belizo įmonei „Haribda Development LTD“, kad UAB „Neokon–Baltija“ įvykdė savo įsipareigojimus, o „Haribda Development LTD“ išrašydavo bendrovei sąskaitas faktūras apmokėjimui už tarpininkavimo paslaugas; tarpininkavimo paslaugų kaina buvo paskaičiuota apie 14 proc. nuo pardavimų Rusijos įmonei. Taigi, išmokos yra susijusios su jas išmokančio, t. y. bendrovės ir gaunančio vieneto įprastine veikla. Bendrovė pateikė dokumentus, kad paslaugos, įsigytos iš tikslinėse teritorijose registruotų įmonių („Haribda Development LTD“ ir iš „Cardex Global Inc“), buvo skirtos realizuoti bendrovės prekes, kurios parduotos Rusijos įmonei OOO „Element“ pagal 2016-11-10 sąskaitą faktūrą Nr. 0338 už 325 000 Eur ir 2016-11-10 sąskaitą faktūrą Nr. 0339 už 250 000 Eur. Iš šių sąskaitų faktūrų turinio matyti, kad jos išrašytos tarp UAB „Neokon–Baltija” ir OOO „Element” sudarytos sutarties 2016-06-20 Nr. NB-2016-06-20 pagrindu. Tai, kad tokia sutartis nenumatyta tarp bendrovės ir „Haribda Development LTD“ sudarytoje 2016-04-08 sutartyje Nr. 2016-04-08, neeliminuoja fakto, kad tarpininkavimo paslaugos buvo teikiamos ir suteiktos tinkamai.
Pareiškėja nurodo, kad bendrovės pateikta 2016-12-02 eksporto deklaracija Nr. 16LTVR3000EK04CF50 dėl prekių eksporto iš Lietuvos į Rusiją ir tarptautinį krovinių transportavimo važtaraštį (CMR), kuriame yra muitinės sandėlio „Transervis“ (Maskva) gavimo žyma. Tai reiškia, kad krovinys buvo pristatytas į paskirties vietą. Pristačius krovinį, akivaizdu, kad tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys. Tai, kad bendrovė negalėjo pateikti duomenų apie „Haribda Development LTD“ valdomą turtą, nes išmokas gaunantis vienetas jau buvo išregistruotas, yra tik aplinkybių sutapimas.
Pareiškėja mano, kad VMI išsiuntus paklausimus Rusijos mokesčių administratoriui ir gavus atsakymus dėl OOO „Element“ pristatytos įrangos, būtina atriboti, kad ne bendrovė, o OOO „Element“ teikė informaciją Rusijos mokesčių administratoriui. Bendrovė negali atsakyti už OOO „Element“ pateiktos informacijos teisingumą ar neatitikimus. Tai yra OOO „Element“ ir Rusijos mokesčių administratoriaus santykiai, kurie nebuvo ištirti, nebuvo atlikta priešpriešinių patikrinimų ar OOO „Element“ pateikta informacija Rusijos mokesčių administratoriui yra teisinga ir tikroviška.
Pareiškėja nurodo, kad VMI teiginiai, kad bendrovės pateikta informacija nėra pakankama, yra tik subjektyvus VMI vertinimas kurį paneigia bendrovės atstovų pateikti paaiškinimai apie paslaugų iš „Haribda Development LTD“ pirkimą, bendravimą tarp bendrovės ir paslaugų teikėjo „Haribda Development LTD“ atstovų, pateiktų dokumentų apie įrangos įsigijimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, bei pristatymą gavėjui OOO „Element“, bei Belizo mokesčių administratorius nurodyta informacija, kad „Haribda Development LTD“ vykdė tarpininkavimo veiklą nespecializuotos didmeninės prekybos srityje.
Tai, kad įregistruotasis agentas neturi žinių apie „Haribda Development LTD“ turimus išteklius ir darbuotojus, reikalingus ekonominei veiklai vykdyti, taip pat apie jos turimas banko sąskaitas, nesudaro pagrindo teigti, kad tokių nebuvo. Be to, „Haribda Development LTD“ įrašuose neatspindimas ryšys tarp „Haribda Development LTD“ ir UAB „Neokon-Baltija“, nesudaro pagrindo teigti, kad bendrovė įvykdytos operacijos ir atlikti įskaitymai neturi ekonominio pagrįstumo. Paprastai jokios bendrovės savo finansinių dokumentų apskaitos rinkiniuose nenurodo, su kokiomis bendrovėmis turi ekonominius ryšius, todėl spręsti iš aptakaus Belizo mokesčių administratorius atsakymo, kad atliktos operacijos neturi ekonominio pagrįstumo, yra nepagrįsta.
Pareiškėja teigia, kad VMI argumentas, neva bendrovė „Cardex Global Inc“ mokėjimus atliko (galutinis atsiskaitymas) - 2016-11-15, kai dar nebuvo gauta sąskaita už „Cardex Global Inc“ atliktus darbus ir nebuvo gautas patvirtinimas (2016-12-20 raštas Nr. 20-12/1) iš OOO „Element“ apie darbų atlikimą, neatlaiko jokios kritikos, nes Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia atlikti išankstinius mokėjimus (avansiniai mokėjimai), o paskui pagal juos išrašyti atitinkamas sąskaitas faktūras, įforminti pinigines operacijas, kas ir buvo padaryta. Taigi, „Haribda Development LTD“ vykdė ekonominę veiklą, tai patvirtino Belizo mokesčių administratorius. Bendrovė atliko realias operacijas, atsiskaitymus, tuo tarpu aplinkybė, kad Belizo mokesčių administratorius nurodė, jog neturi žinių apie „Haribda Development LTD“ turimus išteklius ir darbuotojus, reikalingus ekonominei veiklai vykdyti, taip pat apie jos turimas banko sąskaitas, nepatvirtina, kad „Haribda Development LTD“ vykdydama ekonominę veiklą, neturėjo pakankamai turto įprastinei veiklai vykdyti. Be anksčiau nurodytų argumentų apie prekių užsakymą, įsigijimą, judėjimą ir operacijų įforminimą, „Haribda Development LTD“ vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir, kurie įvykdyti banko pavedimais, kaip tik patvirtina, kad išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis ir yra pagrįstos.
Pareiškėja teigia, kad bendrovės pateikti dokumentai, patvirtina, jog prekės buvo perduotos OOO „Element“. Kadangi prekės buvo pristatytos už OOO „Element“ atsiskaitė trečiasis asmuo, t. y. „Saltoro PTE. LTD. CO“. Bendrovė neturi ir negali atskleisti kokie susitarimai buvo tarp OOO „Element“ ir „Saltoro PTE. LTD. CO“, nes šie susitarimai visiškai nepriklauso nuo bendrovės valios. Bendrovė pateikė turimus dokumentus su OOO „Element“ apie tarpusavio įskaitymą ir patvirtinimą, kad prekės buvo pristatytos. Be to, OOO „Element“ yra raštiškai patvirtinusi, kad difraktometras buvo fiziškai pristatytas, įranga buvo sumontuota, suinstaliuota programinė įranga, viskas veikia ir OOO „Element“ jokių pretenzijų bendrovei neturi.
PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo bendrovės įformintos OOO „Element“, dėl kurių buvo mokėti komisiniai už tarpininkavimo paslaugas, kaip tik papildomai patvirtina ūkinių operacijų tarp šalių buvimą, vadinasi bendrovės patirtos išmokos yra laikytinos bendrovės sąnaudomis, susijusiomis su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu.
Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad nepriklausomai nuo gautos informacijos ir patvirtinimų, kuriuose konkrečiai nurodoma, kad „Cardex Global Inc“ vykdė atitinkamą veiklą, turėjo galimybes teikti paslaugas ir prekiavo įranga, VMI vis tiek daro išvadą, kad pateikta informacija nėra pakankama, todėl nelaiko bendrovės patirtų išlaidų leidžiamais atskaitymais. Šiuo atveju yra akivaizdus mokesčių mokėtojo lygybės principo pažeidimas, kai informacijos vertinimas vyksta ta linkme, kuria pageidauja mokesčių administratorius, o ne objektyviai vertinant gautą informaciją.
VMI padarytos išvados, kad bendrovės pateikti dokumentai (kitos įmonės (Sellinge Management S.A.) registracijos pažymėjimas, 2017 m. „Cardex Global Inc“ balansas ir pelno nuostolių ataskaita) nepagrindžia fakto, kad „Cardex Global Inc“ valdė turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, yra nepagrįsta, nes gautas atsakymas iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų mokesčių administratoriaus tai paneigia. Be to, bendrovė nėra likviduota, o tiesiog pakeitė registracijos valstybę. „Cardex Global Inc“ vadovės C. L. S. teiginiai, apie tai, kad „Cardex Global Inc“ turėjo pakankamus finansinius ir kitus išteklius verslo veiklos vykdymui nepagrįsti juos įrodančiais dokumentais, yra akivaizdus gautos informacijos subjektyvus vertinimas, pagrįstas nenoru pripažinti akivaizdų faktą, kad bendrovės patirtos išlaidos yra pagrįstos. VMI, nurodydama, kad bendrovė neįrodė, kad „Cardex Global Inc“ paslaugos faktiškai buvo atliktos, nepateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nenurodė kas, kokie konkretūs asmenys realiai atliko įrangos priėmimo ir aptarnavimo darbus, nepagrįstai perkelia Bendrovei pareigą įrodyti aplinkybes, kurios nepriklauso nuo bendrovės valios ir galimybių.
Pareiškėja nurodo, kad papildomai su skundu Komisijai pateikė informaciją apie OOO „Element“ vadovų pasikeitimus, kurie pasirašė raštus ir nurodė, kad pretenzijų dėl įrangos bendrovei neturi. Taip pat papildomai pateikė CMR važtaraštį su antspaudais, kad prekės realiai buvo gautos, tuo tarpu Komisija teigia, kad toks važtaraštis pateiktas nebuvo. Tuo tarpu iš važtaraščio ir prekių specifikacijos matyti, kad gabenant vienas prekes kartu su kitomis, teigti, kad vienos buvo gautos, o kitos negautos yra tiesiog nelogiška. Tuo tarpu iš pateikto CMR važtaraščio ir prekių aprašymo akivaizdu, kad buvo gabentas ne vienas difraktometras.
Pareiškėja teigia, kad atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus laikytina, kad subjektyvus mokesčių administratoriaus faktinių aplinkybių vertinimas yra paneigtas ne tik argumentais, bet ir papildomai pateiktais įrodymais, dokumentais, todėl priimtas sprendimas yra naikintinas.
Pareiškėja mano, kad PM sumos apskaičiuotos nepagrįstai, todėl nesutinka su jai priskaičiuota delspinigių ir baudos suma. Nepagrįstai yra pritaikyta ne 10 proc. o 20 proc. dydžio bauda. Juolab, kad patikrinimo akte nurodyta, jog bendrovė bendradarbiavo, netrukdė atlikti patikrinimą, laiku teikė reikiamą informaciją.
Atsakovė VMI atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad VMI pritarė Patikrinimo akte padarytai išvadai, jog bendrovė nepagrindė apskaitos ar finansinės atskaitomybės dokumentais, kad bendrovės tikslinėje teritorijoje (Belize) įregistruotai įmonei „Haribda Development LTD“ išmokėtos išmokos yra susijusios su bendrovės bei „Haribda Development LTD“ įprastine veikla. Mokesčių administratoriaus iš Belizo mokesčių administratoriaus gauta informacija taip pat nepagrindžia „Haribda Development LTD“ veiklos vykdymo, nes vien tik su įmonės registravimu susiję duomenys, nepagrindžia tikslinėje teritorijoje registruoto vieneto vykdytos veiklos, iš jos gautų pajamų bei pajamoms uždirbti patirtų sąnaudų.
Atsakovė nurodo, kad „Haribda Development LTD“ valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti, grindžiamus: „Haribda Development LTD“ apskaitos ir/ar finansinės atskaitomybės dokumentais (dokumentų kopijomis), patvirtinančiais, kad užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti arba profesinės auditorių organizacijos nario – auditoriaus parengta išvada, kad „Haribda Development LTD“ valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti arba Belizo mokesčių administratoriaus, atlikusio „Haribda Development LTD“ patikrinimą, patvirtinimu, kad „Haribda Development LTD“ valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; bendrovė, nepagrindė apskaitos ir/ar finansinės atskaitomybės dokumentais (jų kopijomis) arba auditoriaus parengta išvada arba Belizo mokesčių administratoriaus, atlikusio patikrinimą, raštišku patvirtinimu, kad „Haribda Development LTD“ valdo turtą, reikalingą tokiai su išmokomis susijusiai savo įprastinei veiklai vykdyti. Tokių dokumentų/informacijos negauta ir iš Belizo mokesčių administratoriaus. Tiek bendrovė, tiek Belizo mokesčių administratorius pateikė dokumentus tik, kad tokia įmonė buvo įregistruota Belize. Belizo mokesčių administratorius nurodė, kad „Haribda Development LTD“ įregistruotasis agentas neturi žinių apie „Haribda Development LTD“ turimus išteklius ir darbuotojus, reikalingus ekonominei veiklai vykdyti, taip pat apie jos turimas banko sąskaitas. Be to, jų įrašuose neatspindimas ryšys tarp „Haribda Development LTD“ ir UAB „Neokon-Baltija“.
Tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys, grindžiamus: bendrovės pagrįstu raštišku paaiškinimu, kad ūkinės operacijos, dėl kurių jai atsirado išmokų dydžio įsipareigojimų „Haribda Development LTD“, buvo atliktos bendrovei siekiant ekonominės naudos ir tenkinant jos verslo poreikius arba bendrovės ir „Haribda Development LTD“ dokumentais, patvirtinančiais, kad paslaugos, dėl kurių bendrovei atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai „Haribda Development LTD“, faktiškai buvo atliktos arba bendrovės ir „Haribda Development LTD“ dokumentais, patvirtinančiais, kad bendrovė turėjo išmokų dydžio įsipareigojimų „Haribda Development LTD“ arba dokumentais, patvirtinančiais, kad bendrovė įvykdė savo įsipareigojimus „Haribda Development LTD“, jeigu bendrovės apskaitos duomenimis šie įsipareigojimai įvykdyti.
Vien tik „Haribda Development LTD“ vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir, kurie įvykdyti banko pavedimais, nepatvirtina, kad išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.
Bendrovė nepagrindė fakto, kad bendrovės išmokėtos išmokos Belizo įmonei „Haribda Development LTD“ buvo atliktos bendrovei siekiant ekonominės naudos ir tenkinant jos verslo poreikius, nes tai nebuvo įprastinė bendrovės veikla, bendrovė vėlesniais metais vykdė analogiškus sandorius su OOO „Element“ ir be tokių sąnaudų. Vien tik sąskaitos faktūros įformintos „Haribda Development LTD“ vardu, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir kurie įvykdyti banko pavedimais, nepatvirtina, kad išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.
Atsakovė nurodo, kad OOO „Element“ atstovai neigia turėję sandorių su bendrove, OOO „Element“ mokesčių deklaracijose deklaruoti pirkimai mažesni nei bendrovės apskaityti pardavimai OOO „Element“, pagal banko išrašus nenustatyta, kad OOO „Element“ turėjo piniginių operacijų su Bendrove.
PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo Bendrovės įformintos OOO „Element“, dėl kurių buvo mokėti komisiniai už tarpininkavimo paslaugas, nepatvirtina ūkinių operacijų tarp šalių, nes OOO „Element“ neigia sandorius su bendrove, vadinasi bendrovė dėl šių išmokų faktiškai nepatyrė sąnaudų, kurios būtų susijusios su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu.
Atsakovė teigia, kad bendrovė nepateikė dokumentų vienareikšmiškai pagrindžiančių faktišką paslaugų atlikimą, įformintuose dokumentuose daug neatitikimų (2016-04-08 sudarytoje tarpininkavimo paslaugų sutartyje Nr. 2016-04-08 nurodytos tarp bendrovės ir OOO „Element“ sudarytų sutarčių datos, kurios sutarties pasirašymo dieną, t. y. 2016-04-08 dar nebuvo ir negalėjo būti sudarytos; taip pat sutartyje nėra nurodyta, kokios konkrečios, t. y. kokio pobūdžio darbai, kokios apimties, periodiškumo ir pan., tarpininkavimo paslaugos bus atliekamos; „Haribda Development LTD“ bendrovei išrašytų sąskaitų faktūrų numerių eiliškumas nenuoseklus, sąskaitų faktūrų išrašytų vėlesne data (2016-12-12 ir 2016-12-23) numeracija (74/16, 81/16) mažesnė, nei sąskaitos faktūros (84/16) išrašytos ankstesne data (2016-12-09); taip pat sąskaitos faktūros išrašytos pagal sutartis, kurios nenurodytos sutartyje, iš Belizo mokesčių administratoriaus taip pat negauta informacijos, kuri patvirtintų „Haribda Development LTD“ vykdytą veiklą, turėtus žmogiškuosius resursus ir faktišką paslaugų atlikimą bendrovei.
Atsakovė nurodo, kad mokesčių administratoriui pateikta tarp bendrovės, atstovaujamos direktorės J. N., ir Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ (kaip tiekėjo), atstovaujamos direktorės C. L. S., sudaryta 2016-07-06 sutartis Nr. 1268/04/LA dėl rentgeno spindulių difraktometrų ir jų priedų bei aptarnavimo darbų įsigijimo už bendrą 394 000 Eur kainą. Bendrovės buhalterinės apskaitos registruose apskaityta iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Inc“ gauta 2016-12-07 sąskaita faktūra Nr. 1478/04-MI/01 65 563 Eur sumai už paslaugas (Acceptance and service works for 10 days on-site. Contract Nr. 2016-06-20, Dated 2020-06-20). Bendrovė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ sumokėjo mokėjimo pavedimu per banką (2016-09-30 pervesta 65 563 Eur, mokėjimo paskirtis: išankstinė sąskaita faktūra Nr. 1478/04-MI/01), pinigus pervedant į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Latvijoje.
Taigi, bendrovė, išmokėjusi išmokas Britų Mergelių salų įmonei „Cardex Global Inc“ už paslaugas ir priskyrusi jas leidžiamiems atskaitymams 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje, vadovaujantis PMĮ 31 straipsnio 2 dalimi ir Taisyklių 4 punktu, turėjo pateikti įrodymus, kad: šios išmokos yra susijusios su bendrovės ir „Cardex Global Inc“ įprastine veikla, grindžiamus: bendrovės apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentais, patvirtinančiais tai, kad bendrovės dėl šių išmokų faktiškai patirtos sąnaudos yra susijusios su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu; „Cardex Global Inc“ apskaitos ir/ar finansinės atskaitomybės dokumentais (dokumentų kopijomis), patvirtinančiais tai, kad dėl šių išmokų „Cardex Global Inc“ gavo įprastinės veiklos pajamų ir patyrė šioms pajamoms uždirbti sąnaudų arba profesinės auditorių organizacijos nario – auditoriaus parengta išvada apie tai, kad šios išmokos yra susijusios su „Cardex Global Inc“ įprastine veikla arba Britų Mergelių salų mokesčių administratoriaus, atlikusio „Cardex Global Inc“ patikrinimą, raštišku patvirtinimu, kad šios išmokos yra susijusios su „Cardex Global Inc“ įprastine veikla.
Bendrovės verslo plėtros direktoriaus A. L. buvo paprašyta nurodyti kas, kur, kada atliko aptarnavimo darbus, įsigytus iš „Cardex Global Inc“ pagal 2016-12-07 sąskaitą faktūrą Nr. 1478/04-MI/01; kaip įsitikino, kad „Cardex Global Inc“ turėjo pakankamai darbuotojų ir reikalingų žinių tokiems darbams atlikti; kaip įsitikino, kad iš „Cardex Global Inc“ įsigyti aptarnavimo darbai buvo atlikti OOO „Element“.
A. L. 2020-02-06 paaiškinime nurodė, kad darbų atlikimu įsitikino pagal iš OOO „Element“ gautą raštą, kad darbai atlikti, o kas, kur ir kada atliko aptarnavimo darbus jam nėra žinoma, papildoma informacija ir/ar dokumentai dėl „Cardex Global Inc“ darbų atlikimo OOO „Element“ Rusijoje nepateikti. Bendrovės 2017-04-04 paaiškinime nurodyta, kad „Cardex Global Inc“ rado 2016 m. gegužės mėn. internetu per „Shimadzu Europe GmbH“ oficialų atstovą Rusijos įmonę „Interanalyt-Region Ltd“, kurios atstovas „Cardex Global Inc“ akcininkas A. K.; su „Cardex Global Inc“ atstovu O. B. bendravo telefonu Nr. +7 (903) 7105414, tel. Nr. 1 (916) 6749940, el. laiškais.
Rusijos Federacijos mokesčių administratorius nepateikė dokumentų, patvirtinančių atliktas paslaugas bei kokie asmenys atliko įrangos sumontavimą, diegimo ir paleidimo darbus, tik pateikė informaciją, kad OOO „Element“ generalinis direktorius A. V. A. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-09-30 tarp OOO „Element“ ir UAB „Neokon-Baltija“ nebuvo finansinių, ekonominių ir sutartinių santykių. OOO „Element“ mokesčių deklaracijose deklaruoti pirkimai mažesni nei bendrovės apskaityti pardavimai OOO „Element“; pagal banko išrašus nenustatyta, kad OOO „Element“ turėjo piniginių operacijų su bendrove.
Siekiant išsiaiškinti ar bendrovės išmokėtos išmokos pagal „Cardex Global Inc“ išrašytą sąskaitą faktūrą už priėmimo ir aptarnavimo darbus susijusios su „Cardex Global Inc“ įprastinės veiklos pajamomis ir ar „Cardex Global Inc“ realiai suteikė paslaugas bendrovei, išsiųstas paklausimas Didžiosios Britanijos Mergelių salų mokesčių administratoriui.
Gauta informacija iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinės mokesčių institucijos (Virgin Islands International Tax Authority), kad buvo kreiptasi į įmonę „Cardex Global Inc“, tačiau, kadangi įmonė 2018-03-26 buvo išregistruota, Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinė mokesčių institucija informaciją apie bendrovės ir „Cardex Global Inc“ sandorius gavo iš paskutinio žinomo įmonės direktoriaus (pagal Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinės mokesčių institucijos pateiktus direktorių registrus nuo 2014-01-06 direktorė buvo C. L. S.). Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinė mokesčių institucija pateikė iš buvusios „Cardex Global Inc“ direktorės gautą informaciją apie „Cardex Global Inc“ veiklą.
Atsakovė nurodo, kad „Cardex Global Inc“ direktorės pateikta informacija nepatvirtinta/nepatikrinta Didžiosios Britanijos Mergelių salų kompetentingų institucijų ir nepagrįsta juridinę galią įrodančiais dokumentais.
Bendrovė Komisijai papildomai pateikė „Cardex Global Inc“ finansinę ataskaitą už 2016 m., tačiau ši finansinė ataskaita taip pat nepatvirtinta/nepatikrinta Didžiosios Britanijos Mergelių salų kompetentingų institucijų ir nepagrįsta juridinę galią įrodančiais dokumentais. Atkreipia dėmesį, kad iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų tarptautinės mokesčių institucijos gautame atsakyme nurodyta, jog „Cardex Global Inc“ buvo išregistruota 2018-03-26, o papildomai pateiktoje „Cardex Global Inc“ finansinėje ataskaitoje už 2016 m. nurodyta, kad ją 2021-07-21 patvirtino „Cardex Global Inc“ direktorių valdyba.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad informacija, kad „Cardex Global Inc“ buvo perregistruota kitoje valstybėje, t. y. Juodkalnijoje, nėra oficialiai patvirtinta, o bendrovės Komisijai papildomai pateikta informacija iš internetinės svetainės (http:// montinegrocompanies.ltd) nėra patikima, kadangi negalima patikrinti pateiktų duomenų autentiškumo. Be to, byloje nėra duomenų, kad kitoje valstybėje įregistruotas juridinis asmuo turi teisę tvirtinti 2021-07-21 data kito juridinio asmens (tik tokiu pačiu pavadinimu), anksčiau registruoto kitoje jurisdikcijoje, finansinės būklės ataskaitą už 2016 metus.
Bendrovės pateikti dokumentai (kitos įmonės (Sellinge Management S.A.) registracijos pažymėjimas, 2017 m. „Cardex Global Inc“ balansas ir pelno nuostolių ataskaita) nepagrindžia fakto, kad „Cardex Global Inc“ valdė turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti.
Bendrovė neįrodė, kad „Cardex Global Inc“ paslaugos faktiškai buvo atliktos, nepateikė atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto, nenurodė kas, kokie konkretūs asmenys realiai atliko įrangos priėmimo ir aptarnavimo darbus. Vien tik „Cardex Global Inc“ vardu įformintos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai ir, kurie įvykdyti banko pavedimais, nepatvirtina, kad išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.
Didžiosios Britanijos Mergelių salų mokesčių administratorius nepateikė informacijos ir dokumentų, kurie patvirtintų „Cardex Global Inc“ vykdytą veiklą, turėtus žmogiškuosius resursus ir faktišką paslaugų atlikimą bendrovei. „Cardex Global Inc“ direktorės teigimu paslaugų darbų atlikimą (pagal sąskaitą faktūrą Nr. 1478/04-MI) patvirtina įrangos gavėjo OOO „Element“ 2016-12-20 raštas Nr. 20-12/1 bendrovei, kuriame nurodoma, kad užsakytos prekės gautos ir įrangos paleidimo ir derinimo darbai atlikti bei darbuotojams pravestas instruktažas, tačiau dokumentai pagrindžiantys darbų atlikimą nepateikti.
Atsakovė pažymi, kad OOO „Element“ atstovai neigia turėję sandorių su bendrove, OOO „Element“ mokesčių deklaracijose deklaruoti pirkimai mažesni nei bendrovės apskaityti pardavimai OOO „Element“, pagal banko išrašus nenustatyta, kad OOO „Element“ turėjo piniginių operacijų su bendrove.
PVM sąskaitos faktūros, kurios buvo bendrovės įformintos OOO „Element“, dėl kurių buvo mokėti komisiniai už tarpininkavimo paslaugas, nepatvirtina ūkinių operacijų tarp šalių, nes OOO „Element“ neigia sandorius su bendrove, vadinasi bendrovė dėl šių išmokų faktiškai nepatyrė sąnaudų, kurios būtų susijusios su jos įprastinės veiklos pajamų uždirbimu.
Atsakovė teigia, kad bendrovė nepateikė dokumentų vienareikšmiškai pagrindžiančių faktišką paslaugų atlikimą, įformintuose dokumentuose yra neatitikimų: 2016-06-06 sutartyje Nr. 1268/04/LA nustatyta, kad aptarnavimo darbai įtraukti į bendrą 394 000 Eur kainą ir nenumatytas papildomas apmokėjimas ir kitos prekių montavimo ir apmokymo sąlygos; bendrovė 2016-09-30 bankiniu pavedimu pervedė 65 563 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama, kad mokama pagal 2016-09-21 išankstinę sąskaitą faktūrą Nr. 1478/04-MI/01, sąskaita faktūra tokiu pačiu numeriu ir tokiai pačiai sumai (65 563 Eur) už priėmimo ir aptarnavimo darbus išrašyta tik 2016-12-07, taigi bendrovė ne tik atsiskaitė už aptarnavimo darbus daug ankščiau, nei jie buvo atlikti, bet ir galutinis atsiskaitymas įvyko 2016-11-15, o įranga pristatyta 2016-12-06 (pagal bendrovės pateiktą CMR) ir sąskaita faktūra už aptarnavimo darbus išrašyta beveik po mėnesio - 2016 12-07.
Atsakovė vertina, kad Patikrinimo akte pagrįstai konstatuoti PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimai. Kiti, šiame atsiliepime neaptarti bei skunde nurodyti atsikirtimai, įvertinus patikrinimo metu surinktus ir anksčiau aptartus duomenis, nesudaro pagrindo priešingoms išvadoms.
Atsakovė nurodo, kad įvertinus tai, kad bendrovė mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, buvo skirta mažesnė nei baudos vidurkis bauda, t. y. nuo papildomai apskaičiuotos 142 097,55 Eur PM sumos skirta 20 proc. dydžio 28 419,51 PM bauda. Nesant kitų bendrovės atsakomybę mažinančių aplinkybių, nėra pagrindo spręsti dėl dar mažesnės baudos skyrimo.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai prašė skundą tenkinti skunde nurodytais argumentais.
Atsakovė pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byloje keliamas ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo patvirtintas VMI 2022-09-13 patikrinimo aktas Nr. (21.222 Mr) FR0680-303 ir jame papildomai apskaičiuotas 142 097,55 Eur PM, apskaičiuoti 28 701,23 Eur PM delspinigiai, skirta 28 419,51 Eur bauda ir ikiteismine tvarka pareiškėjos skundą išnagrinėjusios Komisijos sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad VMI, vykdydama 2019-12-18 pavedimą tikrinti Nr. (21.222 Mr) FR0773-2548, atliko pareiškėjos PM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2016-12-31 ir surašė 2022-09-13 patikrinimo aktą Nr. (21.222 Mr) FR0680-303 (toliau – Patikrinimo aktas), kuriuo apskaičiavo papildomai mokėtiną 142 097,55 Eur PM, nustačius, kad bendrovė pažeisdama PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatas, tikslinėse teritorijose įregistruotoms įmonėms išmokėtas išmokas priskyrė leidžiamiems atskaitymams apskaičiuodama 2016 m. mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną).
Pareiškėja 2022-10-13 pateikė VMI rašytinės pastabos dėl Patikrinimo akto.
VMI 2022-11-10 sprendimu dėl Patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.222 Mr) FR0682-282 patvirtino Patikrinimo akte apskaičiuotą papildomai mokėtiną 142 097,55 Eur pelno mokestį, apskaičiavo 28 701,23 Eur pelno mokesčio delspinigių ir skyrė 28 419,51 Eur baudą.
Pareiškėja padavė skundą Komisijai, kuri 2023-02-02 sprendimu Nr. S–2023/16 (7-174/2022) patvirtino VMI sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.
Pareiškėja nesutinka su VMI ir Komisijos sprendimais. Teigia, kad VMI neatsižvelgė į 2022-10-13 pateiktas rašytines pastabas ir patvirtino Patikrinimo aktą. Bendrovė nepažeidė PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatų, pateikė savo argumentus patvirtinančius įrodymus, tačiau VMI nepagrįstai į juos neatsižvelgė.
Mokestinis ginčas šioje byloje vyksta dėl to, ar pareiškėja pagrįstai gautas išmokas už prekes ir paslaugas, įsigytas iš tikslinėse teritorijose įregistruotų užsienio vienetų, priskyrė leidžiamiems atskaitymams.
PMĮ 31 straipsnio 2 dalyje nuostata, kad Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės išmokos (išskyrus išmokas už materialias vertybes, jeigu Lietuvos vienetas arba nuolatinė buveinė turi dokumentus, patvirtinančius šių vertybių įvežimą) užsienio vienetams, kurie įregistruoti ar kitaip organizuoti tikslinėse teritorijose, laikomos neleidžiamais atskaitymais, jei jas išmokantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka nepateikia įrodymų vietos mokesčių administratoriui, kad: 1) šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio ir gaunančio vieneto įprastine veikla; 2) išmokas gaunantis užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai įprastinei veiklai vykdyti; 3) tarp išmokos ir ekonomiškai pagrįstos ūkinės operacijos yra ryšys.
Lietuvos vieneto arba per nuolatinę buveinę veikiančio užsienio vieneto tikslinėse teritorijose įregistruotiems ar kitaip organizuotiems užsienio vienetams išmokamų išmokų pripažinimo leidžiamais atskaitymais įrodymų pateikimo vietos mokesčių administratoriui taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2002-09-04 įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės) 4 punktas numato, kad įrodymus privaloma pagrįsti tokiais dokumentais: 1) išmokas išmokančio vieneto apskaitos ir finansinės atskaitomybės dokumentais, patvirtinančiais tai, kad šios išmokos yra susijusios su jas išmokančio vieneto Įprastine veikla, t. y. kad Lietuvos vieneto dėl šių išmokų faktiškai patirtos sąnaudos yra susijusios su jo įprastinės veiklos pajamų uždirbimu; 2) dokumentais, patvirtinančiais tai, kad išmokamos išmokos yra susijusios su užsienio vieneto įprastine veikla: 2.1) užsienio vieneto apskaitos ir/ar finansinės atskaitomybės dokumentais (dokumentų kopijomis), patvirtinančiais tai, kad dėl šių išmokų užsienio vienetas gavo įprastinės veiklos pajamų ir patyrė šioms pajamoms uždirbti sąnaudų; arba, 2.2) profesinės auditorių organizacijos nario - auditoriaus parengta išvada apie tai, kad šios išmokos yra susijusios su užsienio vieneto įprastine veikla; arba, 2.3) užsienio valstybės mokesčių administratoriaus, atlikusio užsienio vieneto patikrinimą, raštišku patvirtinimu, kad šios išmokos yra susijusios su užsienio vieneto įprastine veikla; arba 2.4) dokumentais, patvirtinančiais, kad išmokos išmokomos už prekes šių prekių gamintojui (tais atvejais, kai neturi įvežimą patvirtinančių dokumentų); ir kt.; 3) dokumentais, patvirtinančiais, kad užsienio vienetas vaido turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti: 3.1) užsienio vieneto apskaitos ir/ar finansinės atskaitomybės dokumentais (dokumentų kopijomis), patvirtinančiais, kad užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; arba 3.2) profesinės auditorių organizacijos nario - auditoriaus parengta išvada, kad užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; arba 3.3) užsienio valstybės mokesčių administratoriaus, atlikusio užsienio vieneto patikrinimą, patvirtinimu, kad užsienio vienetas valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; 4) dokumentais, patvirtinančiais, kad išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis: 4.1) išmokas išmokančio vieneto pagrįstu raštišku paaiškinimu, kad ūkinės operacijos, dėl kurių jam atsirado išmokų dydžio įsipareigojimų užsienio vienetui, buvo atliktos išmokas išmokančiam vienetui siekiant ekonominės naudos ir tenkinant jo verslo poreikius; arba 4.2) išmokas išmokančio vieneto ir išmokas gaunančio užsienio vieneto dokumentais, patvirtinančiais, kad ūkinės operacijos, dėl kurių išmokas išmokančiam vienetui atsirado išmokų dydžio įsipareigojimai užsienio vienetui, faktiškai buvo atliktos; arba 4.3) išmokas išmokančio vieneto ir išmokas gaunančio užsienio vieneto dokumentais, patvirtinančiais, kad išmokas išmokantis vienetas turėjo išmokų dydžio įsipareigojimų išmokas gaunančiam užsienio vienetui; arba 4.4) dokumentais, patvirtinančiais, kad išmokas išmokantis vienetas įvykdė savo įsipareigojimus užsienio vienetui, jeigu išmokas išmokančio vieneto apskaitos duomenimis šie įsipareigojimai įvykdyti.
Įrodymus pagrindžiantys išmokas gaunančio užsienio vieneto apskaitos dokumentai turi atitikti Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies reikalavimus: sąnaudos pagal užsienio vienetų arba fizinių asmenų surašytus dokumentus pripažįstamos, jei iš šių dokumentų galima nustatyti ūkinės operacijos turinį.
Taisyklių 12 punkte numatyta, kad užsienio vienetui išmokamos išmokos nelaikomos leidžiamaisiais atskaitymais, jeigu tos išmokos šių Taisyklių nustatyta tvarka nepagrįstos įrodymais.
Išdėstytų teisės aktų analizė, leidžia teigti, kad bendrovė, išmokėjusi išmokas tikslinėse teritorijose įregistruotoms įmonėms už paslaugas ir priskyrusi jas leidžiamiems atskaitymams, 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje, vadovaujantis PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Taisyklių 4 punktu, turėjo pateikti įrodymus ir juos pagristi atitinkamais dokumentais.
Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, apskaičiuodama 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje mokestinio laikotarpio veiklos rezultatą (pelną) leidžiamiems atskaitymams, mažinantiems apmokestinamojo pelno sumą, priskyrė 947 317 Eur išmokų tikslinėse teritorijose įregistruotoms įmonėms (Belizo įmonei „Haribda Development LTD“ - 487 754 Eur ir Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Ine“ - 459 563 Eur).
Bendrovė pagal 2016 m. sąskaitas faktūras gautas laikotarpiu nuo 2016-08-04 iki 2016-12-30 iš tikslinėje teritorijoje (Belize) įregistruotos įmonės „Haribda Development LTD“ pastarajai išmokėjo 487 754 Eur išmokų: 107 000 Eur pagal sąskaitas faktūras už prekes, 380 754 Eur pagal sąskaitas faktūras už paslaugas; ir pagal 2016 m. sąskaitas faktūras gautas laikotarpiu nuo 2016-08-02 iki 2016-11-15 iš tikslinėje teritorijoje (Didžiosios Britanijos Mergelių salose) įregistruotos įmonės „Cardex Global Ine“ išmokėjo 459 563 Eur išmokų: 394 000 Eur pagal sąskaitas faktūras už prekes, 65 563 Eur pagal sąskaitas faktūras už paslaugas, kurias priskyrė leidžiamiems atskaitymams 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje.
Bendrovė išmokas už prekes tikslinėse teritorijose (Belize ir Didžiosios Britanijos Mergelių salose) įregistruotoms įmonėms priskyrusi 2016 m. Pelno mokesčio deklaracijoje leidžiamiems atskaitymams turėjo turėti ir mokesčių administratoriui pateikti dokumentus, patvirtinančius šių prekių įvežimą į Lietuvą.
Bendrovė pateikė dokumentus dėl įsigytų prekių iš Belizo įmonės „Haribda Development LTD“: 2016-06-20 sudarytą tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2016-06-20 tarp bendrovės, atstovaujamos direktorės J. N. ir Belizo įmonės „Haribda Development LTD“ (kaip paslaugų teikėjo), atstovaujamos vadovo A. B., dėl tarpininkavimo paslaugų, realizuojant bendrovės prekes - programinę įrangą: - 215-00426-92 C. S.&L. S. programinę įrangą - 1 licenciją; - 215-00433-92 Rietvel Analysis (Rietan) - 1 licenciją; - 239-50002 PDF ne švietimo organizacijai/vieną licenciją (galioja 5 metus). Powder dikfraktogramos duomenų bazę ICDD PDF-2, licencijuotą.
Išmokų pagrindimui pateiktoje 2016-06-20 tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatyta, kad „Haribda Development LTD“ įsipareigoja suteikti bendrovei tarpininkavimo paslaugų už 107 000 Eur. Buhalterinėje apskaitoje apskaitytos iš Belizo įmonės „Haribda Development LTD“ gautos sąskaitos faktūros, kuriose nurodytas ūkinės operacijos turinys, kad įsigyjamos ne tarpininkavimo paslaugos, o prekės: oftvvare program: C. S. & L. S. s/w (30 000 Eur); Rietveld Analysis (Rietan) (27 000 Eur); PDF ne švietmo organizacijai licencija + duomenų bazė powder ICDD PDF (50 000 Eur).
Taigi, pagal 2016-06-20 tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016-06-20 buvo sutarta įsigyti paslaugas, tačiau pagal sąskaitas faktūras įformintas prekių įsigijimas, kurių pristatymo sąlygos nurodytos „Haribda Development LTD” išrašytose sąskaitose faktūrose - CIP Maskva, Rusija.
Bendrovė VMI 2018-01-30 teiktame paaiškinime nurodė, kad programinė įranga ir duomenų bazės techninė dokumentacija atskirai perdavimo važtaraštyje išskirta nebuvo, gauta programinė įranga su dokumentacija buvo užantspauduotoje elektroninėje laikmenoje, kuri buvo parduota neišpakavus. Programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Ine“, kuri pristatė prekes bendrovei į Kauną. 2018-02-06 el. laišku pateiktame paaiškinime bendrovė nurodė, kad įsigytos prekės iš „Haribda Delelopment LTD“ buvo gautos jau įdiegtos į XRD-7000L X-ray difrakometrą, kuris buvo įsigytas iš „Cardex Global Ine“ ir kurį „Cardex Global Ine“ pristatė bendrovei į Kauną.
Įvertinus patikrinimo metu surinktus įrodymus, matyti, kad „Haribda Development LTD” išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos pristatymo sąlygos CIP Maskva, Rusija, VMI teiktuose paaiškinimuose bendrovė teigia, kad prekes „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Ine“, kuri kartu su savo parduotomis prekėmis pristatė jas bendrovei į Kauną, tačiau įrangos priėmimo - perdavimo, pristatymo dokumentų sudarytų tarp „Haribda Development LTD“ ir „Cardex Global Ine“ bendrovė mokesčių administratoriui nepateikė.
Patikrinimo metu bendrovės verslo plėtros direktorius A. L. 2020-02-06 paaiškinime Nr. (21.222)-FR1047-433 dėl bendrovės vykdytų sandorių aplinkybių, kaip buvo nustatyta programinių įrangų, duomenų bazės ir licencijos kaina bei paaiškinti faktą, kodėl bendrovė iš „Haribda Development LTD” įsigijo Software programinę įrangą C. S. & L. S. už 30 000 Eur, Rietveld Analysis (Rietan) už 27 000 Eur ir licenciją bei duomenų bazę Povvder ICDD PDF už 50 000 Eur, kai viešai prieinamais duomenimis internete yra informacijos, kad programinė įranga Rietveld Analysis (Rietan) yra platinama nemokamai, o oficialioje rentgeno difrakometro gamintojo „Shimadzu“ el. parduotuvėje C. S. & L. S. programinė įranga 2020 m. duomenimis kainavo 5 489 USD (apie 4 514 Eur), ICDD duomenų bazė su 5 metų licencija 2020 m. kainavo daugiausiai 8 860 USD (apie 7 220 Eur), taip pat Japonijos, Pietų Korėjos ir Rusijos klientai turi užsisakyti ICDD produktus per ICDD licencijuotą platintoją. ICDD dirba su pasauliniu licencijuotų platintojų tinklu, tarp platintojų nėra Belizo įmonės ,,Haribda Development LTD”. Povvder Diffraction File duomenų bazės yra licencijuotos, autorių teisių saugomos duomenų bazės, norėdamas įsigyti ICDD duomenų bazės licenciją, galutinis vartotojas turi įsigyti licenciją tiesiogiai per ICDD arba pateikti užsakymą tiesiogiai per vieną iš ICDD licencijuotų platintojų, nurodė, kad negali paaiškinti šių aplinkybių, nurodė, kad „Aš nesu programinės įrangos, licencijų specialistas, todėl nieko negaliu paaiškinti apie programinės įrangos ir licencijų įsigijimą. Aš gavau užsakymą dėl programinės įrangos, licencijos ir ją nusipirkau ir pardaviau. Daugiau nieko paaiškinti negaliu. Aš nemačiau programinės įrangos, licencijų“.
Iš A. L. paaiškinimo matyti, kad jis nepateikė informacijos kokiu teisiniu pagrindu Belizo įmonė ,,Haribda Development LTD” turėjo teisę parduoti bendrovei programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją, kokią teisę (teisę daryti programų/licencijų/duomenų bazės kopijas, turint tikslą jas viešai platinti; teisę rengti išvestines programas, kurios remiasi autorių teisėmis apsaugota programa; teisę viešai demonstruoti programą ar kt.) bendrovė įsigijo, įsigydama programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją, kaip įsitikino, kokiu pagrindu bendrovė turėjo teisę perparduoti įsigytą programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją, kam priklauso autorinės teisės programinės įrangos: ,,SN C. S. & L. S.”, ,,Rietveld Analysis“, PDF-2 ne švietimo organizacijai licencijos ir ,,Powder dikfraktogramos ICDD PDF-2” duomenų bazės.
Iš mokestinio patikrinimo duomenų nustatyta, kad bendrovė pateikė dokumentus dėl įsigytų prekių iš Britų Mergelių salų įmonės „Cardex Global Ine“: 2016-06-06 sudaryta sutartis Nr. 1268/04/LA tarp bendrovės, atstovaujamos direktorės J. N. ir Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Ine“ (kaip tiekėjo), atstovaujamos direktorės C. L. S., dėl rentgeno spindulių difraktometrų ir jų priedų bei aptarnavimo darbų įsigijimo už bendrą 394 000 Eur kainą. 2016-06-06 sutartyje Nr. 1268/04/LA nurodyta, kad „Cardex Global Ine“ įsipareigoja pristatyti prekes kartu su vartotojo instrukcijomis ir techninėmis savybėmis pagal FCA, Kaunas, Lietuva (Incoterms 2000) sąlygas.
Pagal Incoterms sąlygas FCA (pristatyta iki vežėjo ( vietos pavadinimas)) taisyklė reiškia, kad pardavėjas, sutvarkęs prekių eksporto muitinės formalumus ir sumokėjęs (prisiėmęs atsakomybę sumokėti) eksporto mokesčius savo sąskaita ir rizika pristato jas į pirkėjo nurodytą vietą (vežėjo arba kitą krovinių terminalą, geležinkelio stotį, jūrų arba uosto sandėlius ar kt.) ir perduoda vežėjui. Visas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu iki pirkėjo nurodytos vietos, apmoka pardavėjas. Pirkėjas apmoka tarptautinio prekių pervežimo nuo prekių perdavimo vežėjui vietos iki įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją vietos išlaidas, taip pat prekių pakrovimo į vežėjo transporto priemonę jų perdavimo vežėjui vietoje (vežėjo arba kitame krovinių terminale, geležinkelio stotyje, jūrų arba uosto sandėlyje ar kt.) išlaidas.
Patikrinimo metu surinkti įrodymai patvirtina, kad bendrovė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Ine“ sumokėjo mokėjimo pavedimais per banką (2016-08-02 pervesta 197 000 Eur, mokėjimo paskirtis: avansas pagal sutartį Nr. 1268/04/LA; 2016-11-15 pervesta 197 000 Eur, mokėjimo paskirtis: galutinis atsiskaitymas pagal sutartį Nr. 1268/04/LA) pinigus pervedant į sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią Latvijoje.
Buhalterinės apskaitos registruose apskaitytos iš Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonės „Cardex Global Ine“ gautos sąskaitos faktūros už prekes: XRD-7000 L rentgeno spindulių difraktometras“ įskaitant ir jų priedus (t. y. rentgeno spindulių vamzdis, aušinimo vandens cirkuliavimo Įrenginys, transformatorius, skysto azoto talpa ir kt.) 181 000 Eur; ,.XRD-7000L rentgeno spindulių difraktometras“ įskaitant ir jų priedus (t. y. rentgeno spindulių vamzdis, aušinimo vandens cirkuliavimo įrenginys, transformatorius, programinę įrangą “C. S.&L. S.” ir programinę įrangą “Rietveld Analysis (RIETAN) ir kt.) 213 000 Eur.
„Cardex Global Ine“ išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos pristatymo sąlygos FCA Kaunas (pristatyta iki vežėjo, visas išlaidas, susijusias su prekių pristatymu iki pirkėjo nurodytos vietos, apmoka pardavėjas).
Patikrinimo metu bendrovė nurodė, kad prekes iš Kauno į Vilnių gabeno UAB „Vamada“ pagal 2017-01-31 už transporto paslaugas bendrovei išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. VMD17- 00011 323,40 Eur sumai.
Patikrinimo medžiaga patvirtina, kad bendrovė nepateikė patvirtinančių dokumentų iš kur „Cardex Global Ine“ pristatė prekes į Kauną, motyvavo tuo, kad pagal prekių pristatymo sąlygas - FCA Kaunas, už prekių pristatymą iki pirkėjo nurodytos vietos, atsakingas pardavėjas - „Cardex Global Ine“.
Mokesčių administratorius kreiptasi į UAB „Vamada“ dėl informacijos, susijusios su 2017-01-31 išrašytos PVM sąskaitos faktūros Nr. VMD17-00011 pateikimo, prašė pateikti prekių gabenimo dokumentus (CMR), nurodyti kas užsakė transportavimo paslaugas, prekių pakrovimo/iškrovimo vietas. UAB „Vamada“ pateikė 2016-11-20 transporto užsakymo lapą, kuriame nurodyta, kad prekių pakrovimo vieta - UAB „Aidastė“, (duomenys neskelbtini); iškrovimo vieta - UAB „Vilniaus tranzitas“, (duomenys neskelbtini); paėmimo data 2016-11-21. UAB „Vamada“ pateiktame tarptautinio krovinių transportavimo važtaraštyje (CMR), nurodyta, kad 9 vietų krovinys, kurio svoris 2 451 kg gabentas iš Kauno (siuntėjas: importo-eksporto terminalas, (duomenys neskelbtini)) į Vilnių (gavėjas: „Vilniaus tranzitas“, „Neokon Baltija“), krovinys gautas 2016-11-22.
Įvertinus krovinių gabenimo važtaraščio duomenis, matyti, kad jis užpildytas neišsamiai, t. y. nenurodytos tikslios pakrovimo ir iškrovimo vietos, nenurodytas krovinio pavadinimas, pridedami dokumentai, nenurodytas vežėjas, nėra vežėjo ir gavėjo parašų, t. y. iš pateiktų dokumentų nėra galimybės identifikuoti koks krovinys/prekės buvo gabenamos.
Mokesčių administratorius kreipėsi į UAB „Aidastė“ dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su prekių, nurodytų 2016-11-20 transporto užsakymo lape pakrovimu iš UAB „Aidastė“ 2016-11-21 pateikimo, prašė pateikti informaciją kas atgabeno prekes į UAB „Aidastė“, adresu (duomenys neskelbtini), kam priklausė prekės ir/ar kieno užsakymu buvo atkrautos, sandėliuojamos.
UAB „Aidastė“ pateikė informaciją ir dokumentus susijusius su prekių nurodytų 2016-11-20 transporto užsakymo lape pakrovimu iš UAB „Aidastė“ 2016-11-21, pagal kuriuos mokesčių administratorius nustatė, kad transporto paslaugos pirktos iš kito Lietuvos juridinio asmens, kuris išrašė UAB „Aidastė“ PVM sąskaitas faktūras 2016-09-26 už prekių gabenimą maršrutu Graz (Austrija) - Kaunas (Lietuva) ir 2016-11-10 už prekių gabenimą maršrutu Deisburg (Vokietija) - Kaunas (Lietuva), šių prekių gabenimas vyko kitų Rusijos įmonių užsakymu ir nei bendrovė, nei jos kontrahentės nefigūruoja nei krovinių gabenimo dokumentuose (CMR), nei PVM sąskaitose faktūrose, nei kituose iš UAB „Aidastė“ gautuose dokumentuose.
Teismas, įvertinęs mokestinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, apibendrindamas aukščiau išdėstytą, konstatuoja, kad bendrovės pateikta ir mokesčių administratoriaus iš trečiųjų šaltinių surinkta informacija ir dokumentai nepatvirtina prekių, nurodytų „Haribda Development LTD“ ir „Cardex Global Ine“ vardu įformintose sąskaitose faktūrose, įvežimo į Lietuvą. Pateiktoje informacijoje ir dokumentuose yra duomenų prieštaravimai ir neatitikimai: pagal 2016-06-20 tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. 2016-06-20 buvo sutarta, kad bendrovė iš Belizo įmonės ,,Haribda Development LTD“ įsigis tarpininkavimo paslaugas, tačiau pagal „Haribda Development LTD“ bendrovei išrašytas sąskaitas faktūras įformintas prekių įsigijimas (programinė įranga, licencijos ir duomenų bazės); nors „Haribda Development LTD” išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytos prekių pristatymo sąlygos CIP Maskva, Rusija, VMI teiktuose paaiškinimuose bendrovė teigia, kad prekes „Haribda Development LTD“ perdavė Didžiosios Britanijos Mergelių salų įmonei „Cardex Global Ine“, kuri kartu su savo parduotomis prekėmis pristatė jas bendrovei į Kauną, tačiau jokių įrangos priėmimo - perdavimo, pristatymo (gabenimo) dokumentų sudarytų tarp „Haribda Development LTD“ ir „Cardex Global Ine“ bendrovė nepateikė; bendrovė negalėjo paaiškinti kodėl programinė įranga, kuri yra platinama nemokamai iš „Haribda Development LTD” Įsigyta už 27 000 Eur, o kuri kainuoja apie 4 514 Eur įsigyta už 30 000 Eur, bei kodėl licencija bei duomenų bazė, kurios maksimali kaina yra apie 6 578 Eur ir kuri gali būti platinama tik per licencijuotus platintojus, tarp kurių nėra Belizo Įmonės ,,Haribda Development LTD" įsigyta už 50 000 Eur.
Patikrinimo medžiaga patvirtina, kad, bendrovė nepateikė informacijos: kokiu teisiniu pagrindu ,,Haribda Development LTD” pardavė programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją; kokią teisę (teisę daryti programų/licencijų/duomenų bazės kopijas, turint tikslą jas viešai platinti; teisę rengti išvestines programas, kurios remiasi autorių teisėmis apsaugota programa; teisę viešai demonstruoti programą ar kt.) bendrovė įsigijo, įsigydama programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją; kaip įsitikino, kokiu pagrindu, bendrovė turėjo teisę perparduoti įsigytą programinę įrangą, duomenų bazę, licencijas bei techninę dokumentaciją; kam priklauso autorinės teisės programinės įrangos: “SN C. S. & L. S.”, “Rietveld Analysis“, PDF-2 ne švietimo organizacijai licencijos, ir “Powder dikfraktogramos ICDD PDF-2” duomenų bazės. Bendrovės teigimu prekes (rentgeno spindulių difraktometrus su priedais) įsigytas pagal „Cardex Global Ine“ išrašytas sąskaitas faktūras, kuriose nurodytos pristatymo sąlygos FCA Kaunas, iš Kauno į Vilnių gabeno UAB „Vamada“. Iš UAB „Vamada“ gautas krovinių gabenimo važtaraštis užpildytas neišsamiai, nenurodytos tikslios pakrovimo ir iškrovimo vietos, nenurodytas krovinio pavadinimas, pridedami dokumentai, nenurodytas vežėjas, nėra vežėjo ir gavėjo parašų ir nepagrindžia prekių įsigytų pagal „Cardex Global Ine“ išrašytas sąskaitas faktūras įvežimo į Lietuvą fakto. UAB ,.Vamada“ pateiktame 2016-11-20 transporto užsakymo lape nurodyta, kad prekių pakrovimo vieta UAB „Aidastė“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pagal UAB „Aidastė“, pateiktus dokumentus nustatyta, kad transporto paslaugos pirktos iš kito Lietuvos juridinio asmens, kuris išrašė PVM sąskaitas faktūras 2016-09-26 už prekių gabenimą maršrutu Graz (Austrija) - Kaunas (Lietuva) ir 2016-11-10 už prekių gabenimą maršrutu Deisburg (Vokietija) - Kaunas (Lietuva), šių prekių gabenimas vyko kitų Rusijos įmonių užsakymu ir, nei bendrovė, nei jos kontrahentės nefigūruoja nei krovinių gabenimo dokumentuose (CMR), nei PVM sąskaitose faktūrose, nei kituose iš UAB „Aidastė“ gautuose dokumentuose.
Teismo įsitikinimu, mokestinio patikrinimo metu surinkta medžiaga leidžia teigti, kad bendrovės pateikti dokumentai įrodo tik, kad ,,Haribda Development LTD“ yra įsteigta, tačiau neįrodo, kad: a) ,,Haribda Development LTD“ vykdo veiklą; b) ta veikla, už kurią bendrovė išmokėjo išmokas, yra susijusi su ,,Haribda Development LTD“ įprastine veikla; c) ,,Haribda Development LTD“ valdo turtą, reikalingą tokiai savo įprastinei veiklai vykdyti; d) bendrovės išmokėtos ,,Haribda Development LTD“ išmokos yra susijusios su ekonomiškai pagrįstomis ūkinėmis operacijomis.
Iš bendrovės pateiktų el. laiškų-susirašinėjimų išklotinių dalių, kuriose kai kur įvardyta Neokon-Baltija, kai kur įrašyta „haribda“, negalima nustatyti ar tie adresai, kuriais siųsti laiškai priklauso ,,Haribda Development LTD“, koks pateiktų laiškų turinys, kadangi visi laiškai pateikti ne valstybine kalba, dalis laiškų įvardinti vardais, pavardėmis, nėra aišku ar fiziniai asmenys yra ,,Haribda Development LTD“ darbuotojai, koks prisegtų dokumentų turinys, kadangi jie neatskleisti.
Teismo įsitikinimu, mokestinio tyrimo metu bendrovė nepateikė skaičiavimų ar kitų suvestinių duomenų, ar ankstesniais metais mokėjo paslaugų tiekėjams už atliktas tarpininkavimo paslaugas, realizuojant prekes ir paslaugas. Iš bendrovės pateiktų suvestinių registrų mokesčių administratorius nenustatė atvejų, kad bendrovė 2015-2016 m. būtų mokėjusi kitiems paslaugų tiekėjams už atliktas tarpininkavimo paslaugas, realizuojant prekes ir paslaugas.
Atsižvelgus į aptartą, darytina išvada, kad bendrovė nepateikė dokumentų ir vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių prekių iš tikslinių teritorijų Belize įregistruotos įmonės „Haribda Development LTD“ ir Britų Mergelių salose įregistruotos įmonės „Cardex Global Ine“ įvežimą, todėl 501 000 Eur (107 000 Eur + 394 000 Eur) išmokų už prekes tikslinėse teritorijose registruotoms įmonėms negalėjo priskirti leidžiamiems atskaitymams.
Teismas, įvertinęs teisės aktų nuostatas ir mokestinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai dėl PMĮ 31 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo bendrovės 2016 m. apmokestinamojo pelno sumą padidino 501 000 Eur neleidžiamų atskaitymų (mažinama leidžiamų atskaitymų suma) suma ir vadovaudamasis PMĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taikydamas 15 proc. mokesčio tarifą, papildomai apskaičiavo 142 097,55 Eur PM sumą, 28 701,23 Eur PM delspinigių ir skyrė 28 419,51 Eur baudą.
Dėl pareiškėjos argumentų, kad buvo nepagrįstai prisitaikyta ne 10 proc., o 20 proc. dydžio bauda, pažymėtina, kad pagal Baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos, patvirtintos VMI viršininko 2007-03-28 įsakymu Nr. VA-25 „Dėl baudų skyrimo ir delspinigių skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – Metodika), 18 punktą (2016-06-01 redakcija Nr. VA-75), mokesčių administratoriui skiriant mokesčių mokėtojui baudą ir nenustačius jokių baudą didinančių ar mažinančių aplinkybių, turi būti skiriama 30 proc. priskaičiuotos trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda.
Tarp aplinkybių, mažinančių baudos dydį, yra numatyta mokesčių mokėtojo bendradarbiavimo su mokesčių administratoriumi aplinkybė; vadovaujantis MAĮ nuostatomis, mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi apima: savanorišką mokesčių teisės aktuose jam nustatytų pareigų vykdymą (mokesčių deklaracijų teikimą, mokesčių mokėjimą, kitų pareigų vykdymą); sąlygų, reikalingų patikrinimui atlikti, sudarymą pagal turimas galimybes, netrukdymą mokesčių administratoriui įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių; mokestiniam patikrinimui atlikti reikalingų dokumentų, kompiuterinės apskaitos duomenų, paaiškinimų bei pastabų dėl tikrinamojo dalyko geranorišką teikimą ir pan.; todėl, jei patikrinimo metu nustatoma, kad mokesčių mokėtojas geranoriškai atliko jam nustatytą pareigą bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, ir nėra kitų baudą didinančių aplinkybių, jam skiriama mažesnė nei baudos vidurkis bauda (Metodikos 18.2. papunktis).
Nagrinėjamu atveju, mokesčių administratorius, skirdamas baudą, atsižvelgė, kad bendrovė mokestinio patikrinimo metu geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir skyrė mažesnę nei baudos vidurkis baudą, t. y. nuo papildomai apskaičiuotos 142 097,55 Eur PM sumos skyrė 20 proc. dydžio 28 419,51 PM baudą.
Teismo įsitikinimu, atsakovė, nenustačiusi kitų bendrovės atsakomybę mažinančių aplinkybių, vadovaudamasi Metodikos nuostatomis, neturėjo pagrindo spręsti dėl dar mažesnės baudos skyrimo.
Pareiškėja teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas nevertinus jos argumentų ir pateiktų įrodymų.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl išankstinės ginčų sprendimo institucijos (šiuo atveju Komisijos) sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės (žr., pvz., LVAT 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020). Nagrinėjamo ginčo atveju skundo reikalavimai dėl VMI sprendimo panaikinimo atmesti, todėl pareiškėjos skunde nurodyti argumentai dėl galimai nepakankamai motyvuoto Komisijos sprendimo, netinkamų, pareiškėjos nuomone, įrodymų vertinimo nėra teisiškai reikšmingi, todėl teismas jų nenagrinėja ir dėl to plačiau nepasisako.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad mokesčių administratoriai ir Komisija, priimdami ginčijamus sprendimus, tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas bei išanalizavo ginčo faktines aplinkybes, priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, todėl naikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2022-11-10 sprendimą Nr. (21.222 Mr) FR0682-282 dėl 2022-09-13 patikrinimo akto Nr. (21.222 Mr) FR0680-303 tvirtinimo ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos 2023-02-07 sprendimą Nr. 5-2023/76, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Neokon Baltija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.